Rinkos apžvalgos ir naujienos

[tadux]

^^ sorry cia jau ne turto apibrezimas, o verslo.
O NT yra ilgalaikis turtas, bent taip yra ivardijamas finansistu.

Kad nekilnojamas turtas yra turtas manau niekas neneigs. Taciau kokia nauda jis mums gali atnesti cia jau kitas klausimas.

Mano asmenine nuomone turint didele dali ne likvidaus turto(NT) labai padideja bankroto rizika.

[vaidaslt]

svetimos išminties lašelis:

NT - nekilnojamas turtas - turėtumėt neapsigaut dėl žodžio "turtas". Turtu jis tampa , kai generuoja pinigų srautą t.y. jūs jį nuomuojat ir gaunat pajamas .

Del pinigu srauto generavimo..
velgi jis nebutinai turi generuoti pinigu srauta pajamu pavidalu, o gali mazinti kastus susidarancius neturint NT, ko pasekoje tenka nuomuotis busta ar patalpas.

[c2h5oh]

namai Belgijoj, žinoma kas ta Belgija- Europos užkampis be ekonomikos:
http://www.immoweb.be/EN/buy.Results...archongle t=X
ir nauji butai "briuksely"
http://www.immoweb.be/EN/Buy.Results... ctiontotale2=
dar vieną lietuvišką topą įdedu:
http://www.skelbiu.lt/2153001.html

radau neblogu variantu 1300 Eur uz kvadrata tikrai neatrodo daug lyginant su mussiskemis kainomis Nors aisku pas juos statybines medziagos pigesnes 30 % )))

pastebejau, kad pas juos butai ganetinai dideli lyginant su musiskiais tai ir kaina gaunasi atitinkama...

Belgijoje pastatų savininkai dažniausiai net nežino tikslaus buto/namo ploto. Berods, jų įstatymai reikalauja dokumentuose žymėti tik "išorinį" plotą - t.y. kiek ploto žemės užima pastatas. Kiek ten tų "kvadratų" yra viduje - jiems tai nerūpi.
Todėl perkamas ir parduodamas konkretus namas/butas, o ne kvadratai centimetro tikslumu.

[c2h5oh]

^^ sorry cia jau ne turto apibrezimas, o verslo.
O NT yra ilgalaikis turtas, bent taip yra ivardijamas finansistu.

Įvardijamas buhalterių Bet buhalteriai ir šaldytuvą apskaitys kaip "turtą", tuo tarpu investicine prasme šaldytuvą laikysime "vartojimu".

[c2h5oh]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13699064
Lietuvoje daugiausiai investuojama į statybas

Lietuvos bankas, parengęs Finansinio stabilumo apžvalgą 2006 metais, atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuva visą dėmesį ir investicijas ir toliau koncentruos į statybas, nekilnojamąjį turtą ir su tuo susijusius sektorius, kaip daro dabar, mūsų ekonomikos plėtra lėtės. Tai atsilieps ir gyventojams, kurių pajamų augimas taip pat stabtels, o vis didėjant būsto paskolų palūkanoms gali tekti dar laibiau veržtis diržus.

Lietuvos banko ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika DELFI aiškino, kad pinigų investicijoms į nekilnojamąjį turtą, statybų sektorių mes skolinamės iš savo bankų, kurie savo ruožtu pinigus skolinasi iš savininkų užsienyje ir juos perskolina Lietuvos investuotojams.
Reklama





„Šitie projektai ateityje neduos grąžos ekonomikai – pajamų iš eksporto. Tokiu atveju mes ir susiduriame su klausimu, iš ko mes tas skolas švedams (Lietuvos bankų savininkams – DELFI) grąžinsime“, – sakė M. Leika.


„Kol švedai duos pinigus, kol tie pinigai bus pumpuojami į šalies ekonomiką, tol ir mūsų ekonomika taip pat labai sparčiai augs. Jeigu jie suabejos ir pagalvos, kad gali surasti pelningesnių rinkų, tokiu atveju mūsų ekonomika pradės stagnuoti. Tai yra natūralus verslo ciklas“, – pridūrė jis.



