Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[ES] Geležinkeliai Ispanijoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    [ES] Geležinkeliai Ispanijoje

    Įdomus straipsnis apie Ispanijos geležinkelių istoriją, plėtrą ir transformaciją. Panaši situacija ir LG. Yra iš ko pasimokyti...

    Pasak Ispanijos transporto ministerijos Infrastruktūros valstybės sekretoriaus V. M. Garcia'os, transporto infrastruktūros plėtotei didžiulį impulsą suteikė narystė ES. Ispanijos infrastruktūros ir transporto strateginio 2005-2020 metų plano įgyvendinimas kainuos apie 250 mlrd. eurų. Geležinkelių transportui numatyta skirti 48 proc. visų investicijų į transporto infrastruktūrą ir tik 30 proc. - kelių transportui. Ispanijoje veikia 3 skirtingų vėžių pločio geležinkeliai - 1000, 1435 ir 1676 milimetrų. Šios šalies geležinkelio įmonės sukaupusios vertingos patirties vystant riedmenis, tinkamus skirtingoms vėžėms.

    Stokota transporto infrastruktūros

    Ispanijos plėtros ministerijos planavimo ir teritorinės koordinacijos generalinio direktoriaus C. I. Perezo teigimu, prieš stodama į ES Ispanija buvo susidūrusi su milžinišku transporto infrastruktūros stygiumi. Ypač stokota intermodalinių susijungimų (mazgų). Iki 90 proc. keleivių ir 84 proc. krovinių gabenama automobilių keliais. Prekių ir keleivių vežimas didėja pusantro karto greičiau nei auga ekonomika. Atsižvelgti į lankstesnį transporto infrastruktūros planavimą verčia ir daugybė Ispanijoje patiriamų avarijų.

    Skirtingo pločio vėžės

    Sprendimą tiesti 1668 mm pločio vėžės geležinkelius lėmė tada vyravęs politinis priešiškumas tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Manyta, jog skirtingo pločio vėžės geležinkelių tinklas sumažins prancūzų invazijos riziką. Deja, tai sustabdė ne tik invaziją, bet ilgainiui tapo kliūtimi tarptautinei prekybai. Kalnuotose, pačiose vargingiausiose šalies dalyse (šiaurės vakaruose) atsisakyta tiesti tokio pločio vėžės linijas, apsiribota siaurųjų geležinkelių tinklu.

    Konkuravo tarpusavyje

    Apie 1870 m. įsikūrė kelios konkuruojančios tarpusavyje geležinkelių kompanijos. Jos 1928 m., sukūrus teisinį pagrindą, buvo nacionalizuotos. "Ispanijos geležinkeliai" - Nacionalinis Ispanijos geležinkelių tinklas (Red nacional de los ferrocarriles espaęole) - "Renfe" susikūrė 1941 m. ir šiuo metu eksploatuoja apie 15 tūkst. km 1668 mm vėžės pločio geležinkelių. Iš jų apie 7 tūkst. km - elektrifikuotų. Taip pat turi 1000 km (1435 mm, 25 kV) greitųjų geležinkelių (AVE), suskirstytų į penkias linijas - Madridas-Sevilija, Madridas-Barselona, Madridas-Malaga, Madridas-Huesca, Madridas-Toledo. Įmonėje dirba apie 32 tūkst. darbuotojų. Žlugus Franko režimui 1975 m. baigėsi tarptautinė šalies izoliacija. 1982 m. Ispanijai įstojus į NATO ir 1986 m. tapus Europos Sąjungos nare, atsigauti pradėjo ir šalies geležinkeliai. 2005 m. vykdant ES sprendimą liberalizuoti geležinkelių transportą, "Renfe" buvo suskirstyta į penkias direkcijas - regioninę, priemiesčių, greitųjų traukinių, krovinių ir traukinių priežiūros. Tuo pat metu buvo įkurta ir geležinkelių infrastruktūros administracija, prižiūrinti geležinkelių tinklą.

    Padalyta į dvi savarankiškas įmones

    1986 m. Ispanijos geležinkeliai buvo atsidūrę kritinėje situacijoje. Prieš dvejus metus šios šalies geležinkelių istorinė įmonė buvo padalyta į dvi savarankiškas: ADIF - infrastruktūros valdytoją ir "Renfe Operadora" - geležinkelio įmonę. Reorganizuoti skatino ir įmonės skola - apie 8 mlrd. eurų, dalį kurios padengė valstybė. Jai pavaldų Ispanijos paprastųjų geležinkelių infrastruktūros tinklą dabar administruoja ADIF.

    Iš valstybės biudžeto - 60 proc. lėšų

    Geležinkelių departamento direktoriaus S.Garuolio teigimu, pagal Ispanijos infrastruktūros ir transporto strateginį 2005-2020 m. planą kasmet investicijos į transporto sektorių sieks apie 15,5 mlrd. eurų, - apie 1,5 proc. Ispanijos BVP. Iš valstybės biudžeto numatoma skirti 60 proc. lėšų, likusios - iš ES fondų ir privataus kapitalo. Ispanija pasižymi didesnėmis logistikos išlaidomis. Jų vidurkis ES siekia 10-13 proc., o Ispanijoje sudaro 15-16 procentus. Tokia padėtis susiklostė dėl Madrido ir Barselonos apylinkėse susitelkusių didžiųjų įmonių. Vis dėlto iki 2020 m. transporto infrastruktūros lygis turėtų suvienodėti visuose Ispanijos regionuose.

    Skirtumų nėra

    Pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus S.Dailydkos, esminių skirtumų tarp Ispanijos infrastruktūros mokesčių sistemos ir Lietuvos nėra. ADIF 2006 m. dirbo daugiau negu 14 tūkst. darbuotojų, valdė 25 mlrd. eurų turto, apie 13 tūkst. kilometrų kelių, 1250 km greitųjų geležinkelių, pervežta 517 mln. keleivių. 2006 m. buvo pastatyta 207 km greitųjų geležinkelių, o 2007 m. juos papildys 322 kilometrai. 2007 metais investicijos į greitųjų geležinkelių tinklą sudaro 4,7 mlrd. eurų. ADIF greitųjų geležinkelių tinklas tiesiamas 1435 mm (europinė vėžė). Pereiti iš europinės vėžės į ispanišką naudojamos dvi sistemos "Talgo" ir CAF.

    Vėžės keitimo sistema

    Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius A.Ragauskis atkreipė dėmesį į "Talgo" gamykloje pristatytą vėžės keitimo sistemą. "Talgo" pagaminti traukiniai su vėžės keitimo sistema kursuoja tarptautiniais maršrutais iš Ispanijos į Prancūziją, Italiją ir Šveicariją. Įdiegus "Talgo" sistemą traukiniai be sustojimo iki 15 km/val. greičiu pervažiuoja per įrenginį ir toliau tęsia kelionę. "Talgo" sistema taikoma jau daugiau kaip 35 metus. Per metus tokie traukiniai nuvažiuoja apie 14 mln. kilometrų, atliekama apie 165 tūkst.vėžės keitimo procedūrų. Jau 8 metai, kai lokomotyvuose taip pat įdiegta ši sistema. Traukiniai su šia sistema gali važiuoti iki 250 km/val. greičiu.

    Testuojama ir žiemos sąlygomis

    "Talgo" sistema buvo testuojama ir žiemos sąlygomis tarp Suomijos ir Švedijos. Atlikus keletą pakeitimų, ji funkcionuoja ir esant dideliam šalčiui. Šie testai bus atliekami ir Ščerbinkos (Maskva) bandymų centre. Sistema 1998 ir 1999 m. pripažinta "SNCF-DB-Renfe".

    Pritaikoma krovininiams vagonams

    "Talgo" šią sistemą diegs savo pagamintuose traukiniuose, taip pat tieks priežiūros darbus. 300 vietų elektrinės traukos keleivinis traukinys su "Talgo" vėžės pločio keitimo sistema galėtų kainuoti apie 16 min. eurų. "Talgo" vėžės pločio keitimo sistema gali būti pritaikyta ir krovininiams vagonams.

    Plačiau: Lietuvos žinios. 2007.12.12

    #2
    Geležinkeliai užsienyje - Maljorka

    Taigi, kadangi aš anto vienos reklamos vis dar kelyje, tai trumpa informacija apie geležinkelius Maljorkoje.

    Pirmiausia, reikia pasakyti, kad ten vien tik siaurieji geležinkeliai - vėžės plotis 950 mm. Ir atrodo, kad sala maža, o yra net 4 skirtingos transporto priemonės.
    1. Metro Palmoje (šiuo metu neveikia), vėžės plotis irgi 950 mm . Viskas įrengta, yra net traukiniai suvežti. Planuojamos 2 linijos - raudonoji ir mėlynoji
    http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13177&LNG=RU
    2. Dyzeliniai traukiniai, jungiantys Palma su sa Pobla ir Manacor. Atsišakojimas į Sa Pobla yra miestelyhe Son Bordils (stotis vadinasi Enllac). Po sostinę traukinys naudojamas metro principu, t.y. beveik visas po žeme, sustojimai kas minutę. Beje, metro ir dyzelinio traukinio galutinė stotis yra padaryta kaip intermodalinė stotis, t.y. viena stotis kaip metro ir kaip dyzelinių traukinių. Bilietai ryškiai pigesni nei autobusų - tarp Palmos ir Sa Poblos kainuoja ne daugiau kaip 4 EU.
    http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13178&LNG=RU

    Na ir du turistiniai objektai:
    3. Tramvajus Port de Soller. Jungia du mietelius Port de Soller ir Soller, bendras ilgis yra apie 5 km. Kelionei naudojami senoviniai atviri vagonai . Kelionės kaina į vieną pusę - 4 EU. Aišku, jis važiuoja palei pliažą, be to per apelsinų giraites ir pan.
    Pagrindiniai vartotojai - įspūdžių ištroškę turistai.
    http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13180&LNG=RU
    http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13179&LNG=RU
    4. Turistinis traukinys Soller - Palma. Kelionės kaina 10 EU, naudojasi tik turistai . Beje, nors ir tramvajaus ir šio traukinio depai yra šalia vienas kito, tačiau tramvajus neveža žmonių traukinio linijomis... Šiaip kelionė įspūdinga - tuneliai pakilimai. Technikos foto bus rytoj....

    O bendras depas yra stotelėje Verge de Lluc. Tad tokios žinios

    Comment


      #3
      Ta proga kelios turistines fotkes is turistinio objekto nr 3; 2007 Rugsejis

















      Prasilenkimas




      Pabaiga
      You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...

      Comment


        #4
        Na va, o čia rasite 4 objektą:
        http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13182&LNG=RU
        4 objekto depas:
        http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13183&LNG=RU
        4 objekto drezina:
        http://intl.parovoz.com/newgallery/p...D=13184&LNG=RU

        Comment


          #5
          Pora gal ne pačių geriausių nuotraukų iš Maljorkos 2007 09.

          Soller - Port de Soller tramvajus




          Linija Soller - Palma.

          Soller stotyje


          Ta pati Soller stotis. Toliau - nemažai įkalnių ir tunelių.


          Stotelė pakeliui


          Beje, traukinys nevežė iki pat Palmos, o sustojo apie 10 km prieš Palmą, iš kur iki Palmos vykstama autobusu.
          Paskutinis taisė fow; 2008.08.15, 23:55.

          Comment


            #6
            tai pirmas blynas,tad jei ka nepeikit labai
            Traukinys Murcia-Alicante (Ispanija)

            [/IMG]
            [/IMG]
            [/IMG]

            Comment


              #7
              Parašė pablo Rodyti pranešimą
              tai pirmas blynas,tad jei ka nepeikit labai
              Traukinys Murcia-Alicante (Ispanija)

              Atvaizdas
              ]Atvaizdas
              [/URL]
              Atvaizdas
              ]Atvaizdas
              [/URL]
              Atvaizdas
              ]Atvaizdas
              [/URL]
              ale "mūrinukas" kaip tokiai turistinei linijai, lėktuvas gerai pagautas, kuriam oro uoste, Murcia?
              You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...

