Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    @Mantaz
    Gal perdek tema i prospekta ir pervadink kaip nors, pvz. "Kruizine laivyba" ar ka nors pan.

    Klaipėdos uostu susidomi vis daugiau kruizinių linijų

    Šiemet Klaipėdos uostas pritraukė net 9 naujas tarptautines kruizines linijas. Ne išimtis ir šiandien uoste apsilankęs „Costa Marina“ laineris, kuris priklauso „Costa Crociere“ kruizinei linijai.

    -Klaipėda mums paliko labai išsivysčiusio ir profesionalus uosto įspūdį. Uosto tarnybos buvo pasiruošusios preciziškai priimti mūsų laivą, o ir miestas yra labai jaukus, žalias ir optimistiškai nuteikiantis. Kitais metais į Klaipėdą atplauksime su dvigubai didesniu laivu „Costa Classica“ ir atplukdysime 1600 turistų, nes susidomėjimas naujais Baltijos jūros uostais yra didelis. Perduosiu puikiausias rekomendacijas ir kitiems „Carnival Corparation“ dukterinėms įmonėms ir vadovams,- oficialiame susitikime su Klaipėdos miesto bei uosto atstovais sakė italų tautybės laivo kapitonas Mauro Bellomo.

    Kruizinis laivas „Costa Marina“ yra 174 metrų ilgio, 26 metrų pločio bei 8 m grimzlės. Juo į Klaipėdą atplaukė 766 turistai, iš jų apie 70 proc. išvyko į įvairias pažintines ekskursijas, kurias jiems parengė UAB „Krantas Travel“. Laivą agentavo - UAB „Limarko“. Kruizinio laivo maršrutas prasidėjo Kylyje, vėliau turistai susipažinę su Klaipėdos krašto ypatybėmis išplauks į Rygą.



    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

    Comment


      #42
      Klaipėdoje baigiasi kruizinių laivų sezonas

      Pirmasis kruizinis laivas šiemet Lietuvos uostamiestyje švartavosi balandžio 14 dieną. Per penkis pramoginės laivybos sezono mėnesius prie kruizinio terminalo krantinių priimtas 61 keleivinis laivas.
      Kruizinį terminalą administruojančios bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus sakė, jog sezono rezultatai yra geri. Šie metai rekordiniai ir pagal priimtų laivų, ir pagal keleivių skaičių. 2005 metais kruiziniais laivais į Klaipėdą atvyko 25000 keleivių - 80 proc. daugiau nei 2004 metais.
      Šiemet pirmąkart Lietuvos laivybos istorijoje į uostą buvo atplaukęs vienas didžiausių pasaulyje, 294 metrų ilgio laineris "Constellation", o per Jūros šventę terminale švartavosi iškart trys kruiziniai laivai. Dėl prasto oro nepavyko priimti tik vieno kruizinio lainerio - rugpjūčio pradžioje Klaipėdą aplenkė laivas "Marco Polo".
      A. Butkaus teigimu, Klaipėdos uosto populiarumas neturėtų atslūgti ir kitąmet, nes dar nesibaigus šių metų sezonui paraiškas 2006-iesiems atsiuntė 28 agentūros. Be to, šiemet Klaipėdos uostas pritraukė net 9 naujas tarptautines kruizines linijas. Jau žinoma, kad po šio sezono jos į Klaipėdą nukreips ir kitus savo kruizinius laivus.
      Klaipėdos kruizinis terminalas veikia ketvirtus metus. 2003-iaisiais buvo priimti 28 kruiziniai reisai, 2004 metais - 49, 2005-aisiais - 61. Kruizinio terminalo operatorius yra bendrovė "Klaipėdos laivų remontas", kurios kontrolinį akcijų paketą valdo bendrovių "Eika" ir "Achema" jungtinė bendrovė "Jūros vartai". Iki kito sezono pradžios į teritorijos ir kruizinio terminalo paslaugų plėtrą "Klaipėdos laivų remontas" investuos 8,2 mln. litų.

