Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Būsto kainų burbulas (sprogs ar ne?)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomasl Rodyti pranešimą
    Analitikui.
    Ateinu aš į jūsų banka,
    ir pakišu verslo plana, tai yra ant nupirktos žemės , detalusis parengtas 22 a. gyvenamui namui su parkingu, reikia finansavimo 25 mln. 2 metam. pareiskiu kad 30 proc. yra rezervuota.
    Klausimas , ar finansuotumet šiuo metu 100 proc reikiama objekto suma ?
    22 arai? Gyvenamas namas? Čia individualus ar daugiabutis? Visų pirma, tai turėtum imti ilgesniam laikotarpiui (15-20 m) mažesnės mėnesinės įmokos, jei viską parduotum - galėtum grąžinti likusią sumą, kai tik priduosi namą ir susirinksi pinigus. 25 mln.? priklauso kiek čia išeina investicijos kv. m, jei sąmata per didelė, tai reiškia, kad tu nori išsicashinti pinigų kažkam kitam dar, ne tik statyboms. Be to, jei jau 30 proc. rezervuotų, tai iš pradinių įmokų dalį statybos gali finansuotis. Galų gale, 100 proc. statyboms niekada neduoda. max. 80 proc. Kaip matai, ne viskas taip paprasta, bankas atidžiai žiūri visus skaičius, turi savo taisykles, kaip ir kas turi būti paskaičiuota, ir 100 proc. rizikos ant savęs nepasiima. Dar be to, įvertins tavo sklypą, gal pareikalaus kito užstato, laidavimo iš kokios motininės įmonės, įvertins patirtį NT versle. Jei esi nauja neaiški firmelę - labai didelis klausimas, ar iš viso iki svarstymo prieis tavo klausimas.
    Jūsų,
    Analitikas PlėtRa™

    Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

    Comment


      Comment


        o rodyklės su neatitinkančiom ašies datom prie ko čia?
        Jūsų,
        Analitikas PlėtRa™

        Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

        Comment


          Analitikui.
          teisingai 100 proc. nieks projekto nefinansuoja, o naujos statybos būsta privaciam subjektui finanasuoja 100 proc.(pagal rodiklius)
          (beje gal galėtum paaiskint kodie daba nuo tavo minimų 80 proc iki 50 proc krito ?)

          Tai tarkim užstatė ta pačia žemę ir gavo reikiama finansavima.
          viso 25 mln. plius palūkanos.(lt pareina iš es)
          pradeda statyt.samdo firmas, kurios tempia samatas.
          kuriose yra pagrindinai: DU, mokeščai, medžiagos(plius pelnas) ir kibo pelnas.
          Štai šitie pnigai pasiskleidžia.
          Iš DU: pilietis X jau traukia i banka paskolos, gerinti savo gerbuvio (pinigai skolinti).
          Mokesčiai: ir tap yra kam priglaust, nesiplėsim.
          Medžiagos: bene 80 proc importas, o nuo perpardavimo antkainio, kai kam pradeda kilti gyvenimo lygis,
          ir šie ryžtas gerbuvį gerint(pinigai skolinti).(šie pinigai iš tikro grįžta iš kur ir atkeliavo, i es ar kt. su dideliu pelnu)
          Pelnas: čia tauta jau pasikabina truputi lt, bet jų yr mažuma.
          Tai taip ir išsisklaidė mln.
          Įvykai klostosi toliau,
          Ateina pilietis statybinkas ar kt., su geru met. vidurkiu algos ir paprašo iš to pačio banko paskolos paskolintam būstui įsigyti.
          Bankai tai suteikia ir netrukus, projektas parduotas.
          prasisukusi 2 kart pinigų kasrusėlė su pelnais, ir tada lietuvoje pasilieka,
          keleta firmu vadovu su pagerėjusia finansine padėtim.
          projekto vystytojas su super pelnais. (kuris tuoj pat imeta i žemę visus iki vieno lt.)
          ir kalnelis pilietinikų su 30 / 40 metų darbo skolos našta kuri ir padengia visus išvardytus aukščiau.

          Supraščiau jai šiš procesas vyktų be perstojo, tai kokia bėda.
          Bet dabar sustojus paskoloms stoja ir procesas, ir kuriama mes nieko nepagaminome, nieko neuždirbome,nieko nesukurėmė, o tik perpapardavinėjom ir pasistatėm nt turta, kurio vertė tiesiogiai proporcinga jo interesantų kiekiui.
          Ir tai būtų nusišvilpt,
          bet vot kad į šį sektorių supuolė didž. dalis žmn. ir metė savo ankstenė veikla, ir kad tai tapo daugm. pragyvenimo šaltiniu, ir ekonomikos varikliu, vot čia tai jau labai liudna.

          Beje Analitikas ten 22 aukštai turėta omen, kiek suklaidinau.
          Paskutinis taisė Tomasl; 2007.08.25, 23:36.

          Comment


            Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
            o rodyklės su neatitinkančiom ašies datom prie ko čia?
            Turbut prie kazkurios kitos salies, galbut usa.
            Japonijoje zhemes kainos istikruju nepaliaujamai smuko jau nuo pat ~'90.

            Kas link musu lietuvisku reikalu, tai "optimistai" (=brangs, arba bent jau nepigs) daro keleta prielaidu, pvz:
            1. nebus jokiu ekonominiu sukretimu, nesvarbu ar savo gamybos ar isoriniu
            2. gyvenimas geres tokiais pat tempais kaip iki siol
            3. Pasiula pavyks islaikyti tokiame paciame zemame lygyje kaip iki siol
            4. jei ka, developeriai turi neissemiamas kishenes ir gelezhine kantrybe, todel gali laukti neapibrezta laiko tarpa

            Net nezinau kiek visa tai realistiska. Del ekonominiu sukretimu galima tik speliot, bet manau, kad jankiu krize atsilieps ir mums. Pasaulis sioje vietoje yra labai nemaloniai globalus.

            Gyvenimo gerejimo atzvilgiu jau uztikrintai vejames europa. Paziurejus i vilniu tiesa pasakius netaip jau baisiai daug ir liko. Problema tame, kad kuo labiau artejam - tuo labiau leteja gerejimo tempai. Augant algoms tenka didinti nashuma, o tai savo ruoztu arba mazina darbo jegos poreiki (=auga bedarbiai) arba vercia didinti apimtis. Kas isotintose rinkose nera taip paprasta.

            Toliau, zhemes ir seip naujo busto pasiula kol kas sekmingai ribojama administracinem priemonem. Bet sito status quo amzinas islaikymas yra gerokai sudetingas reikalas. Kazkaip nepasakyciau, kad zhemes lietuvoje fiziskai nera. Dirvonuojanciu lauku net ir apie vilniu daugiau nei daug. Todel vienais ar kitais budais pasiula neisvengiamai atsiras, nes juk visi nori uzdirbti.
            Jei kainos nustos kilti, tai tokios zhemes savininkai mintyse i debeta uzsirashe N milionu nelabai apsidziaugs, kad tuos milionus ryja infliacija. Todel bandys juos pavesti i tikrus pinigus idant investuot uz geresnius procentus. O tam reikes leisti kaina. Lygiai ta pati darys ir kaimynai. Na ir t.t., grandinine reakcija.

            Cia prieiname prie jau mineto kantrybes klausimo. Gerai, jei i visa sita bizni sumerktos nuosavos leshos. Ir gali gamblinti sakydamas "tegu stovi iki geresniu laiku", nors ir 5 metus, "valgyt neprasho". O jei tai skolinti pinigai? Reikia grazint paskola, reikia moket palukanas. Ir ne po 5 metu, kai galbut viskas pajudes, o dabar. Ir nezinia kiek ilgai. Gali pasiskaiciuot pats kiek tai kainuoja ir kiek zheme veliau tures pabrangt, kad apsimoketu laukt. Tas pats ir su inkilais. Tiesa juos imanoma nuomoti, bet pajamos is to gaunasi ganetinai kuklios (atitinkancios LT realijas), o ir prisideda galvos skausmo.

            Todel as asmeniskai netikiu, kad kainos "stabilizuosis". Sustoti biznyje tolygu zingsniui atgal. Jos arba kils minimum kokius 10% per metus arba kris.

            Kas link kilimo, tai mano nuomone sioje vietoje lietuvos rezervai jau issemti. Tai ipac parodo tokie reiskiniai, kaip paskolos 30'iai metu. Jei butu pakankamai mokiu klientu, tai bankai ju net nesiulytu. Tokios paskolos savo natura IMHO niekuo nesiskiria nuo amerikietisko "subpraimo". Ir pasekmes gali buti labai panasios.

            Anot statistikos, statybos lietuvoje sudaro bent ketvirtadali visos oficialios ekonomikos. Ir dar neaisku kiek nuo jos priklauso gamybos dalies % ir kiek jai dirba "juodai". Todel "uzkonservuoti" viso sito reikalo nepavyks, jei nestatysim (arba minetas sektorius bent jau stagnuos), tai visa tai skaudziai pajus ne vien developeriai, bet ir visa likusi lietuva. Kuri ir yra NT ir banku kreditu vartotoja. Kas savo ruoztu dar labiau smogs minetiems bankams beigi developeriams.

            Beje, NT developeriai nera vieninteliai rinkos dalyviai keliantys kainas ir besitaikantys i vis geriau gyvenanciu pilieciu pinigines. Energija, maistas visokios paslaugos brangsta taip pat.
            Taip pat neatsilieka ir valdzia, tolydzio ivesdama regresyvinius mokescius ir taip dar labiau mazindama neturtingos daugumos pajamas.

            Comment


              kažkada Plėtra minėjo, kad bankų konkurencija didelė. Keistas toks teiginys, kai bankai virina rekordinius pelnus, ir yra pelningiausių įmonių sąrašo aukščiausiose pozicijose. Be to, Lietuvoj refinansavimas dar nepaplitęs. Sustojus paskolų portfelio augimui, manau, pamatysim tikrą konkurenciją.
              Statybos Technikumo Technikumas

              Comment


                "Analitikas": o rodyklės su neatitinkančiom ašies datom prie ko čia?
                tiesiog ant 80 - 93 m. japonijos NT kainų, gražiai užsikloja 90 - 2006 JAV kainos. Aišku viską ir pats supranti, tiesiog tokia pozicija tau paranki:

                Comment


                  Comment


                    Tomasl - beveik nieko nesupratau iš to tavo minčių srauto, sorry. Numanau, ką norėjai pasakyti, bet situacija nėra tokia tragiška. Pramonė taip pat auga, o statybos augo sparčiai, nes buto labai žemam lygyje. Dabar tie augimai apstos.

                    Tegasunkuištarti - pelningumas didelis, kol nežiūrime į santykinius rodiklius. Kai maržos nusirita žemiau 0,5 proc, ar net 0,1 proc., tai argi tai ne konkrencija?? Čia realūs pavyzdžiai, kurių žinau, bet atskleisti,savaime suprantama, kam tokios maržos duodamos negaliu, ir tai ne kelių milijonų paskolėlės. Konkurencija yra žiauri - pasiūlei 0,01 didesnę maržą ir viso gero, kelių savaičių darbas ruošiant finansavimo projektą nueina velniop. Be to, bankai ne ką mažiau užsdirba ir iš kitų sričių. Bankinės operacijos - 3-4 lt už paprastą pavedimą, čia sakyčiau apiplėšimas, tai paskaičiuokit kiek iš to vien gaunasi pajamų. Be to, sužinotumėt jūs kiek pagrindinės banko bitės darbininkės - kasininkės uždirba, tai pelnais nesistebėtumėt. Tas pats ir su žemesnio rango administracijos darbuotojais (asistentai, vadybininkai ir t.t.).

                    Neko - kas man palanku, aš žinau. galit sėdėt ir svarstyt, kad būtų jeigu būtų, lyginti išsivysčiusias šalis su mumis, pateikti 100 burbulo sprogimo versijų, operuojant profaniškom išvadom ir įsivaizdavimais, skaičiais, kuriuos neva žinot. Aš tuo tarpu renkuosi stebėti situaciją kas dieną ir iš to darytis savo išvadas. Kol kas aš nieko baisaus nematau, ta prasme, nepaisant to, kad sitaucija ir taip yra nelogiška, bet deja jai kisti kol kas prielaidų ypatingų nėra, kai jos bus - tada ir pakeisiu plokštelę ir galbūt Jums pritarsiu. Bet tai BUS LAIKU, o ne be laiko iš krištolinio rutulio išpranašauta.

                    Peace. I'm off this empty discussion.
                    Jūsų,
                    Analitikas PlėtRa™

                    Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                    Comment


                      Cia zmones bando prognozuoti ateiti remdamiesi pavyzdziais bei surinkta informacija. Speju kad kai jau tu pamatysi kazka baisaus (jeigu aisku taip bus) tai beliks tai konstatuoti kaip ivykusi fakta.

                      Comment


                        Įtikinot, ponai ekspertai, atsistatydinsiu iš savo pareigų, paliksiu NT srity, eisiu plytų dėliot, ir uždirbsiu daugiau ir vietą užleisiu kažkam, kas geriau išmano..

                        O prognozių tikslumas yra 50 proc. - sprogs arba nesprogs. Priklausomai nuo įvykių interpretacijos prognozuotojai vieni tampa teisūs, kiti pasmerkti. Nepažįstu nei vieno ekonomisto, kuris nuolat būdavo teisus. Juk doleris ir Afrikoj doleris.
                        Jūsų,
                        Analitikas PlėtRa™

                        Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                        Comment


                          Būsto kainos Klaipėdoje šauna į kosmosą
                          kosmonautai %)
                          Panika veja iš tėvynės

                          šie straipsniai vienas kitam neprieštarauja, jie gražiai papildo vienas kitą

                          Comment


                            Daugėja latvių, vėluojančių mokėti paskolų įmokas

                            Pernai metų pabaigoje kreditai, kurių įmokos vėluoja, sudarė tik 4,9 proc., o šių metų birželį šis skaičius pasiekė jau 6,1 proc.

                            Comment


                              Dar nėra labai baisu. Pagal straipsnį paaiškėja, kad dauguma paskolų vėluoja tik mėnesį.

                              Bankai mano, kad tai dar pakankamai saugu (bent jau remiantis šia literatūra):
                              http://vz.lt/Default2.aspx?BlogID=25...&readcomment=1

                              Comment


                                Cia paeme chriushovke uz $540,000 doleriu ir paziurejo ka galima nupirkti kitose pasaulio salyse uz tuos pinigus (daug kur isejo nemazos vilos). Veiksmas Maskvoje vyksta ir mes tokio marazmo dar nepasiekeme, bet vis tiek analogiju daug. http://www.fishki.net/comment.php?id=25101

                                Pvz Vokietijoje galima nuprkti visa nama su 6 butais ir nuomininkais http://www.eurofirma.ru/property/rea/00976/
                                arba 10 mazu namuku http://www.eurofirma.ru/property/rea/03239/
                                Paskutinis taisė Gladiator; 2007.08.27, 16:02.

                                Comment


                                  http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...&readcomment=1

                                  „Pasak jo, galimas krizes latvių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje liudija kompanijų nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų, darbo jėgos trūkumas ir pasiūlos perteklius.“

                                  Iš kur ten pas juos perteklius?

                                  Comment


                                    Tai juk ir Lietuvos, ir Latvijos įmonės Rygoje statė belekiek būstų O šiaip statistikos nežinau, bet jei ten panaši situaciją į Lietuvą, tai galbūt daug latvių emigravę į kokią UK ,ir mažėja gimstamumas. Tuomet aišku, kad žmonių mažėja, būstų daugėja.

                                    Comment


                                      lietuviai pernai į tėvynę parsiuntė 1mlrd litų, latviai -1,3mlrd. nemanau, kad jie tiesiog daugiau uždirba
                                      delfy buvo straipsnis kažkada, bandau atrast:
                                      apie lietuvių mlrd jau radau, http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12202947
                                      Paskutinis taisė tagamorezapenerifaketris; 2007.08.28, 10:32.
                                      Statybos Technikumo Technikumas

                                      Comment


                                        Parašė tagamorezapenerifaketris Rodyti pranešimą
                                        lietuviai pernai į tėvynę parsiuntė 1mlrd litų, latviai -1,3mlrd. nemanau, kad jie tiesiog daugiau uždirba
                                        Iš kur statistika?..
                                        Jūsų,
                                        Analitikas PlėtRa™

                                        Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                        Comment


                                          Dar vieną kasnelį numetė:
                                          http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=14202848

                                          geležinė ramybė

                                          Comment

                                          Working...
                                          X