Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[TrippleA]

Aukštaitijoje parduodamos siaurojo geležinkelio atkarpos

Cia daromas, toks debilizmas, kad net nera zodziu. Vietoj to, kad turet valstybe perimtu sita zeme ir joje vystytu normalia placiosios gelezinkelio infratruktura, kuri pagerintu regionu susisiekima ir skatintu versla vystytis ten, bus strateginis turtas isparceliuojamas ir tolimesnio vystymo galimybe visiskai panaikinta.

[digital]

Pakruojo rajone metalo vagys pagrobė „siauruko“ bėgius

Anot policijos, Pakruojo r., Gailionių k., nupjauti ir pagrobti 153 metrai siaurojo geležinkelio bėgių.

Siaurasis geležinkelis laikomas kultūrinės reikšmės vertybe. Turtinė žala tikslinama.

[taccido]

Fronto rokadinis kelias neskiačiuojamas pagal ekonomistų lenteles. O paskui -


100 - 160 km ( 112 km per P111) atstumas per 4 valandas, brandaus socializmo laikais? Primenu, jog beveik visas Latvijos pajūris buvo režiminė zona ir jokių užsieniečių (nes Karosta, Skrunda, o ir į Švediją kas nors norės nuplaukti ...)

O su greitkeliais ne tik britai nudegė. Tai buvo tik vienas iš Blogai Pasibaigusių Eksperimentų.

Turiu įspūdį, kad TSRS su geležinkeliais buvo ne pyragai. Kartą varčiau vieną vokiečių knygą apie įvairių Europos šalių geležinkelius (apie 1975 m.), kur buvo skiltis ir apie TSRS situaciją. Tai kažkokių geležinkeliečių „insaiderių“ teigimu, situacija prasta, į geležinkelius normaliai neinvestuojama, menkai vyksta modernizacija. Netgi palyginime tarp VFR ir VDR akivaizdžiai matėsi, kaip nustekenta VDR transporto sistema, nes sovietai kaip karo grobį išsiardė antruosius kelius.

Įdomu, kad siaurukas Panevėžys–Utena sovietmečio pabaigoje buvo perdaromas į platųjį, daug kur tiesinamas. Tačiau žiūrint į ruožą Pakruojis–Biržai, neatrodo, kad būtų reikėję labai daug investicijų persiūti geležinkelį į plačiąją vėžę kad ir kokiam 80 km/h greičiui. Man atrodo, jeigu tai būtų buvę padaryta sovietmečiu, tai daug sunkiau būtų tą ruožą uždaryti (nes jis „bendroje sistemoje“, todėl lengviau aptarnauti), o normalesnis greitis irgi leistų būti gana konkurencingam (keleiviniam eismui). Turbūt mirties nuosprendį nulėmė nedidelis jungiamų miestų dydis (mažai pramonės, keleivių) ir akligatvio situacija (Biržai kaip galutinė stotelė).

[VirgilijusV]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nkelio-atkarpa

[Romas]

Antanas Katilius
Senoji Pasvalio geležinkelio stotis apie 1925 - 1930 m.

Pasvalio krašto muziejus Inv. Nr. PaKM F 3106
https://www.limis.lt/valuables/e/805840/385882570

[Maestro!]

Sveiki jaunimas!

Kas dabar yra šiaurinio siauruko ruožo savininkas?

Jeigu ką, tai esu FB grupės adminas:
https://www.facebook.com/groups/329115387713296

[Romas]

Linkuvos siaurojo geležinkelio stotis ir "magazinas"
Foto 2013.06
Jau buvo ančiukas, bet dar nebuvo geležinklio modeliukų


Foto 2014.07
Atsirado geležinkelio modeliukas su statinėmis


Foto 2024.04


Šiek tiek aptvarkytas "magazino" stogas ir pastatyti kitokie traukinio modeliukai

[Romas]

Jeigu ką, tai esu FB grupės adminas:
https://www.facebook.com/groups/329115387713296

Ten yra ir įdomių nuotraukų
Pakruojo siauriojo geležinkelio stotis 1968 m.

I. Adamson. Iš knygos ,,Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas".
https://www.facebook.com/photo/?fbid...07397484750912

[digital]

Aukštaitijoje parduodamos siaurojo geležinkelio atkarpos

Istorinis siaurukas jau kitose rankose

Istorijos entuziastus masinantis kultūros paveldas – siaurojo geležinkelio atkarpa nuo Panevėžio iki Linkuvos – jau turi naujus savininkus.

Istorinio siauruko, bėgančio iš Panevėžio į Linkuvos pusę, buvusiam šeimininkui Siaurojo geležinkelio klubui paskelbus bankrotą, apleistą, vietomis netgi avarinės būklės, bet visgi istorinį turtą varžytynėse įsigijo Radviliškyje registruota žemės ūkio ir gamtos apsaugos sektoriuje veikianti bendrovė „Miruta“.
Įmonės atstovo Arvydo Stasiulaičio teigimu, nupirktas tik siaurojo geležinkelio ruožas be jam priklausančių pastatų.

„Iš pradžių tą geležinkeliuką pardavinėjo labai brangiai – už 4,4 mln. Eur. Antrose varžytynėse nukrito milijonu – iki 3,4 mln. Eur, o trečiose pradinė kaina jau tesiekė 3000 Eur. Galvojome, kad klaida įsivėlusi. Bet viskas teisinga – svarbiausia sulaukti pirkėjų, o kuo mažesnė suma, tuo jų daugiau, tada jau kaina kyla“, – pasakoja A. Stasiulaitis.
Į elektronines varžytynes registruojama per Registrų centrą ir dalyviai nemato, kiek jose yra užsiregistravusiųjų.
Pasak A. Stasiulaičio, sprendžiant iš to, kad kaina varžytynėse kilo, jose dėl pigiai pardavinėjamo siauruko varžėsi tikrai daugiau nei du dalyviai.

Naujasis savininkas teigia apie šiuo metu vargingai atrodančio siauruko perspektyvą konkrečiau kalbėti galėsiantis, kai bus baigti tvarkyti žemės reikalai.
„Šitam siauruko ruožui nepriskirtas žemės sklypas. Pateikėme prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kad suformuotų sklypus arba nuomoti, arba įsigyti. Kai bus patvirtinta žemės nuosavybės forma – nuomos arba išpirkta, pradėsime tvarkyti ir tuos sklypus, ir patį geležinkeliuką išlaisvinsime nuo apžėlusios augmenijos, krūmokšnių. Dabar tas siaurukas baisiai apžėlęs, kai kuriose vietose ir išvogtas, jam reikalinga kompleksinė revizija“, – pasakojo A. Stasiulaitis.
Naujasis šio kultūros paveldo savininkas abejoja, ar būtų verta bandyti iš mirusiųjų prikelti seniai likimo valiai paliktą siaurąjį geležinkelį, vedantį nuo Panevėžio iki Linkuvos.

A. Stasiulaičio nuomone, pajamas generuotų ne pats siaurukas, o sklypai šalia jo.
„Mes tuos sklypus ir sutvarkytume, ir įdirbtume. Kultūros paveldo departamente mūsų klausė, per kiek laiko sutvarkytume. Atsakėme, kad jei per vieną sezoną neįveiktume, tikrai sugebėtume per du – iškirstume krūmus, išrautume šaknis, kur buvo dirbama žemė, padarytume dirbamą. Taip ir geležinkeliuką atidengtume. Bet kol neturime žemėtvarkininkų atsakymo, negalime nieko planuoti“, – kalbėjo „Mirutos“ atstovas.
Verslininkas labiausiai nuogąstauja, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas gali būti toks, jog valstybės žinioje esančiuose sklypuose greta siauruko nebus galima jokia žemės ūkio veikla.