Lietuvos banko analitikas pastebi, kad namų ūkių pajamos Lietuvoje taip pat auga iš dalies dėl sparčios nekilnojamojo turto sektoriaus plėtros, taigi stabtelėjus jo augimo tempams, tai iškart pajus ir patys gyventojai. Lietuvos banko duomenimis, gerėjant gyventojų lūkesčiams šių paskolų portfelis pastaruoju metu augo itin sparčiai (74 procentai 2007 m. kovo mėn. duomenimis).


„Mes ir akcentuojame, kad galbūt žmonės pernelyg optimistiškai vertina savo galimybes, o bankai ne visada tinkamai išaiškina žmonėms tas rizikas. Žinot, visi labai nori užimti didesnę rinkos dalį, konkurencija yra didelė ir jie labai lengvai duoda kreditus“, – sako M. Leika.


„Reikėtų šiek tiek konservatyviau skolintis, nors didelės rizikos, kad bankai patirs nuostolius, nematome, čia yra daugiau makroekonominės plėtros rizika“, – rekomenduoja jis.


Pašnekovas tvirtina, kad tol, kol žmonių pajamos augs greičiau nei didėja palūkanos ir būtiniausių produktų kainos, problemų kilti neturėtų, tačiau situacijai pasikeitus greičiausiai nukentėtų „ribiniai“ bankų klientai, kuriems po būsto paskolos grąžinimo kas mėnesį pragyvenimui lieka 400-500 Lt.



Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais investicijos į nekilnojamąjį turtą ir kitą su juo susijusią veiklą sudarė 22 proc., į statybas – 3,8 proc., apdirbamąją gamybą – 15,2 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,3 proc.


Lietuvos banko duomenimis, iki šių metų balandžio namų ūkiams bankai buvo suteikę 17,622 mlrd. litų paskolų iš jų 11,641 mlrd. Lt sudarė būsto paskolos.


Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas ims lėtėti šių metų pabaigoje- kitais metais. Pernai šalies BVP didėjo 7,5 proc.

[tagamorezapenerifaketris]

Baltijos šalių ekonomikas vėsina lūkesčiai

VZ.LT 2007.07.05 11:53
Skaityti komentarus(2)

Trijų Baltijos valstybių ekonomikoms grėsmė kyla ne dėl galinčio sumažėti užsienio pasitikėjimo šalimis, o dėl vartotojų elgesio pasikeitimo. Pastarųjų lūkesčiai dėl tolimesnio ekonomikos augimo jau nėra tokie optimistiški, rašo "The Financial Times".

Tačiau Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, sudaromas iš gyventojų namų ir šalies ekonominės padėties vertinimų, per birželį padidėjo 1 procentiniu punktu ir buvo lygus 9. Per metus pasitikėjimo rodiklis augo 8 procentiniais punktais.

Anot britų dienraščio, į neigiamą pusę Baltijos šalyse besikeičiantys lūkesčiai gali numušti NT kainas ir gerokai sulėtinti šalių ekonomikas. O toks vadinamasis "kietas nusileidimas" apsunkintų Baltijos valstybių planus pasivyti Vakarų Europą. Netgi Estijoje, turtingiausia vadinama trijulės šalyje, BVP vienam žmogui sudaro tik du trečdalius ES vidurkio.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemos sugadintų ir čia dominuojančių Skandinavijos bankų balansus. "The Financial Times" teigimu, pastarieji investuotojai itin daug prisidėjo prie Baltijos šalių augimo.

"Bankai yra visiškai atsakingi dėl padėties čia", - sako Irena Krumanė (Irena Krumane), Latvijos finansų ministerijos valstybės sekretorė. Anot jos, bankai daugiausia dėmesio skiria paskoloms vartotojams, o ne eksportuojančioms bendrovėms.

Savo ruožtu bankai jau sugriežtino paskolų dalinimą, skolinimosi augimas lėtėja, vartotojai ima daugiau taupyti.

"Mes stengiamės pranešti rinkai, kad reikia būti atsargiems - neskubėk, jei tai nėra būtina", - kalba Audrius Žiugžda, SEB Vilniaus banko prezidentas.

