Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležk. Kazlų Rūda-Šeštokai-Trakiškiai (>Alytus)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    butu visai fainai pamatyti traukinuka vinguruojanti siais begiais. Graziai atrodytu
    - Kas gi vyksta toje Ukrainoje?
    - Rusija su Amerika kariauja.
    - Ir ką, kaip ten reikalai?
    - Na, Rusija prarado tūkstančius kareivių, šimtus tankų.
    - O amerikiečiai?
    - Nepatikėsi, jie apskritai kare nepasirodė.

    Comment


      #42
      Beje, šis ruožas driekiasi labai gražiomis apylinkėmis. Ypač ties Nuo Krosnos, ties Giluičiais

      Comment


        #43
        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Budavo. O dabar net autobusai vaziuoja pustusciai. Net mikroautobuso neapsimoka leisti kai kuriais marsrutais...
        Pamenu, traukiniu Vilnius - Utena (ir atgal) vaziuodavo daug zmoniu. Kasdien per Saldutiski, Labanora, Pabrade vykdavo du autobusai ir Utenos i Vilniu. Dabar beliko tik po viena penktadieniais ir sekmadieniais... O ir pernai pavazinejus tuo zvyrkeliu (kuriuo vazineja to marsruto autobusai) graudu pasidare - nyksta Lietuva. Tuscias krasta. Kaimai tusti. Kai kuriuose - kelios sodybos, o nei vienam name negyvenama.

        Laukiam. Atsimenu, seniai maciau viename Alytaus vaiku darzelyje D1 traukinio, vaziuojancio per Alytu nuotrauka. Spalvota. Fotografuota turbut vieno is Alytaus fotomeniniku - Bulgakovo, Stanionio ar kito ties "Zuvinto" PC. Tai ne ta nuotrauka, kuri publikuota juodai balta fotoalbume, berods "Alytus", 1980 m.
        Vat taip ir pasidare Vilniuj kamsciai kai is visu kaimu gyventojai ten suleke. Na o po keliolikos metu prades vertinti gyvenima gryname ore, toliau nuo miesto, tada ir prireiks visu tu traukiniu.

        Comment


          #44
          Parašė AB13 Rodyti pranešimą
          Tarybiniais laikais dažnai važinėdavau Kaunas-Kapsukas ir Kapsukas -Kaunas, tai nuo Kauno iki Kapsuko kartais tekdavo stovėti kaip miesto transporte, ir iš Kapsuko link Alytaus likdavo nemažai stovinčių. O važiuojant iš Kapsuko į Kauną sekmadienio vakare nelabai svajodavau rast įlipus laisvą sėdimą vietą.
          Taciau tai budavo keleiviai, kurie vaziuodavo i Kazlu Ruda, Kapsuka, Sestokus.
          Taip pat is Kapsuko Alytaus pusen ir i pati Alytu. Gi is Alytaus i Kauna tais laikais niekas traukiniu nevazinejo - nebent is entuziazmo ar siaip. Net tarpukaryje autobusu is Alytaus i Kauna buvo berods dvigubai greiciau nei traukiniu.

          Parašė sauls Rodyti pranešimą
          Vat taip ir pasidare Vilniuj kamsciai kai is visu kaimu gyventojai ten suleke. Na o po keliolikos metu prades vertinti gyvenima gryname ore, toliau nuo miesto, tada ir prireiks visu tu traukiniu.
          Jei ir isleks i kaimus, tai tikrai i miesta vazines savo masinom.

          Comment


            #45
            Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
            ...
            Siaip tai kad ir ta motrise i Alytu aisku techniskai imanoma paleisti, tik reiketu sutvarkyti kelius, atsatatyti kelio blokuotes veikima ir t.t. Taip pat motrise (-es) reiketu nupirkti, kurios milijonus kainuoja. Visas sis reikalas pareikalautu mases pinigu, kuriu idejimas neatsipirktu niekada, o tik dar didintu nuostolius. O juos dengti nesipultu niekas turbut..
            ...
            Tikriausiai realesnis variantas kaip šiame filmuke
            http://www.youtube.com/watch?v=IBgnJ...eature=related
            (nuo pradžios praėjus 2:15 min.) – keleivinis vagonas prekiniame traukinyje ? O gal reikėtų vadinti "keleivinis prekių traukinys"?
            Panašios sudėties traukinys maršrutu Alytus-Šeštokai-Alytus rytais važinėjo iki 1972 metų. Nuo 1972 m. lapkričio 10 d. rytiniu traukiniu iš Šeštokų į Alytų tapo iš Kauno dar naktį išvažiuodavęs D1 (nuo 1972m. rudens iki 1973m. pavasario išvykimo laikas būvo 3:20 h. nakties, Marijampolėje stovėdavo valandą, vėliau išvykimas iš Kauno svyravo tarp 4:00 iki 4:30h; nuo Kauno iki Šeštokų traukinys važiuodavo beveik tuščias).
            Paskutinis taisė Vitas; 2008.12.02, 08:02.

            Comment


              #46
              Geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai-Alytus / Trakiškiai

              Parašė Vitas Rodyti pranešimą
              Tikriausiai realesnis variantas kaip šiame filmuke
              http://www.youtube.com/watch?v=IBgnJ...eature=related
              (nuo pradžios praėjus 2:15 min.) – keleivinis vagonas prekiniame traukinyje ? O gal reikėtų vadinti "keleivinis prekių traukinys"?
              Panašios sudėties traukinys maršrutu Alytus-Šeštokai-Alytus rytais važinėjo iki 1972 metų. Nuo 1972 m. lapkričio 10 d. rytiniu traukiniu iš Šeštokų į Alytų tapo iš Kauno dar naktį išvažiuodavęs D1 (nuo 1972m. rudens iki 1973m. pavasario išvykimo laikas būvo 3:20 h. nakties, Marijampolėje stovėdavo valandą, vėliau išvykimas iš Kauno svyravo tarp 4:00 iki 4:30h; nuo Kauno iki Šeštokų traukinys važiuodavo beveik tuščias).
              Techniskai variantas aisku imanomas, - ekonomiskai ne. Galima pamirsti apie tokiu svajoniu realizavima realybeje..

              Comment


                #47
                Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                Techniskai variantas aisku imanomas, - ekonomiskai ne. Galima pamirsti apie tokiu svajoniu realizavima realybeje..
                Kodėl, kai bent kiek užsimenama apie keleivinius traukinius, netgi labai nekaltame kontekste, LT-1 visada viską neigia? Susidaro įspūdis, jog LT-1, o gal ir visa LG vadovybė, tiesiog nenori bent kiek pasukti galvos, patobulinant keleivinį susisiekimą.

                Comment


                  #48
                  Va ką radau beveik netyčia (Vilniaus kraštas tarpukariu):

                  Apšvieskite mane kas žinote: ar tas ruožas per Lietuvą Trakiszki - Orany buvo nutiestas dar cariniais metais ir kokio pločio originali vėžė buvo?
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    #49
                    /\
                    XIX a. pabaigoje atsiradus poreikiui stiprinti vakarinę Rusijos imperijos sieną buvo nutarta fortifikuoti miestus prie Nemuno - Kovno (dabar Kaunas), Olita (dabar Alytus), Grodna (dabar Gardinas). Statybinių medžiagų tiekimui ir greitam susisiekimui į Olitą buvo nutiestas geležinkelis.

                    1899 m. gegužės 1 d. traukiniai pradėjo kursuoti naująja 185 varstų (1 varsta = 1,0668 km) ilgio geležinkelio atkarpa Grodna - Suvalki (Suvalkai) - Olita.
                    Ankščiau, 1895 m. vasario mėn., buvo atidarytas geležinkelio ruožas nuo Peterburg - Warsawa (Varšuva) geležinkelio magistralės stoties Orany (dabar Varėna) iki Poterancy (dabar Poteronys) (žr.žemėlapį). Poterancų stotis buvo pastatyta dešiniajame Nemuno krante tilto per Nemuną statybų poreikiams tenkinti. Pasibaigus statyboms stotį planuota panaikinti. Olitą ir Poterancus skyrė Nemunas, ir kai 1899 m. spalio 15 d. buvo atidarytas geležinkelio tiltas, sujungęs šias dvi atšakas, traukiniai ėmė kursuoti didžiuoju puslankiu Grodna - Avgustov - Suvalki - Olita - Artilerija - Orany, kurio abu galai jungėsi su Peterburg - Warsawa geležinkelio magistrale
                    http://www.olitaorany.projektas.lt/o...y_istorija.htm

                    Comment


                      #50
                      Papildant, dabar Lietuvoje daugiau ar mažiau naudojamas to geležinkelio ruožas tik Mockava - Šeštokai - Alytus.

                      Comment


                        #51
                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        Va ką radau beveik netyčia (Vilniaus kraštas tarpukariu):
                        Apšvieskite mane kas žinote: ar tas ruožas per Lietuvą Trakiszki - Orany buvo nutiestas dar cariniais metais ir kokio pločio originali vėžė buvo?
                        Originali veze buvo 1524 mm. Kaip ir visas gelezinkelis Peterburgas - Varsuva.
                        Tik Pirmojo pasaulinio metu vokieciai ji pertiese 1430 mm vezei.