      VOX MARIS ŽINIOS
      www.vox.lt

      Comment


        #43
        Šiemet Klaipėdos uostą aplankė 70 proc. daugiau turistų

        Klaipėdos uoste per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, arba 25 proc. daugiau nei pernai per pirmuosius šešis mėnesius, pranešė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
        Daugiausia turistų - 6136 žmones, arba 25 proc. visų keleivių - atplukdė JAV kompanijos "Celebrity Cruise Line" kruizinis laineris "Constellation", kurios laivas buvo didžiausias iki šiol apsilankęs Klaipėdos uoste.
        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš kruizinių laivų rinkliavų išaugo 80 proc. - iki beveik 1,8 mln. litų.
        Iš viso Klaipėdos uostą savo kruiziniu uostu pasirinko 22 kruizinės linijos. Pirmą kartą į savo kruizinį maršrutą jį įtraukė 9 kruizinės linijos ir 10 naujų kruizinių laivų išbandė Klaipėdos uosto siūlomas paslaugas.
        2005 metų kruizinis sezonas vyko 6 mėnesius - nuo balandžio iki rugsėjo. Šiuo metu aktyviai teikiamos paraiškos 2006 metams - jau gautos 33 paraiškos naujiems laivų atplaukimams bei tikimasi, kad ateinančio sezono augimo tempai ir toliau didės. Pagal pateiktas paraiškas ateinantis kruizinis sezonas truks dar ilgiau.

        VOX MARIS/ ELTA
        www.vox.lt

        Comment


          #44
          SĖKMINGAS 2005 METŲ KRUIZINIS SEZONAS

          Šiemet Klaipėdos uoste apsilankiusių turistų srautas peržengė 20 tūkst. ribą, t. y. per šešis mėnesius uostamiestį aplankė daugiau kaip 24 tūkst. turistų, net 70 proc. daugiau negu 2004 m.

          Klaipėdos uoste per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, t. y. 25 proc. daugiau negu pernai.

          Daugiausia turistų net 25 proc. t.y. 6136 keleivius atplukdė „Celebrity Cruise Line“ (JAV) kompanija didžiausiu iki šiol apsilankiusiu Klaipėdos uoste kruiziniu laineriu „Constellation“.

          Kryptingas darbas su didžiausiais kruiziniais laineriais atnešė žymią ekonominę naudą – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš kruizinių laivų rinkliavų išaugo net 80 proc., t. y. beveik 1,8 mln. Lt.

          Per visą šį sezoną tik vienas kruizinis laivas dėl prastų oro sąlygų negalėjo įplaukti į Klaipėdos uostą.

          Imtasi visų priemonių išspręsti vizų problemą trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. Tikimasi, kad artimiausiu metu vyriausybė priims teigiamą nutarimą, išspręsiantį šį klausimą.

          Iš viso Klaipėdos uostą savo kruiziniu uostu pasirinko net 22 kruizinės linijos. Pirmą kartą įtraukė į savo kruizinį maršrutą 9 kruizinės linijos ir net 10 naujų kruizinių laivų išbandė Klaipėdos uosto siūlomas paslaugas.

          2005 m. kruizinis sezonas truko net 6 mėnesius, t.y. nuo balandžio iki rugsėjo. Šiuo metu vyksta aktyvus paraiškų teikimas 2006 metams, jau gautos net 33 paraiškos naujiems laivų atplaukimams bei tikimasi, kad ateinančio sezono augimo tempai ir toliau didės. Pagal pateiktas paraiškas ateinantis kruizinis sezonas truks dar ilgiau.

          Aktyvi Klaipėdos uosto rinkodara kruiziniame sektoriuje bus ir toliau tęsiama, jau dabar suplanuota išvyka su jungtine Klaipėdos uosto bei miesto delegacija į parodą „SeatradeEurope 2005“ Hamburge lapkričio mėn., kur taip pat vyks ataskaitinis „Cruise Europe“ asociacijos narių susitikimas bei „Baltic Cruise Project“ narių eilinis posėdis. Taip pat tikimasi 2006 m. kovo mėnesį 3 kartą dalyvauti Majamyje (JAV) vyksiančioje parodoje „SeatradeCruise“ parodoje, jai planuojama gauti valstybės subsidiją.

          „Baltic Cruise Project“ sukūrė naują interneto svetainę www.cruisebaltic.com, kurioje galima rasti išsamų ir Klaipėdos uosto bei miesto turistinio sektoriaus pristatymą (filmas, nuotraukos, pranešimai žiniasklaidai bei kt.).



