XX a. pr. Poznanėje leistas Mapa sześciu gubenji Litwy i Białej Rusi (Šešių Lietuvos ir Baltarusijos gubernijų žemėlapis)
1. Po 1899 m. - nutiestas Utenos-Švenčionėlių Lentupio geležinkelis
2. Nuo Lentupio per Adutiškį (Hoduciszki) iki Glubokoje (Głębokie) pažymėtas geležinkelis, turbūt siaurukas Atvaizdas Neišsenkamas informacijos šaltinis - www.mapywig.org
----
(...)
Po I pasaulinio karo atsirado nauji geležinkeliai, kuriuos vokiečiai ir rusai nutiesė karo reikmėms
Lenkiškas 1922 m. geležinkelių žemėlapis Polska mapa kolejowa
(...)
3. Turbūt rusai nutiesė geležinkelį nuo Krulevščiznos iki Voropajevo
4. Vokiečiai ~1916 m. nutiesė platųjį geležinkelį nuo Pabradės iki Lentupio.
5. Ruože nuo Lentupio iki Voropajevo po karo tikriausiai liko siaurasis geležinkelis.
Jis praplatintas jau lenkų laikais. Atvaizdas Polska mapa kolejowa, www.mapywig.org
Sveiki. Iki šiol maniau, kad XIXa. pabaigoje nutiestas siaurasis geležinkeliais iš Panevėžio driekėsi per Uteną, Švenčionėlius, Švenčionis iki Lentupio. Ir štai pasirodo, kad jis tęsėsi dar toliau — iki Gluboko! O tas Glubokas yra 19.600 gyventojų miestelis į rytus nuo Lentupio. Ar čia tik wikipedijos klaida, ar iš tiesų siaurukas buvo ilgesnis?
ka tik patikrinau google maps, tai tikrai ilgas ruozas butu, tikrai geru ispudziu galima butu gaut po tokios keliones
as dar norejau paklaust, (nelabai norisi skaityt visus 39 puslapius ieskot jeigu toji informacija yra), bet ar siaurukas buvo kada nors naudojamas komerciniais/ keleiviniais marsrutais, ar tik turistiniais (jeigu siauruko linija iki Utenos tikrai atstatytu, ar kaip ne turistiniu marsrutu galetu gal butu galima nuvaziuoti iki Panevezio?, kiek zinau kad plataus gelezinkelio atsaka i Utena jau neveikianti) nezinot?, negaletumete pakomentuot?
Ruožas Švenčionėliai-Utena yra "išplatintas", platusis pastatytas siaurojo vietoje. Dabar jis yra privažiuojamasis kelias, ten bent kartą per dieną turėtų pravažiuoti rinktinis traukinys.
Beje, dar ne taip seniai buvo toks dyzelinis traukinys Vilnius-Utena-Vilnius.
Siaurukas buvo naudojamas reguliariam susisiekimui tol, kol jį valdė LG.
Keleiviniai traukiniai ruožuose Panevėžys-Joniškėlis-Petrašiūnai-Pakruojis, Petrašiūnai-Linkuva, Joniškėlis-Biržai, pasak Petrašiūnų buv. stoties budėtojo, nustojo važinėti 1988 metais. Prekiniai dar važinėjo kelis metus.
Dabar šiuose ruožuose būklė yra gan liūdna. (žr. ankstesnius mano pranešimus šioje temoje), bet juos atstatyti yra gan realiau, nei ruožą Rubikiai-Utena.
ka tik patikrinau google maps, tai tikrai ilgas ruozas butu, tikrai geru ispudziu galima butu gaut po tokios keliones
as dar norejau paklaust, (nelabai norisi skaityt visus 39 puslapius ieskot jeigu toji informacija yra), bet ar siaurukas buvo kada nors naudojamas komerciniais/ keleiviniais marsrutais, ar tik turistiniais (jeigu siauruko linija iki Utenos tikrai atstatytu, ar kaip ne turistiniu marsrutu galetu gal butu galima nuvaziuoti iki Panevezio?, kiek zinau kad plataus gelezinkelio atsaka i Utena jau neveikianti) nezinot?, negaletumete pakomentuot?
Daug klausimų vienoje vietoje
Siaurukas imtas naudoti dar 1899m., juo veždavo ne tik keleivius, bet ir smėlį, plytas, žemės ūkio produkciją. XXa. pradžioje vienintelis būdas patekti iš Panevėžio į Vilnių buvo važiuoti siauruku iki Švenčionėlių ir ten persėsti į traukinį Peterburgas-Vilnius. 1983m. planuojant tiesti platųjį geležinkelį, siaurukas sutrumpintas tik iki Panevėžys-Rubikiai (jei neklystu, maždaug nuo to laiko nebenaudojama ir šiaurinė dalis į Biržus ir Linkuvą). Siaurukas praktiškai išgyveno tik dėl kvarcinio smėlio pervežimo iš Anykščių į Panevėžį ("Panevėžio stiklas" ir "Ekranas"), tačiau 2001m. kovo 24d. galutinai nutrauktas bet koks traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Tačiau 2005m. įsteigta ASG, imta organizuoti kultūrines-pramogines keliones.
Klausei "jeigu siauruko linija iki Utenos tikrai atstatytu, ar kaip ne turistiniu marsrutu galetu gal butu galima nuvaziuoti iki Panevezio?" Kažin, ar važiuos neturistiniai traukiniai, bet visko gali būti. Dabar daugelį keleivių žavi siaurukas būtent kaip turizmo objektas, o atvėrus kelius reguliariesiems reisams dingtų dalis tokios kelionės žavesio, nebent pūškuotų garvežys
Plataus geležinkelio atšaka į Uteną iš dalies veikianti, bet labai retai naudojama. Girdėjau, kad ja LG veža tik lengvuosius automobilius (į/iš turgaus) ir mazutą (kūrenti šildymui ir karštam vandeniui); tad siaurukui tai kaip ir netrukdytų.
Beje, vasarą paleidžiami ir reguliarūs savaitgaliniai reisai iš Anykščių į Rubikius (prie 4-o pagal dydį ežero Lietuvoje) ir Troškūnus (į bernardinų vienuolyną)
Daugiau info: www.siaurukas.eu http://lt.wikipedia.org/wiki/Siaurukas / http://en.wikipedia.org/wiki/Narrow_...railway#Europe (angliškai) http://www.travel.lt/turizmas/select...&inlanguage=lt http://www.baranauskas.lt/siaurukas/...l_istorija.htm http://narrow.parovoz.com/panevezys/ (rusiškai) http://utena.lt.aha.lt/fotogalerija_12-1.htm http://www.antour.lt/12/ http://www.ngr.lt/
ka tik patikrinau google maps, tai tikrai ilgas ruozas butu, tikrai geru ispudziu galima butu gaut po tokios keliones
as dar norejau paklaust, (nelabai norisi skaityt visus 39 puslapius ieskot jeigu toji informacija yra), bet ar siaurukas buvo kada nors naudojamas komerciniais/ keleiviniais marsrutais, ar tik turistiniais (jeigu siauruko linija iki Utenos tikrai atstatytu, ar kaip ne turistiniu marsrutu galetu gal butu galima nuvaziuoti iki Panevezio?, kiek zinau kad plataus gelezinkelio atsaka i Utena jau neveikianti) nezinot?, negaletumete pakomentuot?
neblogai! butu labai gerai, jeigu bus pakankamai pinigu tai gal atstatys kai kurias demontuotas linijas, jeigu atstatytu iki pacios Utenos, tai butu pasaka
Bijau gaut per ausį už nepatvirtintos info nutekinimą, bet tokių planų yra
Jeigu viskas eisis pagal planą, dar nesulaukę pensijos turėsite galimybę nuvažiuoti traukiniu iš Biržų/Linkuvos iki pat Švenčionėlių be persėdimo
Šeštadienį surengėme ekskursija į Švenčionęliu siauruko depą.
Maršrutas buvo Švenčionėliai - Kaltanėnai - Saldutiškis - Kuktiškės - Utena.
Maršruto planas.
Švenčionėlių siaurojo geležinkelio depas ar tiksliau kas iš jo liko.
Ant apsisukimo rato pastatyta kažkada buvusi maisto tiekimo organizacija. Pastatas baigia suirti. Plytos paveiktos korozijos. Laiko klausimas kiek dar ji ten stovės.
Viduje.
Pats depas turi dveju tipu stoga. Vienas kupolo formos ir pagal stovi spėju jis toks ir turėjo būti. Kitas skardinis šlaitinis. Pastatas atrodo tikrai įspudingai.
Iš kitos pusės. Prilibdyta visokiausiu pastatėlių. Senosios sienos tik kelios sienos dalys matomos.
Depo vidus.
Kieme stovi įdomus kranas. Jis važiuoja ratu per siauruko bėgius. Kokia jo paskirtis kol kas nežinau. Kiek "vietinis" sakė tai juo apsukinėdavo garvėžius. Mažai tikėtina.
Visi minimi ruožai 1990-2010 m. pagal 1970 m. sudarytus planus turėjo virsti plačiuoju geležinkeliu. Dalis darbų buvo realizuota Radviliškis-Pakruojis vietoj siaurojo Šiauliai-Pakruojis ir pradėta ruožo Utena-Anykščiai rekonstrukcija.
O dėl dviračių takų įrengimo buv. siauruko ruožuose - abejotinas reikalas. Geležinkeliai ten niekada nebus atstatyti.
Lai bent pradeda tvarkyti esamus ruožus.
Buvo dar įdomus dalykas, kurį teko matyti viename sovietiniame leidinyje, kad nuo Vilniaus iki Utenos turėjo buti elektrifikuota lininija. Tada svarstymai tą liniją pratęsti iki Panevėžio, tik neaišku ar elektrifikuotą.
Visi minimi ruožai 1990-2010 m. pagal 1970 m. sudarytus planus turėjo virsti plačiuoju geležinkeliu. Dalis darbų buvo realizuota Radviliškis-Pakruojis vietoj siaurojo Šiauliai-Pakruojis ir pradėta ruožo Utena-Anykščiai rekonstrukcija.
