Gelžk. Kretinga-Skuodas-Priekulė

[Wycka]

Kažin ar Liepojos uoste yra naftos terminalas? Jis yra Klaipėdoje ir Ventspilyje, tad, manau, nelabai logiška įterpti dar vieną. O gal naftą (ar jos produktus) galima eksportuoti be terminalo? Jeigu ne, tada į Ventspilį bus vis tiek toliau negu dabar į Klaipėdą.

[Al1]

Yra, nors jo pajegumai galbut ir nera dideli.

[Zorro]

Лиепайский порт занимает третье место по величине грузооборота в Латвии. В 2005 году через него перевалено 4,5 млн т грузов. За первое полугодие 2006 года наливных грузов перевалено 528,4 тыс. т (+37,4%), из них нефтепродуктов - 414,1 тыс. т (+62%), сырой нефти - 103,3 тыс. т (-4,9%).

http://www.rbcdaily.ru/2006/11/14/tek/249698

[Wycka]

Dėkui, Zorro. Viską supratau, bet būtų gražiau jei kitąkart išverstum...

[Zorro]

Vertimas:
Liepojos uostas užima trečią vietą Latvijoje pagal krovinių apyvartą . 2005 m. perkrauta 4,5 mln. t. krovinių. Per 2006 m. pirmą pusmetį skystų krovinių 528,4 tūkst. t. , iš jų naftos produktų - 414,1 tūkst. t., žalios naftos - 103,3 tūkst. t.

[_TuaReG_]

Dabar vos ne kiekvieną dieninę pamainą vežama skalda kelininkams.

Kur tie kelininkai dirba? na kokiose ruozo vietose?

[Eimantas]

Kur tie kelininkai dirba? na kokiose ruozo vietose?

Automobilių keliams.

[Wycka]

Senas straipsnis (publikuotas 2005m. kovą), bet aktualus ir šiandienai. Paskelbiu tik mažą dalį jo, o visą rasite aktyvavę nuorodą:
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/42bfbc85b88a3

Citata:
Traukiniu nėra kur važiuoti

"Norėčiau priminti, kad 1996-1999 m. "Lietuvos geležinkeliai" patyrė didelių nuostolių, ir kas galėtų paneigti, jog tai nebuvo parengiamasis nustekenimas prieš svarstytą "Lietuvos geležinkelių" privatizavimą. O tokio ydingo valdymo pasekmės davė daug žalos ir tai atsiliepia iki šiol", - primena buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius.

Nors "Lietuvos geležinkelius" galima suprasti, bet kaip tik jie patys daugiausiai ir prisidėjo, kad įsivyrautų dabartinė praktika. Atsidūrėme tarsi uždarame rate: keleivių mažėja, todėl "Lietuvos geležinkeliai" mažina traukinių maršrutų skaičių. Kadangi mažėja maršrutų, ši susisiekimo priemonė žmonėms tampa vis nepatogesnė (žmonės nebeturi kur važiuoti traukiniais), todėl jie renkasi kitas.

Neretą keleivį atstumia ir Lietuvos traukinių lėtumas. Jei, tarkime, iš Vilniaus į Kauną traukinys nuvažiuotų per 40 minučių, o iš Vilniaus į Klaipėdą - mažiau nei per pustrečios valandos, keliaujančiųjų traukiniais neabejotinai būtų keleriopai daugiau, nei yra dabar. Bet to, dar ilgai nebus. Iš Vilniaus į Klaipėdą dar ilgai dardėsime po 5 valandas, nes, pasak J.Senūtos, juntamesnis traukinių pagreitinimas kainuotų milijardus litų.

Tuo tarpu Rusijoje, kuri, mūsų akimis, yra atsilikusi šalis, valdžia sugeba rasti lėšų neregėtai geležinkelio transporto plėtrai. Pas mus greičiausiai traukiniai važiuoja 120 km/val. greičiu, o Rusijoje jau netrukus iš Maskvos į Sankt Peterburgą, iš Sankt Peterburgo į Helsinkį ar iš Omsko į Novosibirską traukiniai skries 300 km/val. greičiu. "Mes irgi to norėtume ir taip padarytume, jei turėtume lėšų, bet neturime", - skundžiasi J.Senūta.

[Wycka]

Anksčiau esu minėjęs, kad MN ragina LG atnaujinti prekinių traukinių eismą ruožu Mažeikiai-Priekulė-Skuodas-Klaipėda. Apie tai PR straipsnis žurnale "Veidas" nr.33, 2008-08-18, p.40-41 (tekstas skanuotas)

Tarp dviejų stambių šalies bendrovių - "Lietuvos geležinkelių" ir "Mažeikių naftos" verda aštrios diskusijos dėl krovinių gabenimo tarifų. Dar 1999m. pasirašytą sutartį naftininkai interpretuoja savaip ir nuo birželio pradžios geležinkelininkams už paslaugas kainą nustatė patys.


Ginčų objektu tarp AB "Lietuvos geležinkeliai" ir AB "Mažeikių nafta" tapo 1999m. pasirašytos sutarties nuostatos, kurios plačiajai visuomenei nežinomos dėl šio dokumento įslaptinimo.
AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas neslepia, kad jau trečias mėnuo "Mažeikių nafta", interpretuodama šiame dokumente užfiksuotas sąlygas ir teigdama, jog tai leidžia daryti sutartis, už paslaugas, gabenant krovinius geležinkeliais, kas mėnesį nesumoka beveik po 10 mln. litų. Susidariusi padėtis bendrovei tapo grėsminga, todėl "Lietuvos geležinkeliai" jau kreipėsi į arbitražą.
- Kokiu pagrindu "Mažeikių nafta" prisitaikė sau mažesnius tarifus, nei
buvo iki šiol? - paklausėme A. Šimėno.-
- Iš tikrųjų du stambūs ir įtakingi Lietuvos ūkio subjektai, seni verslo partneriai - AB "Lietuvos geležinkeliai" ir AB "Mažeikių nafta" pastaraisiais mėnesiais dėl savo santykių turi rimtų problemų. Viso to priežastis - dar 1999 m. kartu su sutartimis, parduodant "Mažeikių naftos" akcijas amerikiečiams, pasirašyta atskira ilgalaikė sutartis tarp AB "Lietuvos geležinkeliai" ir AB "Mažeikių nafta". Jos turinį šalys įsipareigojo laikyti paslaptimi. Gal ir rizikuoju prasitarti apie tą unikalią sutartį, tačiau vis dėlto pasakysiu, kad šiame dokumente, mano supratimu, įtvirtintos "Mažeikių naftos" teisės ir "Lietuvos geležinkelių" pareigos, bet nenumatytos "Lietuvos geležinkelių" teisės ir "Mažeikių naftos" pareigos.
"Mažeikių nafta", vertindama padėtį, kuri susidarė dėl permainų gaunant žaliavą (uždarytas naftotiekis "Družba", nafta atkeliauja per Būtingės terminalą), sutartyje surado nuostatą, kuri, jų manymu, leidžia mažinti esamus pervežimų geležinkeliais tarifus 2,2 karto. Mūsų nuomone, faktiškai egzistuojančios sąlygos nesuteikia "Mažeikių naftai" teisės bei galimybių taikyti minėtą nuostatą.
Apibendrinant padėtį galima pasakyti, kad "Mažeikių nafta" mums tiesiog pranešė nuo birželio 1 dienos mokėsianti už paslaugas tokiu tarifu, kokį nustatė pati. Taigi jiems siunčiame sąskaitas su vienokiais skaičiais, o jie pinigus už suteiktas paslaugas perveda pagal savo tarifus. Kiekvieną mėnesį bendrovei nesumokama apie 10 mln. litų. Per tris mėnesius nesumokėta jau beveik 30 mln. litų.
- Ką ketina daryti ir kokių veiksmų jau ėmėsi "Lietuvos geležinkeliai"?
- "Lietuvos geležinkeliai", vadovaudamiesi ta pačia sutartimi ir jos nuostatomis, kreipėsi į arbitražą dėl bendrovės "Mažeikių nafta" veiksmų pripažinimo neteisėtais. Tačiau arbitražo sprendimo galima nesulaukti metus ar net keletą metų. Išeitų taip, kad "Mažeikių nafta" mums visą šį laiką už paslaugas mokės taip, kaip pati nustatė. Manau, kad "Mažeikių nafta" už paslaugas turėtų sumokėti "Lietuvos geležinkeliams" pagal šiuo metu jai taikomą mūsų tarifą. Jeigu "Mažeikių nafta" yra įsitikinusi, kad jos pačios vienašališkai nustatyti tarifai yra teisėti, tai jinai galėtų kreiptis į arbitražą, kurio sprendimai suteiktų bendrovei pakankamą teisinį pagrindą kompensuoti jos patirtus nuostolius.
- Šiame pokalbyje ne kartą paminėta ta paslaptinga sutartis tarp "Lietuvos geležinkelių" ir "Mažeikių naftos", kuri ir tapo nesutarimų priežastimi. Galbūt
jau atėjo laikas imtis ir šio dokumento?
- Lietuvos teisės aktai numato, kad pažeidus esminę sutarties sąlygą, o šiuo
atveju - tai mokėjimas už paslaugas, šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. "Lietuvos geležinkeliai" mano, kad apmokėjimo už paslaugas tarifo dydis yra esminė sutarties sąlyga, todėl teisės aktų nustatyta tvarka priimė sprendimą ir informavo "Mažeikių naftą", kad nuo rugsėjo 1d. galiojanti 1999m. sutartis nutraukiama. Bendrovė pasiūlė "Mažeikių naftai" naujos sutarties projektą, kurios nuostatos atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus bei ūkinę praktiką.
- Jūsų nuomone, kaip klostysis padėtis nepavykus pasiekti susitarimo dėl vežimo tarifų?
- Tarifai yra natūrali derybų tema. Tačiau būkime teisingi: jeigu palyginsime gabenimo geležinkeliais tarifus regione, tai pamatysime, kad AB "Mažeikių nafta" taikomi mažesni įkainiai, nei Rusija taiko savo šalies viduje. Sutikite, ten ir atlyginimai mažesni, ir degalai pigesni. Ką jau kalbėti apie Lenkijos geležinkelių vežėjus. Kainų lygis ir Lietuvoje, ir Lenkijoje panašus, todėl geležinkelių vežimo tarifų skirtumai jau artimiausiu metu, manau, bus tik nežymūs.
Nustojus galioti sutarčiai "Lietuvos geležinkeliai" neturės kokių nors įsipareigojimų bei prievolės teikti paslaugas "Mažeikių naftai" nustatytomis sąlygomis. Manau, kad viena "Lietuvos geležinkelių" taikomų sąlygų bus privalomas išankstinis apmokėjimas, kaip šiuo metu yra taikomas nepatikimiems ar finansinių nesklandumų turintiems klientams. "Lietuvos geležinkeliai" siekia ir tikisi, kad protingas kompromisas dėl vežimo tarifų bus rastas, nauja sutartis bus laikupasirašyta, "Mažeikių nafta" kaip ir iki šiol neturės rūpesčių dėl naftos produktų vežimo, o arbitražas priims teisingą sprendimą.

[udrius]

Sveiki,

gal šiek tieki prie ginčo Mažeikių - Priekulės - Skuodo linijos:
Netoli Priekulės stoties Latvijoje:


kairėje - linija į Skuodą, dešnėje - linija į Liepoją. Į Liepoją - linija su mediniais pabėgiais, į Skuodą - linija su gežbetoniais pabėgiais

Priekulės stotis su visa chebra:

[Wycka]

Kągi, į Skuodą liniją dar galima gelbėti, ne taip jau žiauriai tragiška (pradžiai reikėtų bent žolę ir krūmynus išpjauti), na o į Liepoją man primena dabartinį siauruko ruožą nuo Panevėžio link Joniškėlio...

[udrius]

Dar tikrai čia nieko blogo nėra, nepalyginsi su Gulbene - Žiguri (Pytalovo) linija:

[_TuaReG_]

Kągi, į Skuodą liniją dar galima gelbėti, ne taip jau žiauriai tragiška (pradžiai reikėtų bent žolę ir krūmynus išpjauti), na o į Liepoją man primena dabartinį siauruko ruožą nuo Panevėžio link Joniškėlio...

Pilnai pritariu nuomonei kad reikia Skuodo linija issaugoti

[Ocelotas]

Tuo paciu manau ir keleivius galetu vezt, tikrai neprazutu...
O ruozas manau atsipirktu

[_TuaReG_]

Tuo paciu manau ir keleivius galetu vezt, tikrai neprazutu...
O ruozas manau atsipirktu

pats Skuodas kaip miestas yra labai mažas, todėl vargu ar atsirastu daug norinčiu važiuot keleiviniais traukiniais, julab, kad ir autobusu Skuode yra ganėtinai daug.

[Wycka]

pats Skuodas kaip miestas yra labai mažas, todėl vargu ar atsirastu daug norinčiu važiuot keleiviniais traukiniais, julab, kad ir autobusu Skuode yra ganėtinai daug.

Pažiūrėjau žemėlapyje. `Taip, iš Skuodo į Mažeikius autobusu (per Ylakius ir Židikus) bus tikrai kur kas greičiau, bet į Klaipėdą, esant normaliems (sutvarkytiems) bėgiams traukinys "duos į kaulus" autobusui. O kad daug autobusų - nedidelė bėda (tik tiek, kad žmonės bus atpratę nuo traukinio ir pripratę prie autobuso) - prisiminkime kaip uždarius Kauno tunelį iškart sukruto "Kautra". Pasiūlius didelį greitį už mažą kainą norinčių visada atsiras, tik nereikia naujų/atgaivintų projektų laikyti "po kilimu" (reikia reklamos).

[Ocelotas]

Nu zinok tikrai daug studentu vazineja is skuodo i klaipeda, pas mane barake labai daug skuodiskiu, ir jie amzinai keikiasi, kad autobusu laikas nepatogus ir kad faina traukiniu butu vaziuot... nu as kai tuo domiuosi, jiems esu toki klausima uzdaves ant durniaus...


O pavyzdziui is rokiskio i siaulius vaziuoja 4 autobusai per diena, jie vaziuoja 5 - 7 valandas, o traukinys tik 3... todel zmones daugiau vaziuoja traukiniu, juolab dar ir kaina, pvz rokiskis - siauliai su rokiskio autobusu parko autobusu bilietas kainuoja 33,50Lt, o traukiniu tik 18,36Lt... Lygiaai tas pats liecia ir i panevezai vaziuojancius zmones, tik i panevezi daug daugiau autobusu.... bet vistiek zmones renkasi traukini.

[Al1]

O kodel nesusedus LG, LDZ, Lietuvos ir Latvijos valdzios atstovams ir nesutarus atnaujinti ruozu. Lesos is ES tikrai, manau, butu tokiam projektui. Aisku, turetu prisideti ir LG ir LDZ bei abieju saliu biudzetai. Taciau naudos butu tikrai ir pelno. Galu gale atpultu reikalas tiesti antra kelia is Siauliu i Klaipeda, ko dabartiniu metu jau verkiant reikia.

[Wycka]

Kątik per LTV "Panorama" minėtas MN ir LG ginčas dėl tarifų. Susisiekimo ministras remia LG, paminėta, kad MN duoda apie 15% LG pelno, ir jeigu prireiktų renovuoti vėžes per Latviją (Priekulę), tai kainuos apie 150 mln. Lt.. Apie tai plačiau - DELFI:
Mažeikių nafta dėl pinigų susikirto su Lietuvos geležinkeliais
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=18393277

[2Pack]

http://www.balsas.lt/naujiena/213182...verslas-eismas

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/5794/

Padiskutuokime.

Anksčiau teigusi, kad linijos per Skuodą atnaujinimas kainuotų 100 mln. litų, dabar LG tvirtina, kad tai kainuotų 200 mln. litų. Iš kur šitie paskaičiavimai. Ar čia iš serijos: pasitariau su savimi ir pasakiau. Juk ruože Mažeikiai - Priekule - Lietuvos siena, pabėgiai yra gelžbetoniniai, tai negi reiktų keisti visą kelią?? Maža to, Mažeikių nafta savo produkciją į Latviją veža per Šiaulius, nes pasirodo, kad LG liniją Mažeikiai - Laižuva - Rengė irgi ne per seniausiai uždarė. Oficialiai teigiama, kad remontui. Jam reikiamų 40 mln. litų nėra (keista, kad pelningai dirbanti įmonė jų neturi). Negi tos linijos būklė tokia bloga (netgi blogesnė už Kretinga - Skuodas) ?