Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[Vitas]

Vyksta daug "akiai nematomų" darbų, tiksliau daugumai neužkliūnančių ...
Stočių ilginimas Vilniaus - Kybartų ruože, automatinės blokuotės įdiegimas nuo Mauručių (?) iki Kybartų.
...

To klaustuko nereikėtų. Nuo Vilniaus iki Mauručių automatinė blokiruotė veikia. Ar jau įdeginėjama toliau?
Važinėdamas kažkokių pėdsakų pamatau. Tai kažkas panašaus į šviesoforus kas keli km, tik vietoje įprastų šviesoforų pastebiu kažkokius trikampius tablo su kažkokiais „V“ raidės signalais, kurių spalva - lyg tai balta („mėnulio“). Apie jų reikšmes nerandu jokioje instrukcijoje: nei sovietinėje signalizacijos, nei čia forume pateiktose lietuviškose. Ant tų įrenginių (automatinės blokiruotės šviesoforų ?) stiebų kol kas pritvirtinti jų neveikimą rodantys „X“ formos kryžiukai.
P.S.: nepatogu prisipažinti apie nežinojimą, bet tai realybė...

[K a J o t]

To klaustuko nereikėtų. Nuo Vilniaus iki Mauručių automatinė blokiruotė veikia. Ar jau įdeginėjama toliau?
Važinėdamas kažkokių pėdsakų pamatau. Tai kažkas panašaus į šviesoforus kas keli km, tik vietoje įprastų šviesoforų pastebiu kažkokius trikampius tablo su kažkokiais „V“ raidės signalais, kurių spalva - lyg tai balta („mėnulio“). Apie jų reikšmes nerandu jokioje instrukcijoje: nei sovietinėje signalizacijos, nei čia forume pateiktose lietuviškose. Ant tų įrenginių (automatinės blokiruotės šviesoforų ?) stiebų kol kas pritvirtinti jų neveikimą rodantys „X“ formos kryžiukai.
P.S.: nepatogu prisipažinti apie nežinojimą, bet tai realybė...

Šitas šviesoforas su raide "V" bus signalas rodantis sąstato asiračių perkaitimą. Tai yra kaip sąstatas pravažiuos pro įrangą skirtą užfiksuoti aširačių kaitimui kuri vadinasi "PONB" ir bus užfiksuotas aširačių perkaitimas tai užsidegs šita "V" raidė. Tada mašinistas tures labai palengva stabdyti traukinį ir privalės sustoti artimiausioje stotyje. O "X" ženklas ant jo rodo kas jis neveikia.

[Vitas]

Nėra tokio tarpstočio Klaipėda - Kretinga, tarp jų dar Girulių ir Kretingalės stotys.

http://www.ve.lt/?data=2008-06-13&ru...rub=1190113119 rašo: "Penktadienį perpiet Klaipėdos rajone, Kopūstų kaime, keleivinis traukinys geležinkelio pervažoje trenkėsi į "Volkswagen Golf" ir mirtinai sužalojo jo vairuotoją. ...".
Pagal http://www.maps.lt radau, kad kopūstų kaimas yra tarpstotėje Giruliai-Kretingalė.
Taigi, dažnai klystantis Delfis padarė dvi klaideles:
1. Nepripažino Girulių stoties (kaip ir Girulius Klaipėdos dalimi, taip ir Girulių stotį palaikė Klaipėdos stoties parku, nors tarp jų dar Pauostis yra).
2. Jiems dar nežinomą Kretingalę palaikė Kretinga.

[Vitas]

Ten buvo klaida, nes tokio tarpstočio nėra, tada reikėjo rašyti Kretingos - Klaipėdos atkarpoje ar panašiai.

Šia tema diskutuoti būtų įdomu.
Stotis stočiai nelygu.
Nesiimu charakterizuoti Girulių ir Kretingalės stočių, bet nė kiek neabejoju, kad Klaipėda ir Kretinga tikrai prilygsta stotims. Kiek apie geležinkelį skaičiau rusiškos literatūros, tai radau keletą sąvokų: “путевой пост“ (kelio postas, be bėgių išsišakojimų),“разъезд“ (pralanka vienų bėgių geležinkelyje), “станция“ (pilnavertė stotis).
Tarpstote Eimantas vadina (ir bendrai geležinkelyje vadinama) geležinkelio atkarpa tarp dviejų bet kokių dalijimo punktų („раздeлительный пукнт“). Rusiškai ši atkarpa vadinama „пeрегон“, į lietuvių kalbą tinkamo vertimo kaip ir nėra, tai ir įprasta vadinti tarpstote.
Nežinau, kokie traukiniai dabar važinėja maršrutu Radviliškis-Klaipėda („medinukai“ D1 ar modernesni DR1A), bet kas pasiryžta iš Klaipėdos į Kretingą važiuoti traukiniu, tai renkasi vieną iš greitųjų Vilnius-Klaipėda. Tokiu važiuodami tarpinių stočių ir dyzelinio traukinio sustojimo vietų (Giruliai, Kalotė, Kretingalė, Bajorai) nė nepastebi. Todėl informacijos priemonėse ir daro klaidas. Jų sureikšminti nereikėtų. Nors apie geležinkelį rašinėjantys žurnalistai apie jį išmanyti galėtų daugiau ir klaidų vengti.

[RAW]

TEP60 gražiai atrodo, jei atitinkamai gerai nudažyti, nes pagal naująją schema nudažytas tai nesimpatiškas visai

Tu teisus, sakyčiau, net baisiai atrodo, kaip pavyzdžiui ir D1, senesnė dažymo schema kur kas geresnė buvo. Beje, o kas žino, ką reiškia ženklai S50, S40, A50 ir t.t.?

[LT-1]

Tu teisus, sakyčiau, net baisiai atrodo, kaip pavyzdžiui ir D1, senesnė dažymo schema kur kas geresnė buvo. Beje, o kas žino, ką reiškia ženklai S50, S40, A50 ir t.t.?

Kiekvienas trauikinys, isvaziaveęs is stoties (arba pakeites vaziavimo krypti) butinai privalo isbandyti stabdziu veikima. Jis atliekamas labai paprastai - tiesiog pradedama stabdyti ir ziurima, kaip efektyviai stabdo. Tokiems stabdziu bandymams yra skirtos vietos, pazymetos lentelemis A50, S40 ir t.t. S raide reiskia stabdyti, A - atleisti stabdzius. Skaiciai - tai greitis. Beje, cia stabdymas vyksta jau vaziuojant, taciau suformavus traukini (nesvarbu keleivini ar prekini) ir prikabinus lokomotyva, stovinciui traukiniui bandomi stabdziai. O tai daroma labai paprastai - vagonu ukio darbuotojas is pradziu patikrina ar is galinio vagono ciaupo bega oras (jeigu vega - viskas gerai, reiskia oras ateina iki pat paskutinio vagono). Paskui masinistui duodamas nurodymas ijungti stabdzius, ir ziurima i stabdziu cilindro kotus - jie turi is cilindro issikisti. Tai pakartojama bent 2 kartus. Sastate galibuti ir nestabdantys vagonai, taciau nestabdanciu asiu skaicius (is eiles, ir visame sastate) neturi virsyti taisyklese norodyto skaiciaus. Galiniai 2 vagonai butinai turi buti stabdantys. Jei viskas tvarkoje, vagonu ukio darbuotojas israso stabdziu patikrinim o pazyma ir iteikia ja masinistui (be jos masinistas netururi teises isvykti). Ziemos metu (kai spaudzia geras saltis) berods kas pusvalandi taip pat privaloma atlikti stabdziu bandyma vaziuojant, nes stabdziu sistemose kondesuojasi vanduo, kuris kartais uzsala, taip uzblokuodamas stabdziu veikima. Visi stabdziu bandymai uzregistruojami greitmatyje, kurio duomenis po kiekvienos keliones sifruoja depo specialistai. Ir aplamai, stabdziu veikimas kontroliuojamas labai grieztai, nes sakysim prekinis 6000 t satatas tik su lokomotyvo stabdziais sustotu itin sunkiai, o jei butu didesne nuokalne - isvis nesustotu - stumtu ir lokomotyva, kurio stabdziai veiktu visa jega. O nevaldomas traukinys - baisus dalykas...

[RAW]

Nu jo... Bet kodėl tada nesijaučia tokio netolygaus važiavimo. Kai vakar važiavau, tai kai iš stotelės pradeda greitėti, tai ir tolygiai greitėja, nesijaučia stabdymo. Ir kai mačiau ženklus duoti signalą tai daugeliu atveju garso signalas nebuvo duotas, o kitose vietose-atvirkščiai, kur nėra ženklo, ten mašinistas duoda garso signalą. Kodėl taip?

[LT-1]

Nu jo... Bet kodėl tada nesijaučia tokio netolygaus važiavimo. Kai vakar važiavau, tai kai iš stotelės pradeda greitėti, tai ir tolygiai greitėja, nesijaučia stabdymo. Ir kai mačiau ženklus duoti signalą tai daugeliu atveju garso signalas nebuvo duotas, o kitose vietose-atvirkščiai, kur nėra ženklo, ten mašinistas duoda garso signalą. Kodėl taip?

Na nezinau kodel tau nesijaucia As tikrai jauciu kai pvz is vilniaus isvaziaves traukinys i klaipeda iskart baigiantis prekiniam kelynui pirma karta pabando stabdzius, paskui tarpstotyje - dar karta. Ir stabdziai taip bandomi VISADA, nes jei to nebus padaryta, bus matyti is greitmacio parodymu. Masinistas butu tikrai grieztai nubaustas. Beje, po kiekvieno sustojimo pvz. Zasliuose ar Pravieniskese stabdziu bandyti nereikia. Stabdziai bandomi tik pradejus marsuta ar pakeitus vaziavimo krypti. Kas del garsiniu signalu - tai kur yra zenkliukas su dudele(ar klaksonu, nezinau kas ten pavaizduota ), masinistas privalo paspausti signalo mygtuka. Kartais turbut neatlieka numatytos prievoles.. O visur kitur gali signalizuoti esat reikalui - ispeti dirbancius kelininkus, atkreipti salia begiu esanciu pasainiu asmenu demesi, kad pasitrauktu ir t.t.

[Vitas]

Nu jo... Bet kodėl tada nesijaučia tokio netolygaus važiavimo. Kai vakar važiavau, tai kai iš stotelės pradeda greitėti, tai ir tolygiai greitėja, nesijaučia stabdymo.

Kaip atsakė LT-1, stabdžius tikrinti nereikia po kiekvieno sustojimo.
Jei elektrinis traukinys važiuoja iš Naujosios Vilnios į Kauną arba Trakus, tai tikriausiai stabdžius netikrina ten pasibaigus Vilniaus stoties kelynui.

[LT-1]

Kaip atsakė LT-1, stabdžius tikrinti nereikia po kiekvieno sustojimo.
Jei elektrinis traukinys važiuoja iš Naujosios Vilnios į Kauną arba Trakus, tai tikriausiai stabdžius netikrina ten pasibaigus Vilniaus stoties kelynui.

Be abejo, kad netikrina

[RAW]

Traukiniui Vilnius-Šeštokai nuo Marijampolės geležinkelio stoties daugiau kaip du kilometrus tenka važiuoti „koncertuojant“. Geležinkelio bėgiai iki cukraus fabriko eina tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių eina beveik kaip užsienio didmiesčio gatvės viduryje tramvajaus bėgiai. Telšių gatvėje šaligatvių nėra, tai pėstieji pasivaikščiojimams kartais renkasi bėgius. Kai visą rytą joks traukinys nepravažiuoja, pasidaro panašu į sveikatingumo trasą (kaip geležinkelyje nuo Marcinkonių iki Senovės). O paskui traukinio mašinistui kelią prasibaidyti nekaip lengva. Taip pat problemų kelia dvi pervažos – Saulės ir P.Armino gatvių.

Aš važiavau į Ignaliną, tai ten "nekoncertavo" labai daug. Dar labai norėčiau sužinoti kam skirti sekančiuose screenuose apibraukti ženklai ir bėgiai (apvalus būna ir žalias):
,
,

[LT-1]

Aš važiavau į Ignaliną, tai ten "nekoncertavo" labai daug. Dar labai norėčiau sužinoti kam skirti sekančiuose screenuose apibraukti ženklai ir bėgiai (apvalus būna ir žalias):
,
,

Begiai tai sudeti tam, kad esant poreikiui greitai pakeisti begi (begiui trukus, aptrupejus ir pan.), nereiketu ju vezti toli is keliu remonto bazes, o butu galima greitai pasiimti is salikeles. Tokios begiu kruveles anksciau budavo kas keleta ar keliolika kilometru, taciau dabar neatkreipiau demesio ar jos yra.. Nes dabar tokie laikai, kad paliktas daiktas greitai dingsta...
O kas del zenklu, tai pirmoje nuotraukoje yra zenklas pavojingos vietos pabaoga, o trecioje - greicio ribojimo zenklas. Visi zenklai smulkiai aprasyti Geležinkelių signalizacijos taisyklėse. Kas labai noretu, keleta senesnio leidimo egzemplioriu minetu taisykliu galeciau padovanoti

[RAW]

Yra ir dabar taip sudėtų bėgių, pastebėjau, kai vakar važiavau, už tai ir klausiu. Ačiū už info.

[LT-1]

Tik ar čia LT-1 nebusi pats filmaves tų traukinių? Ar ne tavo nick Youtubej railexpert? Ir klausimas ką reiškia užrašas ant lokomyto: ''saugokis kontaktinio tinklo'' ?

Na taip, filmavau as, bet su fotoaparatu.. Nesiruosiau tam, ekspromtu pafilmavau, tad nekas ir gavosi.. O uzrasas "saugokis kontaktinio tinklo" yra rasomas tam, kad masinistas, pries lipdamas ant lokomotyvo stogo ar bent gerokai iskeldamas galva virs stogo, nepamirstu, kad kai kuriose vietose yra elektiriniu traukiniu ir elektroveziu kontaktinis tinklas (laidas kitaip sakant). Lietuvoje aisku palyginti nedaug kur jis yra.. Tame laide itampa siekia 27000 V, tad nereikia ir prisiliesti - jei dregnas oras trenkia zaibas per gana dideli atstuma.. (aisku ne kelis metrus ). Taip yra zuves ne vienas masinistas (nors Lietuvoje lygtais nebuvo tokiu atveju, bent jau as nezinau), tad ir yra perspejamieji uzrasai, kad lipdamas ant stogo neuzsimirstu..
Mazdaug pries koki menesi Vievio stotyje jaunimelis linksminosi, pagere truputi, ir vienas vaikinas, turbut noredamas pasirodyti "kietas", uzlipo ant cisternos, kuri stovejo ant elektrifikuoto kelio. Nereikejo ir prie laido prisiliesti - nuo laido trenke zaibas (ivyko elektors iskrova), ir apanglejes nukrito... Gyvas neliko... Tad pamoka visiems, su kontaktiniu tinklu nejuokaukite..
Beje, einant per lietu po kontaktiniu tinklu, kartais lietsargio rankena ranką kutena - esu pats tai patyres Vilniaus stotyje

[Darius555]

LT-1 ar daroma dabar taip

Sake tarkim kaip pvz 2M62 pagal normatyvus gali temti 60vagonu atkarpoje Palemonas-Vaidotai, tvarkdarys ar kas nezinau prizada jei nutempsi nesustojes 65 vagonus 100RUB masinistui tas sutinka nutempia, taip jei kelis kart sekmingai padaroma norma 65 vagonus, taip tas zmogus vilko labai ilga sastata is Radviliskio i Kaisiadoris sake net neisivaizduoju kaip ten pavyko,net pajudet negalejo kitas 2M62 stume paskui kai greiti pagavo atsikabino,traukiniui buvo duota zalia sviesa iki pat Kaisiadoriu, sake gavau 100RUB bet aisku tokios normos niex nedare. CCCP laikais buvo pasak jo konkretus bardakas kaip ir visur tuo metu visas pabaltijos salis valde centras esantis Rygoje

[Darius555]

O tiesa leidzia siais laikais vaziuot jei tarkim automatines blokiruotes sugenda irengimai silumvezyje, sake prie CCCP tai tiesiog priklausydavo nuo tvarkdario vieni leidzia kiti ne, sake jei leisdavo tai per radijo rysy pranesinet turedavai kurias stotis pravaziavai periodiskai kas kazkiek laiko

[LT-1]

LT-1 ar daroma dabar taip

Sake tarkim kaip pvz 2M62 pagal normatyvus gali temti 60vagonu atkarpoje Palemonas-Vaidotai, tvarkdarys ar kas nezinau prizada jei nutempsi nesustojes 65 vagonus 100RUB masinistui tas sutinka nutempia, taip jei kelis kart sekmingai padaroma norma 65 vagonus, taip tas zmogus vilko labai ilga sastata is Radviliskio i Kaisiadoris sake net neisivaizduoju kaip ten pavyko,net pajudet negalejo kitas 2M62 stume paskui kai greiti pagavo atsikabino,traukiniui buvo duota zalia sviesa iki pat Kaisiadoriu, sake gavau 100RUB bet aisku tokios normos niex nedare. CCCP laikais buvo pasak jo konkretus bardakas kaip ir visur tuo metu visas pabaltijos salis valde centras esantis Rygoje

Na nezinau as visu tu istoriju Kai kurios turbut "pagrazintos" nemazai Siaip manau, kad kalbi apie ilguosius traukinius. Traukinio ilgis matuojamas salyginiais vagonais (uz salygini vagona priimamas pusvagonis - 14 metru). Tad jei traukinio ilgis 57 vagonai, i satata tepla 57 pusvagoniai. Jei traukinys is cisternu, i 57 sutartiniu vagonu traukini realiai telpa 66 keturases cisternos (nes ju ilgis 0,86 salyginio vagono), arba tik 35 astuonases. Tad kiek realiu vagonu tempia nesvarbu, svarbu - kiek sutartiniu vagonu. Siuo metu pagrindinese LG magistralese leistinas traukinio ilgis yra 57 sutartiniai vagonai. Daugiau nei 57 sutartiniu vagonu traukinys vadinamas ilguoju. Tokie ilgieji traukiniai, buna pvz virs 70 sutartiniu vagonu. Neretai musu modernizuotas 2M62M is Molodecno parvelka 6000 t svorio ir apie 70 sutartiniu vagonu ilgio sastatus. Uz ilguosius satatus kadais mokedavo kiek girdejau premijas masinistams ir tvarkdariams o dabar kiek zinau ne.. Kita vertus, tokius traukinius ir tvarkdariui sunku praleidineti - tik nedaugelis LG stociujuos gali juos priimti (del tokio ilgio keliu nebuvimo), todel reikia tiksliai viska apskaiciuoti, kad nereiktu ju aplenkti, prasilenkti su tokiu traukiniu (pvz jei i vienkeli ruoza paleisi 2 tokius ilgus traukinius, o stotis, link kurios jie vaziuoja, neturi tokiu ilgu keliu - kamstis garantuotas..

[LT-1]

O tiesa leidzia siais laikais vaziuot jei tarkim automatines blokiruotes sugenda irengimai silumvezyje, sake prie CCCP tai tiesiog priklausydavo nuo tvarkdario vieni leidzia kiti ne, sake jei leisdavo tai per radijo rysy pranesinet turedavai kurias stotis pravaziavai periodiskai kas kazkiek laiko

Silumvezyje automatines blokuotes nera Yra ALS (automatine lokomotyvo signalizacija) irengimai. Taisykles ir siais laikais galioja tos pacios - traukiniu eismo tvarkdarys duoda isakyma, kuriuo leidzia masinistui vaziuoti. Taciau tokio traukinio vaziavimas yra gerokai atidziau stebimas, nes traukinio vaziavimo saugumas priklauso tik nuo masinisto (kai veikia ALS irengimai, jie nuolat tikrina masinisto budruma ir stabdo traukini pravaziavus draudziamaji signala).

[_TuaReG_]

Silumvezyje automatines blokuotes nera Yra ALS (automatine lokomotyvo signalizacija) irengimai. Taisykles ir siais laikais galioja tos pacios - traukiniu eismo tvarkdarys duoda isakyma, kuriuo leidzia masinistui vaziuoti. Taciau tokio traukinio vaziavimas yra gerokai atidziau stebimas, nes traukinio vaziavimo saugumas priklauso tik nuo masinisto (kai veikia ALS irengimai, jie nuolat tikrina masinisto budruma ir stabdo traukini pravaziavus draudziamaji signala).

Kas nustato krovininių traukinių kelionės grafikus? Tvarkdarys?

[LT-1]

Kas nustato krovininių traukinių kelionės grafikus? Tvarkdarys?

Negrafikiniu traukiniu - tvarkdarys, o jei vaziuojama pagal grafika, jis buna numatytas is anksto (kasdien (ar kas keleta dienu) toks pats).