Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Linas]

Aš suprantu, kad LT-1 gina savo firmos prestižą ir interesus. Taip ir turėtų būti, tačiau kai kuriuose LG sprendimuose akivaizdžiai trūksta ekonominės logikos. Jei tai tiesa, tai ir dviaukščio traukinio paleidimas tik penktadieniais. Norėčiau tikėti, kad tai tik antis.

[alm]

Pažiūrėjus iš kitos pusės. Jei geležinkelio kelių pralaidumas yra ribojantis veiksnys ir tais pačiais bėgiais vienu metu galima pervežti 10 grybautojų arba 50 vagonų krovinių, tai gal visiems būtų naudingiau (ir šalies BVP didesnis), jei grybautojus vežtų autobusiukas, o geležinkeliu važiuotų prekiniai traukiniai. Ir globaliai žiūrint keleivinio traukinio leidimas tikrai nėra geriausias sprendimas problemai, jog nėra pinigų autobusiukui.

[Garbanius]

Diskusija nusirutuliavo velnias zino kur.. Kad kazkoks zurnalistas parase, kad naujieji traukiniai vazines tik labai trumpa laiko tai dar visiskai neaisku, ar taip ir bus..

Visi cia supuole ant to testavimo. Ar bent kuris nors(isskyrus LT-1 aisku) bent isivaizduoja, kas per dalykas tas yra testavimas ir kas jo metu atliekama?

Ir is vis kaip galima taip prikaisiot savo nuomone del to keleviu vezimo? Pats vazineju traukiniais ir matau kiek jame keleiviu vazineja, daznai ant visu pirstu galima suskaiciuot ir tai 90% su 50% nuolaida.. Noret ir reikst savo prioritetus labai lengva, bet realiai susimastyt ir pagalvot esme jau atrodo neidomu..

Isvis reikia dziaugtis, kad keleviu vezimas isvis dar neisgyvendintas, kad perkami nauji traukiniai, restauruojamos stotys, stengiamasi del paciu musu,keleiviu.. Tai va..

[LT-1]

Elementari ekonomine logika sako, kad nusipirke tokius brangius ir siuolaikiskus traukinius turetu juos leisti "arimui" nuo ankstaus ryto iki velaus vakaro non-stop.

Tvarkarasciai turejo buti suderinti seniai ir nuo pirmosios dienos tokie traukiniai i depa turetu grizti tik nakvynei ir remontui, o likusi laika pluseti kelyje nuo ryto igi vakaro, 7 dienas per savaite ir 365 dienas per metus.

Panasu, kad LG net ir normalaus PR skyriaus neturi, nes bent jau galetu gedos tureti viesinti tokius savo zingsnius. Dabar gi, supraskit, uz mokesciu moketoju pinigus pirkti traukiniai stoves nenaudojami.

Nepainiokime svarbiu momentu - traukiniai pirkti NE UZ MOKETOJU PINIGUS. LG pati biudzeta sumoka desimtis milijonus ivairiu mokesciu. Virs 60 proc visu investiciju daroma SAVOMIS UZDIRBTOMIS PAJAMOMIS, kita dalis - Europos sajungos ivairiu fondu pinigai. Tad nesijauskite cia traukinius nuopirke, gerbiamieji mokecsciu moketojai

O traukiniai tikrai dirbs, o ne stoves.. Ne tam jie pirkti buvo..

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kurios visos akcijos priklauso Susisiekimo ministerijai.

Nors ir arabų princui Abdula. Vistiek tai yra AB, o ne VĮ.

Manau tik del balvonu galvu nuostolingi. Kol LAL buvo valstybine avialinija, ji buvo visiskai nuostolinga, is Kauno neturejo nei vieno skrydzio. Kai privatizavo, tai ir AirBaltic'as ir FlyLAL ir konkuruoti pradejo, ir skrydziu padaugejo. Tai kaip suprantu tai del siekio didinti nuostolinguma (naujas skrydis = didesni nuostoliai) atsitiko? Kazi kaip tada su Ryanair, jie turbut apskritai patys didziausi balvonai ir dirba totaliai i nuostoli i Kauna skraidydami? Manau Lietuvos gelezinkeliai yra dar baisesne ir didesne balvonu kontora nei kad buvo FlyLAL, nes dirba visiskai be jokios konkurencijos ir gali paistyti bet kokias nesamones apie tokio perspektyvaus marsruto nuostolinguma, nes nera JOKIU alternatyviu gelezinkelio kompaniju, kurios galetu ta pasiulyti.

Dabar, atmetus visas emocijas i sona, jus man paaiskinkit kaip gaunant pigia elektra (tiksliai nezinau po kiek, bet faktas kad LG uz elektra nemoka 29 ct kiek moku as), tarkim po 20 ct/kWh, jie sugeba vezti keleivius nuostolingai kai tuo tarpu net Lietuvoj sukurtas elektromobilis sugeba vezti KETURIS KARTUS pigiau negu benzininis automobilis? Juk keleiviu srautas tarp Kauno ir Vilniaus milziniskas, manyciau kokie 25,000 - 40,000 keleiviu kasdien (paziurekit kas dedasi autostradoje). Visi jie vyksta su zymiai brangesnemis dyzelinem/benzininem (geriausiu atveju dujinem) transporto priemonem. Vienintelis iki siol galimas budas naudotis elektrine transporto priemone - gelezinkelis. Konkurencijos is kitu gelezinkelio kompaniju jokios. Papildomos islaidos infrastrukturai = 0. Juk begiai ir signalizacija bei darbuotojai (isskyrus garvezio personala) tie patys. Na dar galim kasininkes priskaiciuoti, bet is mano patirties, vos kelios ten dirba, o jei jau brangiai kainuoja - pastatom automatus ar pardavinejam bilietus internetu. Vagonai vistiek sovietiniai, juos tik paremontuoti reikia, sildyti ju vistiek nesildo. Kaip toks vezimas gali buti nuostolingas????

Bet tai LG yra visiškai pelninga. Ir labai gali būt, kad privatizuota ji taptų dar pelningesne - t. y. parduotų keleivinius traukinius ukrainiečiams, kontaktinį tinklą metalo laužui, o Vilniaus geležinkelio stotį ofisams ir nesukdami galvos kaltų pinigą iš Kaliningrado tranzito.

[Wycka]

Nors ir arabų princui Abdula. Vistiek tai yra AB, o ne VĮ.

Šiaip jau pilnas pavadinimas SP AB Lietuvos geležinkeliai. Susirask, kas tai yra "SP".

[Vytautas_LT]

Jeigu Lietuvoje yra keleivinių traukinių maršrutas, kuris gali būti pelningas - tai yra maršrutas "Vilnius - Kaunas".

Mielieji, o "Baltija" ar "Pajūris"? Jie tušti tikrai nevažinėja. Sekmadienio vakare iš Klaipėdos atvažiuoja 10+- sausakimšų vagonų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šiaip jau pilnas pavadinimas SP AB Lietuvos geležinkeliai. Susirask, kas tai yra "SP".

Nu jų įstatuose jokio SP nėra. Registruose jokio SP prie jų irgi nėra.

PS Kas yra SP - žinau.

[LT-1]

Šiaip jau pilnas pavadinimas SP AB Lietuvos geležinkeliai. Susirask, kas tai yra "SP".

Idomu, is kur istraukei ta SP (specialios paskirties).. Sis statusas labai seniai panaikintas. Truputi pasidomek, pries rasydamas..

[Edd]

Nepainiokime svarbiu momentu - traukiniai pirkti NE UZ MOKETOJU PINIGUS. LG pati biudzeta sumoka desimtis milijonus ivairiu mokesciu. Virs 60 proc visu investiciju daroma SAVOMIS UZDIRBTOMIS PAJAMOMIS, kita dalis - Europos sajungos ivairiu fondu pinigai. Tad nesijauskite cia traukinius nuopirke, gerbiamieji mokecsciu moketojai

O traukiniai tikrai dirbs, o ne stoves.. Ne tam jie pirkti buvo..