O dėl dviračių takų įrengimo buv. siauruko ruožuose - abejotinas reikalas. Geležinkeliai ten niekada nebus atstatyti.
Lai bent pradeda tvarkyti esamus ruožus.
Vakar važiuojant pro Petrašiunai - Pakruojis mačiau jau tvarkomą siauruko pylimą. Išpjauti medžiai, krūmai. Išstumdytas gruntas po kokį 20 metru į šonus. Rytoj bandysiu sukelt nuotraukas. Kol kas pylimas bus naudojamas kaip pėsčiųjų dviratininkų takas, o vėliau kaip sakė Pakruojo savivaldybės atstovas jei iki Petrašiūnu atvyks traukinys tai dviračiu takas vėl virs bėgiais iki Pakruojo dvaro.
Ta pati galvoja daryti ir Utena. Nuo Rubikiu iki Utenos suformuoti sklypą per siauruko pylimą ir įrengti dviračiu taką. Vėliau gali but kad ir bėgiai atsiras.
Dabar Utenos - Rubikiu ruožas atrodo taip :
Vos Subaru visureigis pravažiavo. Buvo net užklimpes.
Važiuojant keliu kur nėra krūmų galima išvysti :
Trumbatiškio geležinkelio stotis. Apleista, be langų, išardytais pečiais. Pastatas toks pat kaip Surdegio stotis. Teritorija apaugusi krūmais, medžiais.
Geležinkeliai Rytų Aukštaitijoje iki II pasaulinio karo
Iš pradžių keli seni žemėlapiai
Neišsenkamas informacijos šaltinis - www.mapywig.org
XX a. pr. Poznanėje leistas Mapa sześciu gubenji Litwy i Białej Rusi (Šešių Lietuvos ir Baltarusijos gubernijų žemėlapis)
1. ~1899 m. - nutiestas Utenos-Švenčionėlių -Lentupio - berezvečiaus (prie Glubokojės) geležinkelis
2. Nuo Lentupio per Adutiškį (Hoduciszki) iki Glubokoje (Głębokie) pažymėtas geležinkelis, turbūt siaurukas
I pasaulinio karo metais 1915-1918 m. frontas stovėjo ties Daugpilio-Tverečiaus - Naručio ež.- Smurgainių linija
Po I pasaulinio karo atsirado nauji geležinkeliai, kuriuos vokiečiai ir rusai nutiesė karo reikmėms
Lenkiškas 1922 m. geležinkelių žemėlapis Polska mapa kolejowa
1. Įdomu tai, kad pažymėta neutrali zona tarp Lietuvos ir Lenkijos, buvusi iki 1923 metų
2. Atsirado siaurieji geležinkeliai:
- Dūkštas-Apsas(Opsa)-Druja (veikė iki ~1965-1970 m.)
Išnykę siaurukai:
- Turmantas-Eglainė (išnyko apie 1924 m.)
- atšaka nuo Čepukonių (Czepukany) iki Tverečiaus
- Ignalina - Karoliūnai ?
- Švenčionys-Salomenka-Ajmuny (?) - įdomu, kaip jis buvo tiestas per tas kalvas.
Kažkada skaičiau, kad iki Gilūtų įtvirtinimų vokiečiai buvo nutiesę siauruką.
3. Turbūt rusai nutiesė geležinkelį nuo Krulevščiznos iki Voropajevo
4. Vokiečiai ~1916 m. nutiesė platųjį geležinkelį nuo Pabradės iki Lentupio
5. Ruože nuo Lentupio iki Voropajevo po karo tikriausiai liko siaurasis geležinkelis.
Jis praplatintas jau lenkų laikais.
6. Mažai žinoma apie plačiojo geležinkelio atšaką nuo Peskariškių iki Šemeto (Szemetowszczyzna) ir nuo Krivičių iki Gać
Polska mapa kolejowa, www.mapywig.org
Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.
(...)
Šiek tiek medžiagos diskusijoms: Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožas
(...)
(...)
P. S. Iliustracijos gavosi plačios (skenuota mažiausia rezoliucija 100 - mažesne nieko nebesimatytų) dėl lapo horizontalios padėties.
Paskutinis taisė Romas; 2011.07.22, 23:17.
Priežastis: Kopija iš temos "Buv. Šiaurės Lietuvos siaurukas "
Dar keletas foto. Visų pirma Utena - na kai važiuojate lankyti siauruko, aplandžiokite viską, nes kiemuose galima rasti įdomių dalykų. Sandėliukas iš vagono:
Norint jį padidinti , prijungtas kitas vagonas
Šiaip ant vagono užrašas "Chleb", bet rusiškai.
Anykščiai, ruošiamasi filmo "Ekskursantė" filmavimui. Atvirai šnekant kino režisierius ir prodiuseriai yra idiotai, nes apie 1949 metus šilumvežių nebuvo, o šilumvežis TU1 buvo išleistas vienu vieninteliu egzamplioriumi.
Taigi, užduotis siauruko fanams - reikia atstatyti šitą mašiną - ESU2a-404.
Komentuoti: