Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

[Al1]

Iš tiesų tai pratęsiamas vakarinis reisas Vilnius - Ignalina iki Turmanto.

[2Pack]

Ir įvedamas papildomas iki Ignalinos.

[Al1]

Taip pat jau paskelbtas vasaros tvarkaraštis į Trakus. Kitų kol kas nėra.

[statyba]

Ir įvedamas papildomas iki Ignalinos.

labai teisingi pokyciai ! tik atgalinis reisas is Ignalinos vasaros metu savaitgali labai jau ankstyvas...

[2Pack]

Taip pat jau paskelbtas vasaros tvarkaraštis į Trakus. Kitų kol kas nėra.

Kitų nebus.

[Al1]

Kiti tai į Gardiną ir papildoma pora į Klaipėdą (jei tokia iš tikrųjų bus).

[Vitas]

Kiti tai į Gardiną ir papildoma pora į Klaipėdą (jei tokia iš tikrųjų bus).

Tarp kitų pakeitimų dar verta atkreipti dėmesį:

EJ842 (Kaunas-Vilnius-N.Vilnia) nuo birželio 1 d. važiuos tvarkaraščiu: Kaunas išv. 21.45; Pravieniškės 22.00-01; Kaišiadorys 22.11-12; Žasliai 22.18-19; Vievis 22.29-30; Lentvaris 22.44-45; Vilnius 23.01-09; N.Vilnia atv. 23.20.

T.y.- iš Kauno išvyks 17 min. vėliau. Kažkam (iš darbo Kaune grįžinėjantiems arba šiaip Kaune ilgiau pabūti norintiems "provincialams") tai gal aktualu.
P.S.: čia gal kažkiek ne į temą (kažkiek nukrypome nuo jos), bet...

[statyba]

Tarp kitų pakeitimų dar verta atkreipti dėmesį:

EJ842 (Kaunas-Vilnius-N.Vilnia) nuo birželio 1 d. važiuos tvarkaraščiu: Kaunas išv. 21.45; Pravieniškės 22.00-01; Kaišiadorys 22.11-12; Žasliai 22.18-19; Vievis 22.29-30; Lentvaris 22.44-45; Vilnius 23.01-09; N.Vilnia atv. 23.20.

T.y.- iš Kauno išvyks 17 min. vėliau. Kažkam (iš darbo Kaune grįžinėjantiems arba šiaip Kaune ilgiau pabūti norintiems "provincialams") tai gal aktualu.
P.S.: čia gal kažkiek ne į temą (kažkiek nukrypome nuo jos), bet...

PUIKU ! Dabar bus galima spėt vakariniu Kazlų Rūda - Kaunas - Vilnius persėst !

[Al1]

Fotoreportažas Dūkštas - Daugpilis. Šioje temoje ruožas Lietuvoje. Latvijos ruožas bus temoje apie Latvijos geležinkelius.

Dūkštas. Pietinis stoties kelyno galas ties pervaža.



Ten pat. Vaizdas atgal, Ignalinos link.



Dūkštos stoties link, kiek kitu rakursu.



Pralaida pietiniame kelyno gale. Vamzdis ketinis.



Kiek paėjus stoties centro link.



Ten pat, vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus. Pėsčiųjų perėja.



Ties pėsčiųjų perėja tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas.

[Al1]

Vaizdas nuo perono pietinio stoties kelyno galo link.



Kiek kairiau - rampa ir pakhauzas.



Iš arčiau.



Šalia štai šis pastatas.



Stoties pastatai nuo perono žvelgiant Turmanto link.



Stoties pastatas tipinis tarybinis. Tokių Sąjungoje pastatyta daug, net ir Lietuvoje šis ne vienintelis.

[Al1]

Depo pastatas nuo kelių pusės.



Iš miesto pusės.



Apleistas tipinis gyvenamasis namas. Tokie stovi visose III ir IV klasės stotyse bent jau linijoje Lietuvoje.



Kitas dar gyvenamas.



Vandentiekio bokštas nuo stoties pusės žvelgiant per gatvę.



Kitoje gatvės pusėje šlaite rūsys.



Vaizdas iš gatvės pusės.



Beveik tas pats rakursas Pirmojo pasaulinio karo metais. Nuotrauka iš Laimučio pranešimo http://www.miestai.net/forumas/showp...3&postcount=42



Depo pastatas.



Bendras vaizdas nuo antrojo perono.

[Al1]

Nuo perono galo Visagino link.



Sandėlis iš arčiau.



Ties buvusia pervaža šiauriniame kelyno gale. Stoties vaizdas.



Ten pat, Visagino link. Kairėn eina kelias į Ignalinos AE, o nuo jo Dūkšte dar atsišakoja keliai į pramoninę zoną.



Buvęs iešmininko namelis ties panaikinta pervaža.



Stoties vaizdas kiek priartinus.



Toliau kiek paeinu privažiuojamuoju keliu į IAE.



Į IAE tiesiai, o kairėn - į minėta pramoninę zoną.



Ten pat, vaizdas Dūkšto stoties link.



Privažiuojamieji keliais (dalis) į pramoninę teritoriją yra nors ir retai, bet naudojami. Toliau nėjau.

[Al1]

Kita stotelė už Dūkšto - Gerkonys.



Vaizdas Dūkšto link.



Paviljonas ir peronas.



Gyvenamasis namas.



Vaizdas Dūkšto link.



Caro laikais šioje vietoje, už maždaug 7,9 km nuo Dūkšto būta pusstotės ar pralankos, kuri vadinosi Karačiunka - nuo upelio, kuris teka už kelių šimtų metrų. Vaizdas Visagino link.



Ten pat, vaizdas Dūkšto link.



Kiek paėjus Visagino link. Vaizdas atgal, Dūkšto link.



O čia ir pralaida per kurią teka Karačiunka.



Kiek už pralaidos, vaizdas Visagino link. Tolumoje matosi kelio Nr. 5349 viadukas per geležinkelį.

[Al1]

Visaginas.

Vaizdas nuo perono galo Turmanto link.



Stoties pastatas. Nors šiaip Visaginas niekada nebuvo stotimi. Nebent Pirmojo pasaulinio karo metais.



Nuo perono galo Dūkšto link.





Turmanto link. Ilgas peronas jau, deja, nebereikalingas.





Tęsinys bus.

[Al1]

Pirmojo pasaulinio karo metais už maždaug 2,8 km nuo dabartinio Visagino (tada Čiornyj Brod) stoties (pavertė pralanką ar stotelę stotimi), vokiečiai įrengė naują stotį Berkhof bei Dünaburg. Ji pavaizduota vokiškuose žemėlapiuose, tvarkaraščiuose ir paminėta tik vieną kartą knygoje W. Kretzschmann "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz", kurios laisvą vertimą į lietuvių kalbą padarė majoras Kutka.
Schema iš vokiško leidimo.



1917 m. tvarkaraštis.



Vokiški 1917 m žemėlapiai. Kaip matyti, stoties vieta gan miglota dėl stambaus mastelio. Ir pagal kilometražą iš tvarkaraščio bei jo priedo stoties vieta su pažymėta kiek aiškiau pirmame žemėlapyje nesutampa.





Ortofotonuotrauka. Pagal kilometražą stotis turėjo būti ties Patrakiais, kur mano pažymėta. O pagal vokišką žemėlapį kažkiek (~1 km) šiauriau.





Visgi tvarkaraščio kilometražas yra patikimesnis šaltinis. Tiek iki Čiornyj Brodo, tiek iki Berkhofo buvo privestos didelio pafrontę aptarnavusio siaurojo geležinkelio sistemos atšakos.
Taip pat yra didelis įtarimas žvelgiant į W. Kretzschmann'o knygos schemą (remonto, persiuvimo datos metais ir mėnesiais nurodytos ties geležinkelio linijomis, o linijos su rodyklėmis galuose nurodo ruožo pradžią ir pabaigą) ir į tai, kas parašyta tekste (majoro Kutkos vertime) bei patį stoties pavadinimą, būtent Berkhof bei Dünaburg (kai vietovė vadinosi Berkhofu, o iki Daugpilio gan toli), kad ši stotis buvo perkrovimo iš 1435 mm į 1524 mm stotimi. T.y. geležinkelis toliau link Daugpilio nebuvo persiūtas. Tiesa, 1917 m. rudenį Daugpilio apylinkių vokiečiai jau buvo netekę. Paties miesto per karą užimti jiems nepavyko.
Galbūt W. Kretzschmann'as neturėjo daugiau duomenų apie geležinkelius okupuotose rytų teritorijose? Linija Radviliškis - Kalkūnai parodyta kaip sutvarkyta vokiškam eismui iki Jelovkos, dabar Eglainės. Visgi tikėtina, kad toliau geležinkelio persiuvime vokiečiai nepasislinko Daugpilio link ir pafrontėje galėjo naudoti likusius (jei tokie buvo) rusiškus riedmenis.

Taigi, Berkhofo buvusios stoties prieigos, vaizdas Turmanto link.



Ten pat, vaizdas Visagino link.



Kiek paėjus pirmyn. Turmanto link.



Gyvenamasi namas, kuriame galėjo būti stoties patalpos.



Dar kiek paėjus, Turmanto link.



Visagino link.



Dar kiek paėjus, vaizdas atgal, Visagino link. Pagal tai, ką galima matyti dabar, nelabai aišku, kur galėjo būti sutalpintas stoties kelynas, jei stotis buvo vėžių sandūroje. Nebent kelynas tesudarė 3-4 kelius... O kur dar siaurojo geležinkelio bent porą kelių... Dar yra šiokia tokia nuojauta, kad kelynas galėjo būti įrengtas ir už to gyvenamojo namo ir miško. Ten dabar pieva ir dalis žemės dirbamos. Vietovė gan lygi ir plokščia, gali būti, kad ne natūraliai tokia.

[Al1]

Už kelių šimtų metrų nuo Berkhofo buvusios stoties teka Smalva.
Tiltas, vaizdas Turmanto link.



Nenaudojamas nuo antrojo kelio metalinis kniedytas. Naudojamo kelio - gelžbetoninis.





Kiek paėjus už tilto. Turmanto link.



Ten pat. Vaizdas atgal.



Ties nameliu, nuo kurio iki Turmanto 5 km, Antrojo pasaulinio metais buvo Sterlioniškių blokpostas. Vaizdas Turmanto link.





Toliau geležinkelis daro keletą vingių ir tolumoje jau matosi Turmanto stotis.



Dar iš arčiau.



Tęsinys bus.

[Zorro]

Tiesa, 1917 m. rudenį Daugpilio apylinkių vokiečiai jau buvo netekę. Paties miesto per karą užimti jiems nepavyko.

Kaip nepavyko? Vokiečiai užėmė Daugpilį 1918 vasario 18.
http://1914.borda.ru/?1-6-0-00000573-000-10001-0

[Al1]

Kiek ieškojau, informacija labai mutna, net pačių latvių internete apie tai, kas vyko Daugpilyje po revoliucijos Rusijoje mažai rašoma. Atseit, rusai ir latviai didvyriškai laikė Daugpilį visą karą. O 1917 pabaigoje netgi atstūmė vokiečius toliau nuo miesto.
Bet tai dėl geležinkelio iki 1918 m. esmės nekeičia. Galbūt po to, ir visgi tikriausiai, po to kai buvo Daugpilis užimtas, vokiečiai persiuvo geležinkelį iki pat Daugpilio.

[Al1]

Tęsiu toliau. Turmantas.

Stoties vaizdas nuo pervažos pietiniame stoties kelyno gale.



Ten pat, vaizdas Visagino link. Dešinėje kelias į buvusią pramoninę teritoriją.



Einu tuo buvusiu privažiuojamuoju keliu.



Vaizdas atgal.



Bėgiai jau seniai išardyti, tačiau kai kurie sandėliai naudojami, veikia kažkokia įmonė ar įmonės.



Labiau priartinus. Ten tų sandėlių ne vienas, kitų tiesiog nesimato už medžių.



Grįžu atgal ir einu stoties centro link.

[Al1]

Gyvenamasis namas, kurio vaizdas iš šono aukščiau esančioje nuotraukoje.



Stoties pastatų link. Rampa ir pakhauzas iš abiejų pusių apsuptas keliais.



Dar kiek paėjus. matosi paaukštintas kelias birių krovinių (anglies, smėlio, skaldos) iškrovimui.



Vaizdas atgal, pervažos link.



Turmante buvo trikampis garvežių apgręžimui. Seniai nebenaudojamas, bet bėgiai buvo. Pernai jį išardė. Vaizdas nuo pietinės kraštinės pervažos link.



Ten pat, vaizdas trikampio viršūnės link.



Ten pat, vaizdas rampos ir pakhauzo link.



Rampa kiek iš arčiau.



Ties rampa statmenai į kitą kelyno pusę. Už paaukštinto kelio išlikęs lenkų, o gal Antrojo pasaulinio karo laikų įtvirtinimas.