          "Lisco Baltic Service" atidarė naują liniją - į Baltijską

          Vienintelė Lietuvos keltų bendrovė "Lisco Baltic Service"(LBS) atidarė naują liniją - į Baltijską. LBS keltas "Lisco Patria" šiuo reguliariu reisu plukdys krovinius ir keleivius, pranešė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

          "Lisco Patria" iš Klaipėdos išplauks šeštadienio pusiaudienį ir maždaug po septynių valandų švartuosis Baltijsko uoste. Sekmadienio rytą jis sugrįžta į Klaipėdą ir iš čia plaukia į Karlshamno uostą Švedijoje. Manoma, kad dėl to naujoji linija turėtų būti itin patraukli ne tik keleiviams, bet ir Rusijos bei Skandinavijos krovinių vežėjams.

          Į Baltijską plaukiojantis vienas geriausių LBS keltų "Lisco Patria" vienu metu gali plukdyti 250 keleivių ir 95 vilkikus su puspriekabėmis.

          LBS keltai iš Klaipėdos taip pat plaukioja į Kylį, Karlshamną, Zasnicą, o iš Rygos - į Liubeką, išnuomoti laivai plaukioja Kanarų salyne. Pagrindinis trampinių laivų darbo regionas yra Baltijos jūra, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno uostai žemyninėje Europoje, Viduržemio ir Juodoji jūros.

          LBS, nutarusi pasitraukti iš Vilniaus vertybinių popierių biržos, šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 9,887 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, pernai tuo pat metu - 9,815 mln. litų. Lyginamuoju laikotarpiu LBS pajamos išaugo 5,1 proc. - nuo 102,755 mln. iki 107,998 mln. litų.

          Bendrovė tikisi, kad 2005 metų rezultatas bus panašus į praėjusių metų. LBS grupė pernai uždirbo 17,8 mln. litų audituoto grynojo pelno, iš kurio dividendai nemokėti. LBS grupės įmonių konsoliduoti pardavimai pernai išaugo 21 proc. - nuo 182,5 mln. iki 220,8 mln. litų.

          Danijos DFDS valdo 92,09 proc. LBS balsų. LBS turi įsigijusi 1,26 proc. savo akcijų.
          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

          Comment


            #45
            Pakeiciau pavadinima, nes nelabai kur yra det naujienu su kruizais

            Ruošiamasi naujam kruiziniam sezonui



            Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš kruizinių laivų, atplaukusių į Lietuvos uostą, surinko apie 1,8 mln. Lt rinkliavų. Laikinai einančios Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės pareigas Kristinos Gontier teigimu, Uosto direkcija ir toliau kuruos kruizinę laivybą.

            Pernai į mūsų uostamiestį kruiziniai laivai atplaukė 59 kartus. Šiemet jau turimos paraiškos dėl 53 įplaukimų. Pasak K. Gontier, tai nereiškia, kad šiemet atplauks mažiau kruizinių laivų. Jų sąrašas kiekvieną savaitę pildomas ir prognozuojama, kad šiemet jų bus daugiau nei pernai - tikimasi, kad jie pas mus užsuks maždaug 70 kartų. Beje, jau pateiktos paraiškos dėl 10 kruizinių laivų atplaukimų 2007-aisiais. Didysis JAV kruizinis laivas "Constellation" kitąmet ketina mus aplankyti net 7 kartus.

            Daugiau jomarkų

            Šių metų kruizinio sezono naujovė ta, kad pagaliau įkurtas kruizų centras - Klaipėdos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos Turizmo ir kultūros informacijos centro Kruizų ir regatų skyrius, pradėjęs dirbti šiemet nuo sausio 1 d.

            Uosto direkcija bendradarbiaus su juo ir kartu įgyvendins rinkodaros priemones, orientuotas į tris adresatus: kruizų operatorius, kelionių agentūras ir keleivius.

            Šiemet vėl ketinama surengti kruizinio sezono atidarymą iškilmingai sutinkant pirmą atplaukusį laivą. Kol kas, jeigu situacija nepasikeis, tai vyktų balandžio 27 d. atplaukus laivui "Mona Lisa". Beje, planuojama organizuoti ir sezono uždarymą. Šio renginio diena dar nežinoma.