Atkreipiamas dėmesys, kad lėčiau brangsta NT, vartojimas bei BVP augimas taip pat lėtėja, tačiau atlyginimai, infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas auga vis dar sparčiai.

"Panašu, kad bus "kietas nusileidimas, - komentuoja optimistiškiausia tarp reitingų agentūrų vadinama "Moody's". - Net jeigu augimas staigiai sulėtės, tai bus juntama kaip recesija".

Daugiausia dėmesio skiriama Latvijai - jos ekonomika laikoma labiausiai įkaitusia. Tai patvirtina ir Lietuvos kaimynės centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius (Ilmars Rimševičs). Jo nuomone, dabar reikia imtis tokių priemonių, kad jos ekonomikos neatvėsintų per greitai.

"Įspėjimų, kad ekonomika turi sulėtėti yra. Tačiau mes negalime paspausti stabdžių kaip automobilyje", - dėsto p. Rimševičius ir priduria, kad jis vis dėlto dar nėra pasirengęs skelbti aliarmą.

[somis]

Toks Įspūdis, kad anglai sako, kad NT staigiai pigs, o Lietuviai ir skandinavai sako, kad toliau lėtai brangs ir tikėk žmogau kuo nori.
Ačiū.

[deep'as]

Už reklamą apie atpigsiančią žemę - 19 tūkst. Lt bauda

Geras bairis. Kažkas sunerimo, kad dėl tokios reklamos gali nuvertėti turima žemė ir padavė į teismą.

Gal tai daryti reikėtų kažkiek subtiliau. Pvz. kad ir užsakomaisiais straipsniais? Juk niekas nenubaudė nei vieno butai branks straipsnio autoriaus.

[somis]

Gal tai daryti reikėtų kažkiek subtiliau. Pvz. kad ir užsakomaisiais straipsniais? Juk niekas nenubaudė nei vieno butai branks straipsnio autoriaus.

nes tai nebuvo straipsniai "butai piks"

[vaidaslt]

Už reklamą apie atpigsiančią žemę - 19 tūkst. Lt bauda

Geras bairis. Kažkas sunerimo, kad dėl tokios reklamos gali nuvertėti turima žemė ir padavė į teismą.

Gal tai daryti reikėtų kažkiek subtiliau. Pvz. kad ir užsakomaisiais straipsniais? Juk niekas nenubaudė nei vieno butai branks straipsnio autoriaus.

uz klaidinancia reklama yra baudziama ir cia i teisma niekas nedave , tik Konkurencijos taryba paskyre bauda ir tiek..

[deep'as]

uz klaidinancia reklama yra baudziama ir cia i teisma niekas nedave , tik Konkurencijos taryba paskyre bauda ir tiek..

Atsiprašau. Ne taip susakiau. Ne į teismą padavė, bet komisijai apskundė.

[tadux]

Estijos NT vystytojai atsikrato savo projektų

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...1-8797404569cd

Labiausiai pabrango būstai Kaune ir Klaipėdoje

http://www.balsas.lt/naujienos/versl...raipsnis134900

Kodėl Klaipėda aplenkė sostinę butų kainomis?

http://www.balsas.lt/naujienos/versl...raipsnis134387

[tagamorezapenerifaketris]

"rumas" parduoda nebaigtą projektą "gabija"

[mindakas]

"rumas" parduoda nebaigtą projektą "gabija"

gal tiksliau skambetu: nepradeta statyti projekta "gabija"

[tadux]

Rygoje dalis butų atpigo iki 4%

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...6f&ref=lastadd

[c2h5oh]

Apie NT rinkos dalyvių pelno maržas

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...5-d21acb3abc7a

Pelningiausios - NT bendrovės

Didžiausiais pardavimais pernai kaip ir užpernai galėjo pasigirti AB "Mažeikių nafta", UAB "Maxima LT" ir "Achemos grupė". Tuo tarpu pagal pardavimo pelningumą pernai pirmavo NT bendrovės, daugeliu atveju nepatenkančios ne tik į pirmą, bet ir į tolesnius didžiausias pajamas gavusių įmonių šimtukus.
Susiję rašiniai vz.ltDidžiausias pelningumas - 68,61%


Milijardą litų viršijančiomis pajamomis pernai Lietuvoje galėjo pasigirti 9 įmonės, skelbia kasmetinis specialus "Verslo žinių" priedas "TOP 1000".

