Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tai kad Estijoje nėra siaurųjų geležinkelių dar nuo tarybinių laikų (durpynų nesiskaito).

    Comment


      Kažkada didžiąją dalį perdarė į platųjį, o kitą nuardė tad ir neliko.

      Comment


        Na jei buvo susirinkimas - turėjo būt ir siūlymai, negi tik pasėdėt ir vienas į kitą pasižiūrėt susirinko.

        Comment


          Jeigu patiems žmonėms nereikia siauruko, tai ir valdžia per daug nestums jo projekto.
          Flickr

          Comment


            Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
            Na jei buvo susirinkimas - turėjo būt ir siūlymai, negi tik pasėdėt ir vienas į kitą pasižiūrėt susirinko.
            Taigi ir buvo pasiūlymas iš valdžios pusės - bėgius į metalo laužą ir dviračių taką tiesti.

            Comment


              Atsiprašau, tačiau paskutiniai paverkšlenimai dėl valdžios neįgalumą (mankurtus, asilus, etc.) pradeda užsiciklinti.
              Gal grįžtam prie temos arba kuriam atskirą temą - kokai bloga valdžia rajonuose.

              Comment


                Fotoreportažas Joniškėlis - Gubernija

                Pradedu Joniškelio pakraštyje, ten, kur atsišakojo geležinkelis į Žeimelį. Tiesiai į Žeimelį, kairėn - į Šiaulius. Žolė degė tikriausiai dėl šakų deginimo. Už Joniškelio (ir kai kuriuose kituose ruožuose) pavasarį geležinkelis valomas nuo krūmų ir medelių.





                1950 m. žemėlapyje matyti abi linijos - į Žeimelį ir Šiaulius. Ties Joniškėliu buvo plytinė su savu siauruoju geležinkeliu. Nors žemėlapyje jis nesijungia su magistraline linija, iš tikrųjų buvo atšakos ar perkrova. Neaišku, ar vėžės pločiai buvo vienodi.



                Ties buvusia plytine. Dabar iš plytinės belikę griūvėsiai, bet dalis pastatų naudojama.
                Išlikęs ženklas. Kiek tolėliau dar vienas toks pats išlikęs.



                Ten pat, vaizdas Joniškėlio link.





                Plytinės teritorijoje veikia žemės ūkio technikos nuomos centras.



                Aklikelio liekanos (prizmė) prie buvusios plytinės. Fotografuota stovint ant magistralinės linijos bėgių.



                Už buvusios plytinės, vaizdas Petrašiūnų link.

                Paskutinis taisė Al1; 2014.04.27, 10:29.

                Comment


                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                  Atsiprašau, tačiau paskutiniai paverkšlenimai dėl valdžios neįgalumą (mankurtus, asilus, etc.) pradeda užsiciklinti.
                  Gal grįžtam prie temos arba kuriam atskirą temą - kokai bloga valdžia rajonuose.
                  Mielas Romai,šį kartą nesutiksiu su Jūsų pozicija- daug kas priklauso nuo rajono valdžios pozicijos. Šiuo atveju - ypatingai - net ir paėmus šį ruožą kažkokiai tai organizacijai bus krūva reikalų sprendžiant problemas. Bet jei rajono valdžios pozicija yra bbd ant to siauruko, jei ant siauruko bėgių klojamos trinkelės ir dedami paminklai, atleiskite, ar bus galima kažką dirbti bendrai?

                  Kodėl aš pavydžiu estams? Štai buvusi skalūnų šachta - na pripažinkime, kad lietuvis ką padarytų - uždarytų, metalą į metalo laužą ir tiek žinių. Ką estas padarė? Ogi sukūrė muziejų su ypatingu traukos centru:

                  http://kaevanduspark.ee/eng/

                  Dar vienas pavyzdys - hidroplanų angarai Taline. Ką gi lietuvis padarytų - viską nugriautų ir pastatytų apartamentus prie jūros. Ką padarė estas? Sukūrė šiuolaikinį muziejų, kuris taps dar vienu traukos centru

                  http://www.lennusadam.eu/en/

                  Aš nesuprasiu nei Pasvalio nei Biržų pozicijos. Girdi šalia einaVia baltica ir mes iš ten gausine turistų. O ko ten turistui sustoti Pasvalyje ? Pasižiūrėti kažkokių Girnų muziejaus? BOOOOOORING, kažkokie akmenys... Pamatyti Žaliojo šaltinio?, o bent rodyklė pastatyta nuo kelio? Aš nesuvokiu - turint pašonėje išskirtinę a.a. Malinausko kolekciją ir neišnaudoti to potencialo ? Padarius jungtį su siauruku, būtų bent galimybė pritraukti pavienius turistus

                  Biržai - tas pats - Biržų pilis pakolkas ne pilis o pjankės vieta. Na blyn, atleiskite, ką nėra geresnių pavyzdžių? tarkime Latvijoje, Ventspilio pilis? Jei padarome Biržų pilį traukos centru, prijungiame pramogas siauruke, pridedame pasiplaukiojimą ežeru, susigalvojame dar kažką... Tai Biržuose praleisime ne 2 valandas, bet jau pusę dienos... O tai jau konkretūs pinigai į biudžetą...

                  Ar būtų Anykščiai traukos centras dabar, jei taip būtų mąstę kaip mąsto dabartinaiai Pasvalio ir Biržų merai? Juk jie kažkada pradėjo nuo paprastos Arklio muziejaus kolekcijos... O dabar ne tik muziejai ir pramogos, bet jau ir SPA centras... Ir tai manau tik pradžia...

                  O susirinkimo inciatyva buvo iš Kultūros paveldo departamento, nes spaudžia LG ir nori kuo greičiau viską atiduot... Taigi, Kultūros departamento pocizija - reikia idėjų ir mums žymiai aktualiau, kad siaurukas važiuoju, iš kitos pusės - paskutinis šaukimas gauti pinigus iš ES fondo. Pasvalio ir Biržų pozicija kaip ir minėjau, bbd dėjau ant to siauruko.

                  Ir dar viena mano mintis - atleiskite kur mąstymas - na gerai, nori dviračių tako, bet kur didesni otkatai bus - nuo dviračio tako, kuriam pakloti reikia šimtais tūkstančių, ar kur projekte, kur išlaidos eis milijonais...

                  Taigi, o ką mes darome , chebra? Darome fotodokumentacijas ir viskas ir verkiame, kad neturime siauruko ar?

                  Comment


                    /\ Gerai, kai išdėstomi konkretūs argumentai.
                    Bet kam įdomios tos nekonstruktyvios emocijos, kai kai kažkas pavadina valdžią neįgalia, kažkas - mankurtais ir taip visi raudoja per kelis puslapius...

                    Comment


                      Parašė udrius Rodyti pranešimą
                      Ir dar viena mano mintis - atleiskite kur mąstymas - na gerai, nori dviračių tako, bet kur didesni otkatai bus - nuo dviračio tako, kuriam pakloti reikia šimtais tūkstančių, ar kur projekte, kur išlaidos eis milijonais...
                      Tai iš tikrųjų parodo valdžios neįgalumą. Jie net "normaliais" ir "progresyviais" korupcionieriais nesugeba būti. Laukia kada atneš vokelį už kokį parašiuką...

                      Tęsiu toliau.

                      Gailionių stotis. 1950 m. žemėlapis.



                      Ties pervaža prie buvusios stoties.





                      Pati stotis buvo už 100-150 m. nuo pervažos. Maždaug čia. Bėgiai žolėje, bet keli yra pavogti.



                      Vieno iš stoties pastatų pamatai. Tikriausiai paties stoties stoties namo.



                      Ties Titonių pervaža. Petrašiūnų link.





                      Joniškėlio link.

                      Paskutinis taisė Al1; 2014.04.27, 11:01.

                      Comment


                        Titonių stotelė buvo laukuose, maždaug ten, kur pažymėta O. T.y. 4,6 km nuo Petrašiūnų pagal kilometražą iš tvarkaraščių. Dabar ten laukai, bet 1950 m. žemėlapyje pavaizduotas lauko kelias, bet stotelė nepažymėta.



                        Ties Pamūšio (žr. ortofotonuotrauką) Kuntapliškio pervaža. Petrašiūnų link.



                        Į priešingą pusę.



                        Pamūšyje buvo linų fabrikas. Jis turėjo savo geležinkelio atšaką nuo Pamūšio stotelės. Ortofotonuotraukoje linų fabriką pažymėjau LF. Topografiniame 1950 m. žemėlapyje nėra naujojo Pamūšio, kuris matosi ortofotonuotraukoje ir ties kuriuo yra užrašas "Pamūšis". Kiek į prietryčius yra senasis Pamūšis, kuris ir pažymėtas žemėlapyje. Ties tuo senuoju Pamūšiu ir buvo to paties pavadinimo stotelė.



                        Linų fabriko kaminas nuo geležinkelio.



                        Tarp linų fabriko ir Pamūšio (senojo). Dešinėje, kur berželiai, kažkokie nedidelio pastato pamatai. Galbūt čia galėjo būti koks nors geležinkelininkų pastatėlis.



                        Kiek paėjus link Vilties g. (žr. ortofotonuotrauką) pervažos. Kažkur čia tikriausiai ir būta Pamūšio stotelės.



                        Nuo Vilties g. pervažos Joniškelio link.




                        Ten pat, Petrašiūnų link.



                        Už Pamūšio yra tiltas per Lašmenį (žr. ortofotonuotrauką).



                        Paskutinis taisė Al1; 2014.04.27, 11:17.

                        Comment


                          Einu tilto per Daugyvėne link.



                          Tiltas per Daugyvėnę.







                          Vaizdas nuo plento tilto.



                          Petrašiūnų prieigos. Dešinėje geležinkeliečių gyenamasis namas, už jo prasideda stoties kelynas.



                          Ten pat, vaizdas atgal.

                          Comment


                            Stoties kelynas.



                            Vaizdas atgal.





                            Stoties pastatas.





                            Dešinėje tualetas. Bėgiai baigiasi ties juo.





                            Comment


                              Vaizdas atgal, tolumoje matosi jau minėtas geležinkeliečių namas.



                              Iš gatvės pusės.





                              Kairėn suka linija į Linkuvą.





                              Ji artėja prie gatvės.



                              Vaizdas atgal, stoties link.



                              Už buvusios pervažos, Linkuvos link. Už posūkio - tiltas per Mūšą.



                              "Parvaža". Vaizdas atgal, Petrašiūnų stoties link.



                              Tęsinys bus.
                              Paskutinis taisė Al1; 2014.04.27, 11:28.

                              Comment


                                Tuo tarpu vietos gyventojai tvarko Paiešmenio stotelę:

                                http://www.pajiesmeniai.lt/informaci...lio-stoteleje/

                                Comment


                                  Kol miestelių valdžia Lietuvoj sėkmingai kuria planus naikinti siauruką, Čekai, reguliariems siauruko reisams kuria automotrisę paremtą berods lenkų Mbx2
                                  https://www.youtube.com/watch?v=-4rcJQAed6o .
                                  Beje, biržų tinklapyje pateikiau klausimą apie siauruko linijos pavertimo i dviračių taką. Tiesa, gal truputį ir persistengiau. Mano kalusimas(-ai) atrodė taip:
                                  Jūs pateikėte klausimą:
                                  Kodėl norite panaikinti siauruką? Kokia nauda kad jį panaikinsite? Už kiek planuojate parduoti bėgius metalistams? Ar jūsų algos per mažos, kad ieškote kaip dar pinigų nusukti? Ar jums patinka naikinti savo istoriją? Kodėl elgiatės taip šlykščiai? Kodėl įsikalėte į galvą jog dviračių takas pritrauks daugiau turistų?
                                  Atsakymas atrodė taip:
                                  Kultūros paveldo departamente vyksta svarstymai dėl Lietuvos nekilnojamosios kultūros vertybės - siaurojo geležinkelio - išsaugojimo ir optimaliausio panaudojimo.
                                  Paskutinis taisė DDoncys1; 2014.04.28, 18:07.
                                  Neskaitykit, čia nieko nėra parašyta. (TUŠČIA)

                                  Comment


                                    Rumuniška technika tvari. Rumunijoje dar iki šiol yra eksploatuojama ne viena 193x pagaminta automotrisė Malaxa. Tiesa, plačios vėžės. Dviejų tipų, vienvagonės ir dvivagonės. Tiesa, jos jau buvo 3 ar 4 kartus modernizuotos, remotorizuotos, bet kėbulas iš esmės nebuvo perdarytas. Tos Lenkijai dar prie socializmo pagamintos automotrisės buvo pagamintos buvusioje Malaxa įmonėje, dabar ji vadinasi FAUR, socialistiniais laikais "Rugpjūčio 23-osios gamykla".
                                    Paskutinis taisė Al1; 2014.04.29, 08:09.

                                    Comment


                                      Tęsiu toliau. Petrašiūnai, tiltas per Mūšą atšakoje į Linkuvą.



                                      Vaizdas atgal.



                                      Vienintelis išlikęs sudvejintas geležinkelio ir automobilių tiltas Lietuvoje.













                                      Už tilto, Linkuvos link.

                                      Comment


                                        Ruožas Petrašiūnai - Pakruojis išardytas dar tarybiniais metais. Tarpinių stotelių nebuvo, nors atstumas gan nemažas.
                                        Geležinkelis didžia dalimi ėjo palei kelią Pakruojis - Petrašiūnai (o gal kelias nutiestas palei geležinkelį?). Pylimas išlikęs 80-90 proc. Kai kur likę pervažų stulpeliai.

                                        Tilto per Šilą ties Pakruojo dvaru liekanos.



                                        Pakruojis. Stotis.







                                        Pakhauzas. Jame veikia baras.









                                        Sandeliai nuo šilumvežio žvelgiant Petrašiūnų link. Artimesnis su geležinkeliu nieko bendro neturi, o ir pastatytas tikriausiai po 1990 m. Tolimesnė dalis - geležinkelio laikų.



                                        Pakruojo stotis iš miesto pusės. Dabar autobusų stotis.







                                        Nuo stoties (ji dešinėje), kažkada būta atšakos link tų tolumoje esančių pramoninių pastatų. Būta ir daugiau atšakų nuo stoties į pramonės objektus.



                                        Tęsinys bus.
                                        Paskutinis taisė Al1; 2014.04.29, 08:50.

                                        Comment


                                          Ar tikrai ruožas Petrašiūnai-Pakruojis nuardytas sovietmečiu?
                                          Kiek pamenu dar 1996 m. Pakruojo geležinkelio stotyje mačiau bėgius ir kelyną, o pati autobusų stotis buvo nuo miesto pusės.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X