Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Pora idejos salininku argumentu ir (bent man) iskylanciu klausimu:

    Argumentas "Uz" Nr.1: Dideja laivu tonazas. Esamas uosto kanalas neleidzia prasilenkti dviem Baltmax tipo laivams.

    Klausimas 1: Ar prie didesnio uosto apkrovimo laivu butu tiek, kad jiems reiketu prasilenkineti ties uosto vartais?

    Klausimas 2: Uosto salininkai kalba apie kaimynu uostus su 16,5 metru gyliu. Ar imanoma toki gyli pasiekti dabartinej uosto teritorijoj?

    Argumentas "Uz" Nr.2: Pleciantis uostui i pietus ilgeja iplaukimo/isplaukimo laikas.

    Klausimas: Kiek svarbus yra sis faktorius uosto patrauklumui?

    Comment


      Dėl pirmo klausimo:
      ir man tas prasilenkimas užkliuvo, nematau čia jokių problemų, juk kanalo ilgis nėra kaip kokiame Kaliningrade, kad reikėtų velniai žino kiek laukti ir intensyvumas nėra kaip automobilių kelių.

      Dėl antro:
      tokį gyli įmanoma pasiekti, tik turbūt esamų krantinių špuntai (įlaidai) per trumpi, ir dar papildomai Smiltynės krantus reikėtų tvirtinti.

      Dėl trečio:
      abejoju, kad tai labai svarbus faktorius (nors skaičiau, kad upių žiotyse esantys uostai užleido pozicijas pakrančių uostams: man abejotinas teiginys).
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Klausimas nelabai nutuokiančio. Ar nėra taip, kad didesniems laivams norint prasilenkti reikia laukti gana toli nuo kranto (dėl seklios pakrantės tie Klaipėda). Tai yra, ar nėra taip, kad tik vizualiai kanalas nėra ilgas?

        Comment


          Parašė Paulius Rodyti pranešimą
          Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai
          Kroviniai rytais keliauja į Helsinkį, nes ten turi nuolatinį darbą?

          Comment


            kazka girdejau, apie gyliavandeni uosta, neva diskutuos dar, geriau padarytu gal darba?

            Comment


              Parašė inz1K Rodyti pranešimą
              Kroviniai rytais keliauja į Helsinkį, nes ten turi nuolatinį darbą?
              Neapsimesk, kad nesupranti.

              Comment


                Ministrui pristatė ,,Klaipėdos Smeltės” terminalus

                Neringa Maciūtė

                „Klaipėdos Smeltės“ prezidentas Martinas Gusiatinas ūkio ministrui Vytui Navickui pristatė naujus konteinerių, šaldytų produktų terminalus.

                Modernų šaldytų produktų terminalą „Klaipėdos Smeltė“ planuoja pradėti eksploatuoti 2007 metų birželį. Jame jau montuojamos šaldymo kamerų įrangos, kur vienu metu bus galima laikyti iki 25 tūkstančių tonų šaldytos produkcijos.

                Projektinis terminalo pajėgumas - keturi šimtai tūkstančių tonų šaldytos produkcijos per metus. „Klaipėdos Smeltės“ prezidentas Martinas Gusiatinas ūkio ministrui V.Navickui aiškino, kad tai bus vienas moderniausių tokio tipo terminalų. Žuvų ir mėsos produktų kamerose bus galima pasiekti iki 25 laipsnių šalčio, jūros gėrybių kameroje – 28 laipsnių šalčio.

                Brūkšninio kodo krovinių apskaitos ir identifikavimo sistema terminale suprojektuota ir bus įrengta automatizuota bei kompiuterizuota valdymo sistema.

                Naujajame konteinerių terminale šiemet jau perkrauta apie 1000 sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Šiemet ,,Klaipėdos Smeltė” planuoja krauti daugiau kaip 50 tūkst. TEU.

                Pagal Vokietijos bei Rusijos konsultantų suformuluotą uosto logistikos koncepciją, kuri pristatyta 2006 rugsėjį, terminalo teritorijoje planuojama teikti perpakavimo, fasavimo, krovinių komplektavimo, žymėjimo, distribucijos bei daugelį kitų paslaugų. Jos orientuotos į tranzitinius Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Vidurinės Azijos šalių krovinių srautus.

                Pasak M.Gusiatino, į naujojo objekto statybas bei reikiamos infrastruktūros sukūrimą „Klaipėdos Smeltė“ numačiusi investuoti per 50 milijonų litų.

                Šaldytuvas statomas pietinėje uosto dalyje, prie renovuotų 105-106 krantinių. Šioje vietoje vienu metu gali švartuotis du iki 10 tūkstančių tonų talpos laivai.