              Comment


                #8
                Alicante

                Comment


                  #9
                  Laikas atnaujinti temą.

                  Madridas, Atočos stotis (Atocha). Tai pagrindinė Madrido geležinkelio stotis, kurioje stoja priemiestiniai, tolimojo susisiekimo ir greitieji traukiniai. Stotį sudaro senasis pastatas (statytas 1892 m. vietoj sudegusios stoties, statytos 1851 m.), kuris jau 20 metų pagal tiesioginę paskirtį naudojamas tik iš dalies, požeminė priemiestinė stotis, greitųjų traukinių terminalas. Šalia esanti metro stotis jungiasi tiesiogiai su geležinkelio stotimi. Seniau stotis buvo galinė, bet įrengus požeminę priemiestinę stotį, nutiestas tunelis po miestu, jungiantis su šiaurinės miesto dalies geležinkeliais.
                  Senojo pastato priekinė dalis tuo metu, kai buvau, buvo remontuojama ir apstatyta pastoliais. Pagrindinis įėjimas ir privažiavimas. Kairėje naujoji dalis su greitųjų traukinių terminalu apatiniame lygmenyje, dešinėje - senasis pastatas su dengtu peronu.
                  Ne stotis (Estación), o uostas (Puerta).



                  Iš šono. Tolumoje priekinė stoties dalis. Po stogu buvo peronai tik su 6 keliais, likę keliai seniau buvo iš abiejų pastato pusių.



                  Iš kitos pusės. Pastačius požeminę priemiestinę stotį, keliai šalia pastato tikriausiai buvo panaikinti. O gal ir vėliau. Požeminė priemiestinė stotis būtent šioje pusėje ir yra.



                  Po dengtu peronu prieš 20 metų buvo įrengti prekybiniai plotai, dabar yra tropinis parkas.





                  Su baseinu, kuriame gyvena daug vėžlių.



                  Sienos.



                  Už mano nugaros tropinis parkas buvusiuose peronuose, o priekyje už dengto perono prasideda priestatas, kuriame yra greitųjų traukinių terminalas.

                  Paskutinis taisė Al1; 2012.08.08, 12:54.

                  Comment


                    #10
                    Priemiestinis traukinys įvažiuoja į priemiestinę stotį. Ten, beje, stoja ir kai kurie greitieji bei paprasti tolimojo susisiekimo traukiniai, kurie vyksta į šiauriau Madrido esančius miestus. Tolimesnė stoties dalis po stogu yra greitųjų traukinių terminalas.



                    Priemiestiniai traukiniai.











                    Parazitai grafitistai siautėja visur.



                    Pora nuotraukų iš greitųjų traukinių terminalo priemiestinio kelyno link. Kontaktinio tinklo raizgalynė ir atramų miškas.



                    Paskutinis taisė Al1; 2012.08.08, 11:53.

                    Comment


                      #11
                      Valensija. Šiaurinė stotis yra pagrindinė miesto stotis, aptarnaujanti priemiestinius ir tolimojo susisiekimo (išskyrus greituosius) traukinius. Stotis yra galinė, pastatas pastatytas 1917 m. vietoj mažo seno. Pavadinimas neatitinka tikrovės, nes stotis yra piečiau miesto centro, tačiau pavadinta taip, nes ji priklausė Šiaurės Ispanijos geležinkelių kompanijai, nors tuo metu stotis vadinosi Galine (Valencia-Término). Stotis ankšta, viso labo tik 6 keliai po dengtais peronais ir dar berods 4 keliai gale stoties pastato iš abiejų šonų. Todėl traukiniai suvaromi po du į vieną kelią. Be to po dengtu peronu du kraštiniai keliai naudojami tik atvykstantiems traukiniams priimti. Todėl greitiesiems traukiniams yra pastatyta nauja stotis už maždaug puskilometrio, buvusio krovininio kelyno vietoje. Apie ją vėliau.

                      Iš miesto pusės. Kairėje matosi koridos amfiteatras.



                      Interjeras.



                      Kasos.



                      Dengti peronai. Į peronus patekti galima tik per turniketus, išskyrus abu kraštinius. Visi popieriniai bilietai yra su magnetine juostele arba bilietas yra plastikinė kortelė. Beje, atvykus irgi reikia žymėti bilietą išeinant per turniketus. Taip yra daugumoje matytų stočių net ir užkampyje. Visiškame užkampyje patekti į peronus bei įlipti į traukinį galima laisvai, bet ten jau tikrina kontrolieriai. Ruožuose, kur yra turniketai, kontrolės nemačiau.



                      Tarpmiestinis traukinys.



                      Priemiestinis.



                      Vėl tarpmiestinis. Tiek Madride, tiek Valensijoje stotyse atvykę traukiniai valomi, plaunamas priekis (matyt daug vabzdžių), užpildomi vandeniu.



                      Valensija. Privačios "Azvi" geležinkelių tiesimu ir remontu (ir ne tik) užsiimančios kompanijos šilumvežis. Prieiti arčiau nebuvo kaip, nes priekyje uždara stovėjimo aikštelė.

                      Paskutinis taisė Al1; 2012.08.08, 14:14.

                      Comment


                        #12
                        Saguntas. Valensijos aglomeracijos vienas iš miestų, esantis šiauriau, uostas, 65 tūkst. gyventojų. Į Saguntą priemiestiniai traukiniai kursuoja kas maždaug 30 minučių. Stoja ir kai kurie tolimojo susisiekimo traukiniai.

                        Su 252 serijos (CAF) elektrovežiu priekyje greitasis traukinys su Talgo vagonais.



                        Priemiestinis dyzelinis traukinys. Kol įjungiau fotoaparatą, jis tolokai nuvažiavo.



                        Elektrinis priemiestinis iš Valensijos.



                        Krovininis 253 serijos (Bombardier Traxx).



                        Dar vienas konteinerinis į priešingą pusę. Pralėkė per stotį greitai. Tas vyras prie perono krašto yra stoties budėtojas. Jis išeidavo visada, kai važiuodavo traukiniai.



                        Pabėgiai pritaikyti dviems vėžės pločiams: 1668 mm ir 1435 mm.



                        Tęsinys bus.
                        Paskutinis taisė Al1; 2012.08.08, 14:17.

                        Comment


                          #13
                          Tęsiu toliau.
                          Valensijos Sant Isidre (katalonų k. Valensijos tarmė) (San Isidro - ispanų (kalba) stotis. Dabar tai nauja galine senosios linijos į Madridą stotis, atidaryta tik šiemet vietoj už kelių šimtų metrų esančios senos stoties. Naujoji stotis arčiau metro stoties. Senoji linija mieste iki Šiaurinės stoties iš dalies panaudota greitajam geležinkeliui, o naujas kelias įprastai linijai lygiagrečiai greitojo geležinkelio linijai laikinai netiesiamas dėl krizės. Dabar čia stoja tik dviejų maršrutų priemiestiniai traukiniai ir pora traukinių per dieną, su kuriais galima per 8 su trupučiu valandos su suderintais persėdimais pasiekti Madridą. Linija neelektrifikuota. Taigi, atidarius greitojo geležinkelio liniją, kelionė sutrumpėjo turbūt apie 3 ar net 4 kartus (aišku, ekspresas su mažiau tarpinių sustojimų iki Madrido nuvažiuodavo gal ir per 6 valandas).

                          Dyzeliniai traukiniai. Kiekvienas vagonas turi atskirą dyzelinį generatorių kondicionieriui, kurie neišjungiami net ilgesniam laikui traukiniui stovint galinėje stotyje ir baisiai kriokia.



                          Nuo Sant Isidre stoties perono matosi greitojo geležinkelio linija. Ant tilto per Turijos naująją vagą važiuoja greitasis traukinys į Madridą.



                          Dar vienas dyzelinis traukinys. Su juo kiek pavažiavau. Geležinkelis eina per vaizdingas vietas - kalnus. Daug tunelių, keli tarpekliai su tiltais. Greitis nėra didelis, vietomis iki 70 km/h, kitur apie 100-120 km/h. Už kalnų kelis kilometrus senoji linija eina lygiagrečiai naujajai greitojo geležinkelio linijai.



                          Naujoji Turijos vaga. Vandens nei lašo, nes viskas užlaikoma aukščiau esančios užtvankos. Vanduo būna tik tikriausiai žiemos-pavasario metų laiku. Ir aplamai visos matytos upės buvo be vandens arba su siauru upeliu plačioje sausoje vagoje...



                          Linijoje archainis iešmų valdymas (ne visose stotyse; arčiau Valensijos viskas šiuolaikiška). Yra ir semaforų. Kai kurios stotys apleistos, peronai ištrupėje, sandėliai griūnantys... Bet traukinys stojo, nes stotelės funkciją buvusios stotys atlieka.



                          Dyzelinio traukinio viduje. Panašus interjeras ir senesniuose elektriniuose traukiniuose su plokščiu priekiu, o sėdynės identiškos.



                          Dar vienas dyzelinis traukinys Sant Isidre stotyje.

                          Paskutinis taisė Al1; 2012.08.09, 18:02.

                          Comment


                            #14
                            Dar kelios nuotraukos nuo pėsčiųjų tilto mano viešbučio rajone, netoli Šiaurinės ir greitųjų traukinių stočių. Praktiškai čia yra stočių kelynas. Pėsčiųjų tiltas toks š, kad einant vienam žmogui, viskas siūbavo, o jei kas per laiptus varėsi dviratį...

                            Priemiestinis elektrinis. Dešinėje greitojo geležinkelio dvikelis. Vėžė 1435 mm.



                            Priemiestinis dyzelinis



                            Vėl elektrinis.



                            Į Šiaurinę stotį nuvažiavo elektrovežis. Važiuos su tolimojo susisiekimo Talgo traukiniu. Ne, 100 km/h greičio čia nėra. maksimalaus greičio ženklai yra geltoname fone, o šis kažką kitą reiškia, nors irgi susijęs su greičiu.

                            Paskutinis taisė Al1; 2012.08.09, 18:22.

                            Comment


                              #15
                              Iš Madrido į Valensiją važiavau greituoju AVE (Alta Velocidad Española ) traukiniu, kurie važiuoja iki 310 km/h greičiu. Tiesa, visos kelionės metu maksimalus pasiektas greitis buvo 302 km/h. Visą laiką greičio nežiūrėjau, bet nedidelis greičio padidėjimas ar sumažėjimas vos 2-3 km/h jautėsi. Aplamai, tvarkaraščiai sudaryti taip, kad traukinys gali atvykti iki 5 minučių anksčiau oficialaus atvykimo laiko. Mano kelionės metu traukinys vėlavo 2 minutėm, o atvyko net 7 anksčiau. Kai važiavau į atgal į Madridą jau Alvia traukiniu (Talgo vagonai su specialiais lokomotyvais, maks. greitis 250 km/h), irgi buvo vėluojama apie 8 minutes išvykti dėl kito vėlavusio traukinio, bet atvyko į Madridą 4 minutėm anksčiau numatyto laiko.

                              Greitasis AVE (310 km/h) traukinys Madrido Atočos stotyje. Su 102 serijos elektrovežiais, Ančiasnapis.



                              Madride (Atočos stotyje) yra dvi laukimo salės dviejuose aukštuose ir į jas patenkama atskirai, pagal išvykimo kryptis. Į išvykimo salę patenkama tik praėjus bagažo patikrinimą rentgenu. Į traukinius yra skelbiamas įlaipinimas ir vykdoma registracija, po kurios išleidžiama į peroną. Kiekvienas peronas turi savo vartus, išėjus į peroną galima eiti ir prie kito perono bei sėsti į kitą traukinį. Niekas nesaugo, o daugiau jokios kontrolės traukinyje nebuvo. Nors yra dvi įlaipinimo salės skirtinguose aukštuose, peronai yra apatiniame aukšte. Nusileidžiama eskalatoriais.



                              Įvairūs greitieji traukiniai Madrido Atočos stotyje.





                              Stotyje atvykusius traukinius tik išlipus keleiviams (beje, kad įlipančių ir išlipančių keleivių srautai nesimaišytų, išlipantys eina prie išėjimo į priešingą perono galą, nei įleidžiami išvykstantys keleiviai) perima techninis personalas. Valo, išsiurbia tualetus, užpildo vandeniu, pakrauna vagoną restoraną maisto produktais ir kt.



                              Senesni greitieji traukiniai.





                              O čia paskutinis "mados" klyksmas. Šiais metais pradėti eksploatuoti hibridiniai 730 serijos lokomotyvai. T.y. greitasis 130 serijos lokomotyvas, eksploatuotas jau ir anksčiau ir galintis važiuoti iki 250 km/h standartine vėže bei 220 km/h iberiška vėže, kuriam prikabinta antroji sekcija su dyzeliniu generatoriumi. Tai leidžia važiuoti neelektrifikuotomis linijom iki 180 km/h. Taip greituosius traukinius, kad keleiviams nereikėtų persėsti, šiemet paleido į Mursiją ir Galisiją.



                              Dyzelinė sekcija.



                              Du traukiniai su hibridiniais lokomotyvais iš abiejų galų sukabinti išvažiavo iš stoties.

                              Paskutinis taisė Al1; 2012.08.09, 18:53.

                              Comment


                                #16
                                Kaip jau anksčiau minėjau, Valensijoje dėl ankštos Šiaurinės stoties buvo pastatyta atskira stotis greitiesiems traukiniams. Ji pavadinta garsaus Valensijos žmogaus dailininko Choakino Sorolios vardu - Valencia-Joaquín Sorolla. Nepavyko padaryti geros nuotraukos, panoraminiame režime. Į paprastą kadrą netelpa dėl to, kad nėra vietos - užstatyta teritorija. Stotis tikrai be "lūžio". Na, galiu tik tiek pasakyti, kad ji gan pigiai pastatyta... Net normalioms grindims viduje stoties pinigų pagailėta ir sudėtos... paprastos betono plytelės, tokios pat, kaip aikštėje prieš stotį.
                                Stotyje berods 6 keliais 1435 mm vėžei ir 2 keliai 1668 mm vėžei. Įleidžiama į peronus irgi tik aptikrinus bagažą. Vartų įlaipinimui nėra, tačiau registruoja ir bilietus tikrina dar kartą jau perone prie turniketų. 1668 mm vėžei turniketų nėra, tačiau kontrolė ir registracija yra.

                                Tarp greitųjų traukinių ir Šiaurinės stočių kas 10 minučių kursuoja nemokamas (tik tiems, kas turi bilietus) autobusas. Jis skirtas būtent tik persėdantiems iš traukinio į kitą traukinį. Tarp stočių tiesiai apie 500 m, bet einant apie 700 m. Jei kojos neša, galima ir paėjėti.

                                Dar vienas didelis minusas greitųjų traukinių stočiai - toli (už 300 metrų) esanti metro stotis. Gal dėl krizės buvo atidėta, bet reikalinga iš stoties tiesiai į metro stotį vedanti požeminė perėja. Kadangi dabar į metro reikia eiti siaura apšnerkšta gatvele...



                                Čia nuo to paties pėsčiųjų tilto, kaip ir 11 pranešime. Greitasis traukinys išvažiuoja iš stoties 1668 mm keliu.



                                Angare vėžės keitimo įrenginys. Į Madridą važiavau traukiniu, kurio vėžė Valensijoje buvo keičiama iš 1668 į 1435 mm. Visa tai įvyko jau sulaipinus keleivius (traukinys buvo pravažiuojantis) ir užtruko nepilnai 2 minutes. Per tiek laiko be jokio sustojimo lėtai važiuojant 12-ai vagonų su dviem lokomotyvais buvo susiaurintas atstumas tarp ratų. Ir toliau kelionė buvo tęsiama iki 250 km/h greičiu.
                                Greitieji traukiniai yra su hermetizuotu salonu. To reikia, kad nebūtų slėgio šuolių vagonuose važiuojant per tunelius. O tunelių daug. Greitojo geležinkelio linija iš Madrido į Valensiją visiškai šviežia, dar žolė nespėjo užaugti ant šlaitų, o lietus daug kur juos paplovęs. Bet į tai ten dėmesio nekreipiama. Geležinkelis eina pylimu ir atitvertas tvora. Ten, kur reikia kirsti slėnius, yra estakados. Bet jų nėra labai daug, daugiau viadukų per automobilių kelius, tiltų per upes. Visoje linijoje yra kelios tarpinės stotys, kuriose stoja kai kurie lėtesni traukiniai. Kadangi geležinkelio linija nutiesta toliau nuo miestų, tai ir stotys laukuose. Įrengti parkingai, aišku, iš miesto turi atvažiuoti ir autobusai. Taip pat yra kelios techninės stotys su šoniniais keliais, peronu. Jos įrengtos prie kai kurių traukos transformatorinių. Juk gali tekti kokį traukinį ir patraukti iš kelio dėl gedimo, remontininkams sustoti irgi reikia.



                                Dar vienas greitasis išvažiuoja iš stoties.



                                Traukinys į Madridą 1435 mm kelyje.



                                Tas pats iš kito galo. Kaip arti geležinkelio gyvena žmonės. Priemiestyje kai kur namai taip arti, kad metro (kuris už miesto virsta priemiestiniu traukiniu) traukinį galima pasiekti ranka, iškišta pro namo langą. Bet apie metro atskiroje temoje.

                                Paskutinis taisė Al1; 2012.08.10, 10:45.

                                Comment


                                  #17
                                  Pagrindinis keleivių vežėjas abiem plačiosiomis vėžėmis yra valstybinė "Renfe". Krovinius vežančių kompanijų yra ir privačių. Bet vis tiek "Renfe" dominuoja. Be "Renfe" keleivius plačiuoju geležinkeliu veža Katalonijos valstybiniai geležinkeliai FGC. Bet tai viso labo priemiestinės linijos, kurių bendras ilgis apie 100 km. Infrastruktūrą valgo valstybinė kompanija ADIF. Ji taip pat turi ir techninių riedmenų parką. Madride teko matyti ADIF greitąjį keleivinį traukinį, kuris mūsuose vadinamas viršininko traukiniu.
                                  Paskutinis taisė Al1; 2012.08.10, 10:50.

                                  Comment


                                    #18
                                    Kaip Ispanijoje sprendžiama trumpų peronų problema.
                                    Atvažiavo traukinys, sudarytas iš dviejų Talgo sąstatų su elektrovežiu priekyje. Sustojo, pastovėjo. Kiek pavažiavo į priekį. Vėl sustojo, pastovėjo. Nuvažiavo. Tiesa, įlipančių ir išlipančių buvo apie 10 žmonių.





                                    Talgo sąstatai tarpusavyje sukabinti vagonais generatoriais. Kyla klausimas, kodėl elektrifikuotame ruože naudojami jie, o ne elektra iš KT.



                                    Pabaiga.
                                    Paskutinis taisė Al1; 2012.08.10, 10:42.

                                    Comment


                                      #19
                                      Nelaimė Ispanijoje: nuo bėgių nulėkė traukinys, yra žuvusių
                                      Skelbiama, lad Ispanijos šiaurės rytuose keturi žmonės žuvo, o dar 47 buvo sužeisti penktadienį nuo bėgių nulėkus traukiniui, pranešė geležinkelio bendrovė ir Galisijos regiono valdžia.

                                      Comment

                                      Working...
                                      X