            Šiemet vėl vyks jomarkai. Pernai jie buvo organizuojami tik atplaukus didžiajam laivui "Constellation", šiemet jų bus daugiau - atvykus laivams su didesniu keleivių skaičiumi.

            Vėl į Majamį

            Kovo 13-17 dienomis Uosto direkcija kartu su Savivaldybės atstovais rengiasi dalyvauti didžiausioje kruizų parodoje, vyksiančioje Majamyje (JAV). Direkcija joje dalyvaus jau trečią kartą. Ten susitinkama tiesiogiai ir su kruizų operatoriais, ir su kelionių agentūrų atstovais.

            Uosto direkcija kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe dalyvauja tarptautiniame projekte "Baltijos kruizai", finansuojamame Europos Sąjungos (ES) programos INTERREG III B, kuris pradėtas įgyvendinti 2004 metų rugsėjo mėnesį. Jo trukmė - 3 metai. Direkcija, įgyvendindama šį projektą, prisideda ne tik savo darbuotojų darbu, bet ir skiria jam dalį pinigų. Projekto partneriai - 14 dešimties šalių uostų. Visų jų atstovai vyks ir į Majamio parodą.

            Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvauja Europos kruizų asociacijos veikloje. Asociacijos portale teikiama informacija apie kruizų naujoves.

            Uostai reklamuojasi kartu

            "Baltijos kruizai" - rinkodaros projektas. Uostai partneriai reklamuojasi naudodamiesi bendromis priemonėmis. Yra sukurtas bendras internetinis portalas su filmu, organizuojami seminarai, kuriuose kruizų specialistai dalijasi patirtimi, kaip geriau pristatyti kruizų turistams ir operatoriams savo uostą, yra sukurtas filmas apie šiuos uostus, išleisti informaciniai bukletai.

            Įgyvendinant šį projektą, į minėtus uostus kviečiami kruizinių leidinių žurnalistai. Klaipėdos uoste pernai lankėsi žurnalistas Ralfas Grizlis (Ralph Grizzle) iš JAV kruizams skirto žurnalo. Jame buvo išspausdintas straipsnis apie Klaipėdos uostą.

            Šiuo metu rengiamasi išleisti knygą, kurioje bus išsamiai aprašyti uostai partneriai. Ji skiriama tik operatoriams, ne keleiviams. Joje bus nurodyta, ką kuriame uoste galima aplankyti, ir pateikti kruizinių laivų terminalų techniniai duomenys. Knyga, kurioje kiekvienai šaliai bus skiriama po 4 puslapius, bus vežama ir pristatoma tiesiogiai kruizų operatoriams.

            Prašys tęsti projektą

            Paprastai per metus vyksta 2-4 projekto "Baltijos kruizai" partnerių atstovų susitikimai. Šiemet jų susitikimas vyko sausio 24-25 dienomis Kopenhagoje. Jame dalyvavo ir Kristina Gontier. Šio susitikimo metu nuspręsta teikti naują paraišką ir prašyti ES, kad finansuotų naują "Baltijos kruizų" projektą, kuris vėl būtų vykdomas trejus metus, nes manoma, jog jis yra gana efektyvus.

            Nors dabartinis projektas bus baigtas vykdyti tik kitų metų rugsėjį, jo pratęsimu taip anksti susirūpinta todėl, kad paraiškos pateikimo procedūros yra labai sudėtingos. Darbas prieš patvirtinant dabar įgyvendinamą projektą buvo pradėtas prieš dvejus metus.

            Šio sezono "Baltijos kruizų" naujovė - kruizų paskirstymas pagal keletą temų, pavyzdžiui, "Carai ir karaliai", "Puikus maistas", "Apsipirkimas".

            Klaipėda atitinka standartus

            Įgyvendindami projektą "Baltijos kruizai" partneriai sutarė, kad kruizinių laivų terminalams turi būti nustatyti tam tikri standartai. Pasak K. Gontier, standartai nuolatos tobulinami ir keičiami. Dėl jų kartais netgi diskutuojama.

            K. Gontier teigimu, tie standartai nėra ES reglamentas, kurio privalu laikytis. Pavyzdžiui, į Sankt Peterburgo uostą, nepaisant to, ar jo kruizinių laivų terminalas atitiks standartus, ar ne, vis tiek plauks laivai, kadangi pats miestas yra labai įdomus. Tačiau kruizinių laivų terminalas, įrengtas pagal visus reikalavimus, turi didesnę tikimybę būti operatorių įtrauktas į kruizinių laivų maršrutą.

