Geležinkeliai Lietuvoje

[Vitas]

Yra pasakymas - batsiuvys be batu, gydytojas be sveikatos, siuvejas - apdriskes
Panasiai galima pasakyti (mano atveju) - gelezinkelininkas nevazineja traukiniu
Taciau vakar po ilgo laiko sumasciau nuvykti traukiniu i Kauna (is Vilniaus). Vaziuodamas atkreipiau demesi kaip buvo laikomasi grafiko (vaziavau ne vienas, tad pas masinista nejau), ziurejau kaip stotys pro traukinio langa atrodo, kaip darbuotojai dirba, zodziu, ziurejau tai, kas man idomu. Ir vaziavimo laikas visai neblogas (greitasis elektrinis vaziavo apie 1 val. ir 10 min.). Taciau jau pati masina (elektricka) tai tragedija Salonas senas, dermantininis, lubos besilupancios, pro langus vejas pute, salone salta, vaziuojant triuksmas didelis, siubavo pastoviai visas vagonas i salis ir t.t. Zodziu, vaizdelis nekoks.. Na bet vaziuoja zmones ir su tokiu pasirodo Na jei rimtai, tai juokas pro asaras, bet dar teks kuri laika pakenteti, nes modernizuoti salonai tik berods 3 traukiniu. Taciau po vienu kitu metu tokiu lauzu tikrai neliks, vieni i metalo lauza nukeliaus, kitu bus vidus modernizuotas. Tad kantrybes siek tiek..

Geležinkelininkai dažniau pavažinėtų (nemokamai?) „savo firmos“ transportu, pasigestų dažnesnio jų kursavimo, tankesnio maršrutų tinklo, ir pradėtų rodyti daugiau asmeninių pastangų ...

Keleiviai valandos su trupučiu kelyje seno salono ir kitų vagono skurdumų kaip ir liekame nepastebėję, o "tragedijos" tai tikrai nemato. Ypač saulėtą dieną, kai smagu dažniau žvalgytis pro langus. Tiktai Kauno marias, tolumoje dar įžiūrimą Kruonio HAE, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę, Elektrėnų kaminus ir kitus akiai malonius peizažus matyti trukdo ir pagelžkelę nepuošia menkaverčiai krūmai iš visokie šabakštynai.

[Vitas]

Keista ir gaila, kad Lietuvoj tiek mazai elektrifikuotu ruozu.
Taip pat keista kaip tokia is paziuros neitin naudojama linija is Norvegijos Narviko i Svedijos Lulea (800km daugmaz) yra elektrifikuota ir toliau tokia eksploatuojama, nors ten eismas visai neintensyvus.

Keista ir kaip taip lengvai susitarta elektrifikuoti per dvi šalis, Lenkiją ir Baltarusiją, einantį ruožą Gardinas-Kuznica. Juo per parą abiem kryptimis pravažiuoja tik po 6 elektrinius traukinius, baltarusių vadinamus Gardino metro (geležinkelis per miestą eina dauba, o lenkiško (1435 mm vėžės) elektrinio traukinio priekis beveik kaip metro traukinio)..

[LT-1]

ar didesne apkrova musu geležinkeliams nuo prekiniu traukiniu dabar, lyginant su sovietmečiu?

Prekiniu dar kol kas nera tiek pat kai sovietmeciu, bet skirtumas jau nebutu labai didelis. Anksciau daug vietiniu gamyklu sastatais produkcija isiusdavo arba zaliavas gaudavo, dabar tokiu belike keletas.. Bet anksciau jokiu muitiniu nebuvo, viskas gerokai paprasciau - atvyko satatas - lokomotyvai pasikeite - pirmyn, arba sastata tik suformavo, dokumentus surinko - pirmyn. Dabar deklarantai, muitine, veterinarai ir t.t. - dokumentu tvarkymas uztrunka kartais kelias valandas..
Keleiviniu traukiniu tai aisku dabar gerokai maziau. (bet cia nereikia vien tik gelezinkelio nerangumo prikisti - pvz viena is priezasciu - daugelis masinas susipirke ir net negalvoja autobusais ar traukiniais vazineti..)

[Vitas]

Muziejus Mindaugo gatveje. Ten neatvesi tokiu banduru

Įdomu, kaip Čeliabinske (Rusija) garvežys buvo gatvėmis nuvežtas į miesto parką ir ten pastatytas kaip paminklas ?

[vectron]

Įdomu, kaip Čeliabinske (Rusija) garvežys buvo gatvėmis nuvežtas į miesto parką ir ten pastatytas kaip paminklas ?

O jau čia "oftopikas" gaunasi.

[a_p]

Įdomu, kaip Čeliabinske (Rusija) garvežys buvo gatvėmis nuvežtas į miesto parką ir ten pastatytas kaip paminklas ?

Tai nuveza zinoma, tik transporto paslaugos kainuoja nevaikiskai. Nebent per koki kelio vingi nepralystu.

[LT-1]

Siais laikais beveik viskas imanoma. Mate turbut daugelis per "Discovery" kaip murinius namus neisardytus perveza. O cia lokomotyvas 130 tonu sveriantis...
Tik reikia atitinkamos technikos ir vietos, kur pastatyti galima..

[Vitas]

Siais laikais beveik viskas imanoma. Mate turbut daugelis per "Discovery" kaip murinius namus neisardytus perveza. O cia lokomotyvas 130 tonu sveriantis...
Tik reikia atitinkamos technikos ir vietos, kur pastatyti galima..

Prisiminiau vieno upeivio pasakojimą kokiais "kryžiaus keliais" iš Kauno marių į upių uostą Minkovskių gatvėje buvo vežamas "Raketa" tipo greitaeigis keleivinis laivas su povandeniniais sparnais. Kelionė truko visą naktį. "Krovinys" tikslą pasiekė, tik va 2007m. vasarą iš Kauno į Nidą neplaukiojo...
O geležinkelio traukos riedmenų (garvežių ir kt.) muziejaus reikia. Eksponatų jam atsiranda.

[Taut.]

Prisiminiau vieno upeivio pasakojimą kokiais "kryžiaus keliais" iš Kauno marių į upių uostą Minkovskių gatvėje buvo vežamas "Raketa" tipo greitaeigis keleivinis laivas su povandeniniais sparnais. Kelionė truko visą naktį. "Krovinys" tikslą pasiekė, tik va 2007m. vasarą iš Kauno į Nidą neplaukiojo...

Va va, man buvo pasidarę įdomu kaip jį per HES perkėlė, papasakok plačiau

[vectron]

Kai dabar Kauno tunelis uždarytas remontui, vykstant Vilniaus - Šeštokų traukiniu pravažiuojama Kauno aplinkeliu pro marias ir hidroelektrinę. Jei būtų įdomu, galite pažiūrėti trumpą klipą, kai pravažiuojama ši atkarpa:

http://www.youtube.com/watch?v=Cm3H1WFZC_c

[Taut.]

Gaila taip ir nepaleido to traukino pro HES į Kauna, įdomu būtų pervažiuoti.

[Vitas]

Gaila taip ir nepaleido to traukino pro HES į Kauna, įdomu būtų pervažiuoti.

4h. ryto ir 22h. vakaro (tamsoje) tokiu laiku norėtu paleisti traukiniu pro Kauno marias važiuoti nebūtų jokio įdomumo.
Gal pravesti sugalvos tvarkaraštį keičiant gegužės pabaigoje, kai jau prašvis anksti, sutems vėlai, tai pasivažinėjimas aplink Kauną iš Palemono į senąją stotį bus patrauklus... ?
Nes kaip LT-1 rašė, dyzelinį traukinį iš Kauno depo stambesniam remontui į Vilnių nuvaryti reikia...
Jei pasivažinėjimas vilioja dabar, belieka išnaudoti traukinį Vilnius Šeštokai, kuris stoja Palemone, Jūrėje, Kazlų Rūdoje.
Patogiausias variantas, manau – iš Kauno 15:15h. Kybartų traukiniu pavažiuoti iki Jūrės, ten iš Šeštokų į Vilnių važiuojantis pasirodo už pusvalandžio.

[Romas]

Siaurukui, manau, atskiros temos reikia, jau daug pranešimų yra.

56 pranešimai iškelti į naują temą Siaurieji geležinkeliai

[Vitas]

Va va, man buvo pasidarę įdomu kaip jį per HES perkėlė, papasakok plačiau

Kiek tą pasakojimą bandau prisiminti, daugiausia problemų kėlė "Raketa" tipo laivo aukštis (dėl pločio ne bėda - naktį galima naudotis visu važiuojamosios dalies pločiu, sutiktą transportąeismą stabdydyti). Todėl laivą iki pat Minkovskių gatvės vežė ant specialių ratukų.
Po geležinkelio viaduku T.Masiulio gatvėje laivas netilpo (troleibuso linijos po juo eina žemai, troleibusai dėl to greitį sumažina), tai vežė pro Pažaislio vienuolyną, per Jachtklubo teritoriją. Amaliuose po Palemono-Jiesios geležinkeliu pralindo. Tolesnis maršrutas vedė net per Garliavą, nes kitomis gatvėmis tokiam aukščiui kelią pastoja geležinkelis Kaunas-Kazlų Rūda.

[udrius]

Vakar buvau Latvijoje - taigi gal kai kam bus idomu -
1. Infrastuktūros mokestis - 5.6 LVL
2. Garvežį įmanoma paleisti, bet tai būtų brangu. Jietu turi du parengtus plačiuosius garvežius L

[fow]

Noriu i Ryga traukiniu!
Jei taip siaubingai neapsimoka (visi supranta, kad keleiviai be gero marketingo patys neateis, bet LG keleiviu ir nenori) atidaryti naujus masrutus, gal galima kombinuoti su esamais reisais. Tai populiarus dalykas Skandinavijoje, kai pagrindiniu marsrutu vaziuoja traukinys, nuo kurio stotyse atkabinama po kelis vagonus kitomis kryptimis. Kodel to nepadarius su musu puikiaisiais "Baltija" ir "Pajuriu" - paskirti , tarkim, 2 paskutinius vagonus i Ryga, Siauliuose jos atkabinti, o nuo ju iki Rygos ne tiek jau daug sanaudu. Kai esame Sengene, sutrumpeja keliones laikas, be to greitis ruoze Siauliai - Ryga nera mazas. Atsirastu ir keleiviu. Tvarkarastis visai neblogas - rytinis ir vakarinis reisas abiejomis kryptimis, o atstumas iki Rygos dar mazesnis nei iki Klaipedos, tad traukiniai puikiai isitektu i grafika ir taip pat graziai griztant "prisikabintu" Siauliuose ar Radviliskyje.

[Eimantas]

2008-02-11
Pasirašytos sutartys dėl geležinkelių infrastruktūros modernizavimo darbų projektavimo

2008 m.vasario 8 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vokietijos kompanijos „DB-INTERNATIONAL GmbH“ atstovai pasirašė sutartis dėl „ Techninės pagalbos (projektavimo) linijos Vilnius – Kaunas kelio modernizavimo greičiui iki 160 km/val.“ ir dėl „Techninės pagalbos (projektavimo) antrojo kelio statybai ruožuose Kyviškės – Valčiūnai ir Vaidotai (Pušynas) – Paneriai“.
2007-2013 metais bendrovė, įgyvendindama ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, geležinkelių infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai numato panaudoti 2,9 mlrd. Lt investicinių lėšų, iš kurių 1,9 mlrd. Lt – planuojama ES parama.
Vienas svarbiausių šio laikotarpio projektų yra IX B koridoriaus Kauno - Vilniaus ruožo rekonstrukcija greičiui iki 160 km/val. Tai kompleksinis projektas, apimsiantis tiek kelio,jo statinių, sankasos, tiek ir signalizacijos bei elektros tiekimo sistemų, kontaktinio tinklo modernizavimą. Pirmajame etape numatoma rekonstruoti kelią, o antrajame - signalizacijos ir elektros tiekimo sistemas. Įgyvendinus šį projektą planuojama, kad kelionė traukiniu maršrutu Vilnius-Kaunas sutrumpės iki 50 minučių.
Šiandien pasirašoma 7,1 mln. EUR vertės projektavimo paslaugų minėtam projektui sutartis yra viena pirmųjų tokio masto sutarčių, įgyvendinant 2007-2013 metų geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektus. Projektavimo darbus numatoma atlikti taip pat etapais: pirmąjį užbaigti jau 2009 metais, o 2010 - siais pradėti statybos (modernizavimo ir rekonstrukcijos).
Antra šiandien pasirašyta projektavimo paslaugų sutartis (vertė 3,7 mln. Lt), skirta projektui „IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės - Valčiūnai ir Vaidotai (Pušynas)-Paneriai antrojo kelio statyba“. Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą trečdaliu sumažės traukinių, važiuojančių per Vilnių srautas. Pradėti įgyvendinti šį projektą planuojama 2009 metais.

Algis Palionis

AB”Lietuvos geležinkeliai”

Atstovas spaudai

Tel.: 269 20 89, faks.269 21 28

Mobil. 8698 20332; 8616 54940

El.paštas: a.palionis@litrail.lt

www.litrail.lt

[Eimantas]

Uosto geležinkelius vaduos iš sąstingio

Šešiatūkstantiniai sąstatai privertė atkreipti dėmesį į prastą uosto kelių būklę

Vidmantas Matutis

Geležinkeliai ne kartą įvardyti, kaip galimas uosto krovos augimo stabdys. Nors uosto krova nuolat didėjo, geležinkelių pralaidumas nesikeitė. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius netgi barė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos geležinkelių vadovus dėl sąstingio.

Uosto geležinkelių plėtrą planuojama išjudinti per artimiausius penkerius metus – uosto geležinkeliams sutvarkyti numatyta skirti beveik pusę milijono litų. Jau dabar kyla nuogąstavimų, ar bus pakankamai statybininkų tokiems didžiuliams projektams įgyvendinti.

„Atėjus naujai Lietuvos geležinkelių bendrovės vadovybei pasikeitė požiūris į Klaipėdos geležinkelio mazgo vystymą. Uoste dar šiemet bus sutvarkyti beveik avarinės būklės geležinkeliai. Visos uostą aptarnaujančios stotys bus parengtos priimti šešiatūkstantinius sąstatus“, - sakė Lietuvos geležinkelių Klaipėdos geležinkelių Infrastruktūros skyriaus projektų vadovas Algirdas Steponas.

Planuojama, kad įvykdžius visus projektus 2015 metais Lietuvos geležinkeliai bus pasirengę į uostą gabenti 30 mln. tonų krovinių per metus. Pernai jie gabeno 18 mln. tonų.

Nebeliks puvėsių

Šiais metais bus rekonstruojamos keturios uosto geležinkelių atkarpos. Pagaliau bus sutvarkyti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojami Anglinės ir Uosto geležinkelio keliai. Šie su papuvusiais mediniais pabėgiais ant žvyro pakloti geležinkeliai buvo prasčiausi uoste. Jais traukinių judėjimo greitis netgi ribotas iki dešimties kilometrų per valandą. Po rekonstrukcijos traukiniai čia važiuos 25 kilometrų per valandą greičiu.

Apie tai, kad būtina rekonstruoti Anglinės ir Uosto kelyną kalbėta daugelį metų. Vis neatsirasdavo pinigų. KLASCO šiaurinėje dalyje bus rekonstruota 12,5 kilometrų geležinkelių. Jais kroviniai tiekiami į Trąšų, Generalinių krovinių, Šaldytuvų terminalus ir Vitės sandėlių kompleksą. Ant gelžbetoninių pabėgių bendrovė „Gelmagis“ iš Šiaulių paklos stambesnius, besandūrius bėgius, sutvarkys 35 iešmų pervadas.

Pagal 2009–2012 metų projektą KLASCO Anglinės ir Uosto kelyne numatyta rekonstruoti iešmų centralizuoto valdymo sistemą. Dabar dalis iešmų yra centralizuotų, dalis dar pervedama rankomis. Uosto direkcijos užsakymu rengiamas iešmų centralizuoto valdymo rekonstrukcijos projektas. Dabar avarinės būklės pastate esantis KLASCO šiaurinės dalies geležinkelių valdymo postas bus perkeltas į naują statinį, kurį jau pastatė Uosto direkcija.


Trūksta sankaupų

Dar sudėtingesnė situacija yra pie-tinėje uosto dalyje. Ten sparčiai daugėja krovinių, o geležinkeliai tam nebuvo pritaikyti. „Klaipėdos Smeltės“, Birių krovinių terminalo, Malkų įlankos terminalo pagrindinė problema yra ta, kad jos nepakankamai turi kelių vagonams sukaupti. Geresnė padėtis yra tik „Begoje“. Ši bendrovė gali priimti 60 vagonų ir pati juos išskirstyti.

Šiemet taip pat bus ištiesinama vadinamojo 201 geležinkelio ties „Kusakovski“ ir „Klaipėdos Smeltės“ bendrovėmis 2,5 kilometro atkarpa. Mažinant dviejų posūkių spindulius, tai yra nuardžius dalį kelio, iš karto klojamos dvi naujos atšakos nuo Smiltelės gatvės iki Nemuno gatvės pradžios.

Vėliau du geležinkelio keliai bus tiesiami pagal Nemuno gatvę iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“. Iki 2009 metų Lietuvos geležinkeliai turi pastatyti naują dviejų kelių viaduką per Varnėnų gatvę. Prieš tai Uosto direkcija yra įpareigota parengti šio viaduko projektą.

Iki 2010 metų Lietuvos geležinkeliai pagal Nemuno gatvę turi įrengti antrojo geležinkelio atšaką nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvių. 2009-2011 metais Nemuno kelyne numatoma pakloti dešimt geležinkelio atšakų. Jos bus skirtos buvusiame žvejybos uoste įkurtiems terminalams aptarnauti. Iki 2010 metų vyks viso antrojo kelio į „Begą“ ir Nemuno kelyno elektrifikavimas jungiant jį į centrinį postą. Tai kainuos apie 80 mln. litų.

Šiemet dar numatyta įrengti 205 ir 206 kelius į „Progreso“ ir „Drovinos“ bendrovių teritorijas. Bus padaryta ir dalis plokštėmis užklotų iškrovimo kelių. Įrengti 1,1 kilometro ilgio keliams su dviejomis iešminėmis pervadomis kainuos 3,5 mln. litų.

2009 metais bus tiesiami du atskiri keliai ir į Birių krovinių terminalą (BKT). Tai pašalins vieną iš konfliktų tarp BKT ir „Klaipėdos Smeltės“ priežasčių. Buvusio žvejybos uosto dalyje geležinkelių pajėgumų trūksta.

Šios dalies geležinkelių valdytojas yra „Klaipėdos Smeltė“, kuri sparčiai vystosi ir stengiasi kroviniais pirmiausiai aprūpinti savus terminalus.

Pertvarkymai perkėloje

Dar vienas svarbus šių metų uosto geležinkelių projektas – šešių Perkėlos kelyno geležinkelio atšakų rekonstrukcija. Konteinerių terminalą ir Jūrų perkėlą aptarnaujantis Perkėlos kelynas nebuvo tvarkytas nuo 1986 metų, kai buvo įrengtas kartu su Tarptautine jūrų perkėla. „Hidrostatybos“ bendrovė iki šių metų birželio turi sutvarkyti 3,3 kilometro ilgio geležinkelius, 17 iešminių pervadų ir dvi geležinkelio pervažas su gumine danga.

Pagal 2009–2012 metų programą numatyta rekonstruoti ir 1,5 kilometro atkarpą nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties iki Perkėlos kelyno. Nors smarkiai daugėja į Konteinerių terminalą geležinkeliais gabenamų krovinių, kol kas nėra poreikio tiesti antrosios geležinkelio atšakos į Perkėlos kelyną. Pastaraisiais metais nuolat mažėjo į Jūrų perkėlą geležinkeliais gabenamų krovinių.

Jūrų keltų savininko Danijos DFDS atstovai teigė, kad 2012 metais keltais gabenamų krovinių padaugės dvigubai. Tačiau rekonstruojant Jūrų perkėlą netgi numatyta naikinti kai kurias geležinkelio atšakas. Kroviniai daugiausiai bus gabenami automobiliais. Dalis krovinių iš Jūrų perkėlos iki to laiko persikels ir į Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, kuris atsiras šalia Antrosios Smiltynės perkėlos. Šį terminalą kirs į „Begą“ einančios dvi geležinkelio atšakos, tačiau tiesti atskiro kelio į Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą nenumatoma.

Ilgins stočių kelius

Lietuvos geležinkelių bendrovė jau pradėjo pirkti „Eurorunner“ dyzelinius prekinius lokomotyvus „ER 20 CF“. Jie galės vežti šešis tūkstančius tonų sveriantį sąstatą. Dabar naudojami lokomotyvai tempia iki keturių tūkstančių tonų sąstatus. 2009 metais Lietuvoje jau važinės 34 „ER 20 CF“ lokomotyvai.

Dėl naujųjų gerokai ilgesnių sąstatų reikės skubiai pertvarkyti ir uostą aptarnaujančias geležinkelio stotis. Sąstatų priėmimo keliai turi būti pailginti iki 1050 metrų. Stotims pertvarkyti didesnę dalį pinigų numatoma skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Pauosčio kelyne keliai būtų pailginami į Girulių pusę. Taip pat numatyta įrengti penkis naujus kelius. Tam bus panaudota 20 metrų pločio ir vieno kilometro ilgio miško dalis. „Papildomus kelius reikėtų įrengti todėl, kad sumažėtų į Klaipėdos geležinkelio stotį gabenamų krovinių kiekiai. Į miestą gabenama per daug uosto krovinių. Netoli geležinkelių gyvenantys klaipėdiečiai nuolat skundžiasi dėl taršos, triukšmo“, - aiškino A.Steponas.

Dabar iš Pauosčio kelyno į „Klaipėdos naftos“ ar „Krovinių terminalo“ bendroves tiekiami naftos produktai. Pauosčio kelyne įrengus papildomus kelius tiesiai į uostą būtų tiekiamos ir KLASCO trąšos, grūdai.

Klaipėdos geležinkelio stotyje iki 1050 metrų būtų pailginti devyni keliai, dalis kelių pertvarkyta, įrengti nauji iešmai.

A.Steponas akcentavo, kad iš Klaipėdos geležinkelio stoties pertvarkymų didžiausią naudą pajustų gyventojai.

Už 11 mln. litų būtų įrengtas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį į Kretingos gatvę. Nuo Herkaus Manto gatvės link stoties bei uosto abipus geležinkelio įrengta 2,9 mln. litų vertės triukšmo ir taršos mažinimo trijų metrų aukščio sienelė.

Ypač svarbi būtų 6,7 mln. litų vertės dviejų lygių geležinkelio sankryža prie poilsio parko. Ten susikerta magistralinis ir tiekimo į uostą geležinkeliai. Į uostą krovinius gabenantys manevriniai lokomotyvai turi praleisti magistraliniu keliu važiuojančius traukinius. Laukdami jie kelia triukšmą, dūmija. Įrengus viaduko tiltus, kroviniai į uostą bus tiekiami greičiau.

Dabar į šiaurinę uosto dalį per metus geležinkeliais atgabenama per 11 mln. tonų krovinių. Riba yra 14 mln. tonų. Pertvarkius geležinkelius, bus galima gabenti iki 20 mln. tonų.

Keis geležinkelio schemą

Žymius pokyčius planuojama atlikti krovininėje „Draugystės“ geležinkelio stotyje. 1986 metais kartu su Tarptautine jūrų perkėla statytoje stotyje įrengti trumpi iki 800 metrų sąstatų priėmimo keliai. Tai tenkino Jūrų perkėlos poreikius, bet nebetenkina dabartinio pietinės dalies uosto. Jei 2002 metais per „Draugystės“ geležinkelio stotį gabenta 3,3 mln. tonų krovinių, tai 2007 metais - 6,7 mln. tonų.

Palyginti su 2006 metais, krovinių kiekis šoktelėjo net 20 procentų. „Draugystės“ stoties ribinis pajėgumas yra 7 mln. tonų krovinių per metus.

Bus įrengti du nauji ir iki 1050 metrų pailginti senieji sąstatų priėmimo keliai. Taip pat nuo 500 iki 850 metrų numatyta pailginti krovinių rūšiavimo kelius, kad ir į uostą krovinius būtų galima gabenti ilgesniais sąstatais. „Draugystės“ stoties pajėgumus planuojama padidinti iki 12 mln. tonų per metus.

Jau pradėtas rengti „Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcijos projektas. Dar vienas svarbus aspektas – nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties ketinama įrengti naują jungiamąjį magistralinį kelią. Jis į Šilutės, Pagėgių, Radviliškio geležinkelio atšaką įsijungtų ties Smiltelės upeliu. Tai pakeistų krovinių tiekimo į uosto pietinę dalį schemą.

Į pietinę uosto dalį kroviniai būtų gabenami tik šiuo magistraliniu geležinkeliu. Jie nebekirstų Klaipėdos miesto. Traukiniams nebereikėtų manevruoti Rimkų geležinkelio stotyje.

Iki 2013 metų numatyta pakeisti medinius pabėgius tarp Šilutės ir Priekulės bei Radviliškio ir Tytuvėnų.

Šiai linijai modernizuoti reikės per 100 mln. litų. Šia magistrale galės judėti 25 traukiniai per parą. Dabar per parą pravažiuoja 6-7 traukiniai.

Rimkų geležinkelio stotyje dėl naujų lokomotyvų numatyta tik pailginti šešias geležinkelio atšakas link „Draugystės“ geležinkelio stoties ir rekonstruoti esamas. Tiesti papildomų naujų geležinkelių neketinama.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

2007 metai buvo darbingi AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai

Susisiekimo ministerijos administravimo sričiai priklausančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos praėjusių metų darbo rezultatai džiugina, teigia Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretorės Liudmilos Zumerienės, 2007 metai buvo geresni nei praėjusieji akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik krovinių vežime, bet ir jos Keleivių vežimo direkcijai, kuri uždirbo devyniais milijonais litų daugiau nei 2006 metais. Pajamos daugiausia išaugo keleivių vežime tarptautiniais maršrutais – čia keliautojų skaičius padidėjo septyniais procentais.

L.Zumerienė pažymėjo akcinės bendrovės sėkmingą veiklą atnaujinant keleivinių vagonų riedmenų parką: modernizuota 20 keleivinių vagonų, įsigyti ir jau eksploatuojami tarptautiniuose maršrutuose trys minkštieji dviviečiai kupė vagonai, pasirašytos sutartys dėl keturių naujų dyzelinių bei dviejų dviaukščių elektrinių traukinių vietiniams reisams pirkimo. Dyzeliniai traukiniai bus pagaminti ir atgabenti į Lietuvą šių metų pirmajame pusmetyje, o elektriniai – metų pabaigoje. Pastarieji skirti kelionėms daugiausia keleivių sulaukiančiame maršrute tarp Vilniaus ir Kauno. Pabaigus Kauno tunelio rekonstrukciją, šie traukiniai taps patogiausia ir greičiausia susisiekimo priemone tarp didžiausių šalies miestų.

Įtemptai Keleivių vežimo direkcija dirbs ir šiais metais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas gerinti keleivių vežimo komfortą, tvirtina ministerijos sekretorė.. Jau šių metų sausio mėnesį pasirašyta sutartis dėl dviejų automotrisų įsigijimo. Šie vieno vagono, bet itin patogūs geležinkelio tramvajai bus eksploatuojami maršrutuose, kur, esant nedideliam keleivių srautui, nuostolinga vežti keleivius dideliais traukinių sąstatais. Planuojama gerinti susisiekimą tarptautiniais traukiniais – nuo 2008 m . keleiviai bus vežami nauju maršrutu: Vilnius – Ryga, o suderinus su kaimyninių šalių geležinkelių įmonėmis, bus siekiama padvigubinti „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės keleivinio traukinio į Sankt Peterburgą reisų skaičių. Taip pat toliau bus tęsiamos derybos su Lenkijos Respublikos geležinkelininkais dėl tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir Varšuvos atnaujinimo. Vėliau šio maršruto traukinys turėtų sėkmingai kursuoti naująja europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“, įsitikinusi Liudmila Zumerienė.

Šiemet planuojama skelbti konkursą pagaminti dar du dviaukščius elektrinius traukinius, tvirtina bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis Taip pat numatoma modernizuoti vieną dyzelinį traukinį ir vieno elektrinio traukinio saloną, įsigyti du naujus keturių vietų kupė vagonus.

Kalbant apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ ateities planus, Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė teigė, kad bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato tęsti keleivinių vagonų riedmenų parko atnaujinimą - dar įsigyti naujų elektrinių ir dyzelinių traukinių, automotrisų bei modernių keleivinių vagonų. Taip pat bus diegiamas naujas projektas – kartu su kitomis Lietuvos transporto įmonėmis numatyta sukurti nacionalinio masto elektroninio bilieto važiuoti visų rūšių visuomeniniu transportu sistemą.Ji įgalintų ne tik užsakyti vietas transporte, bet ir įsigyti bilietus. Tam tikslui bus sukurta nauja duomenų bazė, kurioje bus kaupiama informacija apie vietinio ir tarptautinio susisiekimo priemonių tvarkaraščius bei tarifus. Nauja sistema turėtų užtikrinti informacijos apie paslaugas prieinamumą naudojant visas šiuolaikines platinimo priemones – internetą, WAP, kitų įmonių pardavimo sistemas. Tai sudarys patogias sąlygas užsisakyti, apmokėti ir įsigyti bilietus įvairiais būdais – internetu, žinute į mobilųjį telefoną ar naudojantis elektronine pinigine, nuskaitančia lėšas.

www.transp.lt

[RHCP@]

nu tikrai džiugina : )