                        Comment


                          #52
                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Originali veze buvo 1524 mm. Kaip ir visas gelezinkelis Peterburgas - Varsuva.
                          Tik Pirmojo pasaulinio metu vokieciai ji pertiese 1430 mm vezei.
                          Labai ačiū, Al1, už informaciją. Bet kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kiek žinau ir kiek supratau, vokiečiams "persiuvus" šį geležinkelio ruožą, tokios vėžės geležinkelį "paveldėjo" ir Lietuva. Ji jo jau nebekeitė, bet atkarpa Alytus-Varėna buvo demontuota 1926 ar 1927 metais. Prie atkarpos Alytus-Šeštokai buvo prijungta atšaka į Kazlų Rūdą per Marijampolę (tik nežinia kada). Likusi atkarpos dalis Šeštokai - Trakiškiai, žinant tarpukario geopolitinę situaciją, turėjo būti nenaudojama. Jeigu ką ne taip supratau, prašyčiau pataisyti. Tuo pačiu dar klausimas: ar atkarpa Šeštokai-Trakiškiai buvo europonio pločio nuo pat Pirmojo Pasaulinio karo, ar su ja dar kažkas buvo daroma? Kiek ji buvo naudojama nuo 1920m. iki 1992m.?
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            #53
                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Labai ačiū, Al1, už informaciją. Bet kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kiek žinau ir kiek supratau, vokiečiams "persiuvus" šį geležinkelio ruožą, tokios vėžės geležinkelį "paveldėjo" ir Lietuva. Ji jo jau nebekeitė, bet atkarpa Alytus-Varėna buvo demontuota 1926 ar 1927 metais. Prie atkarpos Alytus-Šeštokai buvo prijungta atšaka į Kazlų Rūdą per Marijampolę (tik nežinia kada). Likusi atkarpos dalis Šeštokai - Trakiškiai, žinant tarpukario geopolitinę situaciją, turėjo būti nenaudojama. Jeigu ką ne taip supratau, prašyčiau pataisyti. Tuo pačiu dar klausimas: ar atkarpa Šeštokai-Trakiškiai buvo europonio pločio nuo pat Pirmojo Pasaulinio karo, ar su ja dar kažkas buvo daroma? Kiek ji buvo naudojama nuo 1920m. iki 1992m.?
                            Tai, kad šis geležinkelis buvo paliktas karo reikmėms, tai - aišku. Tik vieni šaltiniai teigia, kad Šeštokų - Suvalkų atkarpa ties Lietuvos ir Lenkijos siena buvus išardyta po II p.k., kiti teigia, kad iš Šeštokų šiuo geležinkeliu išvyko sovietinė armija gesinti Čekijos ir Vengrijos antikomunistinių sukilimų.

                            Ir dar: Šeštokų – Kazlų Rūdos atkarpa buvo nutiesta 1924 metais. Tuo metu, kai geležinkelis buvo “pakibęs ore”, nes abi šakos ėjo į priešiškos valstybės – Lenkijos užimtą teritoriją (Varėną, Suvalkus), viešasis transportas, kuriuo buvo galima iš Alytaus pasiekti laikinąją Lietuvos sostinę buvo garlaivis, kelionė kuriuo užtrukdavo visą dieną.

                            Comment


                              #54
                              Veliau pradejo kursuoti ir autobusai, kurie net taroukaryje i Kauna nuvaziuodavo greiciau nei traukinys per Sestokus, Marijamopole...

                              Sestokai - Trakiskiai turejo buti "persiuta" vokieciu i standartine veze. Tokia ir turejo islikti iki pat Antrojo pasaulinio pradzios. Taip pat ir sovietai, okupave Lietuva, sios linijos "persiuvimo" i 1524 mm nelaike strategines reiksmes uzdaviniu. Pradzioje reikejo persiuti zymiai reiksmingesnes strateginiu poziuriu magistrales.

                              Siaip idomu, ar Antrojo pasaulinio metu, Tarybinei armijai vejant vokiecius ir perzengus ikikarines TSRS sienas, gelezinkeliai buvo "persiuvami" i 1524 mm? Lenkija, Cekoslovakija, Vokietija, Austrija, Vengrija...
                              Isvaduojant is vokieciu savo (TSRS) teritorijoje tai tikrai buvo daroma ir nedelsiant.

                              Comment


                                #55
                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                (...)ar Antrojo pasaulinio metu, Tarybinei armijai vejant vokiecius ir perzengus ikikarines TSRS sienas, gelezinkeliai buvo "persiuvami" i 1524 mm? Lenkija, Cekoslovakija, Vokietija, Austrija, Vengrija...
                                Isvaduojant is vokieciu savo (TSRS) teritorijoje tai tikrai buvo daroma ir nedelsiant.
                                Pabandysiu atsakyti kaip istorikas. Visų pirma, baiginėjantis Antrajam pasauliniam karui, geležinkelių vaidmuo kariniu požiūriu buvo šiek tiek sumenkęs - TSRS karinė pramonė jau buvo atgaivinta ir gamino karinės technikos ne mažiau už to meto hitlerinę Vokietiją. Permesti karius buvo galima lėktuvais, kiek sunkiau sunkvežimiais ir laivais - taip buvo greičiau nei remontuoti ar persiuvinėti bėgius. Antra - baigiantis karui į antihitlerinę koaliciją perbėgo Rumunija ir Bulgarija, dar prisijungė jugoslavų ir lenkų partizanai, apie paliaubas ar net kapituliaciją prabilo ir suomiai, o Vokietijos jėgos, ypač po pasikėsinimo į Hitlerį, seko kone kasdien; tad Rytų frontas judėjo į Vakarus vis greičiau. Trečia - tuo metu dar buvo neaiški Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos ir kitų Rytų Europos šalių padėtis pasibaigus karui. Stalinas nebuvo tikras, ar tikrai užimtos teritorijos liks "po TSRS sparneliu" (kaip žinia, Graikija vienintelė sugebėjo iškart atsikratyti komunizmo). Beje, dar esu girdėjęs (vėliau tai kai kas tai paneigė), TSRS sąmoningai norėjo, kad rusiška vėžė būtų tik TSRS teritorijoje, tam kad galimo naujo karo metu priešui būtų sunkiau tiekti frontui aprūpinimą (išimtis tik Suomija, kuri gavo rusišką vėžę kaip istorinį palikimą, bet ir ji visą pokarį liko neutrali ar net netiesiogiai palanki TSRS). Ir iš tikrųjų, rusiška vėžė yra tik buvusioje TSRS ir Suomijoje.
                                Stengiausi atsakyti kuo populiariau, gal kažką nutylėjau ir liko neaiškumų. Bet ir man įdomu, kodėl atkarpa Šeštokai-Suvalkai pokaryje nebuvo nei persiųta, nei nuardyta? Gal tai vienintelė standartinė vėžė visoje buvusioje TSRS?
                                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                Comment


                                  #56
                                  Ar buvo prasmė "persiūti" tuos keliolika kilometrų nuo Šeštokų iki sienos???

                                  Čia nuoroda apie visame pasaulyje naudojamus ar naudotus geležinkelių pločius http://www.parovoz.com/spravka/gauges-ru.php. Galima pasižiūrėti, kuriose exTSRS šalyse yra europinės vėžės....

                                  Comment


                                    #57
                                    Kazlų Rūda - Šeštokai

                                    Mano žiniomis ruožas Kazlų Rūda - Šeštokai buvo nutiestas 1921-1923 metais. Tai iš dalies buvo padaryta tam, kad nuo kitų geležinkelių atkirstame ruože Šeštokai-Alytus-Artilerija buvo likę keliolika garvežių ir nemažai vagonų, kurių labai trūko kituose ruožuose. Dėl ruožo Šeštokai-Mockava-Trakiškės, tai tarybiniais metais jis buvo panaudotas tiktai vieną kartą - 1956 metais sovietinei karinei technikai permesti į Vengriją. Mama pasakojo, kad tais metais Šeštokų stotis ir miestelis braškėjo nuo tankų bei kitos technikos. O 1968 metais jau pats pamenu, kad ruožas nebuvo naudojamas. Tačiau šis ruožas matyt buvo palaikomas kaip karinis rezervas, nes visą laiką buvo prižiūrimas kelio tarnybų iki pat 1990 metų. O gal dar kas nors turite kokios informacijos ?

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                      Pabandysiu atsakyti kaip istorikas. Visų pirma, baiginėjantis Antrajam pasauliniam karui, geležinkelių vaidmuo kariniu požiūriu buvo šiek tiek sumenkęs - TSRS karinė pramonė jau buvo atgaivinta ir gamino karinės technikos ne mažiau už to meto hitlerinę Vokietiją. Permesti karius buvo galima lėktuvais, kiek sunkiau sunkvežimiais ir laivais - taip buvo greičiau nei remontuoti ar persiuvinėti bėgius. Antra - baigiantis karui į antihitlerinę koaliciją perbėgo Rumunija ir Bulgarija, dar prisijungė jugoslavų ir lenkų partizanai, apie paliaubas ar net kapituliaciją prabilo ir suomiai, o Vokietijos jėgos, ypač po pasikėsinimo į Hitlerį, seko kone kasdien; tad Rytų frontas judėjo į Vakarus vis greičiau. Trečia - tuo metu dar buvo neaiški Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos ir kitų Rytų Europos šalių padėtis pasibaigus karui. Stalinas nebuvo tikras, ar tikrai užimtos teritorijos liks "po TSRS sparneliu" (kaip žinia, Graikija vienintelė sugebėjo iškart atsikratyti komunizmo). Beje, dar esu girdėjęs (vėliau tai kai kas tai paneigė), TSRS sąmoningai norėjo, kad rusiška vėžė būtų tik TSRS teritorijoje, tam kad galimo naujo karo metu priešui būtų sunkiau tiekti frontui aprūpinimą (išimtis tik Suomija, kuri gavo rusišką vėžę kaip istorinį palikimą, bet ir ji visą pokarį liko neutrali ar net netiesiogiai palanki TSRS). Ir iš tikrųjų, rusiška vėžė yra tik buvusioje TSRS ir Suomijoje.
                                      Stengiausi atsakyti kuo populiariau, gal kažką nutylėjau ir liko neaiškumų. Bet ir man įdomu, kodėl atkarpa Šeštokai-Suvalkai pokaryje nebuvo nei persiųta, nei nuardyta? Gal tai vienintelė standartinė vėžė visoje buvusioje TSRS?
                                      Sutinku. Bet tiekimai frontui buvo vykdomigelezinkeliais. Aviacija galejo permesti pestininkus. Iskilus reikalui permesti technika didesniu atstumu, reikejo gelezinkeliu...
                                      Taip pat internete skaiciau, kad Stalinas i Potsdama vyko traukiniu, kuri tempe silumvezis, iki pat Potsdamo, - vienas is 80 pagal lendliza JAV kompanijos ALCO pagamintu silumveziu. TSRS jis gavo serija Da (a indekse rasoma). Tai 1524 mm vezei perprojektuotas specialiai JAV armijai sukurtas lokomotyvas RS1. Veliau sie lokomotyvai tapo prototipu tarybiniams TE1 ir is dalies TEM1 ir TEM2. Taigi, jei tiesa apie Stalino traukini i Potsdama, tai veze iki pat Berlyno turejo buti 1524mm. Tai rodo, kad fronto eigoje buvo "persiuvama". Aisku, ne visos, o magistralines linijos, strategiskai svarbios... Galu gale persiuti buvo "paprasciau", nei ieskoti europines vezes lokomotyvu ir vagonu "isvaduotose" teritorijose, kad butu galima greiciau aprupinti fronta...
                                      Paskutinis taisė Al1; 2008.12.14, 10:11.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Sutinku. Bet tiekimai frontui buvo vykdomigelezinkeliais. Aviacija galejo permesti pestininkus. Iskilus reikalui permesti technika didesniu atstumu, reikejo gelezinkeliu...
                                        Taip pat internete skaiciau, kad Stalinas i Potsdama vyko traukiniu, kuri tempe silumvezis, iki pat Potsdamo, - vienas is 80 pagal lendliza JAV kompanijos ALCO pagamintu silumveziu. TSRS jis gavo serija Da (a indekse rasoma). Tai 1524 mm vezei perprojektuotas specialiai JAV armijai sukurtas lokomotyvas RS1. Veliau sie lokomotyvai tapo prototipu tarybiniams TEM1 ir is dalies TEM2. Taigi, jei tiesa apie Stalino traukini i Potsdama, tai veze iki pat Berlyno turejo buti 1524mm. Tai rodo, kad fronto eigoje buvo "persiuvama". Aisku, ne visos, o magistralines linijos, strategiskai svarbios... Galu gale persiuti buvo "paprasciau", nei ieskoti europines vezes lokomotyvu ir vagonu "isvaduotose" teritorijose, kad butu galima greiciau aprupinti fronta...
                                        O galėtumėt patvirtinti ar paneigti, kad Da serijos šilumvežiai kurį laiką buvo eksploatuojami ir Lietuvoje?

                                        Comment


                                          #60
                                          Sveiki. Jei kam įdomu galiu pasakyti, kad Alytuj būnant prie gel. stoties visą dieną pravažiuoja kaip minimum 3 skirtingos komplektacijos sĄstatai. Lokomotyvas dažniausiai būna tas pats . Gal žinot iki kur kursuoja tie traukiniai nuo Alytaus?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X