            K. Gontier teigimu, Klaipėdos kruizinių laivų terminalas šiuo metu atitinka beveik visus nustatytus standartus: jame yra interneto kavinė, į jį gali atvažiuoti taksi, autobusai, jame kabo miesto planas, žemėlapis ir t. t.
            Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

            Comment


              #47
              nuotraukos. Ypac 4 patiko
              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

              Comment


                #48
                http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_laivai_uoste/56#
                Jau dabar aisku kad 2007 metu sezone Constellation atplauks i uosta 7 kartus
                W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                Comment


                  #49
                  2-as atplaukimas.

                  Comment


                    #50
                    Viskas pagal jūrų tradicijas - šalies, į kurią įeinama, vėliava.




                    Taip sakant - mastelis.

                    Comment


                      #51
                      Grazu ziuret i tokius laivus Klaipedoj, tik reiketu pati terminala sutvarkyt, kad atvykeliam grazus pirmas vaizdas butu.

                      Comment


                        #52
                        Dėja, nes atrodo tam reikia statyti naują uostą
                        Nors man, uostas Melnragėje nėra geras sumanymas

                        Comment


                          #53
                          Tiesiog kruiziniu laivu terminala sutvarkyt, yra projektas, paziurek...

                          Comment


                            #54
                            Į Floridą - ieškoti kontaktų



                            Nuo vakar Klaipėdos miesto bei uosto valdžios bei uosto įmonių atstovai kartu su Lietuvos ambasadoriumi JAV Vygaudu Ušacku lankosi didžiausiose Floridos (JAV) valstijos uostuose.

                            Čia iki penktadienio viešėsianti klaipėdiečių delegacija susipažins su Tampos, Majamio, Sankt Peterburgo ir Palm Byč uostais ir juos aptarnaujančių įmonių patirtimi, taip pat dalyvaus didžiausioje pasaulyje kruizinių laivų parodoje Majamyje.

                            V. Ušackas džiaugėsi, kad klaipėdiečiai drąsiai žengia į JAV rinką norėdami ne tik perimti amerikiečių uostų patirtį, bet ir pritraukti vis didesnį JAV turistų skaičių į Lietuvą.

                            "Džiugu, kad po sėkmingo praėjusių metų klaipėdiečių dalyvavimo Majamio kruizinių laivų parodoje kelioms Lietuvos įmonėms pavyko pasirašyti labai naudingus kontraktus bei, greta kitų kruizinių laivų, pasikviesti per du tūkstančius turistų talpinantį "Constellation" laivą į Klaipėdą", - teigė ambasadorius.

                            Anot jo, pirmieji didelių kruizinių laivų vizitai "Lietuvos jūrų sostinėje" taip pat parodė, kad reikia dar daug ką nuveikti gerinant Klaipėdos uosto aptarnavimą ir infrastruktūrą.

                            Klaipėdiečių delegacijoje yra miesto vicemerė Audra Daujotienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos marketingo vadovas Artūras Drungilas, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, įmonių "Relita", "Mėja Travel", "Jungtinė Ekspedicija", "Krantas Travel", "Klaipėdos laivų remontas", "Limarko Shipping" bei "Amber Bay Shipping" atstovai.

                            Šį vizitą JAV rengia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone bei Lietuvos Garbės konsulais Floridoje Algimantu Karnavičiumi ir Stanley Balzeku.

                            http://www.ve.lt/?data=2006-03-14&ru...&id=1142275448
                            Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                            Comment


                              #55
                              Nera jau ir dabar kruizinis terminalas toks blogas is mano matytu pasaulyje 30-ties kruiziniu terminalu musiskis i 5 papultu, imant jo grozi, sutvarkima vieta, susiekima ir panasiai,
                              Bet aisku yra dar kur daug kur stenktis

                              Comment


                                #56
                                Baltijos uostams pranašaujamas kruizų antplūdis

                                Kovo pradžioje Vilniuje vyko tarptautinė Pasaulio turizmo organizacijos konferencija. Daug diskutuota apie labiausiai Europai rūpimas sritis – kaimo, socialinį ir kruizų turizmą. Ekspertai pranašauja, kad kruizinis turizmas pastaruoju metu ypač plėsis Baltijos šalyse.

                                Europiečiai domisi kruizais

                                Konferencijoje kalbėjęs Pasaulio turizmo organizacijos atstovas, studijos „Pasaulinė kruizinių laivų veikla“ autorius Manuelis Butleris teigė, kad Europoje kruizinis turizmas kasmet išauga 7 proc. Pasaulinio kruizinio turizmo rinkoje apskritai Europa užima 20 proc. (JAV net 73 proc.).

                                Labiausiai Europoje paplitusios kruizinės kelionės Viduržemio jūra. O iš europiečių itin mėgsta keliauti jūra Didžiosios Britanijos gyventojai (kasmet į kruizus išsiruošia net apie 2 mln. britų, o amerikiečių – net 30 mln.). Kiek rečiau kruizines keliones renkasi vokiečiai, italai, prancūzai.

                                M. Butleris prognozuoja, kad pastaraisiais metais padidės susidomėjimas šiaurės regionu – Šiaurės ir Baltijos jūromis. Pasak jo, didžiausias galimybes plėtoti šią sritį turi būtent Baltijos šalys. Tikimasi, kad šiame regione ateinančiais metais padaugės kruizinių kelionių operatorių, pagerės uostų infrastruktūra. Kruizinių kelionių pernai čia padaugėjo 5 proc. Planuojama, kad šis skaičius per artimiausius metus išaugs iki 12 proc.

                                Be to, plėtojantis kruizinei laivybai operatoriai turėtų pamąstyti ir apie flotilę – įsigyti naujų laivų. „Jie vis daugiau investuoja į didžiulių laivų statybą. Pavyzdžiui, viena didžiausių Europoje kruizinių kelionių bendrovių planuoja pastatyti laivą, kuriuo galėtų plaukti 3600 turistų ir 1800 įgulos narių. Manoma, kad Europoje kruizinių laivų flotilė padidės 3 proc.“, – sakė M. Butleris. Jo nuomone, kol kas kruizinės kelionės Europoje yra itin sezoniškos ir reikėtų gerai pagalvoti, kaip žmones į šias keliones pritraukti ir šaltuoju metų laiku.

                                „Krantas Travel“ Vilniaus ir Kauno padalinių biurų direktorius Aidas Urbonas pasakojo, kad kruizinės kelionės populiarėja ir Europoje, ir Lietuvoje. Vis daugiau lietuvių renkasi keliones laivu. Anot pašnekovo, šios kelionės iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek brangesnės nei autobusu, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad keliaudamas kruiziniu laivu žmogus per vieną kelionę pamato daug šalių, gyvena patogiose kajutėse. Taigi keliaujant, tarkime, automobiliu ar lėktuvu po tas pačias šalis ir renkantis nakvynes viešbučiuose tokia kelionė atsieitų brangiau.

                                Kad didžiausias galimybes stiprėti kruiziniam turizmui turi Baltijos jūra – sutinka ir Lietuvos kelionių organizatoriai. „Juk plaukiant laivu po Baltijos jūrą per vieną kelionę galima aplankyti itin daug sostinių: Kopenhagą, Strokholmą, Helsinkį, Taliną, Rygą, – sako A. Urbonas. – Dažnai aplankomas ir Hanzos miestams priskiriamas Gdanskas. Klaipėda, anot pašnekovo, toli gražu ne visada įtraukiama į kruizinius maršrutus. Šis miestas nusileidžia minėtiesiems architektūros unikalumu, dydžiu, be to, jis nėra sostinė.

                                Lietuvos koziris – Kuršių nerija

                                Tačiau vis daugiau kruizinių laivų užsuka ir į Klaipėdą. Visi prisimena, kiek spaudos susidomėjimo sulaukė pernai prie Klaipėdos krantų prisišvartavęs penkių žvaigždučių didžiulis kruizinis laivas. Pasak A. Urbono, mūsų uostamiestis iš dalies negalėdamas konkuruoti kaip labai įspūdingas miestas, turi kitą kozirį – turistai sudominami nepaprasta gamta Kuršių nerijoje. Taigi pernai prie Klaipėdos krantų švartavosi 59 kruiziniai laivai. Šįmet jų laukiama dar daugiau. Jau sausio 1 dieną naujam sezonui buvo užregistruoti 53 vizitai. Šįmet pirmąjį kruizinį laivą Klaipėdiečiai ir miesto svečiai uoste išvys balandžio 27 d.

                                Tačiau šia prasme galime tik pavydėti kaimynams estams. Pernai į Taliną atplaukė apie 300 kruizinių laivų. Estijoje laivyba visais laikais buvo plėtojama geriau negu Lietuvoje, net sovietmečiu. Talino uostas jau dabar skaičiuoja milijonus keleivių. Be to, pasak kelionių organizatorių, Talinas seniai gali pasigirti ir puikia uosto infrastruktūra, o Klaipėdos uoste visai neseniai įrengta kruizinių laivų krantinė.

                                Pasak Klaipėdos uosto direkcijos atstovo Artūro Drungilo, tolesnė uosto infrastruktūros plėtra priklausys nuo operatorių poreikių. Jeigu poreikis bus, naujų krantinių infrastruktūros kūrimas bus įtrauktas į investicinius planus.

                                2009 m. planuojame įrengti keleivių keltų terminalą, nes kol kas Klaipėda terminalo keleiviams neturi. Šiame terminale, jeigu reikėtų, galėtų švartuotis ir kruiziniai laivai, kai nebetilptų prie jiems skirtų krantinių.

                                „Dabar prie minėtos krantinės vienu metu galime priimti du mažesnius ir du didesnius kruizinius laivus. Kol kas tenkina esamos sąlygos“, – teigė A. Drungilas.

                                Kaimo turizmui reikia interneto

                                Kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose Europos šalyse, ypač šiltuoju metų sezonu, prasidėjus savaitgaliui automobiliai iš miestų traukia kaimų link – į kaimo turizmo sodybas, kempingus ir kt. Šis turizmas populiarėja visoje Europoje. Beje, Europoje į kaimo turizmą žiūrima kiek kitaip nei Lietuvoje.

                                Daugelyje šalių kaimo turizmas yra kaip papildomas užsiėmimas ūkininkams. O pas mus daugeliui kaimo turizmo sodybų ar viešbutėlių turėtojams tai pagrindinis užsiėmimas ir verslas. Europoje kaimo turizmo sodyba laikomas pastatas, kuriame miegamiesiems svečių kambariams skiriama ne daugiau nei 5 kambariai. Jeigu tų miegamųjų daugiau – toks pastatas laikomas kaimo turizmo viešbučiu. Taigi Lietuvoje vyrauja būtent kaimo turizmo viešbučiai, kur neretai įrengiama 20 (ar netgi daugiau) kambarių.

                                Beje, Vengrijoje kaimo sodybose ypač mėgsta lankytis vokiečiai ir austrai. Čia juos vilioja puiki gamta ir palyginti nedidelės kainos. Tačiau ir Baltijos šalyse yra sodybų, kurių kainos tautiečiams neįkandamos. Tokias sodybas renkasi tik užsieniečiai. Pavyzdžiui, į Latvijos miestelį Latgalą susidomėję kaimo turizmu keliauja tik užsieniečiai.

                                Pasak konferencijoje kalbėjusio Europos kaimo turizmo asociacijos prezidento Klauso Ehrlicho, Europoje dar daug kur reikia gerinti kaimo turizmo infrastruktūrą: tiesti vandentiekius, kelius, tvarkyti aplinką. Kartais tų dalykų nereikia patiems kaimo žmonėms, tačiau, plėtojantis kaimo turizmui, iš to būna naudos ir jiems. Pasak K. Ehrlicho, kaimo turizmas yra kaip išsigelbėjimas Europos kaimams. Žmonės masiškai traukia gyventi į miestus, taigi likusiesiems kaimuose nėra itin brangu įsteigti nakvynės vietas – juk yra regionų, kur išsikrausčius kaimiečiams likimo valiai paliekami tušti namai. „Kaimo turizmas daugiausia darbo vietų sukuria moterims. Būtent jos tvarko aplinką, ruošia valgį“, – sako K. Ehrlichas.