Na ir kalbos pas tamstą. Ir kas tas "SAVOMIS"? Kas tas "SAVAS"? STASYS? Ne. Valstybinės įmonės uždirbtos pajamos yra visos valstybės, o ne kažkieno kito "savo". Jei to nesupranta LG darbuotojai, apie ką čia galima diskutuoti.

[LT-1]

Na ir kalbos pas tamstą. Ir kas tas "SAVOMIS"? Kas tas "SAVAS"? STASYS? Ne. Valstybinės įmonės uždirbtos pajamos yra visos valstybės, o ne kažkieno kito "savo". Jei to nesupranta LG darbuotojai, apie ką čia galima diskutuoti.

Vat tikrai, apie ka cia kalbeti.., Skirk elementarius ekonominius aspektus..Imones (tegu ir valstybines) uzdirbti pinigai tikrai nera MOKESCIU MOKETOJU PINIGAI.

[Edd]

Nors ir arabų princui Abdula. Vistiek tai yra AB, o ne VĮ.

Tuoj tavo pranešimus kelsim į temą "šiaip linksma". "Lietuvos geležinkeliai" - tai yra AB ir VĮ. Vienas kitam šie terminai šiaip jau neprieštarauja. Visų pirma, Akcinė Bendrovė (AB ) ir yra įmonė (viena iš įmonių rūšių). Visų antra ši AB yra valstybinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Na ir kalbos pas tamstą. Ir kas tas "SAVOMIS"? Kas tas "SAVAS"? STASYS? Ne. Valstybinės įmonės uždirbtos pajamos yra visos valstybės, o ne kažkieno kito "savo". Jei to nesupranta LG darbuotojai, apie ką čia galima diskutuoti.

O čia netiesa. AB yra atskiras juridinis asmuo ir jo turtas tiesiogiai savininkui nepriklauso. Net tuo atveju, jei tas savininkas turi šimtą procentų akcijų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tuoj tavo pranešimus kelsim į temą "šiaip linksma". "Lietuvos geležinkeliai" - tai yra AB ir VĮ. Vienas kitam šie terminai šiaip jau neprieštarauja. Visų pirma, Akcinė Bendrovė (AB ) ir yra įmonė (viena iš įmonių rūšių). Visų antra ši AB yra valstybinė.

Nu klausimas kieno čia pranešimus kelt reiks. AB ir VĮ yra dvi visiškai skirtingos juridinio asmens organizavimo formos.

[praetor]

Na ir kalbos pas tamstą. Ir kas tas "SAVOMIS"? Kas tas "SAVAS"? STASYS? Ne. Valstybinės įmonės uždirbtos pajamos yra visos valstybės, o ne kažkieno kito "savo". Jei to nesupranta LG darbuotojai, apie ką čia galima diskutuoti.

Pagilink savo žinias truputį, po to taukšk.

[Wycka]

Gal tam tikros diskusijų atkarpos tašką padės šis dokumentas: AB "LG" įstatai, patvirtinti 2008-03-17:
http://www.litrail.lt/wps/wcm/connec...fbf4c3d84b77e2

Man labiausiai užkliuvo 2 punktas, bet ir prie kitų prikibti galima. "2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcininkai neturi turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina." Hmmm, kažkaip neteko matyti net panašaus punkto nei vienoje privačioje AB. Bet čia tiek jau to.
Kas dėl LT-1 amžino pasiūlymo "kurti savo keleivius pervežančią geležinkelių kompaniją" būtų tolygu "Mažeikių naftai" pareikšti: "tai gaminkitės savo benziną arba vežkitės iš užsienio". Gerbiamasai, aš NIEKADA nekišiu nei savo nei skolintų pinigų ten, kur monopolistas su valstybe dirba simbioziniais pagrindais; t.y. įsteigus pvz privačią UAB "Superrail", man iš karto reikėtų konkuruoti ne tik su LG, bet ir su LG motina Susisiekimo ministerija, tad aš jau verčiau įsigyčiau LG akcijų (jų viena kainuoja lygiai tūkstantį Lt), bet vėl STOP - valstybė jų smulkiam investuotojui niekada neparduos (nebent aš būčiau LG generalinis), o viso akcijų paketo kad ir patyrusiam užsienio investuotojui dar nė minčių nėra parduoti. Ir apskritai, nesuprantu: aviacija privati, autotransportas arba privatus, arba pertvarkytas taip, kad realiai neša pelną, jūrų keltai irgi privatūs. Liko vieninteliai LG, kurių negalima liesti, nes esą "geležinkelių transportas nuostolingas, privatininkas nevykdys realios veiklos, tik parceliuos turtą, įsivyraus chaosas ir dar baisiau". Pala pala, kažkoks paradoksas. DBritanijoje yra net kelios privačios geležinkelio kompanijos, važiuoti traukiniu kainuoja brangiau nei autobusu, BET ŽMONĖS VAŽIUOJA, o Lietuvoje - pigiau ir nevažiuoja. Ir dar LT-1 man "duoda į galvą" už tai, kad aš parašiau "Klientų (keleivių) ant lėkštutės mėlynais pakraščiukais joks konkurentas neatneš... Patys LG turi prisiviliot." Ką norėjau tuo pasakyt? Ogi tai, kad jei tavo prekės (paslaugos) niekas neperka, tai arba jos niekam nereikia, arba nemoki nei jos gaminti nei pateikti; ir nereikia veidrodžio kaltinti kad snukis kreivas.
Ir paskutinis pvz.: kažkada Lietuvos telekomas turėjo monopolį. Kai jis buvo privatizuotas, Omnitel ir Bitė dar nebuvo jam tikri konkurentai, todėl LietTel kėlė kainas tiek, kiek valstybė leido ir dar šaukė, kad mažai leidžia, esą jis dirba nuostolingai. Bet tada 2000m. atėjo į rinką Tele2, ir staiga visi operatoriai, tarp jų ir LietTel, numušė kainas. Ir ką? Nė vienas nebankrutavo, visi dabar dirba pelningai. Išvada: monopolininkas visada dirba nuostolingai. Savo laiku tokios buvo LAL, LietTel, dabar yra LG, Mažeikių nafta, IAE, Lietuvos paštas. Kai kurios "monopolininkės" net bankrutavo: Liepsna (degtukai), Ekranas (kineskopai), Sema (mielės, spiritas) ir t.t.

[Al1]

Kodėlgi? Aš tai renkuosi traukinį kone vien iš idėjos. Idėjos, kad kur tik įmanoma reikia važiuoti traukiniu.

Aš irgi.

Manau tik del balvonu galvu nuostolingi. Kol LAL buvo valstybine avialinija, ji buvo visiskai nuostolinga, is Kauno neturejo nei vieno skrydzio.

Dabar, atmetus visas emocijas i sona, jus man paaiskinkit kaip gaunant pigia elektra (tiksliai nezinau po kiek, bet faktas kad LG uz elektra nemoka 29 ct kiek moku as), tarkim po 20 ct/kWh, jie sugeba vezti keleivius nuostolingai kai tuo tarpu net Lietuvoj sukurtas elektromobilis sugeba vezti KETURIS KARTUS pigiau negu benzininis automobilis? Juk keleiviu srautas tarp Kauno ir Vilniaus milziniskas, manyciau kokie 25,000 - 40,000 keleiviu kasdien (paziurekit kas dedasi autostradoje). Visi jie vyksta su zymiai brangesnemis dyzelinem/benzininem (geriausiu atveju dujinem) transporto priemonem. Vienintelis iki siol galimas budas naudotis elektrine transporto priemone - gelezinkelis. Konkurencijos is kitu gelezinkelio kompaniju jokios. Papildomos islaidos infrastrukturai = 0. Juk begiai ir signalizacija bei darbuotojai (isskyrus garvezio personala) tie patys. Na dar galim kasininkes priskaiciuoti, bet is mano patirties, vos kelios ten dirba, o jei jau brangiai kainuoja - pastatom automatus ar pardavinejam bilietus internetu. Vagonai vistiek sovietiniai, juos tik paremontuoti reikia, sildyti ju vistiek nesildo. Kaip toks vezimas gali buti nuostolingas????

LAL dirbo nuostolingai, nes buvo interesas pigiai privatizuoti. Nors ne visada LAL dirbo nuostolingai. Panasiai dabar elgiamasis su pastu. Tikekimes, kad jo neprichvatizuos. Nes jei taip, tai gretai ateis ir LG eile nusesti kazkieno privacioje kiseneje.
Dabar apie elektros sanaudas. Elektrinio traukinio motorinio vagono tamburo spintoje yra elektros skaitiklis ir amopermetras. Kiekvienas norintis per langeli gali paziureti. Tiesa, modernizuotuose traukiniuose jie, jei neklystu, jau yra paslepti. Taciau modernizuotas tik traukiniu interjeras, o varikliai ir valdymo iranga ta pati.
Taigi, is Kauno 1 iki Vilniaus el. traukinio vienas motorinis vagonas sunaudoja lygiai 1000 kWh el. energijos. Vaziuojant pusiau greituoju rezimu, kai stojama keliose tarpinese stotelese, vasara, kai nereikia sildyti salono. Beje, ziema sildo salona. Traukinyje yra du motoriniai vagonai. Jei elektra perkama po 20 ct uz kWh, tai keliones el. energijos sanaudos yra 400 Lt. Vadinasi, esant dabartinems bilietu kainoms, reikia vezti 33 keleivius, kad atsipirktu "kuro" sanaudos.
Kai nuriais traukiniais net tiek keleiviu nevaziuoja... Kartais vagone sedi 3-5 zmones. Ir taip kiekviename is 4 vagonu...

Persivilioti i traukini keleivius is automobilio yra sudetinga ir beveik neimanoma vien tik geleizinkelio pastangomis. Nebent paleidus traukini, kuris per 30 min. nuvaziuotu is Vilniaus i Kauna. Taciau net ir 50 min. yra per ilgas laiko tarpas, nes su automobiliu, aisku pazeidziant KET ir virsijant greiti, galima nuvykti ir per 50 min. O kur dar laikas, sugaistas vykstant i stoti ir is stoties? Todel maksimum ka gales gelezinkeliai persivilioti - tai autobusu keleiviai ir taip pat dusmanu keleiviai...

Visgi sutinku su teiginiu, kad būtent Vilnius-Kaunas maršrutas gali tapti pelningas. Šis maršrutas turi daugiausiai potencialo, o su naujais traukiniais, patogiais tvarkaraščiais galima labai lengvai užbaigti autobusų dominavimą.

Problema, aišku, kad LG yra valstybinė įmonė. Galbūt būtų gerai įmonę išskirti į keleivių ir ne keleivių vežimo, ir 50 proc. pirmosios akcijų parduoti privačiam verslui.

Žiūrėkit į AirBaltic, kurių 52,6 proc akcijų valdo Latvijos vyriausybė, o 47,4- SAS. AirBaltic labai sėkmingai plėtėsi Rygoj ir Vilniuj, kai tuometinės valstybinės Lietuvos avialinijos merdėjo Vilniuj.

Žinoma, nauji traukiniai ir nauji maršrutai yra labai gražu ir sveikintina, tačiau kol įmonė liks valstybinė - tikėtis esminių ir radikalių permainų, manau, nerealu.

O manai privatus monopolininkas terliosis su keleiviu vezimu? Geriau valstybine AB, nei privati AB. Tada apie keleivinius traukinius greit uzmirstume. Kazin kodel Vakaru Europoje gerai gali dirbti (keleiviu pervezimuose) valstybiniai gelezinkeliai - Vokietijos ar Prancuzijos, Italijos, Suomijos ir kt....

Jeigu Lietuvoje yra keleivinių traukinių maršrutas, kuris gali būti pelningas - tai yra maršrutas "Vilnius - Kaunas".

Suprantama, kad 3 moksleivių ir 5 grybautojų vežimas iš Varėnos į Marcinkonis visada bus nuostolingas. Tai jau kita tema.

Pelnigas gali buti (ir, tikiuosi, yra) Vilnius - Klaipeda.

Patikek, bet i Marcinkonis ar Turmanata, Kena traukinyje vaziuoja daugiau zmoniu nei kai kuriuose traukiniuose tarp Vilniaus ir Kauno.

Elementari ekonomine logika sako, kad nusipirke tokius brangius ir siuolaikiskus traukinius turetu juos leisti "arimui" nuo ankstaus ryto iki velaus vakaro non-stop.

Tvarkarasciai turejo buti suderinti seniai ir nuo pirmosios dienos tokie traukiniai i depa turetu grizti tik nakvynei ir remontui, o likusi laika pluseti kelyje nuo ryto igi vakaro, 7 dienas per savaite ir 365 dienas per metus.

Panasu, kad LG net ir normalaus PR skyriaus neturi, nes bent jau galetu gedos tureti viesinti tokius savo zingsnius. Dabar gi, supraskit, uz mokesciu moketoju pinigus pirkti traukiniai stoves nenaudojami.

Testavimas butinas. Juk ir masinistus reikia apmokyti. Kur juos galejo apmokyti? Juk niekur daugiau kol kas nera veikiancio tokio traukinio. O Cekijoje eksploatuojamu 1435 mm vezei skirtu traukiniu, kuriu pagrindu pagamintas traukinys 1520 mm vezei, valdymas skiriasi.

Vat tikrai, apie ka cia kalbeti.., Skirk elementarius ekonominius aspektus..Imones (tegu ir valstybines) uzdirbti pinigai tikrai nera MOKESCIU MOKETOJU PINIGAI.

Valstybines AB imones pinigai yra VALSTYBES pinigai, kaip ir visas kitas gelezinkeliu turtas. Tik ta turta ir pinigus administruoti bei vykdyti veikla yra sukurtas juridinis asmuo AB "Lietuvos gelezinkeliai". Uzdirbti pinigai nera mokesciu moketoju (kaip mes suprantame, privaciu juridiniu ar fiziniu asmenu sumoketi mokesciai) pinigai.

[Edd]

Nu klausimas kieno čia pranešimus kelt reiks. AB ir VĮ yra dvi visiškai skirtingos juridinio asmens organizavimo formos.

Vienas apie ratus, kitas apie batus. Yra bendrinis žodis įmonė, jį čia ir vartoju, o ne teisines formas (vargu ar to šiose diskusijose reikėjo). Rašoma "Įmonių(1) tipai/Įmonių(1) rūšys: Akcinė bendrovė, Valstybės įmonė(2), Savivaldybės įmonė (2)". Jauti skirtumą tarp 1 ir 2 ar nelabai? Jei su tokiu vartojimu neteko susidurti, tai tikrai labai keista, nes tai tikrai daroma labai dažnai. Prašom tada susipažinti (straipsniai, kur naudojami žodžiai "valstybinė įmonė" su Lietuvos geležinkeliais ir kur "valstybinė įmonė" neturima omenyje kaip ūkio subjekto teisinė forma):
http://www.alfa.lt/straipsnis/c87623
http://www.lrinka.lt/index.php/meniu...kia_gerai/3142

Man atrodo iš ankstesnio mano pranešimo buvo daugiau negu aišku ką aš turiu omeny rašydamas "įmonė", citata: "Visų pirma, Akcinė Bendrovė (AB ) ir yra įmonė (viena iš įmonių rūšių)". Negi buvo labai sunku suprasti ar labai norėjosi pasikabinėti prie žodžių? Nors jei koks teisininkas, nenustebčiau, nes dažnai jiems sunku logiškai suprasti sakinio visumą, tačiau neblogai gali pasikabinėti prie jo dalių ir pritaikyti mintinai išmoktus terminus. Kas beje, matosi ir iš atsakymo į mano mintį, kad "Lietuvos geležinkeliai" yra visos valstybės turtas: "AB yra atskiras juridinis asmuo ir jo turtas tiesiogiai savininkui nepriklauso. Net tuo atveju, jei tas savininkas turi šimtą procentų akcijų".

Pagilink savo žinias truputį, po to taukšk.

Kad ir kiek gilinčiau, vargu ar pasieksiu tokį lygį.

[Al1]

Gal tam tikros diskusijų atkarpos tašką padės šis dokumentas: AB "LG" įstatai, patvirtinti 2008-03-17:
http://www.litrail.lt/wps/wcm/connec...fbf4c3d84b77e2

Ir apskritai, nesuprantu: aviacija privati, autotransportas arba privatus, arba pertvarkytas taip, kad realiai neša pelną, jūrų keltai irgi privatūs. Liko vieninteliai LG, kurių negalima liesti, nes esą "geležinkelių transportas nuostolingas, privatininkas nevykdys realios veiklos, tik parceliuos turtą, įsivyraus chaosas ir dar baisiau". Pala pala, kažkoks paradoksas. DBritanijoje yra net kelios privačios geležinkelio kompanijos, važiuoti traukiniu kainuoja brangiau nei autobusu, BET ŽMONĖS VAŽIUOJA, o Lietuvoje - pigiau ir nevažiuoja. Ir dar LT-1 man "duoda į galvą" už tai, kad aš parašiau "Klientų (keleivių) ant lėkštutės mėlynais pakraščiukais joks konkurentas neatneš... Patys LG turi prisiviliot." Ką norėjau tuo pasakyt? Ogi tai, kad jei tavo prekės (paslaugos) niekas neperka, tai arba jos niekam nereikia, arba nemoki nei jos gaminti nei pateikti; ir nereikia veidrodžio kaltinti kad snukis kreivas.
Ir paskutinis pvz.: kažkada Lietuvos telekomas turėjo monopolį. Kai jis buvo privatizuotas, Omnitel ir Bitė dar nebuvo jam tikri konkurentai, todėl LietTel kėlė kainas tiek, kiek valstybė leido ir dar šaukė, kad mažai leidžia, esą jis dirba nuostolingai. Bet tada 2000m. atėjo į rinką Tele2, ir staiga visi operatoriai, tarp jų ir LietTel, numušė kainas. Ir ką? Nė vienas nebankrutavo, visi dabar dirba pelningai. Išvada: monopolininkas visada dirba nuostolingai. Savo laiku tokios buvo LAL, LietTel, dabar yra LG, Mažeikių nafta, IAE, Lietuvos paštas. Kai kurios "monopolininkės" net bankrutavo: Liepsna (degtukai), Ekranas (kineskopai), Sema (mielės, spiritas) ir t.t.

LAL buvo samoningai nustekenta ir pigiai privatizuota. Toks scenarijus Lietuvoje buvo ne vienintelis. Taigi ir su geleizinkeliais visiskai imanomas toks scenarijus. Todel geriau valstybinis monopolis nei privatus monopolis.
Autotransportas (autobusu bendroves, AP) buvo privaztizuotis irgi tik pelningiausios - Kautra, TOKS dar keli AP. Visos kitos rajonines - beveik visos nuostolingos ir priklauso savivaldybems. Taip, yra privatininkai, bet jie dirba tik pelninguose marsrutuose. Jie nesiima vezti keleiviu marsrutais, kurie nuostolingi. Jei keleiviu vezimas gelezinkeliais yra nuostolingas net Vakaru Europoje (aisku, yra ir pelningu marsrutu, tuo neabejonu) ir yra dotuojamas, o gelezinkeliai yra valstybiniai, tai kodel mes turiem isradineti dvirati. Taip, yra privaciu kompaniju ir V. Europoje, bet velgi, jos veza tik pelningais marsrutais, ir, tikriausiai dar gauna dotacija is valstybes ar savivaldybiu.
D. Britanija - blogiausias pavyzdys, kaip buvo nustekentas gelezinkeliu ukis po privatizacijos. Estija - irgi ne stebuklas. Siu dvieju saliu pavyzdziu nelinkiu sekti. O kai kuriose Vakaru Europos salyse traukinys kainiuoja brangiau, nes jie konkuruoja ne su autobusais, o su vidinio susisiekimo lektuvais. Taip pat kai kuriose salyse aplamai nera isvystytas susisiekimas autobusais, pvz. Vokietija. Dominuojant gelezinkeliams, aisku ir kainos gali buti didesnes nei autobusu.

Nei "Ekranas", nei "Liepsna" nebuvo monopolininkai. Taip, tai buvo vieninteliai tokiu produktu, kuriuos jie gamino gamintojai, taciau rinka buvo atvira produkcijos ivezimui is uzsienio (degtuku), o "Ekranas" konkuravo su Azijos kineskopu gamintojais ir dirbo pelningai, kol galiausiai savininkai, matydami kineskopu eros pabaiga, nepadare aferos - prisieme kreditu is banku, juos isplove, o imone "uzverte".
"Liepsna" privatizavo "Maxima LT" ir net nesiruose pletoti degtuku gamybos. "Maximai" reikejo degtuku fabriko sklypo geroje Kauno vietoje.

[LT-1]

LAL buvo samoningai nustekenta ir pigiai privatizuota. Toks scenarijus Lietuvoje buvo ne vienintelis. Taigi ir su geleizinkeliais visiskai imanomas toks scenarijus. Todel geriau valstybinis monopolis nei privatus monopolis.
Autotransportas (autobusu bendroves, AP) buvo privaztizuotis irgi tik pelningiausios - Kautra, TOKS dar keli AP. Visos kitos rajonines - beveik visos nuostolingos ir priklauso savivaldybems. Taip, yra privatininkai, bet jie dirba tik pelninguose marsrutuose. Jie nesiima vezti keleiviu marsrutais, kurie nuostolingi. Jei keleiviu vezimas gelezinkeliais yra nuostolingas net Vakaru Europoje (aisku, yra ir pelningu marsrutu, tuo neabejonu) ir yra dotuojamas, o gelezinkeliai yra valstybiniai, tai kodel mes turiem isradineti dvirati. Taip, yra privaciu kompaniju ir V. Europoje, bet velgi, jos veza tik pelningais marsrutais, ir, tikriausiai dar gauna dotacija is valstybes ar savivaldybiu.
D. Britanija - blogiausias pavyzdys, kaip buvo nustekentas gelezinkeliu ukis po privatizacijos. Estija - irgi ne stebuklas. Siu dvieju saliu pavyzdziu nelinkiu sekti. O kai kuriose Vakaru Europos salyse traukinys kainiuoja brangiau, nes jie konkuruoja ne su autobusais, o su vidinio susisiekimo lektuvais. Taip pat kai kuriose salyse aplamai nera isvystytas susisiekimas autobusais, pvz. Vokietija. Dominuojant gelezinkeliams, aisku ir kainos gali buti didesnes nei autobusu.

Nei "Ekranas", nei "Liepsna" nebuvo monopolininkai. Taip, tai buvo vieninteliai tokiu produktu, kuriuos jie gamino gamintojai, taciau rinka buvo atvira produkcijos ivezimui is uzsienio (degtuku), o "Ekranas" konkuravo su Azijos kineskopu gamintojais ir dirbo pelningai, kol galiausiai savininkai, matydami kineskopu eros pabaiga, nepadare aferos - prisieme kreditu is banku, juos isplove, o imone "uzverte".
"Liepsna" privatizavo "Maxima LT" ir net nesiruose pletoti degtuku gamybos. "Maximai" reikejo degtuku fabriko sklypo geroje Kauno vietoje.

Pritariu sioms mintims, iskarto jauciasi, kai kalba visapusiskai mastantis zmogus.