Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Palemono GSB
    Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

    Comment


      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
      Nesvarbu, iš kur iešmai valdomi. Stoties riba nebūtinai pagal tai nustatoma.
      2011-2012 metų traukinių eismo grafiko "siūluose"
      http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...das?p_id=46118
      radau, kad buvusi Pamario stotis dabar įvardinta kaip Palemono 202/204 iešmas (iešmai?).

      Comment


        Įdomus straipsnis (PIRMAJAME LIETUVOS ŽINIŲ PUSLAPYJE ?!!!!):

        Bėgiais dunda (ne)reali galimybė

        http://www.lzinios.lt/lt/2011-07-20/..._galimybe.html

        Gal taip kaip tik proga ir Railfanams prisidėti prie temos aštrinimo šiuo klausimu? Ypač, kol visa tai - pirmajame spaudos puslapyje

        Comment


          Bet aš tai dabar galvoju - kiek prisimenu mechanizmas toks yra įdėtas Lietuvoje - ar tai Mockavoje , ar tai Šeštokuose... Bet ar jis buvo bent kartą realiai panaudotas, va klausimas...

          Comment


            Parašė udrius Rodyti pranešimą
            Bet aš tai dabar galvoju - kiek prisimenu mechanizmas toks yra įdėtas Lietuvoje - ar tai Mockavoje , ar tai Šeštokuose... Bet ar jis buvo bent kartą realiai panaudotas, va klausimas...
            Penkis metus (berods 2000-2005?) važinėjo naktinis tiesioginis keleivinis traukinys Varšuva-Vilnius. Vagonai buvo su kintamo dydžio aširačiais. Šeštokuose persėsti nereikėjo, vagonų aširačiai būdavo pailginami arba patrumpinami Mockavoje. Šis procesas trukdavo apie pusvalandį - tiek traukinys prabūdavo Mockavoje.

            Comment


              Taip iškreipiama problematika. Rail Baltica ne dėl vėžės statoma.

              Comment


                Praktiškai net nereikia traukinių. Pakaktų nupirkti kelis RIC gabaritų vagonus su keičiamo pločio vežimėliais.

                Comment


                  Parašė statyba Rodyti pranešimą
                  Įdomus straipsnis (PIRMAJAME LIETUVOS ŽINIŲ PUSLAPYJE ?!!!!):

                  Bėgiais dunda (ne)reali galimybė

                  http://www.lzinios.lt/lt/2011-07-20/..._galimybe.html

                  Gal taip kaip tik proga ir Railfanams prisidėti prie temos aštrinimo šiuo klausimu? Ypač, kol visa tai - pirmajame spaudos puslapyje
                  Pora klausimų perskaičius straipsnį:
                  1. kodėl nuo 196?m, kai sukurta Talgo sistema Ispanijoje, ji taip ir nebuvo pradėta naudoti kroviniame traukinių eisme?

                  2. kodėl prie 10 metų suomiai ir švedai atsisakė šios sistemos naudojimo?

                  3. kodėl Ukrainos vicepremjeras nežino, kad Ukrainos/Lenkijos pasienyje yra alternatyvi sistema (SUW2000)?


                  Į pirmus dvejus galiu atsakyti paprastai - NEAPSIMOKA.
                  o va į trečia - nežinau
                  Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                  Comment


                    Laikas eina, poreikiai ir ekonominiai aspektai taip pat keičiasi.
                    Krovinių pervežimui kintamo pločio aširačių įdiegimas reikalauja milžiniškų investicijų. Su keleiviniais daug paprasčiau - pakanka kelių traukinių ar kelių dešimčių vagonų. Gi prekinių vagonų parkas šimtus kartų bet kurioje šalyje didesnis nei keleivinių. Aišku, nebūtina visų vagonų keisti ar modernizuoti, bet turi būti labai konkretu, kokie kroviniai keliaus, kokio tipo vagonų reikia ir t.t. V. Europoje vėžės plotis buvo vienodas, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją. O šios šalys iki pat aštuntojo dešimtmečio vidurio buvo diktatūros, nepriklausė EB.

                    1960-1990 m buvo geležinkelių regreso Vakaruose metai. Paskutinį XX a. dešimtmetį prasidėjo geležinkelių atgimimas V. Europoje, o pas mus buvo priešingas procesas - po TSRS subyrėjimo geležinkeliai užleido pozicijas automobilių transportui ir prieš 10 metų pradėjo užleidinėti pozicijas aviacijai.


                    Dėl suomių ir švedų - gal jiems nelabai yra reikalas. Kroviniai jūra, o keleiviai gali ir persėsti.

                    Dėl traukinio su kintama vėže pirkimo, tai iš tiesų reikia kalbėti apie vagonus, o ne traukinį. Lenkijoje elektrifikacija prasideda atvykstant iš Suvalkų nuo Sokulkos (elektrovežiai keleivinius tempia nuo Bialystoko), be to į Varšuvos centrinę stotį dyzelinio traukinio savo eiga neįleis. O dvisisteminis (dyzelinis/elektrinis) būtų per daug brangus malonumas.
                    Paskutinis taisė Al1; 2011.07.20, 17:52.

                    Comment


                      Gal galit pagelbėti. Kokios klasės stotis buvo Gudžiūnuose? 5?

                      Comment


                        Penktos klasės lyg ir nebuvo. Caro laikais tai tikrai nebuvo. Nebent prie Lietuvos.

                        Comment


                          turėjo būti, nes architektūra tipinė, plytų stiliaus.. bet va niekur nerandu jos klasės.. nebent buvo kokia tarpstotė, stotelė..
                          o beje ar tarpukariu irgi buvo pastatai projektuojami pagal klases? gal kasnors yra jas išskyręs?

                          Comment


                            Pasirodo, dabar Rusijoje yra 6 stočių klasės : 1-5 ir neklasinė (didmiesčių stotys ir pan.).
                            Gal ir caro laikais ta pati sistema veikė?
                            Gudžiūnai vadinosi Michelmondu.

                            Comment


                              tai vat ir mastau, kad ji galejo but 5 kl..
                              dar gal kas pagelbes.. ar yra zinoma, kada statyti vandens bokstai Kretingoje arba Lentvaryje? Vienas autorius priskiria Kretingos boksta sovietmeciui. Bet ar jis negrybauja?
                              Paskutinis taisė Mazgelis; 2011.07.31, 11:09.

                              Comment


                                Gal ir klystu, bet tokie vandens bokštai - tipinis tarpukario projektas. Žinoma, per karą jis galėjo nukentėti, todėl viršutinė dalis gali būti pokarinė.

                                Comment


                                  va butent, as taip pat manau, kad tarpukaris. Bet nerandu konkreciu irodymu zinau tik tiek, kad 1931 m. Kretingoje jis dar nestovejo. Tai greiciausiai statytas 4 desimtmetyje. Bet gal yra kas tai zino tiksliai?

                                  Comment


                                    Nors gali būti ir pokarinio. Lentvaryje yra vandens bokšas lygiai toks pat, tik žemesnis. O juk Lentvaris tarpukaryje buvo lenkų. Ir kažkaip mažai tikėtina, kad atgavus Vilniaus kraštą būtų pastatytas naujas vandens bokštas. Ką, lenkai gyveno be jo? Abejoju. Eismas buvo net intensyvesnis nei prijungus Vilniaus kraštą prie Lietuvos. Galbūt pagal lietuvišką tarpukario projektą bokštas galėjo būti pastatytas pokaryje.
                                    Dar viena versija - pagal lietuvišką projektą vandens bokštas Lentvaryje pastatytas vokiečių okupacijos metu.
                                    Paskutinis taisė Al1; 2011.07.31, 12:16.

                                    Comment


                                      na mano mintys vistiek labiau linksta prie to, kad tai vistik tarpukariu suprojektuotas statinys.. visko gali buti, kad igyvendintas veliau.. Lentvari neveltui paminejau, nes abu bokstai tipiniai. Bet abejose stotyse nepavyksta nustatyti kada jie atsirado dar liko vienas variantas nepatikrintas..

                                      Comment


                                        O konstuckija betoninė ar plytinė? jei betoninė, tai ir klausimų nekiltų...

                                        Comment


                                          Yra ir plytų, ir betono. Betono nedaug. O ką, tarpukaryje betono nenaudojo? Naudojo.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X