2006 m. "Mažeikių nafta" gavo 11,68 mlrd. Lt, "Maxima LT" - 5,27 mlrd. Lt, o "Achemos grupė" - 2,56 mlrd. Lt pardavimo pajamų.

Likusioms septynioms pirmo dešimtuko bendrovėms - UAB "Lukoil Baltija", "Palink" grupei, UAB "Senukų prekybos centras", AB "Lietuvos geležinkeliai", UAB "Norfos mažmena", "MG Baltic koncernas" ir SBA įmonių grupei teko 1 - 2 mlrd. Lt pajamų kiekvienai.

Į šį dešimtuką pernai įšoko "Senukai" ir "MG Baltic", kurių pajamos 2005 m. nesiekė milijardo. Nei užpernai, nei pernai milijardinės apyvartos negavusioms AB "Lietuvos energija" ir AB "Achema" teko palikti 2006 m. dešimtuką.
Vienvaldės pelningiausiųjų įmonių lyderės pernai buvo NT valdymu besiverčiančios UAB "MG Valda" ir UAB "Akropolis". Jų pelningumas sudarė atitinkamai 270,12% ir 266,84%. Abiejų šių lyderių pelningumas buvo mažesnis nei 2005 m.
Pagal pardavimus šios bendrovės užėmė 598 ir 133 vietas. Trečia pelningiausia šalies įmonė - "Vilbra" - nuomoja NT ir prekiauja fotoprekėmis. Jos pelningumas nesiekė 100% (99,28%)
Pirmajame pelningiausiųjų dešimtuke puikuojasi dar 4 NT bei investicinius projektus (tarp kurių ir NT) vystančios bendrovės - "Hanner" grupė (6 vieta, 60% pelningumas), "ŽIA Valda" grupė (7 vieta, 53,8%) ir "Invalda" (9 vieta, 37,54%).
Pirmoji su NT nesusijusi bendrovė pelningiausiųjų dešimtuke - laivų remontu užsiimanti AB "Laivitė" (4 vieta, 75,28% pelningumas). 20% pelningumą pernai peržengė 27 Lietuvos bendrovės, patekusios į TOP 1.000 sąrašą.
Pagal pardavimo pajamų pokytį pernai taip pat pasižymėjo su NT susijusios bendrovės. 420% pajamas augino statybinėmis medžiagomis besiverčianti UAB "Tegra" (1 vieta), 333,77% augo statybų bendrovės "Šilna" pajamos (3 vieta), dar 181,13% pajamas augino kita statybų bendrovė - UAB "KRS".
Su NT susijusių nišų - baldų gamybos įmonė AB "Karigė" bei šviestuvų
gamintoja UAB "Artilux Baltija" taip pat atsidūrė daugiausia pajamas auginusiųjų dešimtuke (atitinkamai 201,31% augimas ir 6 vieta bei 167,55% augimas ir 8 vieta).
Atliekų ir biokuro verslo atstovai 2006 m. tūkstantuke taip pat rado vietos. Antrą vietą pajamas labiausiai auginusiųjų sąraše užėmė UAB "Bionovus" (biokuro gamyba, atliekų perdirbimas, 380,56% augimas), o dešimtą - UAB "EMP recycling" (atliekų perdirbimas, 147,66% augimas).

[tadux]

Latvijoje statoma didžiausia Baltijos šalyse cemento gamykla

Iki kitų metų pabaigos Latvijoje pradės veikti viena moderniausių Europoje cemento gamykla.

Į ją 220 mln. eurų investavusi Meksikos bendrovė „Cemex“ teigia, kad nauji jai priklausančios cemento gamyklos Brocenuose prie Saldaus gamybiniai pajėgumai ir Liepojoje statomas terminalas visiškai patenkins ne tik Baltijos šalių poreikius, bet ir leis eksportuoti produkciją į kitas šalis, praneša Latvijos dienraštis.

http://www.balsas.lt/naujienos/pasau...raipsnis137016

[Analitikas PlėtRa]

Vienas absurdiškiausių dalykų NT rinkos tyrimuose skaičiuoti kainų pokyčius kas mėnesį. Tai dar gerai, kad ne kasdien lygina, kaip akcijų rinką. Elementariai, vasara pasireiškia mažesnis aktyvumas pirkėjų dėl sezoniškumo, todėl yra didesnė tikimybė daugiau nusiderėt. Be to, aš jau nekalbu apie tai, kad skaičiuojamas greičiausiai elementarus kv. m vidurkis, tai priklausomai nuo to, kaip pasiskirstė butai rajonais ir kokybe, tokie kritimai galimi kas antrą mėnesį, kaip ir kilimai. Nenustebčiau, jei liepos mėnesį pasirodytų pranešimas, kad 5 proc. pakilo kainos. Tokie palyginimai nieko nesako. Ketvirčius galima lygint, nors irgi dar atsargiai, o geriausiai viską atspindi metiniai palyginimai, pvz.kad ir kas mėnesį bet su tuo pačiu pernai, bei tempas kitimo.

O kas dėl pelningumų, tai nesu buhalteris, bet ten su ta apskaita šiais laikais tokių fokusų būna, kad čia irgi dar negalima nieko spręsti. Būna net ir taip, kad apyvartos nebuvo, bet pelnas koks milijonas (Dėl turto vertės perskaičiavimo ir įtraukimo i pelną), tai ką - pelningumas begalybinis??? Reiketų, norint suvokti, kas ir kaip, skaičiuoti nuosavo kapitalo grąžą, nes NT įmonės, ko gero, labiausiai užsiskolinusios iš visų.

[mindakas]

Ketvirčius galima lygint, nors irgi dar atsargiai, o geriausiai viską atspindi metiniai palyginimai, pvz.kad ir kas mėnesį bet su tuo pačiu pernai, bei tempas kitimo.

Cia tai parasei visiska demagogine nesamone. Visu pirma man kaip pirkejui yra svarbu kazkiek orientuotis kas vyksta rinkoje, kol as ieskau buto. Butent einamuoju laikotarpiu, o ne kas buvo pries metus. O metu senumo lyginimas yra visiskas absurdas bei galimybe manipuliuoti skaiciais. Ta buvo galima pastebeti praejusiu metu pabaigoje, kai kainoms krentant arba bent jau likus stabilioms, buvo pasakojama kiek jos uzaugo per paskutinius metus (nors tuo metu jos krito). taigi akivaizdi manipuliacija.

Paprastas pavyzdys. Tarkime nuo 2006 metu sausio iki birzelio kainos pakilo 20 proc. Ir butas kainaves 4000 Lt/m2 pabrango iki 4800 Lt/m2. Paskui tarkime kita pusmeti kaina pakilo dar 10 proc. ir butas jau pabrango iki 5280 Lt/m2. Jeigu per 2007 metu sausi - kova kainos nukristu apie 15 proc. ir butas tekainuotu 4488 Lt/m2. Bet Gerbiamas analitikas pletra sakytu: "nesamone lyginti ketvirciu kainas, nes jos nieko nereiskia! Kainos nekrenta! Atvirksciai: palyginimas su 2006 metu pirmuoju ketvirciu (tada butas dar kainavo 4000 Lt) rodo, kad per metus kainos pakilo maziausiai 12 procentu! (nuo 4000 tada iki 4488 dabar) !!!

Stai akivaizdus pavyzdys, kaip galima manipuliuoti statistika. kainoms krentant galima toliau pasakoti apie kilima, nes jeigu Analitikas pletra dar palygintu ta kainu lygi su pvz. 2003 metu lygiu, galetu konstatuoti, kad kainos per paskutinius tris-keturis metus padvigubejo, o kritimas - turbut jei ir yra - tai laikinas ir netikslus reiskinys

[tadux]

jei nori numatyti rinkos tendencijas turbut geriau lyginti su praejusiai metais, bet jei nori isigyti NT siuo metu gali lyginti ir su vakar diena ir i tai atsizvelgdamas keisti kaina.