                                Jis teigia, kad pastaruoju metu kaimo sodybų lankytojais tampa vis turtingesni žmonės, pasirengę mokėti už apgyvendinimą, maistą ir įvairias pramogas. Apklausos parodė, kad daugelis europiečių pageidautų, jog norimą kambarį kaime galėtų užsisakyti internetu, be to, jiems rūpėjo saugumas ir įspūdinga gamta.

                                Lietuvos senjorai nekeliauja

                                Konferencijoje kalbėta ir apie socialinį turizmą. Tai kelionės, organizuojamos žmonėms, stokojantiems pinigų: senjorams, moksleiviams, neįgaliesiems, didelėms šeimoms. Šio turizmo šūkis – kelionės padeda subrandinti asmenybę, be to, tai kova prieš socialinę atskirtį. Pasak Norberto Toninio, socialinis turizmas mažina turizmo vartotojiškumą, nes siekiama ne tik pelno.

                                Deja, Lietuvoje kol kas šioje srityje nieko nenuveikta. Anot Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Jakytės, apie socialinį turizmą Lietuvoje kalbėti dar ankstoka. „Lietuvoje dar neseniai imta didinti pensijas, apie tai, kad šalies valdžia turėtų sudaryti sąlygas ir vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, neturtingų šeimų kelionėms, galvoti dar ankstoka ir mūsų šalis kol kas tokių lėšų skirti neišgali. Socialinis turizmas itin skatinamas senosiose ES šalyse, šios šalys turi ir didžiulę patirtį. Iš naujųjų ES narių didžiausius žingsnius šioje srityje pažengusios tik Čekija ir Vengrija“, – sakė ji.
                                W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                Comment


                                  #57
                                  Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!
                                  W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                  Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                  Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                  Comment


                                    #58
                                    turbūt vasaros sezono keleiviai atsisakė. Būdamas jų vietoje aš taip pat tikriausiai pasielgčiau. Geriau jau Rygos ar Talino pasirinkčiau. Iš tikro tokiems laivams čia ne vieta, jei pradės prie kiekvieno tokio uosto stovinėti ilgai užtruks kruizas, per mažas tas mūsų miestelis, nieko nepadarysi

                                    Comment


                                      #59
                                      Parašė rastaman
                                      Šiaštadieni per tv3 žinias sakė, kad Constallation atšaukė savo reisus i Klaipėdos uosta!
                                      Tai, aišku, nėra gerai... Bet, paantrindamas Dubajui, turiu pasakyti, kad bent kol kas Klaipėda pagal pramogų turistams kokybe ir kiekybe sunkiai gali lygintis Gdansku, Ryga, ar Talinu...
                                      Iš kitos pusės dzin- ir taip vasarą Klaipėdoj žmonių kaip Gariūnuose šeštadienį, tad kažkokių švedų pensininkų mes nepasigesim
                                      Kaip po dykumą blaškiausi

                                      Comment


                                        #60
                                        Aptarti jūrų greitkelių plėtros klausimai
                                        Šaltinis: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
                                        Data: 2006-03-28 (09:03)
                                        http://www.finasta.lt/l.php/naujieno...tros-klausimai

                                        Kovo 27 d. Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis pirmininkavo pasitarimui, kuriame buvo aptariami Lietuvos įsijungimo į Baltijos jūros greitkelių plėtros tinklą klausimai.

                                        Ministerijos valstybės sekretorius A. Mačiulis rekomendavo rengiant Lietuvos poziciją dėl įsijungimo į jūrų greitkelių transporto tinklus vadovautis Ilgalaike (iki 2025 m.) Lietuvos transporto plėtros strategija, Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemone "Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programa iki 2013 m. ir kt. dokumentais.

                                        Pasitarime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto mokslo instituto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šakalys pasitarimo dalyvius supažindino su darbais, kuriuos turės atlikti VGTU rengiant Lietuvos poziciją dviems jūrų greitkelių "InterBaltic" ir "East-West" (Rytai-Vakarai) projektams.

                                        Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad rengiant pasiūlymus pirmajam projektui, kuriame akcentuojama Šiaurės-Pietų transporto koridoriaus svarba, būtinai pažymėti, kad Lietuvai itin didelę reikšmę turi ir Rytų-Vakarų krovinių srautų judėjimo formavimas, nes didžioji krovinių srautų dalis juda Rytų-Vakarų kryptimi ir įsijungia į Baltijos jūros greitkelius.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X