Šaunu!
Milijono verta svajonė virsta realybe: Siaurojo geležinkelio klubas įsigijo 100 km apleisto siaurojo geležinkelio ruožo Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio rajonuose ir jau šiemet žada ten pakviesti lietuvius bei užsienio turistus išbandyti istorinę geležinkelio techniką.
http://www.15min.lt/pasaulis-kisenej...a-642-592463#_
-
Tai ten tikriausiai Kauno įtvirtinimų (Rusijos statytų) geležinkelio, karo metais jau vokiečių išplėsto, siaurojo geležinkelio fragmentas buvo.Komentuoti:
-
Tvora iš siauruko bėgių prie Kauno marių, Vaišvydava. Kauno marių reg. parke esančiame stende paaiškinta, kad vokiečiai 1PK metais šioje vietoje buvo nutiesę siauruką miškui vežti. Galbūt tų laikų liekanos. Deja, kur buvo pylymas man atsekti nepavyko. Gali būti, kad užlietas marių.
Paskutinis taisė disident; 2016.04.09, 19:43.Komentuoti:
-
Šiaip tai gal reikėtų perdėti foto į kita temą - Kiti siaurieji geležinkeliai, nes riedmenys iš Baltosios Vokės durpyno. Paskutinė nuotrauka keleivinis vagonas PV26Komentuoti:
-
Geležinkelis Jonava-Ukmergė apie 1930 m. Iš Irenos Digrienės (Kavaliauskaitės) šeimos albumo. Nuotraukos savininkei leidus įdedu šią nuotrauką.
Komentuoti:
-
Teoriškai turėju būti. Tik pavadinimas Raulensee, žymima kaip dvaro vieta. Toje stotyje buvo dvi atšakos, tačiau ar pati stotis yra Latvijoje ar Lietuvoje, dabar sunku nustatyti...Komentuoti:
-
Geležinkelio stotis Rautensee (Raudenis) 1916 m.
ebay.de
Ar buvo Zarasų raj. Raudinės (Rautenzės) siaurojo geležinkelio stotis?Komentuoti:
-
Plentas Jonava-Ukmergė apie 1930 m. Iš Irenos Digrienės (Kavaliauskaitės) šeimos albumo. Nuotraukos savininkei leidus įdedu šią nuotrauką.
Komentuoti:
-
1915 m. pavasarį vokiečiai nutiesė siaurajį geležinkelį iš Virbalio (tiksliau - Kybartų plytinės) į Šūklių dvarą. Šį faktą aprašo to meto "Lietuvos žinios". Į Šūklius buvo gabenamos plytos ir cementas kažkokiems įtvirtinimams statyti.
Gal kam žinoma šios istorijos pabaiga?Komentuoti:
-
Tiesa, dar ieškojau tilto per Nemunėlį. Pylimas išlikęs, o atramų nėra. Teko brautis per bruzgynus, nufotografuoti nebuvo ko... Iki tos vietos, kur buvo geležinkelio tiltas per Vyžuoną nenusigavau. Tačiau ortofotonuotraukoje matyti kažkoks objektas vagoje. Kaip atramai per platus. Galbūt tai tilto gelžbetoninė perdanga, nuversta į vagą, pasukta išilgai jos ir palikta?Komentuoti:
-
Panemunyje stotis yra miestelio pakraštyje, netgi galima sakyti, kad už jo.
Stoties pastatas.
Tik namie pastebėjau, kad atsirado atspindys...
Suvainiškio (Taručių) stoties pastatas. Bėgiai buvo kur dabar kelias.
Suvainiškio stoties panorama nuo kalvos. Geležinkelis, jei žvelgiama iš šios vietos, nuo stoties staiga suko kairėn ir ėjo kalvos papėde. Bet taip buvo Pirmojo pasaulinio karo metais ir jei kažkada buvusi Skapiškio I stotis ar stotelė veikė arčiau miestelio. Vėlesniu laikotarpiu ir iki geležinkelio išardymo ties stotimi nuotraukoje buvo nedidelis kelynas ir trikampis.
Paskutinis taisė Al1; 2015.03.30, 17:27.Komentuoti:
-
Pandėlyje išlikęs stoties pastatas ir sandėlys. Vaizdas nuo miestelio pusės.
