Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[LT-1]

O kaip sudaromi prekinių traukinių važiavimo grafikai? Yra nuolatinių ar kai kurie būna prieš pat reisą sudaromi?

Vėl gi pridursiu, kad dažnai fotografuojant traukinius vienoje vietoje keletą dienų, pastebėjau, kad prekiniai traukiniai pro tą vietą pravažiuoja kasdien tuo pačiu metu.

Toje nuorodoje skaitykis labai sausa ir neidomi informacija Siaip tai ten oficialus dokumentas, pritaikytas pagal europos sajungos reikalavimus. Bet nesigilinkime labai i ji.. O grafikas sudaromas pagal poreikius naujas kiekvienais metais ir vasara yra keiciamas. Krovininiams , kaip ir keleiviniams traukiniams yra sudarytas tikslus eismo grafikas, nurodant minutes tikslumu kada per kokia stoti turi pravaziuoti, kur prasilenkti, sustoti aplenkimui ir t.t. Tik keleivinis traukinys nuo prekinio smarkiai skiriasi daugeliu aspektu. Keleiviniai vaziuoja tiksliai pagal numatyta grafika - kasdien, ar tam tikromis dienomis, nesvarbu, ar vaziuos pilnas traukinys ar 10 keleiviu. Su krovininiais traukiniais truputi kitaip - jei yra ta kryptimi kroviniai - traukinys vaziuoja, nera - jie vaziuoja reciau, bet grafike numatytu laiku (paprasciau tariant, suformuotas traukinys stoves tol, kol neateis traukiniu eismo grafike numatytas isvykimo laikas, pagal kuri i darba ateina ir lokomotyvo brigada). Jeigu buna daugiau traukiniu, nei numatyta traukiniu eismo grafike, leidziami traukinkiu eismo grafike nenumatyti (negrafikiniai) traukiniai - tada tiesiog pries jo vaziavima traukiniu eismo tvarkdarys sudaro jam tvarkarasti ir paskelbia masinistui ir stociu, per kurias tas traukinys vaziuos, stociu budetojams. Taciau traukiniu eismo grafike krovininiams traukiniams laikas paskaiciuotas vezant vidutinio svorio sastata. O daznai, vezant maksimalaus svorio sastata, to laiko neuztenka, tad traukinys vaziuoja ilgiau nei numatyta grafike. Taciau, vezant krovinius, +/- 1-3 valandos jokio esminio skirtumo nesudaro, ne keleiviai juk tai.. Tad galima butu atsakyti taip - kroviniai traukiniai irgi vaziuoja pagal nustatyta grafika, tik gerokai su didesniu nukrypimu (palyginti su keleiviniais). Siaip labai sunku paprastai ir koncentruotai viska paaiskinti, nes cia galima butu apie tai rasyti keliolika puslapiu...

[FlagMan]

man irgi buvo idomu paskaityti. butu smagu dar

[x21]

..viena karta tokiu greiciu vaziavo esant itin tirstam rukui, biski nejauku buvo...

o radaro nera?

[Eimantas]

Nėra.

[x21]

Reiskia traukiniai negali pagal prietaisus vaziuoti, kaip laivai ir orlaiviai... ar ne taip?

[LT-1]

o radaro nera?

Cia juk ne laivas ar lektuvas Traukinys juk nuo kelio nenuvaziuos, o priekyje esancio kelio sviesoforo rodmenis dubliuoja (ruozuose su automatine kelio blokuote) masinisto kabinoje esantis specialus mazas sviesoforas. O jeigu dega zalias (ar kitas leidziamasis signalas) sviesoforas, reiskia priekyje kelias tikrai laisvas. Tad radaras tikrai nereikalingas. O masinistai ruozus, kuriais vazineja, zino kaip penkis pirstus..

[x21]

...Tad radaras tikrai nereikalingas...

