Na kai darė ER-20CF bandymus , ruože Kaišiadorys -Palemonas, Siemens lokomotyvas važiavo 136km/h. Kauno If'as leido iki 140km/h.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Greičiai Lietuvos geležinkeliuose
Collapse
X
-
Yra techninių priežasčių, yra organizacinių, yra ekonominių. Galima atskirais ruožais leisti 140 km/h, bet: reikia arba suteikti keliui aukštesnę kategoriją arba išleisti atskirą įsakymą, kad "nuo tokio iki tokio km visiems keleiviniams leidžiama važiuoti 140". Aukštesnė kategorija - griežtesni reikalavimai keliui, matomumui, viršutinei kelio konstrukcijai. Įsakymu galima leisti greičiau važiuoti prastesniame kelyje kokiems nors lengvesniems riedmenims (pvz. EJ575), bet kas atsakys, jeigu įvyks "kažkas negero"? - niekas "sėsti" nenori. Tuo labiau - greičio padidinimas pasiteisins, jeigu didinama ilgose atkarpose, o ne "5 km 140, po to 15 km apribojimas 120, po to vėl 2 km 140" - laikas trumpėja nedaug, o elektros įsibegėjimui reikia.Parašė JohnBet ar yra kažkokių konkrečių priežasčių, kodėl Lietuvoje visur ribojama iki 120km/h?
Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuvoje yra ir krovininiai traukiniai (ir jų daug) - o kuo keleivinis važiuoja greičiau, tuo krovininių prieš jį neturi būti ilgesnį laiko tarpą (gerai dar, kad nedaro kaip Rusijoje, kur daug kur keleiviniai važiuoja lygiagrečiu grafiku su krovininiais).
Taip pat riedmenų aširačius reikia remontuoti dažniau ir išmesti į metalo laužą greičiau (arba bent atiduoti "lėtiems" vagonams).
Comment
-
Ir tai ne visose kelio atkarpose, nes pervažas galima pravažiuoti Vmax - 120 km/h.Parašė Al1 Rodyti pranešimąVilniaus - Klaipėdos traukinys galėtų važiuoti tik 140 km/h greičiu, nes toks maksimalus vagonų greitis.
Comment
-
Jūs palietėte įdomią temą, o būtent - traukinių atskyrimas. Gal galima sužinoti apie tai plačiau, kaip tai daroma, kokie normatyvai ir kt.?Parašė Aleksio Rodyti pranešimąkuo keleivinis važiuoja greičiau, tuo krovininių prieš jį neturi būti ilgesnį laiko tarpą
Pagal mano mėgėjišką įsivaizdavimą, traukiniui važiuojant per blokuotės ruožus, pasikeičia prieš tuos ruožus esantys signalai (grubiai - iš pradžių raudonas, po to geltonas, po to žalias), o kitas važiuojantis traukinys "orientuojasi" pagal tuos signalus, ir tokiu būdu užtikrinamas bent vieno blokuotės ruožo ilgio atstumas tarp traukinių.
Jūs paminėjote, kad kuo greitesnis keleivinis traukinys, tuo ilgiau prieš jį neturi būti krovininių. Iš tikro, gal keleiviniams traukiniams taikomi griežtesni reikalavimai, ne vien tik blokuotės ruožų skaičius. Norėtųsi sužinoti apie tai plačiau.
Ačiū žinantiems ir atsakiusiems.
Comment
-
Įprastai jie lyg nevažinėja tame ruože. Ar tik pabandymui paleido, ar kada nors numato juos ten naudoti?Parašė rakolioux Rodyti pranešimąNa kai darė ER-20CF bandymus , ruože Kaišiadorys -Palemonas, Siemens lokomotyvas važiavo 136km/h. Kauno If'as leido iki 140km/h.
Comment
-
Praeitą savaitę mačiau ER20 ties Vieviu.Parašė r08n Rodyti pranešimąĮprastai jie lyg nevažinėja tame ruože. Ar tik pabandymui paleido, ar kada nors numato juos ten naudoti?
Comment
-
Ar "ties Vieviu" yra Kaišiadorių -- Palemono ruože?Parašė disident Rodyti pranešimąPraeitą savaitę mačiau ER20 ties Vieviu.
Comment
-
Nėra, kažkaip pasąmonėj užsifiksavo, kad kalba eina apie Kaunas - Vilnius ruožąParašė r08n Rodyti pranešimąAr "ties Vieviu" yra Kaišiadorių -- Palemono ruože?
Comment
-
Visiškai teisingai.Parašė zn76 Rodyti pranešimąPagal mano mėgėjišką įsivaizdavimą, traukiniui važiuojant per blokuotės ruožus, pasikeičia prieš tuos ruožus esantys signalai (grubiai - iš pradžių raudonas, po to geltonas, po to žalias), o kitas važiuojantis traukinys "orientuojasi" pagal tuos signalus, ir tokiu būdu užtikrinamas bent vieno blokuotės ruožo ilgio atstumas tarp traukinių.
Imam tokį pvz. Krovininis išvažiuoja iš Lentvario 80km/h, po n minučių jam iš paskos važiuoja keleivinis 120 km/h. Dėl greičių skirtumo keleivinis artėja prie krovininio. Vievio stoty krovininį priima į šoninį kelią - tas sumažina greitį ir sustoja jame. Duotoju laiko momentu keleivinis turi būti ne arčiau kaip du blok-tarpai (kad jam neužsidegtų geltonas) nuo Vievio. Jeigu keleivinio greitis būtų ne 120, o 160 km/h, tai reikštų, kad krovininį jis pasivytų greičiau. Jeigu išvykstant iš Lentvario, intervalas tarp jų liktų toks pat kaip ir prie 120 km/h, tai dalį kelio jam tektų važiuoti krovininiam iš paskos "pagal geltoną", t.y. lėtai. Todėl reikia intervalą reikia daryti jau ne n, bet 2n. Taip pat dėl pailgėjusio stabdymo kelio reikėtų automatinę blokuotę iš triženklės perdaryti į keturženklę (žalias-žalias su geltonu-geltonas-raudonas).Parašė zn76 Rodyti pranešimąJūs paminėjote, kad kuo greitesnis keleivinis traukinys, tuo ilgiau prieš jį neturi būti krovininių. Iš tikro, gal keleiviniams traukiniams taikomi griežtesni reikalavimai, ne vien tik blokuotės ruožų skaičius. Norėtųsi sužinoti apie tai plačiau.
Ačiū žinantiems ir atsakiusiems.
Comment
-
Tokiu atveju padidėtų krovinių vežimo sąnaudos (daugiau degalų, didesnis aširačių ir dar ten ko nors dėvėjimasis) ir LG to nenorės.Parašė r08n Rodyti pranešimąAr nepavyktų tuo pačiu pagreitinti ir krovininių traukinių, jei būtų greitinami keleiviniai?
Comment
-
Koks vidutinis krovininio traukinio svoris Vokietijoje ir koks Lietuvoje? Ir nepamiršk - kokie vagonai ten, ir kokie pas mus.Parašė toleranceofculture Rodyti pranešimąVokietijoje yra tekę matyti kaip krovininiai lekia pro keleivinę stotį 120 km/h. Ir ten problemų nekyla.
Comment
-
Bet privalumai dėl didesnio greičio turėtų nusverti trūkumus.Parašė disident Rodyti pranešimąTokiu atveju padidėtų krovinių vežimo sąnaudos (daugiau degalų, didesnis aširačių ir dar ten ko nors dėvėjimasis) ir LG to nenorės.
Comment
-
Kokie tie privalumai? Už krovinių vežimą iš užsakovo daugiau nelabai galima išreikalauti, be to - perduodant vagonus į kitus geležinkelius yra kaimynų "išvežimo pajėgumai" - galima greitai prikimšti vagonais Kenos stotį, bet BČ juos vistiek paims savu greičiu. Tas pats ir su Klaipėdos uostu.Parašė r08n Rodyti pranešimąBet privalumai dėl didesnio greičio turėtų nusverti trūkumus.
Comment

Comment