Vaizdas iš buvusio kelyno pusės.
Panorama iš buvusio kelyno pusės.
Sandėlys iš miestelio pusės.
Sandėlys iš kelyno pusės.
Komentuoti:
-
Stotelė Skapiškio miestelyje buvo ties dabartinių Lauko ir Rokiškio gatvių sankryža. Maždaug čia. Vaizdas Skapiškio stoties link.
Vaizdas Suvainiškio link.
Maždaug čia būta Ažubalių stotelės.
Tilto per Lėvenį Sriubiškiuose atramos.
Tilto per Apaščią atramos.
Paskutinis taisė Al1; 2015.03.30, 17:19.Komentuoti:
-
Skapiškis - Suvainiškis
Kaip karo lauko geležinkelių (600 mm) tinklo dalis, šis geležinkelis buvo nutiestas Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvai atiteko dalis nuo Skapiškio iki Suvainiškio ir sienos su Latvija, o Latvijai iki Neretos ir sienos su Lietuva. Lietuvai ir Latvijai atitekusios siaurojo geležinkelio dalys daugiau niekada tarpusavyje nesijungė, o dalis tarp Skapiškio ir Neretos, skiriama valstybinės sienos, buvo išardyta.
Lietuvoje skirtingais laikotarpiais veikė šios stotys (išskirtos riebiu šriftu) ir stotelės:
Skapiškis 0 km (stotis šalia plačiojo geležinkelio stoties)
Skapiškis II 4,3 km (stotelė miestelyje)
Ažubalis 10,8 km (stotelė)
Sriubiškiai 14,1 (kitur 10) 13 ar 13,9 (stotelė)
Kilpiškiai - pažymėta ikikariniame tarybiniame žemėlapyje, bet tikriausiai tokios stotelės nebuvo.
Pandėlys 20,0 (19,9)
Panemunis 26 (28,4) (kitur 27) ar 26,3
Vilkoliai - pažymėta ikikariniame tarybiniame žemėlapyje, bet tikriausiai tokios stotelės nebuvo.
Naujasodė 31,1 (stotelė, atšaka į karjerą)
Suvainiškis II 39 km
Suvainiškis I 40 km
Suvainiškis
Nereta (Latvija)
Pavadinimai dabartiniai, nes kai kurie iš jų keitėsi (atskiros raidės vietovardžiuose)).
Suvainiškio stotis dar kartais vadinama Taručiais. Be to maždaug tarp 1925 ir 1930 m. Suvainiškyje būta stoties ir stotelės. Kilometražas irgi keitėsi, be to tvarkaraščiuose jis pateiktas suapvalintas kartais į didesnę, kartais į mažesnę pusę, todėl sunku pasakyti, kur buvo Suvainiškis I ir Suvainiškis II.
Visgi linkstu prie nuomonės, kad Suvainiškis I buvo arčiau paties miestelio (pagal įvairius tvarkaraščius 1-1,5 km nuo Suvainiškio II) ir Latvijos sienos. Taigi, Suvainiškis II ir vėliau tarpukaryje pastatyta nauja Skapiškio stotis Taručiuose tikriausiai buvo toje pačioje vietoje.
Buvo tiltai per šias didesnes upes:
Vaduvą
Mituvą
Lėvenį
Apaščią
Apaštėlę (tikriausiai ne tiltas, o pralaida)
Nemunėlį
Vyžuoną
Taigi, geležinkelis prasidėjo Skapiškio plačiojo geležinkelio stotyje.
Ar vienas iš šių pastatų negalėjo būti siaurojo geležinkelio stotimi Skapiškyje? O gal visgi tai tik gyvenamieji namai?
Depas, skirtas platiesiems ir siauriesiems garvežiams, pastatas tarpukaryje. Keliukas kairėje maždaug sutampa su buvusio siaurojo geležinkelio linija.
Kiek arčiau.
Toliau buvusio geležinkelio vietoje eina lauko kelias, kuriuo galima pasiekti Skapiškio miestelį. Ką ir padariau.Paskutinis taisė Al1; 2015.03.30, 19:49.Komentuoti:
Komentuoti: