Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Siemens ER20 CF lokomotyvai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • AB13
    replied
    Parašė Jotvingis Rodyti pranešimą
    Tikriausiai...
    Manau, kad esme ne svoryje, o tame, kaip lengvai lokomotyvas rieda

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Tikriausiai...

    Komentuoti:


  • Furbo
    replied
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    Taip tai tiesa, nors pastumia ir dviese,
    vat TEM-2 reikejo pastatyt...
    O tai TEM-2 sunkesnis už ER20 CF ?

    Komentuoti:


  • Vytautas_LT
    replied
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    Taip tai tiesa, nors pastumia ir dviese,
    vat TEM-2 reikejo pastatyt...
    2M62 abi sekcijas.

    Komentuoti:


  • rakolioux
    replied
    Taip tai tiesa, nors pastumia ir dviese,
    vat TEM-2 reikejo pastatyt...

    Komentuoti:


  • doncius
    replied
    Galiūnai tempė šilumvežį
    2010 m. Rugpjūčio 30 d.
    Laima AGANAUSKIENĖ

    Geležinkelininkų sostinės, Radviliškio miesto, šventėje šalies ir užsienio galiūnai siekė išskirtinio rekordo — tempė 136 tonas sveriantį vokišką šilumvežį. Ar pavyko galiūnams pasiekti rekordą, galutinį žodį tars rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“.

    Vėlavusius galiūnus sutiko minia žmonių

    Trys šalies galiūnai — Žydrūnas Savickas, Vidas Blekaitis ir Saulius Brusokas bei Islandijos galiūnas Stefan Solvi Peturson Radviliškyje turėjo pasirodyti pusę devintos vakaro, tačiau jų planus pakoregavo Ignalinoje vykusios Lietuvos galiūnų varžybos, tiesiai iš kurių svečiai skubėjo pas radviliškiečius.

    Radviliškio geležinkelio stotyje jų laukė ant bėgių stovintis šilumvežis bei minia gerbėjų. Vėluojančių galiūnų gerbėjai laukė pusantros valandos. Jų neišgąsdino ir prapliupęs lietus.

    Galiūnai apsunkino organizatorių planus. Geležinkelininkai iš anksto buvo suderinę traukinių eismo apribojimus 21 valandą, o praėjus suderintam laikui, traukiniai vėl važiavo visiškai šalia renginio vietos. Būtent dėl to organizatoriams teko sustiprinti apsaugą, kad būtų išvengta nelaimių.

    Galiūnai pasirodė 22.10 val. Stotį ir jos prieigas supant vakaro tamsai, prasidėjo galiūnų varžytuvės. Jos buvo fiksuojamos vaizdo kamerų, kad po to jų rezultatus būtų galima perduoti rekordus fiksuojančiai agentūrai „Factum“. Galiūnų pasiektus rezultatus dinamometru — prietaisu jėgos dydžiui matuoti — fiksavo specialistai.

    Stipruoliai šilumvežį tempė po tris kartus

    Pirmasis prie starto linijos stojo Vidas Blekaitis. Užsidėjęs specialias apsaugas, prie kurių buvo užkabinta grandinė, sujungta su šilumvežiu „Siemens“, sportininkas kibo į ant bėgių pritvirtintas kopėčias ir pradėjo tempti lokomotyvą.

    Galiūną V. Blekaitį pakeitė kolega S. Brusokas, pastarąjį — Ž. Savickas ir po jo — svečias iš Islandijos S. S. Peturson.

    Pirmajame tempime geriausią rezultatą pasiekė islandas. Galiūnai juokėsi: šilumvežis traukiasi gana lengvai ir paprašė nuspausti stabdžius, kad varžytis būtų sunkiau. Tai ir buvo padaryta antrajame tempime. Jame vėl geriausiai pasirodė islandas. Trečiajame etape vyrai šilumvežį tempė nuo starto iki finišo linijos ir stengėsi tai padaryti kuo greičiau.

    Aukščiausių rezultatų visi galiūnai pasiekė antruoju bandymu: Žydrūnas Savickas — 6160 N (niutonų), Vidas Blekaitis — 6057 N, Saulius Brusokas — 6137 N, Stefan Solvi Petursson — 7624 N.

    Galiūnų veidais žliaugė prakaitas, o S. Brusokui po vieno tempimo prireikė dviejų vyrų pagalbos, kad galėtų į juos atsiremti ir atgauti jėgas.

    Galiūnai V. Blekaitis ir Ž. Savickas pripažino: „Dvejos varžybos per vieną dieną yra jau per daug. Net dvejos per savaitę pareikalauja nemažai pastangų“.

    V. Blekaičiui lokomotyvą jau teko tempti Afrikoje, o Rusijoje — lėktuvą. Ž. Savickas buvo tempęs laivą bei lėktuvą.

    Visi sportininkai tikino, kad jiems nemažai jėgų pridėjo gerbėjų palaikymas. Atsidėkodami už palaikymą, sportininkai dalijo autografus. Ne vienas radviliškietis Ž. Savickui davė pasirašyti ant jo biografinės knygos „Žydrūnas Savickas — žmogus iš geležies“.

    www.skrastas.lt


    Kiek girdėjau remonto metu siemesą 3 darbininkai po depo angarą stumdo. Buvo šventėje šnekančių, kad tai juokų darbas (pastumti SIEMENSĄ) nes mašinistui sustojus butina užfiksuoti stabdžius, kad vėjas nenupustų jo. Per milžiniškas žmonių grūstis nematantys visko iš arti ir tuo pasipiktinę žmonės burbėjo sakydami "Tegul pabando pastumti rusišką techniką, tada tai būtų rekordas." Gal kas pakomentuotu ar ištikro SIEMESAI taip lengvai rieda.
    Paskutinis taisė doncius; 2010.08.30, 08:41.

    Komentuoti:


  • specialistas
    replied
    Parašė Hitas Rodyti pranešimą
    Ar neaišku kad išpūtė burbulus...Kainuos tas stiklas 1 tūkst eurų, o likusius sau į kišenes...
    Turguje šio stiklo nenusipirksi. Jie gaminami vakarų Europoje pagal atskirą užsakymą ir juos gamina darbuotojai, gaunantys vakarietiškus atlyginimus. LG šiuo atveju materialių nuostolių nepatiria, kadangi visi ER20CF lokomotyvai yra apdrausti bei visą žąlą kompensuoja draudimo bendrovė. Panašiais atvejais draudimo bendrovės agentai tikrai išsamiai išnagrinėja patirtos žalos (kainos) pagrįstumą.

    Komentuoti:


  • VLRD-1
    replied
    Parašė zajcik Rodyti pranešimą
    Smetonos laikais autobusus surinkinėdavo Lietuvoje. Vokietijoje pirkdavo važiuokles, o visą kitą pasigamindavo ir surinkdavo Lietuvoje. Idomu kaip su lokomotyvais ar išeitų

    Jeigu tokie otkatai eina, tai nenuostabu jei specialiai daužo. Už kiekvieną plytą po naują mašiną iš salono
    Taip ir gaminami TEM TMH ir modernizuojami 2M62 bei CME3.... gamybos komplektai is kitu saliu, o smulkiu detaliu gamyba surinkimas ir derinimas Lietuvoje

    Komentuoti:


  • zajcik
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Iš tokių kosmosų ir viso kaina susideda, berods 10 mln litų.
    Smetonos laikais autobusus surinkinėdavo Lietuvoje. Vokietijoje pirkdavo važiuokles, o visą kitą pasigamindavo ir surinkdavo Lietuvoje. Idomu kaip su lokomotyvais ar išeitų

    Jeigu tokie otkatai eina, tai nenuostabu jei specialiai daužo. Už kiekvieną plytą po naują mašiną iš salono
    Paskutinis taisė zajcik; 2010.08.18, 19:38.

    Komentuoti:


  • Furbo
    replied
    Ar neaišku kad išpūtė burbulus...Kainuos tas stiklas 1 tūkst eurų, o likusius sau į kišenes...

    Komentuoti:


  • VLRD-1
    replied
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    Kiek zinau sito nesugavo,
    kur tai nutiko ir, o
    kaina kazkur pagal Siemens ~10 000 eur
    nereali kaina...
    o del stiklu dauzymu tai vilniuje per paskutines dienas rodos 2 atvejai irgi

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Parašė zajcik Rodyti pranešimą
    Kas čia per kosmonautika?
    Iš tokių kosmosų ir viso kaina susideda, berods 10 mln litų.

    Komentuoti:


  • zajcik
    replied
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    Kiek zinau sito nesugavo,
    kur tai nutiko ir, o
    kaina kazkur pagal Siemens ~10 000 eur
    Kas čia per kosmonautika?

    Komentuoti:


  • Furbo
    replied
    Paaugliai... neisitenka savo kailyje....

    Komentuoti:


  • osnas
    replied
    kas cia per mada metyti plytas i lokomotyva ?

    Komentuoti:


  • rakolioux
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Kur metė? "Ubliudkas" pagautas? Kokia kaina to stiklo?
    Kiek zinau sito nesugavo,
    kur tai nutiko ir, o
    kaina kazkur pagal Siemens ~10 000 eur

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kur metė? "Ubliudkas" pagautas? Kokia kaina to stiklo?

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Plytos nuotrauka yra?

    Komentuoti:


  • rakolioux
    replied
    ER 018 ir plyta:


    Komentuoti:


  • Vytautas_LT
    replied
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    Eurorunner 20(2000kw) Co-Co freight, jei dar tiksliau

    (tas ER tai kebulo tipas kiek zinau)
    Ne visiškai. Eurorunner (ER) vadinami šilumvežiai, o Eurosprinter (ES) - elektrovežiai. Kėbulas jų analogiškas.
    Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2010.08.05, 16:57.

    Komentuoti:

Working...
X