                Ūkio ministrą V.Navicką nustebino įspūdingas bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijos plotas ir pastaruoju metu jame vykstantys didžiuliai pokyčiai.

                www.klaipeda.daily.lt
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  KROVINIAI. 2006-aisiais Baltijos valstybių uostuose krauta 138,751 mln. tonų krovinių - 4,046 mln. tonų, arba 3 proc. daugiau nei 2005 metais. 42,9 proc. viso krovinių srauto pritraukė Latvijos, 35,9 proc. - Estijos, 21,2 proc. - Lietuvos uostai. Krovos apimtys Lietuvos uostuose pernai išaugo 1,515 mln. tonų, arba 5,4 proc., iki 29,436 mln. tonų, Estijos - 3,076 mln. tonų, arba 6,6 proc., iki 49,818 mln. tonų, tuo tarpu Latvijos sumažėjo 0,545 mln. tonų, arba 0,5 proc., iki 59,497 mln. tonų. Labiausiai - 8 proc., iki 23,547 mln. tonų, krova pernai padidėjo Klaipėdos uoste.

                  www.klaipeda.daily.lt
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    Uoste atsiras nauji punktai

                    ADELĖ ŽIČKUVIENĖ

                    Klaipėdos uoste pradėtas statyti moderniausias Baltijos šalyse pasienio ir muitinės kontrolės punktas.

                    Jo reikia norint užtikrinti Šengeno šalims keliamus krovinių judėjimo reikalavimus.

                    Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte 7 hektarų plote iš viso bus pastatyti 9 įvairios paskirties statiniai. Per naująjį postą kroviniai judės tiek į konteinerių terminalą, tiek ir į jūrų perkėlą.

                    Nuo punkto ateityje bus įrengtas pagrindinis, vadinamasis pietinis išvažiavimo kelias iš uosto aplenkiant Klaipėdos miestą.

                    Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad aplinkkelio projektas suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

                    Punkto ir aplinkkelio statyba, anot A.Butkevičiaus, vyks lygiagrečiai.

                    Statybų ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Vėtrūna“ Malkų įlankos pasienio kontrolės punktą turi pastatyti iki šių metų lapkričio. Komplekso statybos vertė - 38,52 milijono litų.

                    Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius teigė, kad Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte bus pagrindinis administracijos pastatas, vyks detalus krovinių tikrinimas, pastatyta rentgeno įranga konteineriams peršviesti jų neatidarius.

                    Punkte numatytos ir automobilių aikštelės sulaikytoms transporto priemonėms, skirta vieta kinologų tarnybai.

                    Be Malkų įlankos posto, dar bus pastatytas uosto centrinis Pilies pasienio punktas ir šiaurinis - Molo punktas. Visus punktus, kurie bus sujungti į vieningą sistemą, įrengti planuojama per trejus metus.

                    www.klaipeda.daily.lt
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Lietuvos laivyne sužibo dar viena žvaigždė

                      Vidmantas Matutis

                      “Limarko” laivininkystės kompanija įsigijo motorlaivį „Capella“.

                      Tęsiant tradiciją kompanijos laivams refrižeratoriams suteikti astronominius pavadinimus, naujai įsigytas motorlaivis pavadintas lotynišku ryškiausios Vežėjo žvaigždyno žvaigždės vardu.

                      Laivas perimtas Klaipėdoje. Užbaigus sandorį, kurio suma neįvardijama, jame iškelta Lietuvos valstybinė vėliava.

                      Motorlaivis „Capella“ pastatytas 1993 metais Japonijoje. 134 metrų ilgio laivas, galintis pasiekti iki 18 mazgų (maždaug 33 kilometrų per valandą), pritaikytas gabenti 3450 standartinių europalečių. „Capella“ gali gabenti vaisius, daržoves, užšaldytus arba greitai gendančius maisto produktus.

                      Motorlaivio keliamoji galia yra 8000 tonų. Tai trečiasis pagal dydį Limarko laivininkystės kompanijos motorlaivis. Motorlaivis „Capella“ bus išnuomotas pagal ilgalaikę sutartį.

                      „Limarko“ laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris teigė, kad šiemet planuojama įsigyti dar vieną laivą refrižeratorių ir vieną sausakrūvį arba konteinerinį laivą.

                      „Limarko“ laivininkystės kompanijos laivyne šiandien yra 16 laivų. Iš jų - 14 transportinių refrižeratorių, po vieną konteinervežį ir sausakrūvį.

                      www.klaipeda.daily.lt
                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment


                        Didieji burlaiviai finišuos Klaipėdoje

                        Nors didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships' Races Baltic" Klaipėdoje lankysis tik 2009 metų liepą, tačiau jau dabar pradėta tam ruoštis.

                        Vakar į pirmąjį jungtinės uostų koordinacinės grupės pasitarimą aptarti bendrų pasiruošimo darbų rinkosi miestų partnerių Gdynės (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija), Turku (Suomija) ir Klaipėdos atstovai.

                        Šioje regatoje pirmąkart dalyvaus tik uostamiestis, tad svečiai iš kitų šalių pasidalys savo organizacine patirtimi. Jau aptartos infrastruktūros, bendros visų uostų reklaminės kampanijos, siekiant pritraukti kuo daugiau laivų ir lankytojų, klausimai.

                        Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro Kruizų ir regatų skyriaus vadybininko Kipro Paldausko, didžiausia A klasės laivų regata su jaunimo įgulomis orientuota į buriavimo mokymą ir sportines varžybas, tad po poros metų Jūros šventę paįvairinsiantis renginys bus itin reikšmingas.

                        Regatoje įprastai dalyvauja 60-90 laivų, o bendras dalyvių skaičius siekia iki 4 tūkst. Kiek laivų lankysis uostamiestyje paskutiniąją 2009-ųjų liepos savaitę, kol kas dar nežinoma.

                        Klaipėda bus regatos finišo uostas, tad nugalėtojams įteikti prizai bus pagaminti būtent pagal klaipėdiečių pateiktus pasiūlymus. Šiandien svečiai apžiūrės laivų švartavimo vietas uostamiestyje.

                        Sandra LUKOŠIŪTĖ
                        www.ve.lt

                        Tikiuosi tomis dienomis Klaipėdoje būsiu
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Uoste daugės baltarusiškų krovinių

                          VIDMANTAS MATUTIS

                          Klaipėdos uoste daugės krovinių iš Baltarusijos.

                          Šiais metais Baltarusija planavo iki 60 proc. padidinti kalio trąšų gabenimą per Klaipėdą. Iš viso Klaipėdos uoste numatyta krauti 2,6 mln. tonų kalio trąšų.

                          Tai reiškia, kad iš Ventspilio uosto į Klaipėdą bus permesta apie 800 tūkst. tonų trąšų. Tai neoficialiai patvirtino Baltarusijos gamybinio susivienijimo „Belaruskalij“ atstovai.

                          Ketinimus krauti kalio trąšas per jiems artimiausią Klaipėdos uostą baltarusiai aiškina paprastai. Gabenti toną trąšų per Klaipėdą kainuoja 16,9 JAV dolerio, kai per Ventspilio uostą kaina sudaro 22,67 dolerio už toną.

                          Latvijos žiniasklaida dėl krovinių netekčių Ventspilyje kaltina šio uosto krovėjus ir Latvijos geležinkelius.

                          Jie niekaip nesusitaria, kokius tarifus - geležinkelio ar uosto - reikėtų koreguoti, kad mažėtų krovinių gabenimo kaštai.

                          Priminsime, kad ketinimų didinti krovinių gabenimo įkainius turėjo ir „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau pavyko sutarti, kad tai nebūtų daroma.

                          Klaipėdos uostas turi galimybių smarkiai padidinti ir kitų, o ypač į Baltarusiją gabenamos naftos, krovinių srautus. Gilėjant konfliktui dėl energetinių išteklių tarp Rusijos ir Baltarusijos, nafta į Baltarusiją galėtų būti gabenama per Klaipėdos uostą.

                          Toks variantas buvo pateiktas Lietuvos ir JAV prezidentų susitikime Vašingtone.

                          Priimti Baltarusijai skirtą naftą iš tanklaivių galėtų tiek Klaipėdos naftos bendrovė, tiek Būtingės terminalas.

                          Baltarusijos atstovai teigė dar negavę oficialaus pasiūlymo dėl alternatyvaus apsirūpinimo nafta kelio. Kai toks pasiūlymas bus gautas, jį ketinama įdėmiai apsvarstyti.

                          http://www.klaipeda.daily.lt/
                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                          Comment


                            "Capella" - ryškiausia žvaigždyno žvaigždė


                            Praėjusį penktadienį pasirašius laivo priėmimo ir perdavimo aktą "Limarko" grupės bendrovė AB "Limarko" laivininkystės kompanija tapo teisėta motorlaivio "Capella" savininke. Jame iškelta Lietuvos vėliava. Naujam šeimininkui laivas perduotas Klaipėdos uoste.

                            "Capella" pastatyta 1993 metais Japonijos laivų refrižeratorių statykloje. Maksimalus greitis - 18 mazgų. 134 m ilgio laivas pritaikytas gabenti 3450 standartinių europalečių. Juo galima plukdyti vaisius, daržoves, užšaldytus arba greitai gendančius maisto produktus (mėsą, žuvį).

                            Naujo motorlaivio keliamoji galia - 8000 tonų. Tai trečias pagal dydį kompanijos laivyno motorlaivis. Dabar bendra įmonės valdomų laivų refrižeratorių talpa išaugo dešimtadaliu ir siekia 4 mln. kubinių pėdų.

                            Tęsiant tradiciją kompanijos laivams refrižeratoriams suteikti astronominius pavadinimus, naujai įsigytas motorlaivis pavadintas "Capella" - lotynišku ryškiausios Vežėjo žvaigždyno žvaigždės vardu.

                            Šiais metais "Limarko" laivininkystės kompanija planuoja įsigyti dar vieną laivą refrižeratorių ir vieną sausakrūvį arba konteinerinį laivą. "Konkretūs sprendimai priklausys nuo situacijos pasaulinėje rinkoje - investuodami visada siekiame optimalaus kainos ir kokybės santykio. Prognozuojame, kad bendros investicijos į laivyno modernizavimą šiemet sieks arba viršys pernai metų investicijų lygį", - teigia kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.

                            "Vakarų ekspreso" inf.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              "Stumbras" uždirbo 10 milijonų litų


                              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vilkiką "Stumbras" nuomoja AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), o iš pastarosios nuomodavosi du locmaninius katerius "Pilot". Šiemet jų nuomoti iš privačios kompanijos nebereikės.

                              2000 metais įsigyto vilkiko "Stumbras" vertė buvo daugiau kaip 17,5 mln. Lt, dabar jo likutinė vertė - 10,4 mln. Lt. Per kelerius metus nuomodama laivą KLASCO iš nuomos Uosto direkcija gavo 10 mln. Lt pajamų.

                              Nuo 1991 iki 1996 metų iš KLASCO nuomodama du locmaninius katerius "Pilot", šiai kompanijai direkcija sumokėjo 4,25 mln. Lt. 2003 metais įsigijus locmanų katerį "Dangė", kainavusį 511 tūkst. eurų, o pernai metams baigiantis antrą locmaninį katerį "Smiltė", kainavusį per 3 mln. Lt, šiemet locmanų katerių nuomos iš KLASCO jau galima visiškai atsisakyti.

                              "Vakarų ekspreso" inf.
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                Daugėja konteinerių - didėja konteinervežiai



                                Šiemet sausį konteinerių krova Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai padidėjo. Priimti didesnį konteinerių srautą ruošiasi ir Klaipėdos uosto direkcija, ir konteinerių terminalų operatorės.

                                Pernai konteinerių krovos augimo procentas Klaipėdos uoste buvo gerokai sumažėjęs, palyginti su užpernai, ir siekė tik 8,5 proc. Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu 2006-ųjų laikotarpiu, kai UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) konteinerių terminale buvo perkrauta 16 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), jis šoktelėjo net iki 28 proc. - perkrauta 21 tūkst. TEU.

                                "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šios savaitės pradžioje į KTG konteinerių terminalą iš Hamburgo atplaukė didžiausias kada nors Klaipėdos uoste buvęs konteinerinis laivas "Katharina", galintis gabenti 1700 TEU.

                                Bando įlįsti į rinką

                                KTG generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigia, jog konteinerių krovos srityje Klaipėdoje juntama tiek vidinė, tiek išorinė konkurencija. Nors Lietuvos uostamiestis jau turi du konteinerių terminalus, tačiau LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale šiemet per sausį perkrauti tik 94 TEU.

                                "Smeltės" konteinerių terminalas, dar nepritraukęs žadėtų naujų krovinių srautų, bando vilioti ir KTG klientus taikydamas žemesnius konteinerių krovos įkainius.

                                Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, investavusi į konteinerių krovos krantines "Smeltėje" 32 mln. Lt, naudos dar negauna. Nors šios krantinės pradėtos eksploatuoti pernai rudenį, tačiau realiai "Smeltės" terminalas tik šiemet pradeda konkuruoti rinkoje.

                                Tebėra lyderis

                                Klaipėdos uostas ir šiemet išlieka konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos jūros šalių uostų, išskyrus Sankt Peterburgą.

                                Kadangi konteinerius krauti pradėjo ir kiti kaimyninių šalių uostai, kurie anksčiau tokia veikla neužsiimdavo, pavyzdžiui, Liepoja ir Ventspilis, sustiprėjo ir tarptautinė konkurencija. Tad išlaikyti lyderio pozicijas ir Klaipėdos uostui, ir KTG darosi vis sunkiau.

                                V. Šileika įvardino tokias šiemet sausį konteinerių krovos didėjimą Klaipėdos uoste lėmusias priežastis: šiemet kur kas šiltesnė žiema; padidėjo baltarusiškų krovinių eksportas per Klaipėdos uostą - konteinerinis traukinys "Vikingas" sausį atgabeno 3,7 tūkst. TEU; padidėjo importas į Lietuvą (iš Amerikos konteineriuose nemažai atgabenama naudotų automobilių); pernai UAB "Neo Group" ir Tailando bendrovės "Indorama" granulių gamyklos tik importuodavo žaliavą, o šiemet pradėjo konteineriuose gabenti gamyklose pagamintą produkciją; susigrąžintas krovinių srautas į Kaliningrado sritį. V. Šileika prognozuoja, jog konteinerių krova šiemet Klaipėdos uoste didės vidutiniškai 10 proc.

                                12 procentų laivų

                                Daugėja ir ro-ro krovinių. Pernai sausį per KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminalą gabenti 1305 treileriai, šiemet sausį - 1570, t. y. 20 proc. daugiau. Generalinių krovinių kiekis šiemet išlieka pernai metų lygio. Šiemet sausį abiejuose KTG terminaluose (ir konteinerių, ir generalinių bei ro-ro krovinių) perkrauta 243 tūkst. t krovinių, t. y. 31 proc. daugiau nei pernai sausį.

                                Pernai abu KTG terminalai perkrovė 2,8 mln. t krovinių, t. y. 66 proc. daugiau nei užpernai. Terminalų apyvarta sudarė 48 mln. Lt. Juose aptarnauta 918 laivų (34 proc. daugiau nei 2005-aisiais), kurie sudarė 12 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų. V. Šileikos manymu, generalinių ir ro-ro krovinių terminalas galėtų per metus krauti 1 mln. t krovinių, jo pajėgumas šiuo metu dar neišnaudojamas.

                                Direkcijos investicijos

                                Atsižvelgdama į tai, kad krova šiuose terminaluose didėja, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nusprendė pagerinti juose infrastruktūrą. "Vakarų eksprese" buvo rašyta, kad 450 metrų ilgio 143-ioji krantinė KTG konteinerių terminale per trumpa norint vienu metu prie jos švartuoti tris didesnius laivus, kad ją reikėtų pailginti 300 metrų.

                                Šiemet Uosto direkcija ketina pailginti krantinę 100 metrų ir investuoti į ją apie 10 mln. Lt. Paklaustas, kodėl krantinė ilginama tik 100 metrų, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, kad šiuo metu teturimos tik tokios galimybės.

                                Gylis prie krantinės pernai vasarą buvo padidintas iki 9,2 m, KTG pageidauja 11 m projektinio gylio, tačiau artimiausiu metu konteinerių terminale gilinimo darbai nenumatomi.

                                Pradėjus plaukti didesniems laivams į Klaipėdą KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminale iškilo problema švartuojant laivus prie 127-128 krantinių - laivų nosis gerokai išsikiša į akvatoriją. Uosto direkcija skyrė per 2 mln. Lt ir šiemet čia pirsas bus pailgintas pastatant švartavimo įrenginį su tilteliu. Netrukus turi prasidėti statybos darbai, kurie bus baigti per pusmetį. Tada prie pirso jau bus galima be problemų švartuoti ir 200 m ilgio laivus.

                                Operatorės investicijos

                                Didėjant krovinių srautui nebepakanka ir turimos technikos. Šiuo metu KTG jau veda derybas su keliomis užsienio kompanijomis dėl STS krano, skirto konteineriams pakrauti ir iškrauti iš laivų, įsigijimo. Preliminari tokio krano kaina - apie 4,9 mln. eurų. Kompanijos turimų dviejų STS kranų jau nebepakanka.

                                Prie konteinerių esančioje 9 ha rezervinėje teritorijoje ketinama įrengti konteinerių sandėliavimo aikšteles. Šių metų vidurį jau tikimasi turėti šios rezervinės teritorijos panaudojimo projektą.

                                Po kelių mėnesių į Klaipėdos uostą atkeliaus konteinerių krautuvas "Libhher", skirtas geležinkelio platformoms aptarnauti. Pasak V. Šileikos, tokio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas. Apie 1,5 mln. Lt. kainuosiantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Be minėtų stambių pirkinių, dar ketinama įsigyti du uosto traktorius ir 5 mažesnius konteinerių krautuvus.

                                Šiemet vasarį KTG visiškai atsisakė senos ir pradėjo dirbti su nauja automatizuota konteinerių valdymo programa. Šį mėnesį jau pradėjo dirbti ir du RTG kranai, kurių vienas kainavo per 1 mln. eurų, pernai metams baigiantis atgabenti į terminalą.

                                Valentinas UBAS
                                www.ve.lt
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  KROVINIAI. Klaipėdos uoste kartu su Būtingės terminalu šiemet sausį krauta 2,4 mln. tonų krovinių. Krova, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, išaugo 17,8 procento.

                                  www.klaipeda.daily.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Gerėja Klaipėdos uosto perspektyvos

                                    Šiomis dienomis Klaipėdos uoste valomas įplaukos kanalas. Netrukus jį ketinama dar pagilinti pusę metro ir praplatinti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad tai susieta ir su galimais papildomais Baltarusijos kroviniais. Klaipėdos uostas stengiasi sudaryti sąlygas, kad Baltarusijos kroviniai būtų gabenami pačiais didžiausiais laivais. Su S.Dobilinsku kalbėjosi žurnalistas Vidmantas Matutis.

                                    - Latvijos žiniasklaidoje pasigirdo teiginių, kad dalis Baltarusijos trąšų bus permesta iš Ventspilio uosto į Klaipėdą. Taip pat Lietuvos ir JAV prezidentų susitikime teigta, kad per Klaipėdos uostą Baltarusija galėtų apsirūpinti naftos produktais. Kiek realiai Klaipėdos uoste galėtų didėti Baltarusijos krova?

                                    - Klaipėdos uoste galėtume krauti maždaug po 12 milijonų tonų per metus tiek trąšų, tiek naftos. Naftos produktų kraunam kiek daugiau nei pusę to kiekio, trąšų - apie pusę. Nežinau, kiek papildomai naftos galėtų priimti Būtingės naftos terminalas. Manau, kad būtų neblogas būdas Būtingėje iš jūros priimtą naftą vamzdynais, tais pačiais, kur Rusija netiekia naftos Lietuvai, pumpuoti iki Baltarusijos. Kiek žinau, vamzdynas yra trūkęs Rusijos teritorijoje, o iki Baltarusijos jis yra tinkamas naudoti.

                                    Kol kas negalėčiau pasakyti, kiek Klaipėdos uoste papildomai galėtų atsirasti Baltarusijos krovinių. Tiesiogiai krovinių priėmimu rūpinasi ne Uosto direkcija, o konkrečios uosto kompanijos. Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimų, kad iš Ventspilio į Klaipėdos uostą gali būti permesta apie 800 tūkst. tonų trąšų.

                                    Kiek žinau, Baltarusijos gamintojai kelis kartus per metus rengia papildomus trąšų gabenimo per uostus tenderius. Iki šiol jie stengdavosi neprisirišti prie vieno kurio nors uosto. Daugiausiai Baltarusijos trąšų krauna Klaipėdos ir Ventspilio uostai.

                                    Dėl Baltarusijai skirtos naftos daugiau ką nors pasakyti nei tai, ką kalbėjo Lietuvos ir JAV prezidentai, negaliu. Klaipėdos nafta yra pasirengusi priimti iš jūros naftą. Tai ji ne kartą įrodė priimdama laivus su orimulsija.

                                    Pernai Klaipėdos uoste iš viso krauta per 4 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Be trąšų ir naftos produktų, dar kraunama įvairių generalinių krovinių. Konteinerinis traukinys „Vikingas“ beveik kiekvieną dieną kursuoja tarp Klaipėdos ir Odesos, tačiau didžiausias krovinių kiekis juo gabenamas tarp Klaipėdos ir Baltarusijos. Ypač populiaru „Vikingu“ gabenti baltarusiškus traktorius.

                                    - Išeitų, kad bent jau Baltarusijos krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą vizija yra žymiai geresnė, nei buvo, tarkim, prieš pusmetį, kai skelbta, jog baltarusiai per Kaliningrado uostą įsipareigojo krauti 1 mln. tonų trąšų.

                                    - Negirdėjau, kad būtų atšauktas Baltarusijos ir Rusijos susitarimas dėl 1 mln. tonų gabenimo per Kaliningradą. Bet Kaliningrado uostas nėra taip gerai parsiruošęs krauti trąšas kaip Klaipėda. Baltarusijos ir Rusijos atstovai norėjo daryti trąšų gabenimo per Kaliningradą eksperimentą reikalaudami, kad Lietuva jiems sudarytų lengvatines sąlygas. Mes siūlėme, kad eksperimentą jie darytų realiomis sąlygomis: norite gabenti – gebenkite, bet prie ko čia Lietuva.

                                    - Visą laiką atrodė, kad latviai turi gerus krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus, bet, kai kilo grėsmė, jog iš Ventspilio į Klaipėdą gali būti permesta dalis baltarusiškų trąšų, paaiškėjo, kad Lietuvoje geležinkelių tarifai geresni.

                                    - Galiu kalbėti tik remdamasis išvadomis pagal įvairius pasitarimus, nes oficialių dokumentų nėra. Latvių tarifai visada buvo lyg ir geresni. Bet buvo kalbų, jog latviai dotuodavo krovinių gabenimą. Galbūt latviai ilgą laiką tikrai turėjo gerus geležinkelių tarifus. Nuo tarybinių laikų Latvijoje buvo Baltijos krovinių gabenimo centras ir geresni geležinkeliai. Galbūt jie tuo naudojosi nepakankamai investuodami į geležinkelius. Matyt, tarifai nebuvo ekonomiškai gerai pagrįsti ir vieną kartą prieitas liepto galas. Tokias išvadas darau tik naudodamasis šaltiniu, kad latviai nesutiko sumažinti geležinkelių tarifų, nes tai padaryti jau sunku.

                                    Ne vieną pasitarimą turėjome dėl mūsų šalies geležinkelių tarifų. Mūsų, ir uosto bendrovių atstovų nuomone, yra niuansų, kur gal reikėtų ir daugiau rizikuoti. Nesakome, kad tik geležinkelininkų sąskaita. Reikia vertinti visą logistikos grandinę. Jei ateina papildomas krovinys, jį galima prisitraukti ir mažinant tarifus. Tokiu atveju galime ir visiškai atsisakyti uosto rinkliavų. Bet tai nedaug ką keistų visoje logistikos grandinėje. Jei mes 100 procentų atsisakome uosto rinkliavų, tai pagal pinigų sumą tai būtų tolygu tam, kad geležinkeliai atsisakytų 10 procentų savo tarifo. Tai labiau tinka vertinant Rusijos krovinių gabenimą.

                                    Su Baltarusija yra ir kitokių niuansų. Baltarusiai neskaičiuoja geležinkelio išlaidų gabendami krovinius per savo šalies teritoriją. Tai eina neva į vieną bendrą valstybės kasą. Todėl vertinant nuo Baltarusijos šiaurinės dalies į Latviją gabenamus krovinius lyg ir nesusidaro žymiai didesnis atstumas gabenti krovinius. Nors jei vertintume krovinių gabenimą iš pietinės Baltarusijos dalies, kur yra pagrindiniai pramonės centrai, akivaizdu, kad iki Klaipėdos gerokai arčiau nei iki Latvijos uostų.

                                    Kiek žinau, latviai nesutiko, kad patys baltarusiai per Latvijos teritoriją ekspedijuotų krovinius. Mes su tuo sutikome, svarbu, kad būtų krovinys. Mes netgi taikome nuolaidas tuo atveju, jei patys baltarusiai frachtuoja laivus.

                                    - Kokios yra Klaipėdos miesto ir uosto bendrų transporto mazgų vystymo perspektyvos?

                                    - Baigiamas tvarkyti šiaurinis uosto išvažiavimo kelias. Prie jo taip pat prisidėjo ir Uosto direkcija. Neseniai pervedėme 1,3 mln. litų. Dar 1,5 mln. litų skyrėme tvarkyti Manto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžai. Beveik 4 mln. litų skirta S.Dariaus ir S.Girėno gatvei tvarkyti. Kasmet gatvėms, kurios veda į uostą, tvarkyti esame įsipareigoję skirti po 3 mln. litų, nors visi išvažiavimo keliai pirmiausia tarnauja miestui.

                                    Pasigirdo teiginių, kad šiaurinis išvažiavimas beveik nereikalingas, nes uostas juo nedaug naudosis. Buvo planuota, kad uosto šiaurinėje dalyje bus konteinerių terminalas. Todėl ten buvo planuoja ir KLASCO išvažiavimo kelias. Tačiau atsirado naftos ir chemijos produktų terminalas, todėl šalia pavojingo objekto atsisakyta įrengti pagrindinį KLASCO išvažiavimo kelią. Be to, iš KLASCO šaldytuvų išvažiuoti per šiaurinę išvažą būtų sudėtinga. Tačiau negalima teigti, kad šiaurinis kelias pastatytas be reikalo. „Klaipėdos nafta“ gali pilstyti naftos produktus į automobilių cisternas. Jei kas nors atsitiktų „Mažeikių naftoje“, „Klaipėdos nafta“ taptų pagrindiniu kuro importo ir išpilstymo į automobiliųs cisternas centru.

                                    Kita vertus, yra atliktos studijos, kur nustatyta, kad visi įvažiavimo į miesto kelią tik 2-3 procentais tarnauja uosto reikmėms. Tik Baltijos prospekte į uostą judančio transporto srautas gali suintensyvėti, kai pradės veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas ir bus pastatytas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Studija parodė, kad uosto transporto intensyvumas Baltijos prospekte gali kilti iki 11 procentų.

                                    Planuojame pertvarkyti pietinį uosto išvažiavimo kelią. Turėtume gauti apie 50 mln. litų ES fondų paramos pietinę išvažiavimo keliui tvarkyti. Būtų sutvarkyta Perkėlos gatvė ir Taikos prospekto tęsinys nuo Jūrininkų prospekto. Per geležinkelį, kuris veda į Smeltės pusiasalį, turėtų atsirasti viadukas, sujungsiantis Perkėlos gatvę ir Taikos prospektą. Tada transporto srautas iš konteinerių terminalo judėtų Taikos prospektu iki Jūrininkų prospekto.

                                    Ateityje pietinis išvažiavimo kelias dar keisis. Pagal sutartį su savivaldybe esame įsipareigoję atlikti pietinės išvažos pro „Draugystės“ geležinkelio stotį į Klaipėdos - Šilutės kelią ties sankryžą į Šernus studiją. Po to kreipsimės Į ES ir tikėsimės gauti paramą. Tikimės, kad naują išvažą pavyks įrengti iki 2013 metų. Tai būtų galima padaryti ir anksčiau, tačiau yra iškeltas įsipareigojimas Lietuvos tūkstantmečiui iki 2009 metų pastatyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą ir sutvarkyti privažiavimo kelius į jį per Baltijos prospektą.

                                    - Praėjusią savaitę Klaipėdos uostas televizijoje nuskambėjo kaip verslo interesų nesutarimų vieta. Turima galvoje „Klaipėdos Smeltės“ ginčai su Birių krovinių terminalu ir Klaipėdos šaldytuvų terminalu. Ką ketina padaryti ir ką gali padaryti Uosto direkcija, kad uostas šiuo atveju nebebūtų prastai pristatomas?

                                    - Tai yra kompanijų ginčai. Nuo jų mes nesame apsaugoti. Kviečiame kompanijas susitarti, ieškoti sprendimų. Konfliktai vyksta seniai. Kai aš pradėjau dirbti, dar pusę metų tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir „Birių krovinių terminalo“ bendrovių buvo draugystė ir sutarimas. Kartu vaikščiojo, nešė popierius. Po pusmečio prasidėjo ginčai. Juokaujame, kad Uosto direkcijoje reikėtų steigti dar vieną skyrių bendrovių konfliktams analizuoti. Raštai eina jau daugiau kaip 4 metus. Jei vienas parašo kokį skundą, kitas tuoj būtinai rašo visiškai priešingai. Bandyta į ginčus įtraukti ir Uosto direkciją, bet sakiau, kad paliktų mus nuošalyje ir spręstų ginčus patys. Šiandien yra teismo sprendimai. Jie yra privalomi visiems, kam teismas uždėjo prievoles vykdyti. Mes jas vykdysime.

                                    Dėl ginčo tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo teismas yra įpareigojęs pasirašyti naujas sutartis. Pagal teismo sprendimą Birių krovinių terminalui pasiūlyta pasirašyti žemės nuomos sutartį tiesiogiai dėl jų statinių. Pagal teismo įpareigojimus taip pat esame pasiūlę nustatyti krantinių naudojimo tvarką: 103-104 krantinėmis naudojasi – Birių krovinių terminalas, o 101-102 naudojasi „Klaipėdos Smeltė“.

                                    Dėl konflikto tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Klaipėdos šaldytuvų terminalo taip pat įvykdėme tesimo sprendimą. Teismo įpareigojimu suteikėme Klaipėdos šaldytuvų terminalui teisę naudotis 100-ąja krantine. Ta krantine gali naudotis ir „Klaipėdos Smeltė“. Tiek vieni, tiek kiti pagal uosto taisykles privalo pateikti laivų statymo grafikus. Uosto kapitonas yra užprašęs tokių grafikų. Tačiau sprendimas, kurį mes įvykdėme, kiek žinau, yra sustabdytas, nes „Klaipėdos Smeltė“ vėl kreipėsi į teismą.

                                    - Kokie klausimai bus analizuojami kovo 1 dieną vyksiančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje?

                                    - Yra numatyti trys klausimai. Pagrindinis – dėl „Memelio miesto“ bendrovės siūlymo buvusioje „Laivitės“ teritorijoje statyti namus ir pramogų objektus. Taip pat bus teikiama nauja uosto žemės nuomos tvarka. Bus pateikta informacija apie vienos Ispanijos kompanijos siūlymą už Ispanijos vyriausybės lėšas parengti Šventosios uosto atstatymo projektą.

                                    www.klaipeda.daily.lt
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      APLENKĖ RYGĄ. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis per pirmąjį šių metų mėnesį yra trečias Baltijos valstybėse. Daugiausiai krovinių ir toliau pritraukė Talino jungtinis uostas. Antroje vietoje – Ventspilis. Klaipėda nuo jo atsiliko vos 78 tūkst. tonų. Tačiau Klaipėda aplenkė Rygos uostą beveik 300 tūkst. tonų.
                                      www.klaipeda.daily.lt
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                        APLENKĖ RYGĄ. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis per pirmąjį šių metų mėnesį yra trečias Baltijos valstybėse. Daugiausiai krovinių ir toliau pritraukė Talino jungtinis uostas. Antroje vietoje – Ventspilis. Klaipėda nuo jo atsiliko vos 78 tūkst. tonų. Tačiau Klaipėda aplenkė Rygos uostą beveik 300 tūkst. tonų.
                                        www.klaipeda.daily.lt
                                        Geros naujienos
                                        O kur būtų galima rasti pilną Baltijos uostų sausio mėn statistiką?
                                        www.scriptorium.ie

                                        Comment


                                          http://www.jura.lt/infocentre/lit/stevedoring.htm
                                          Paskutinis taisė Eimantas; 2007.02.28, 01:41. Priežastis: Radau šaltinį
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X