Radaras galetu padeti jei netycia atsiranda kliutis (kad ir traktorius koks) prasto matomumo atveju. Pradeti stabdyti anksciau - didesnis sansas isvengti auku ir/arba turto apgadinimo/praradimo..
Nu bet jei neturi radaro, reiskia neturi...
Keista siaip.

[LT-1]

Radaras galetu padeti jei netycia atsiranda kliutis (kad ir traktorius koks) prasto matomumo atveju. Pradeti stabdyti anksciau - didesnis sansas isvengti auku ir/arba turto apgadinimo/praradimo..
Nu bet jei neturi radaro, reiskia neturi...
Keista siaip.

Nesu radaru specialistas, bet man atrodo, jog traukinyje jis visiskai netiktu. Juk laivams juroje, o lektuvams ore - neaprepiamos tuscios platybes, kuriose tik kiti laivai ir lektuvai matomi. O ant zemes tai juk daugybe visokiu dariniu - medziu, namu, visokiu irangos spintu, esanciu prie pat gelezinkelio ir t.t. O gelezinkelis dar posukius daro, tad pries pat posuki esanis daiktas atrodytu kaip ant begiu, nors butu salia ju..Tad masinistui visu pirma sunku butu susigaudyti, kuri kliutis is tikruju ant begiu, o kuri salia.. Nezinau ar cia as teisus ar ne, bet man taip atrodo..

[x21]

Nu aš tik šiaip paklausiau, radaras nėra prabanga, kai kalba eina apie eismo saugą. Dabar net kaikurie automobiliai komplektuojami radarais, kad išvengti susidurimo...
O kaip traukiniai važiuoja kai matomumas mažesnis nei stabdymo kelias? Atrodo nesaugu nematyti kas priekyje darosi...

[mskapss]

Siaip nemanau kad matomumas gali buti didesnis uz stabdymo nuotoli - gi tokiu atveju nebutu ne vienos avarijos kai diena pervazoje masina nuskina... o automobiliu radarai tik keliasdesimt metru ima - traukiniui del tiek nera prasmes..

Nu aš tik šiaip paklausiau, radaras nėra prabanga, kai kalba eina apie eismo saugą. Dabar net kaikurie automobiliai komplektuojami radarais, kad išvengti susidurimo...
O kaip traukiniai važiuoja kai matomumas mažesnis nei stabdymo kelias? Atrodo nesaugu nematyti kas priekyje darosi...

[LT-1]

Nu aš tik šiaip paklausiau, radaras nėra prabanga, kai kalba eina apie eismo saugą. Dabar net kaikurie automobiliai komplektuojami radarais, kad išvengti susidurimo...
O kaip traukiniai važiuoja kai matomumas mažesnis nei stabdymo kelias? Atrodo nesaugu nematyti kas priekyje darosi...

Na eismo sauga gelezinkelyje pakankamai neblogai sustyguota. Tegul tik tos saugos laikosi autotransporto vairuotojai, labai daznai megstantys vaziuoti per raudona pervazos sviesofora.. O traukinio stabdymo kelias daznai buna apie 1 km, tad ka tas radaras padetu.. Kas del matomumo, tai kaip jau minejau - jei traukinys pravaziavo leidziama sviesa, tai iki kito sviesoforo kelias tikrai laisvas, o atstumas tarp sviesoforu kaip taisykle nebuna mazesnis uz stabdymo kelia (itin retai tas atstumas buna mazesnis, taciau tada prie sviesoforo dega speciali zemyn nukreipta maza geltona rodykle). Ir dar vienas siaip idomus faktas - kai pries keliolika metu prancuzu TGV traukinys pasieke traukinio (ratinio) greicio rekorda (512 km/h), jo stabdymo kelias buvo 30 km. Beje, neperseniausiai ta rekorda TGV traukinys pagerino iki 547 km/h

[praetor]

Tegul tik tos saugos laikosi autotransporto vairuotojai, labai daznai megstantys vaziuoti per raudona pervazos sviesofora..

Kokiu pagrindu atsisakoma pervazu su uztvaru?

[LT-1]

Truputi vel uzsiimsime svietimu Papasakosiu apie tai, kaip valdomas traukiniu eismas tarpstociuose, kaip traukiniai isleidziami is stociu. Yra daug budu, kaip valdyti traukiniu eisma, tad nuosekliai papasakosiu apie kiekviena is ju. Kaip bus traukinys isleidziamas is stoties priklauso nuo to, kokiu budu yra valdomas eismas tarpstociuose, esanciuose prie tos stoties. Paprasciausia, patogiausia valdyti eisma, kai irengta automatine blokuote. Esant siai sistemai, tarpstociai buna padalinti i blok-ruozus, kuriuos skiria tarpstocio sviesoforai. Paprastai tarpai tarp tu sviesoforu buna apie 1 km, taciau ne maziau nei traukinio stabdymo kelias. Teoriskai kiekviename ruoze gali buti po traukini, bet tada jie stovetu, o ne vaziuotu. Kad eismas vyktu normaliai, tarp traukiniu turi buti nors 1 laisvas blok-ruozas. Automatines blokuotes principas parodytas paveikslelyje. Jame matoma, kad nesant traukinio, tarpstocio sviesoforas dega zalia sviesa. Kai blok-ruoza uzima traukinys, ji ribojantis sviesoforas dega raudonai. Dar pries tai esantis sviesoforas dega geltonai (geltona reiskia, kad galima vaziuoti , bet buti pasirengus sustoti - sekantis sviesoforas rodo draudziamaji signala). Beje, aotomatine blokuote buna vienpuse ir dvipuse. Dvipuse blokuote visada irengiama vienkeliuose tarpstociuose, o vykdant pvz didelius tarpstocio remonto darbus, irengiama ir dvikeliame ruoze. Tada, uzdarius viena is dvikelio tarpstocio keliu, eismas automatines blokuotes principu (tarpstotyje gali buti daug traukiniu) vykdomas 1 keliu. tai yra efektyvu, nes galima traukinius leisti paketais, t.y. paleisti kelis lyginius traukinius, jiems pravaziavus paleisti pora ar kelis nelyginius traukinius. Tokiu budu maksimaliai isnaudojamas tarpstocio pralaidumas. Beje, jei esant dvipusei automatinei blokuotei traukinys vaziuoja netaisyklinguoju, kitaip tariant kairiuoju keliu, masinistas lauko sviesoforo signalu nemato (nes ju tiesiog nera), o naudojasi mano kazkuriame anktesniame pasakojime minetu irengtu mazu sviesoforu kabinoje (beje, tas sviesoforas vadinasi automatine lokomotyvo signalizacija) Galima pamineti, kad naujai irengtuose automatines blokuotes ruozuose (pvz. Kaisiadorys - Linkaiciai) abiem keliais buna irengta dvipuse automatine blokuote, tad galima abiem keliais paleisti tos pacios krypties traukinius (pvz krovinini aplenkti keleiviniu nei vienam nesustojus). Tokiu tad principu ir veikia automatine blokuote - patikima, efektyvi traukiniu eismo valdymo priemone. Dar galima pridurti, kad tai ir saugumo atzvilgiu patikima sistema, nes jei nuo traukinio atsikabintu ir liktu vagonai, tai blok-ruozo, kuriame liko vagonai, sviesoforas degtu raudona spalva. Taip pat pvz trukus begiui, nutruksta elektros grandine, ir blok-ruozo, kuriame truko begis, sviesoforas taip pat iskarto uzsidegtu raudonai. Automatine blokuote irengta daugumoje pagrindiniu LG liniju (Kena - Vilnius-Kaunas- Mauruciai, Kaisiadorys-Siauliai-Kuziai, Vilnius - Stasylos ir kt.)

Kita priemone, naudojama traukiniu eismui valdyti - pusiau automatine blokuote. Tai sena, paprasta sistema, taciau pasizyminti ir neefektyvumu. Pirmiausias jos minusas tas, kad esant siai blokuotei, tarpstotyje gali buti tik vienas traukinys, kitaip tariant kol isleistas traukinys netatvyks i sekancia stoti, tol kito traukinio i tarpstoti nebus galima isleisti. Kitas minusas tas, kad jeigu stotis jau ijunge leidziamaji sviesofora isvaziuoti i tarpstoti, o traukinys sugedo (ar siaip kokia problema), tai uzgesinus leidziamaji signala ji antra karta ijungti jau negalima. Tos pacios krypties vaziuojanciam traukiniui israsomas leidimas pravaziuoti raudona signala ir vykti iki kitos stoties, o jei reikia isleisti priesini (is priesingos stoties) traukini - reikia nutraukti pusiau automatines blokuotes veikima ir eisma tvarkyti telefono rysiu (na cia jau smulkmeniska info, gal kas ir nesupras ka as cia norejau pasakyti ) Tokiu problemu nera automatineje blokuoteje, ten sviesofora galima jungineti kiek tik nori kartu. Pusiau automatines blokuotes sistema dar vis naudojama senesiuose, maziau apkrautuose LG ruozuose, pvz N. Vilnia -Turmantas, S.Trakai - Varena, Radviliskis-klaipeda (per pagegius) ir kt. Tai yra 2 sistemos, kuriu pagalba ir valdomas eismas LG.

Dar paminesiu senovine valdymo sistema, kuri kaip rezervine valdymo sistema dar buvo naudojama pries keliolika metu ir LG. Tai elektro-krivuline sistema.. Esant siai valdymo sistemai, traukiniui uzimti tarpstoti leidimas yra ne leidziamasis sviesoforo signalas, o krivule. Krivule - tai mazdaug begvines dydzio pailgas apvalus metalinis profilis. Ju buna ivairiausiu profiliu, nes kiekvienas tarpstotis turi tureti vis kitos serijos krivules. Tos pacios serijos krivules gali buti naudojamos ne mazesniu kaip 3 tarpstociu atstumu. dabar apie sistemos veikima. Tarpstoti ribojanciose stotyse yra aparatai, kuriuose yra bent po pora desimciu krivluliu (butinai tos pacios serijos, nes kitu seriju tiesiog i aparata nebus imanoma ideti). Sie aparatai tarpusavyje sujungti el. grandinemis. Is aparato krivule galima isimti tik tada, kaip abiejuose aparatuose yra nelyginis krivuliu skaicius. Isemus nors viena, suminis skaicius jau yra lyginis, tad kitos krivules jau neisims nei viena stotis, o tai reiskia, kad jei jau vienas traukinys gavo leidima uzimti tarpstoti, kitas traukinys tokio leidimo (krivules) jau negaus. Atvykus traukiniui, krivule dedama i aparata, ju skaicius tampa nelyginis, tada vel bet kuri stotis vel gali isimti ja ir duoti kitam traukiniui. Sistema paprasta, taciau labai neefektyvi, nes kiekvienoje stotyje masinistas budetojui turi ismesti pravaziuoto tarpstocio krivule ir pagriebti specialiu lanku budetojo laikoma sekancio tarpstocio krivule (kad nereiktu visiskai sustoti). Be to budavo atveju, kad ziema i sniega ikritusios krivules nerasdavo, tad elektromechanikas is aparato isimdavo dar viena (kad butu nelyginis skaicius), pavasari radus reikedavo vel koreguoti krivuliu skaiciu.. Zodziu, sistema tikrai muziejine, neefektyvi, taciau taip kadais ir buvo valdomas eismas...

Paminesiu dar viena eismo valdymo buda - tai traukiniu eismo organizavimas telefono rysiu. Sis budas daznai naudojas ir siandien, sugedus ar remontuojant mano pirmasias 2 paminetas eismo valdymo sistemas - automatine blokuote ir pusiau automatine blokuote. Si buda galima naudoti visuose tarpstociuose, nes bet kokiu atveju, organizuojant eisma siuo budu, tarpstotyje gali buti tik vienas traukinys. Sio budo esme - tai keitimasis telefono rysiu grieztai reglamentuotais registruojamais isakymais. Siu isakymu fragmentai skamba mazdaug taip: "Ar galiu isleisti traukini Nr...." "Laukiu traukinio Nr..." Traukinys Nr... isvyko ... val. ... min", "traukinys Nr. .... atvyko ... val. min.... " Tokiu isakymu pagalba ir organizuojamas eismas, siais isakymais keiciasi tarpstoti ribojanciu stociu budetojai, juos kontroliuoja traukiniu eismo tvarkdarys (nelietuviskai -dispeceris). Uzimti tarpstoti masinistui yra israsomi kelio leidimai - specialus blankai. Jie suteikia teise pravaziuoti raudonai deganti isleidziamamaji stoties sviesofora ir vaziuoti iki kitos stoties. Si sistema naudojama kaip minejau tik isimtiniais atvejais. Jos minusai didziausi tie, kad eismo valdymas vykdomas ne prietaisu (blokuotes, sviesoforu) pagalba, kurie neleidzia suklysti, o paciu darbuotoju atsakomybe. Kitas minusas - minetus kelio leidimus galima israsyti tik atvykus pries tai isleistam traukiniui i gretima stoti, tad jei kitas, ta pacia kryptimi vaziuosiantis traukinys jau atvykes, turi laukti ilgai - kol bus israsytas leidimas ir nunestas masinistui. Daznai stoties budetojo patalpos yra toli nuo sustojusio traukinio, tad leidimo pristatymas uzima daug laiko, kartais 10-15 min.

Tad siek tiek apie eismo valdyma. Beje cia tera aisbergo virsunele, nes taisyklese yra numatytos praktiskai visos galimos nestandartines situacijos (pvz. negalima pakeisti blokuotes krypties, neisijungia sviesoforas, klaidingas tarpstocio blok-ruozo uzimtumas ir simtai kitu atveju. Kaip veikti kiekvienu is ju, yra tiksliai numatyta insrukcijose.
Stengiausi parasyti kuo paprasciau ir suprantamiau, ir tikiuosi, kad velgi kazkam bus idomu pasiskaitineti

[LT-1]

Kokiu pagrindu atsisakoma pervazu su uztvaru?

Siaip tai ypatingo skirtumo tarp pervazos su uztvaru ir be nera. Sviesoforas lieka toks pats abiejuose variantuose, kurias, degant vaziuoti per pervaza grieztai draudziama. Kas nenores taisykliu laikytis, apvaziuos ir uztvara. O pervazu su uztvarais mazeja del brangesnes ju eksploatacijos, nes uztvarus neretai sulauzo. Sovietu laikais vos ne kiekvienoje pervazoje ir budetojas budavo, taciau tokiso prabangos atsisakyta jau seniai. Pervazininkai budi tik itin judriose (tiek traukiniu tiek autotransporto atzvilgiu) pervazose. Daugelyje stociu pervazas stebi stociu budetojai monitoriuose. Siaip pasikartosiu, bet reikia tik vieno - kad vairuotojai grieztai laikytusi keliu eismo taisykliu, kurios gelezinkelio pervazu atzvilgiu labai tiklsiai ir grieztai surasytos (baudos irgi beje labai dideles uz pazeidimus pervazose).

[RHCP@]

Ačiū, įdomu. O krivulinė sistema tai prajuokino

[praetor]

Siaip tai ypatingo skirtumo tarp pervazos su uztvaru ir be nera. Sviesoforas lieka toks pats abiejuose variantuose, kurias, degant vaziuoti per pervaza grieztai draudziama. Kas nenores taisykliu laikytis, apvaziuos ir uztvara. O pervazu su uztvarais mazeja del brangesnes ju eksploatacijos, nes uztvarus neretai sulauzo. Sovietu laikais vos ne kiekvienoje pervazoje ir budetojas budavo, taciau tokiso prabangos atsisakyta jau seniai. Pervazininkai budi tik itin judriose (tiek traukiniu tiek autotransporto atzvilgiu) pervazose. Daugelyje stociu pervazas stebi stociu budetojai monitoriuose. Siaip pasikartosiu, bet reikia tik vieno - kad vairuotojai grieztai laikytusi keliu eismo taisykliu, kurios gelezinkelio pervazu atzvilgiu labai tiklsiai ir grieztai surasytos (baudos irgi beje labai dideles uz pazeidimus pervazose).

Taisykliu (visu) laikantis butu idealu viskas.
O galimas toks atvejis, kad raudonas draudziamas signalas dega prie pervazos ir per 10min joks traukinys neprarieda?

[LT-1]

Taisykliu (visu) laikantis butu idealu viskas.
O galimas toks atvejis, kad raudonas draudziamas signalas dega prie pervazos ir per 10min joks traukinys neprarieda?

Na jei sugedo pervazos iranga , tai gali, nes kaip kazkuriame pasakojime minejau, esant menkiausiam pervazos irenginiu gedimui - pervaza issijungia - t.y. signalizuoja lyg atvaziuotu traukinys. Taip velgi padaryta del saugumo.. Taciau pervazos genda retai. Beje, tiek pervaza be uztvaro, tiek su juo, magistralinese linijose ijungiama ne zmogaus (pervazininkas kai kuriose tik ja pakelia). Pervaza isijungia traukiniui uzvaziavus ant pervazos priartejimo ruozo (tiksliai nepasakysiu, taciau tas ruozas yra apie 500-1000 metru, priklausomai, koks didziausias greitis tame ruoze). Tad buna taip -tas pats priartejimo ruozas yra visiems traukiniams, tad kas bevaziuotu, pervaza isijungia vienodai. taciau keleivinis traukinys pralekia greitai, o prekinis, kol priarteja prie pervazos, daznai praeina nemazai laiko, todel kartais vairuotojams ir pabosta laukti ir galvoja jie, kad pervaza uzdaroma per anksti..

[praetor]

Atsimenu, kad sakei, jog sugedus ten kazkam issijungia pervaza.
Cia man taip buvo nutike prie pervazos vaziuojant link Skaiscio ezero tuo keliuku nusukus nuo magistrales. Traukinio nebuvo lb ilgai.

[Tomas]

Siaip tai ypatingo skirtumo tarp pervazos su uztvaru ir be nera. Sviesoforas lieka toks pats abiejuose variantuose, kurias, degant vaziuoti per pervaza grieztai draudziama. Kas nenores taisykliu laikytis, apvaziuos ir uztvara. O pervazu su uztvarais mazeja del brangesnes ju eksploatacijos, nes uztvarus neretai sulauzo.

Įdomu tai, kad bent jau kai kur Vokietijoje mažyčiai šlagbaumai įrengti net miestelio ribose geležinkelį kertančiuose pėsčiųjų/dviratininkų takuose.

[aesde]

Taisykliu (visu) laikantis butu idealu viskas.
O galimas toks atvejis, kad raudonas draudziamas signalas dega prie pervazos ir per 10min joks traukinys neprarieda?

žinoma galimas, gali ir pats tai susiorganizuoti. pvz pasiėmei laužtuvą, apsirengei žalia uniformą, ant baltos mašinos nusibrėžiai žalias linijas. laužtuvą padedi ......... (analizuok ankstesnius LT pranešimus ir turėtum suprasti, kaip reikia dėti), o pats su lazdele lauki kur už kampo, bei renkiesi mokestį iš pravažiuojančių

Ačiū, įdomu. O krivulinė sistema tai prajuokino

o mane ši sistema žavi. kaip gražiai išspręstas saugumo klausimas. šiaip jei staiga karas, nėra elektros, ryšio ši sistema man rodos galėtų vėl puikiai veikti. tik ją reiktų supaprastinti. t.y. padaryti tik vieną krivulę. nuvežei į vieną pusę ir kol negražino niekas daugiau ta pačia kryptimi nevažiuos