Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Laivyba Kuršių mariose

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Laivyba Kuršių mariose

    Ventės rago švyturys




    Į vidų galima laisvai patekti ir pasidairyti


    Kairėje - Kniaupo įlanka


    Už marių matosi Nida ir kopos


    Vaizdelis pro langą




    Ventė
    Vaizdas į Kuršių marias


    Tolumoje - Nida.


    Ventės uostelis



    Paskutinis taisė Romas; 2016.05.15, 20:26.

    #2
    Šturmai

    Artėjant prie Ventės, Šturmuose, yra pora poilsinių marių pakrantėje.

    Poilsinė ir kempingas "Ventainė" veikia jau keleri metai



    "Šturmų švyturys" atsidarė tik šiais metais

    Šeimininkai restauravo apleistą pastatą
    (...)
    Šiame viešbutyje kambariai ne sunumeruoti, o pavadinti žuvų vardais - Ungurys, Šamas, etc.




    Čia yra mažas kambarėlis, pro kurio langus matosi tik marios ir kopos...


    Šturmų uostelis. Neužilgo čia bus galima paplaukioti ir kurėnais.


    Paskutinis taisė Romas; 2016.05.15, 20:30. Priežastis: Kopija iš temos "Ventė-Kintai-Povilai"

    Comment


      #3
      Kintai. Tolumoje matyti Pervalka
      Paskutinis taisė Romas; 2016.05.15, 20:27. Priežastis: Kopija iš temos "Ventė-Kintai-Povilai"

      Comment


        #4
        Laivyba Kuršių mariose

        Taigi pradedu apie perspektyvas.

        Siuo metu labiausiai isnaudojama vidaus vandens keliu dalis yra Kursiu marios. Pabandziau pasiaiskint kas siuo metu (tiksliau vasaromis) vyksta mariose. Neskaitant keltu ir privaciu jachtu yra nemazai nedideliu laiveliu nuomojamu ivairiems pasiplaukiojimams. Laiveliai dazniausiai nuomojami grupems is anksto susitarus. Galima rinktis paruosta marsruta su programa (dazniausiai ivairus piknikai, zuvienes ir pan) arba nuomotis valandomis. Dazniausi marsrutai: Nida - Nemuno delta - Minge - Uostadvaris - Nida (nuo 60 iki 100 litu zmogui); Nida - Mirusios kopos - Nida (70 - 80 litu); Klaipeda - Juodkrante - Mirusios kopos - Klaipeda; Klaipeda - Juodkrante - Nida - Klaipeda. Tarp visu siu laivu issiskiria Mecklenburg, kuris plaukioja reguliariu marsrutu Klaipeda - Juodkrante - Nida - Juodkrante - Klaipeda, galima rinktis visa kruiza ar tik viena is keturiu atkarpu. Iskyla klausimas: Ar galetu toks marsrutas laivu tapti ne vien pramoga bet ir susisiekimo priemone (+ pramoga be abejo ) ?

        Bandysiu veliau sudelioti savo mintis ir argumentus, o kolkas straipsnis apie turizma mariose is vasario 12-os "15min":
        Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.02.22, 00:29.

        Comment


          #5
          Deramasi dėl eksperimentinių kruizų į Kaliningradą


          Vasario pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, lankydamiesi Kaliningrado savivaldybėje, pasiūlė organizuoti eksperimentinius kruizus iš Klaipėdos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

          Merijų atstovų susitikime pristatytas projektas "Turistinio vandens transporto maršruto Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda - Kaliningradas (Rybačis), aptartos vandens turizmo plėtros Kuršių mariose, turizmo Kaliningrado srityje galimybės ir perspektyvos.

          Šiemet sausio 18 d. Rusijos federalinė valdžia priėmė sprendimą septyniems Rusijos regionams suteikti specialų turistinės zonos statusą. Tarp jų yra ir Kaliningrado sritis - nuo Zelenogradsko iki Rusijos ir Lietuvos pasienio Kuršių nerijoje. Šiai zonai plėtoti numatytas federalinis biudžetas - 1,5 milijardo rublių, regioninis - 300 mln. rb. Visus projektus šioje zonoje numatoma įgyvendinti per 20 metų. Finansavimas turėtų būti pradėtas jau kitais metais.

          Tarp numatytų projektų - Zelenogradsko ir Rybačio (Rasytės) uostelių atnaujinimas. Rybačio prieplaukos renovacijai, kuri turėtų būti pradėta jau kitais metais, numatyta 120 mln. rb., darbus atlikti planuojama per kelerius artimiausius metus.

          Rusijos vidaus vandenų kodeksas draudžia rusiškose Kuršmarėse plaukioti laivams su užsienio vėliava. Kaliningradiečiai siekia gauti leidimą, kad Kuršių mariose galėtų plaukioti laivai su trečiųjų šalių vėliavomis. Dabar, kai Kaliningrado sričiai suteiktas išskirtinės turizmo zonos statusas, jie tiki, kad ir šis klausimas bus sprendžiamas sparčiau. Beje, anksčiau vandens turizmo verslas Rusijoje nebuvo populiarus, mažieji laivai buvo pardavinėjami, o dabar bandoma juos išsipirkti.

          Klaipėdos savivaldybės atstovai kaliningradiečiams pasiūlė nelaukti Rybačio uostelio rekonstrukcijos ir pasirašyti sutartį dėl bandomųjų reisų Klaipėda-Kaliningradas (Rybačis). Jeigu iki šių metų vasaros sezono pradžios tarpvalstybinis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose nebūtų pasirašytas, bandomieji kruizai būtų įrodymas, ar jis reikalingas, ar ne. Pastarieji pažadėjo paieškoti mechanizmo, leidžiančio pradėti eksperimentinius laivų reisus kertant Lietuvos ir Rusijos sieną Kuršių mariose.

          Beje, kaliningradiečiai baiminasi, kad Lietuvai įstojus į Šengeno erdvę, gali komplikuotis situacija, susijusi su dabar galiojančiu lengvatiniu vizų režimu tarp Klaipėdos ir Kaliningrado.

          Valentinas UBAS
          www.ve.lt
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            #6
            Kurėnai



            Kuršių marių žvejams valtys buvo vienas svarbiausių buities atributų. Jomis plaukdavo į žvejybą, susisiekdavo su žemynu, iš Nemuno deltos pievų gabenosi šieną, perveždavo gyvulius ir pan. Kuršių mariose vyravo plokščiadugniai laivai. Savo forma, grimzle jie buvo labiausiai pritaikyti marių sąlygoms. Nerijos žvejai naudojosi bradinėmis, kiudelinėmis, venterinėmis valtimis bei kurėnais (korno valte). Jų pavadinimas priklausė nuo to, kokį tinklą traukdavo burinė valtis. Pagal paskirtį valtys buvo statomos skirtingų dydžių. Pavyzdžiui, kurėnas siekdavo iki 10 metrų ilgio ir 3 m pločio. Jame vienu metu galėdavo tilpti 4-5 žvejai.
            Įdomu tai, kad didžiaisiais dvistiebiais laivais (bradinėmis valtimis, kurėnais - kiudelinėmis valtimis) nesinaudojo juodkrantiškiai.
            Laivų statyba užsiėmė meistrai iš Gilijos, Labguvos, Drevernos. Kuršių nerijoje tokių meistrų nebuvo. Pietvakarinėse marių pakrantėse buvo statomi didieji laivai, o šiaurės rytų - mažesnės venterinės bei kylinės valtys. Laikydamiesi tradicinių schemų, patyrę meistrai kurėną pastatydavo per vieną mėnesį. Toks laivas kainuodavo tiek pat, kiek ir žvejo namas. Formą, tipą, dydį žvejas nusakydavo meistrui pats.
            Pirmas plokščiadugnių marių laivų atvaizdas aptinkamas viename XVI a. žemėlapyje. Su jais žvejota maždaug iki 1956m. Šiuo metu mariose galime išvysti tik tris kurėnus, bei vieną venterinę valtį.

            Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas

            Comment


              #7
              KURĖNAS

              Kurėnai - tai senosios kuršių žvejų valtys, kurios istoriniuose šaltiniuose pradedamos minėti jau 12 a. Seniau pagrindinis žvejybos laivas kuršių mariose buvo burvaltės: venterinė, kiudelinė, bradinė ir kurėnas.



              Valties pavadinimas priklausydavo nuo to, kokį tinklą traukdavo burinė valtis.Kurėnas siekdavo iki 10 metrų ilgio ir 3 metrų pločio.Į kurėną vienu metu galėdavo plaukti 4-5 žvejai.Kurėnuose kuršiai įtaisydavo stiebą ir kajutę žvejams, vadinamą parage.



              Pagrindinis šių laivų panaudojimas buvo žvejyba, tačiau šie laivai praversdavo ir keliantis per marias arba gabenant šieną iš panemunės. Tačiau tobulėjant tehnikai ir atsiradus po Antrojo pasaulinio karo motorlaiviams kurėnai ėmė nykti.



              Palyginus greitai išnyko geriausi Kuršių pagalbininkai Kurėnai ir atvykstantys svečiai, bei Kuršių Nerijos jaunimas galėjo kurėną pamatyti tik muziejuje, prie etnografinės sodybos.Tačiau visai nesenai 1993 metų birželio 12d. kurėnas vėl pradėjo plaukioti po Kuršių marias.



              Šiuo metu gali kiekvienas paplaukioti su Kurėnu,kurį pastatė nerijos tyrinėtojas, tautodailininkas Eduardas Jonušas su H.Mališausku. Seniau Kuršių marių vandenyse ne vieną kurėną buvo galima pamatyti, kiekviena sodyba turėjo bent po viena kurėną,be kurio niekaip nebūtų pragyvenę senieji žvejai Kuršiai. Kurėnas buvo statomas menesį laiko ir kainuodavo tiek pat, kiek ir žvejo namas.

              Neringos miesto gidas

              Comment


                #8
                Neringos kurėnai
                (Deja straipsnelį radau tik angliškai tai teko pačiam išversti)



                Tai senosios žvejų valtys, kurios istoriniuose šaltiniuose pradedamos minėti 12 a. Šiais laikais kurėnai kartu su vėtrungėm, krikštais ir kopomis simbolizuoja Kuršių neriją. Šios valtys pradėjo nykti prieš Antrąjį Pasaulinį karą atsiradus motorlaiviams.
                Po karo Nidos lankytojai galėjo pamatyti kurėną tik entnografinėje žvejo sodyboje. Tačiau šiuo metu, vasaromis, vėl galima pamatyti kurėnus plaukiojančius mariomis. Prieš kurį laiką tautodailininkas ir nerijos tyrinėtojas Eduardas Jonušas ėmė domėtis šiais laivais. Išstudijavęs senus brėžinius ir pasikonsultavęs su senaisiais šių valčių statytojais E. Jonušas su sūnumi Jovu per keletą metų pastatė kurėną, kuris buvo nuleistas į marias 1993-ųjų birželio 12 d. (Kurėnas "Kuršis" - mano past.)
                Šiuo metu Kuršių nerijos lankytojai gali grožėtis šiais laivais Smiltynėje ir Nidoje. Taipogi vasarą yra galimybė pasiplaukioti vienu iš šių senovinių laivų.

                Žemaitija

                Comment


                  #9
                  Kurėnas "SUD1"

                  Tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė KURĖNAS "SUD1"


                  Pastatytas: 2001 m.

                  Ilgis: 9,8 m.
                  Plotis: 2,8 m.
                  Grimzlė: 0,3 m.
                  Pagrindinio stiebo aukštis: 9 m.
                  Trys burės: trikampė raginė (stakselis) ir šprintinės - mažburė ir didburė ant stiebų.

                  Burvaltė pavadinta "SUD1" sekant nuo 1844 m. Kuršmarėse galiojusia tvarka, kai žvejų laivai buvo žymimi nurodant tris pirmasias kaimo pavadinimo raides ir žvejybos leidimo numerį. Kurėnas pastatytas Kopgalyje (anksčiau - Suderspitze).
                  Laivo korpusas - ąžuolinis, dugnas - pušinis, stiebai - iš eglės.

                  Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė kurėnas "SUD1"

                  Visam Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu, kurios minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose. Vietiniai gyventojai jomis ne tik žvejojo, bet ir gabeno gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

                  2000 m. Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas tęstiniam gyvosios istorijos projektui. Po atviru dangumi įrengtoje burvalčių statybos aikštelėje, stebint muziejaus lankytojams buvo pastatytas kurėnas, kaip autentiškos burvaltės replika (kopija) ir 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias.

                  Naudojamas etnokultūriniame projekte "Kurėno sugrįžimas" ir edukaciniuose renginiuose. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose:

                  2002 m. Kuršmarėse Klaipėda - Šarkuva (Lesnojė) - Juodkrantė;
                  2003 m. Kaunas - Rusnė - Juodkrantė, Nemunu ir Kuršmarėmis;
                  2004 m. Juodkrantė - Rusnė - Labguva (Polieskas) - Rasytė (Rybačis) - Juodkrantė.




                  Kitas labai idomus straipsnis, bet perdaug ilgas kad perkopijuoti i foruma. Idedu tik linka ir pora nuotrauku:
                  Kurėnas pakelia bures

                  Comment


                    #10
                    man labai patinka iniciatyva atgaivinti kurenus, ir labai noreciau kad kursiu mariose ju atsirastu kuo daugiau,
                    taciau kai kurenai pradeda plaukioti aplink traku pili- man atrodo mazu maziausia apsurdiska:
                    http://foto.terpe.lt/inkelti/20070224/baltis.jpg
                    gal tegul kurenai plaukioja savo autentiskoje aplinkoje (t.y. kursiu mariose)?
                    o traku ezeruose jis atrodo lygiai taip nenaturaliai kaip polinezietishki katamaranai, ar kiniskos "jonkos".

                    Comment


                      #11
                      Teisingas pastebejimas. Ne tik kad kurenas, bet dar ir su vetrunge. Ir tikrai jam nevieta galves ezere. Tik kazin ar yra koks budas uzkirsti kelia tokiems nesusipratimams?

                      Comment


                        #12
                        Gal kaip nors per Kultūros ministeriją, ar kokias etnokultūrines organizacijas?
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          #13
                          Ta proga siektiek informacijos apie kurenu vetrunges:

                          Kurėnų vėtrungės



                          Kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes puošė vėtrungės. 1844m. jas, kartu su kitais laivo atpažinimo ženklais įvedė žvejybos inspekcija tam, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos plotų ribų.
                          Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėliau žvejai pradėjo puošti priešvėjinę, viršutinę jos dalį įmantriais mediniais raižiniais. Raižiniuose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai. Iš jų galima buvo sužinoti apie kurėno savininko šeimą, jo turtinę padėtį. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Po I-ojo Pasaulinio karo skiriamieji ženklai sumažėjo.
                          XIX a. pab. nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams.
                          Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei Baltijos, nei Šiaurės jūros, nei Atlanto vandenyno pakrantėse.
                          Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino Neringos miesto herbas.

                          Comment


                            #14
                            Apie vetrunges uzsiminiau nes kaiptik baigiau daryti zemelapiuka su skiriamaisiais zenklais pagal registracijos vieta:



                            Informacija is:
                            http://www.memelland-adm.de/kurenwimpel.html
                            http://nidden.gmxhome.de/nidden_kaehne_wimpel.htm

                            Comment


                              #15


                              a kadiel ant tava kuriena yr ne vietrungie a dvi vialiavos? tiklsiau kas yra cia? vengrijos veliava?

                              Comment


                                #16
                                Vetrunge yra ten kur jai ir priklauso buti O sitoj vietoj kabinamos veliavos (tik be abejo zymiai mazesnes). Antroji veliava yra Mazosios Lietuvos. Ja galima pamatyti pavyzdziui ant Tilzes akto. Atgimimo laikais neretai buvo naudojama (bent jau budamas skautas daznai susidurdavau), bet po to kazkaip isnyko. Tiesa sakant ant kureno SuD1 butent ir kabo Lietuvos trispalve, Mazosios Lietuvos ir zemiau dar viena veliava tik gerai neiziuriu kokia.
                                Cia nuotraukos originalas.
                                Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.02.25, 14:34.

                                Comment


                                  #17
                                  jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra.
                                  o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė ilestmort Rodyti pranešimą
                                    jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra.
                                    o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.
                                    Tikrai ne iš Balatono su madjarais tas kurėnas atplaukė
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė Eimantas
                                      Paveldosauga visiškai nereglamentuojama?
                                      KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

                                      zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
                                      raso projekta (nes nori europos pinigu)
                                      kurenas irasytas i kulturos registra
                                      zmogus raso i kulturos ministerija
                                      ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
                                      zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

                                      cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė ilestmort Rodyti pranešimą
                                        jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra. .
                                        Cia jau gerokas nukrypimas nuo pagrindines temos, bet pabandysiu paaiskint savo avataro prasme. Gal tada nekils klausimu kodel veliavos dideles o vetrunge maza . Visu pirma buvo noras pripratinti zmones prie Mazosios Lietuvos veliavos su viltim kad ji kadanors bus grazinta i visuomenini gyvenima. Virs sios veliavos lietuviska trispalve, nes Mazoji Lietuva yra visos Lietuvos dalis. Tada reikejo kazkur abi veliavas sukabint ir tam mano supratimu geriausiai tiko kureno stiebas velgi simbolizuojantis Kursiu mariu regiona. Apsidziaugiau pamates kad tokios veliavos ir tokia tvarka butent ir kabo ant SuD1, todel sis paveiksliukas puikiausiai tiko. (Pataisymas: pavyko rasti ta pacia nuotrauka tik aukstesnes rezoliucijos. Antroji veliava pasirodo latviu, o trecia- rusu. Matyt buvo koks bendras projektas) Beliko tik isdidinti veliavas, nes butent jos buvo idejos esme. Tuo metu kai kuriau avatara vetrunges isryskinimas nebuvo toks svarbus todel ji sumazejo proporcingai su laivu.

                                        Parašė ilestmort Rodyti pranešimą
                                        o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.
                                        Vengrijos veliava:

                                        Atkreipk demesi i spalvu issidestymo tvarka.

                                        Na o Mazosios Lietuvos veliava gali pats pamatyti ant Tilzes akto ir nereikes aklai tiketi mano zodziais :
                                        Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.03.05, 14:50.

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X