[VLN] Senų ir naujų kvartalų palyginimai

[Lettered]

Butą pirkau jau įrengtą/suremontuotą, be to, kai nesi patyręs tiesiogiai ir vadovaujiesi stereotipais visada galvoji, kad "naujos statybos namai tai ne sovietiniai, bus gera garso izoliacija".





Standartai yra, tik jie labai minimalistiniai. Pagal galiojančius STR, naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Realiai tai labai maži reikalavimai, nes jei namas pastatytas iš mūro plytų - jis automatiškai atitinka šiuos minimalius reikalavimus (monolitiniams/blokiniams reikia papildomų investicijų):



http://www.statybunaujienos.lt/nauji...ne-gadina/5940

Tai realiai visi naujų namų vystytojai ir apsistoja ties tuo minimaliu C klasės standartu (tame straipsnyje matysite, kad kai kurie net ir šito minimalaus reikalavimo neatitinka, bet prasmunka, nes niekas Lietuvoje to netrikrina ir faktiškai nereguliuoja). Kažkada kai ieškojau mačiau, kad kažkoks mažaaukštės statybos lux daugiabutis Valakampių miškuose gyrėsi, kad siūlo išskirtinai aukštą B garso izoliaciją pirkėjams.

Daugumai pirkėjų garso izoliacija nerūpi, todėl vystytojai nelabai ir stengiasi kažką daryti daugiau nei minimalūs reikalavimai, nors investicijų čia daug tikrai nereikia.

[Saliamonas]

Įdomu standartinis sovietinis daugiabutis (chrusčiovkė ar naujausias), turbūt, priskiriamas prie B arba netoli to? Kam tada A tenka, senamiesčio istoriniams pastatams ar tik garso įrašų studijai pagal spec. užsakymą?

Dėl sovietinių nežinau, bet nauji kaip taisyklė skelbiasi atitinką tik C akustinę klasę, žr. pvz:

https://www.ozokvartetas.lt/wp-conte...C5%A1ymas_.pdf
https://centrorezidencija.lt/wp-cont...-aprasymas.pdf
https://zverynopanoramos.lt/wp-conte...kacija_new.pdf
https://bajorulajos.lt/wp-content/up...2019-11-30.pdf
http://vytauto35.lt/wp-content/uploa...%C5%A1ymas.pdf
https://virsuliskiustogai.lt/wp-cont...2019-11-30.pdf

Kaip minėjau, yra išskirtiniai lux klasės projektai, kurie skelbiasi atitinką "pagerintą" B akustinio komforto klasę, pvz. šitas Turniškėse:

https://turniskiudominija.lt/wp-cont....PUSLAPIUI.pdf

[dondc]

Įdomu standartinis sovietinis daugiabutis (chrusčiovkė ar naujausias), turbūt, priskiriamas prie B arba netoli to? Kam tada A tenka, senamiesčio istoriniams pastatams ar tik garso įrašų studijai pagal spec. užsakymą?

[Saliamonas]

Taigi negu sunku pasidomėti prieš perkant butą, kokios tarpbutinės sienos? Jei koks nors dvigubas mūras su garso izoliacija viduryje, kaimynų niekada negirdėsi. Jei to nėra, tada įsirengiant dedi ant sienų su kaimynais 5 mm specialią garso izoliaciją ir po parketu/laminatu dvigubą arba pagerintą paklotą, investicijos minimalios, o nauda garantuota.

Butą pirkau jau įrengtą/suremontuotą, be to, kai nesi patyręs tiesiogiai ir vadovaujiesi stereotipais visada galvoji, kad "naujos statybos namai tai ne sovietiniai, bus gera garso izoliacija".

Keista, kad nėra kažkokių standartų (STR), kad negirdėtum kiekvieno p*rstelėjimo.

Standartai yra, tik jie labai minimalistiniai. Pagal galiojančius STR, naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Realiai tai labai maži reikalavimai, nes jei namas pastatytas iš mūro plytų - jis automatiškai atitinka šiuos minimalius reikalavimus (monolitiniams/blokiniams reikia papildomų investicijų):

„Reikalas tas, kad mūriniame pastate sienoms naudojamos vienasluoksnės konstrukcijos ir vien tik tinkuotas plytų mūras 250 milimentrų storio užtikrina C garso klasę, kuri yra privaloma akustiniam komfortui užtikrinti. Bet kai turime monolitinį karkasinį pastatą, plytų siena yra per sunki apkrova perdangai, todėl paprastai atitvaroms naudojamos daugiasluoksnės konstrukcijos. O čia jau reikia dirbti labai atidžiai – yra jungtys, apylankinis garso sklidimas, didelę įtaką daro konstrukcijų tarpusavio sujungimo mazgų įrengimas“, – aiškina R. Šlekys.

http://www.statybunaujienos.lt/nauji...ne-gadina/5940

Tai realiai visi naujų namų vystytojai ir apsistoja ties tuo minimaliu C klasės standartu (tame straipsnyje matysite, kad kai kurie net ir šito minimalaus reikalavimo neatitinka, bet prasmunka, nes niekas Lietuvoje to netrikrina ir faktiškai nereguliuoja). Kažkada kai ieškojau mačiau, kad kažkoks mažaaukštės statybos lux daugiabutis Valakampių miškuose gyrėsi, kad siūlo išskirtinai aukštą B garso izoliaciją pirkėjams.

[mantasm]

Jei yra noro - dedasi ir ant lubų.

[dondc]

Ant lūbų irgi dedasi? Praktikoje gal ir naudojama praktika, bet visiškas absurdas. Gi neisi dar tūlike vamzdžio su liniuote matuot ar pakankamai platų įdėjo. Keista, kad nėra kažkokių standartų (STR), kad negirdėtum kiekvieno p*rstelėjimo.

[Lettered]

Nežinau, kodėl taip yra, nesu konstruktorius/inžinierius, gal XXI-ame amžiuje statytuose namuose dėl tobulėjančių technologijų tiesiog nusprendė dėti mažiau betono/plytų (kurios sulaiko garsą) konstrukcijose, galbūt sovietmečiu tiesiog šios medžiagos buvo pigesnės ir jų mažiau taupė... Bet faktas, kad garso izoliacija yra greičiau vienas naujos statybos namų minusų, o ne pliusų, jei neskaitytume tų top 3 proc. LUX klasės daugiabučių, kur greičiausiai į garso izoliaciją investuojama specialiai.

Taigi negu sunku pasidomėti prieš perkant butą, kokios tarpbutinės sienos? Jei koks nors dvigubas mūras su garso izoliacija viduryje, kaimynų niekada negirdėsi. Jei to nėra, tada įsirengiant dedi ant sienų su kaimynais 5 mm specialią garso izoliaciją ir po parketu/laminatu dvigubą arba pagerintą paklotą, investicijos minimalios, o nauda garantuota.

[Saliamonas]

Atsirado proga sukurti temą senų ir naujų kvartalų palyginimui.

Senų kvartalų problemos visiems žinomos - nepatogus išplanavimas (iki 1980 m.), prasta garso izoliacija, kartais prastas kaimynų kontingentas, nėra vietų parkavimui.

Antra vertus kokiose Viršuliškėse yra daug erdvės ir želdinių - daug kur pagauni save mąstant, kad tokiose erdvėse tarp namų būtų įterptas vienas kitas, naujas daugiabutis.

Pažiūrėjus į sugrūstus ir kaip getai g
aptvertus naujus namus matomi ne vien privalumai.

Nauja socialinė infrastruktūra (mokyklos, darželiai) visokiuose Naujose Santariškėse ar Perkūnkiemiuose nekuriama, tik išnaudojama šalia esantį, pritaikyta kitam gyventojų skaiciui.

Tiražuojamos klaidos dėl parkavimo reikalingumo.
Svajuko dramblionės apie "darnų judrumą" paspirtukais greit pasibaigia, kai pagausėja šeima. Vis dėlto prireikia mašinos, o jai parkavimo.
Chrusciovkėse irgi buvo projektuojamos mažos virtuvės. Juk iki 1980 metų bus sukurtas komunizmas ir nereikės jokių virtuvių, nes tarybinis žmogus naudosis pažangiausių pasaulyje viešuoju maitinimu.

Gerų diskusijų dalinantis savo patirtimis.

Keli pastebėjimai iš patirties:

1. Nepatogus išplanavimas tikriausiai daugiausia referuoja į mažytes nuo svetainės atskirtas virtuvėles, kas iš tiesų yra nepatogu. Kiek man teko susidurti, vėlyvajame sovietmetyje statytuose butuose (1970-1990) beveik visada, nugriovus nekapitalinę pertvarą/sieną, galima sujungti virtuvę su kambariu padarant bendrą didelę erdvę. To padaryti neįmanoma dažniau senesnio tipo namuose - vad. chruščiovkėse (vėlyvi 1950'ieji, 1960'ieji) ir stalininiuose namuose (ankstyvi 1950'ieji).
2. Garso izoliacija - čia Romai, manau būsi jau visiškai prašovęs. Iš mano patirties, viena pagrindinių naujos statybos namų problema yra prasta garso izoliacija. Pažįstu žmones, kurie pardavė butą Žvėryno Namuose, nes jų pačių žodžiais, dar nematė tokios prastos garso izoliacijos - gyvendam 4 aukšte galėjo girdėti "veiksmą" 1-ame aukšte, apie kaimynus už sienos jau nekalbu, kaip sakė, galėjo girdėti šaukštelio cinksėjimą maišomos arbatos puodelyje. Apie jau parduotą butą Paupio rajone dėl lygiai tokios pačios problemos taip pat teko girdėti iš antrų lūpų, nors asmeniškai nepažįstu. Pats gyvenau ir bute senamiestyje (20 a. pradžia), ir sovietinės statybos bute, dabar gyvenu jau po 2000-ųjų pastatytame name ir galoiu pasakyti, kad garso izoliacija čia prastesnė tiek už senamiesčio, tiek už sovietinį namą. Nežinau, kodėl taip yra, nesu konstruktorius/inžinierius, gal XXI-ame amžiuje statytuose namuose dėl tobulėjančių technologijų tiesiog nusprendė dėti mažiau betono/plytų (kurios sulaiko garsą) konstrukcijose, galbūt sovietmečiu tiesiog šios medžiagos buvo pigesnės ir jų mažiau taupė... Bet faktas, kad garso izoliacija yra greičiau vienas naujos statybos namų minusų, o ne pliusų, jei neskaitytume tų top 3 proc. LUX klasės daugiabučių, kur greičiausiai į garso izoliaciją investuojama specialiai.
3. Dėl kaimynų kontingento senuose vs naujuose daugiabučiuose taip pat neskubėčiau generalizuoti ir žiūrėčiau labiau niuansuotai. Asmeniškai daug dalyvauju savo namo bendrijos reikaluose ir iš asmeninės patirties pastebėjau, kad bendrijoje žymiai aktyviau dalyvauja kaip tik vyresnio amžiaus žmonės (ne tik pensininkai). Tuo tarpu name gyvenantis jaunimas dažnai "neturi laiko" paskirti 1-2 valandas per metus bendrijos susirinkimui arba apskritai net neina į kalbas ir "nesikiša" - tokie kaip taisyklė į bendriją nesikreipia, kol neiškyla kažkokia juos tiesiogiai/asmeniškai liečianti problema, kažkas, kas liečia jų privatų turtą, tuo tarpu bendros patalpos, kiemo kokybė, bendrai tvarka name tokius mažai jaudina/rūpi. Tokia mano patirtis. Homosovieticus/baudžiauninko mentalitetas, atseit "mano gerbūvis baigiasi ties mano buto slenksčiu/bendrose patalpose galiu daryti ką noriu, nes čia ne mano ir ne mano reikalas, užsiimsiu savo reikalas, tegul kiti nusprendžia ir t.t." priklauso daugiau ne nuo amžiaus, o nuo žmogaus vidinės kultūros, sąmoningi/kultūringi gali būti ir vyresnio amžiaus žmonės, o minėtų baudžiauninkų/homosovieticus pilna ir tarp jaunimo ofisinio planktono.
4. Dėl socialinės infrastruktūros buvimo senuose rajonuose ir jos nebuvimo naujuose - jau sakyta ir tai beveik 100 proc. tiesa, kiek žinau, toks urbanistinis parazitavimas ("naujo rajono gyventojai eis į šalia esančio rajono mokyklą") yra sąmoninga dabartinės VMS pozicija, iš architekto tiesiogiai kažkada girdėjau tokius "nuraminimus", kad nereikia čia jokių mokyklų Paupyje/Paplaujoje statyti, nes Užupyje jau yra mokyklos.

Summo sumarum, senų rajonų pagrindiniai trūkumai, mano akimis, yra 2: žema energetinė klasė/idiotiška šildymo sistema (nenormalu, kai viename to paties namo bute +25, kitame +16 ir abu moka vienodai daug) - tai žinoma sprendžiama namo renovacijos būdu. Antra - parkavimas - užgrūsti maži kiemai, buduliai statantys savo skardines ant pievelių ir t.t. - čia, manau, padėtų tik kompleksiniai sprendimai, viešojo transporto plėtra mieste (daugiau greitųjų autobusų, daugiau greitųjų autobusų maršrutų/reisų, didesnės talpos autobusai ir t.t.) + daugiaaukščių parkingų įrengimai miegamuosiuose rajonuose (Fabai, Šeškinė, Justiniškės, Karoliniškės ir t.t., apie senamiestį nekalbu).
Netgi planuojant renovaciją, mano nuomone, reiktų diferencijuoti senos statybos namus, kai kurių žinoma tikrai neverta renovuoti - visų pirma bendrabutinio tipo barakų, kurie visa savo esme skatina socialinę degradaciją ir kuriuos 100 proc. reiktų naikinti.

[Sula]

Na čia gali dar būti kurie gauna senelių/tėvų būstus ir yra vietiniai +-. Taip tokių yra ir tikrai ne vienas. Aišku yra dar mentaliteto klausimas, bet iš principo liūdna, bet teisybė. Beje čia toks dalykas visur tinka, ir visuose rajonuose, dažnai ir naujos statybos būstuose/rajonuose.

Bėda ta, kad senuosiuose daugiabučiuose didelis pensininkų ir kitokių keistų gyventojų kontingentas, kuriems "nieko nereikia". Nekalbu apie tai, kad lyg ir normaliame name vienas butas-landynė gali sudaryti problemų ne vieneriems metams.
Kai kurie namai yra atsisakę vykdyti bet kokias rimtesnes renovacijas.
Kita vertus, nauji kažkada taps "senais"

[Romas]

Bet čia jau Offtopic, ir reiktų baigti tą temą.

Atsirado proga sukurti temą senų ir naujų kvartalų palyginimui.

Senų kvartalų problemos visiems žinomos - nepatogus išplanavimas (iki 1980 m.), prasta garso izoliacija, kartais prastas kaimynų kontingentas, nėra vietų parkavimui.

Antra vertus kokiose Viršuliškėse yra daug erdvės ir želdinių - daug kur pagauni save mąstant, kad tokiose erdvėse tarp namų būtų įterptas vienas kitas, naujas daugiabutis.

Pažiūrėjus į sugrūstus ir kaip getai g
aptvertus naujus namus matomi ne vien privalumai.

Nauja socialinė infrastruktūra (mokyklos, darželiai) visokiuose Naujose Santariškėse ar Perkūnkiemiuose nekuriama, tik išnaudojama šalia esantį, pritaikyta kitam gyventojų skaiciui.

Tiražuojamos klaidos dėl parkavimo reikalingumo.
Svajuko dramblionės apie "darnų judrumą" paspirtukais greit pasibaigia, kai pagausėja šeima. Vis dėlto prireikia mašinos, o jai parkavimo.
Chrusciovkėse irgi buvo projektuojamos mažos virtuvės. Juk iki 1980 metų bus sukurtas komunizmas ir nereikės jokių virtuvių, nes tarybinis žmogus naudosis pažangiausių pasaulyje viešuoju maitinimu.

Gerų diskusijų dalinantis savo patirtimis.

[Saliamonas]

Neskaitant pasenusių inžinerinių sprendimų ir prastesnės energetinės klasės, aplinka tose Baltupių nuotraukose visa galva lenkia sugrūstus naujus masinės statybos projektus a la Namų Pynės, CR ir B23, kurių gyventojai niekada negalės mėgautis tokiais žaliais vaizdais pro langus dėl žymiai didesnio sklypo užstatymo intensyvumo. Dėl šios priežasties, ypač po renovacijų, šitie namai bus žymiai vertingesni už prastenius "naujos statybos" kvartalus a la Perkūnkiemis, kas dar kartą parodo, kad neužtenka į vieną vietą sugrūsti gerai apšiltintų dėžių su požeminiu parkingu, kad išeitų žmogui patrauklus ir malonus gyventi būstas.

[Obi-Wan Kenobi]

Tas kvartaliukas tikrai neblogas. Namai lyg tai statyti vėlyvaisiais sovietiniais-ankstyvaisiais postsovietiniais laikais. Tada paklausa nebuvo tokia didelė ir statytojai labiau stengėsi. Nors raudonos plytos yra labai prastos, beveik visur jos trupa. Bet nėra ko norėt, namams gal jau apie 35 metus.

[AšNeRobotas]

Tarp Jomanto parko ir Kalvarijų gatvės yra raudonų, sovietinių namų kvartaliukas. Pasirodė visai jaukus, turint galvoj, kad sovietinis. Jeigu patvarkius aplinkui infrastruktūrą ir parenovavus fasadus, gal būtų puse b**io.

[Xeonas]

Man visi seni namai, kurie turi šiukšlių vamzdį, net jei jau ir nebenaudojamas yra iš viso beviltiški. Jei senas penkiaaukštis dar yra vilčių, skaidri laiptinė, bet tie devynaukščiai su vamzdžiu ir tamsia laiptine dėl bendro balandžių užšikto balkono yra absoliutus blogis be jokių vilčių.

Šiemet jau uždarė visus lyg vamzdžius pagaliau. Aš tai visai džiaugiausi. Laiptinė, pas mus neseniai šviesiai išdažyta (mes, t.y ir dar vienas butas išrinkome, tik grindis užtamsino ir el skydus.) O laiptinės balkonuose jau senokai tinklas sudėtas, tai balandžių problema išspręsta. Aišku, jei nesudėtas tinklas, tai ne kažką tie balkonai laiptinės. Yra tekę ne vieną kartą pasinaudoti juom. tai nėra taip blogai.
Aišku jei neprižiūrėta, laiptinės remontas nedarytas, dažai nusitryne ir tamsus, tai baisokos tos laiptinės. yra tekę ir į tokias užeiti, tikrai nesiginčiju kad blogis. Bet jei prižiūrėtos, dabar ir šiukšlių kvapas dingęs, tai jau tikrai gyventi galima.

Bet čia jau Offtopic, ir reiktų baigti tą temą.

[Arunasx]

Na čia gali dar būti kurie gauna senelių/tėvų būstus ir yra vietiniai +-. Taip tokių yra ir tikrai ne vienas. Aišku yra dar mentaliteto klausimas, bet iš principo liūdna, bet teisybė. Beje čia toks dalykas visur tinka, ir visuose rajonuose, dažnai ir naujos statybos būstuose/rajonuose.

Man visi seni namai, kurie turi šiukšlių vamzdį, net jei jau ir nebenaudojamas yra iš viso beviltiški. Jei senas penkiaaukštis dar yra vilčių, skaidri laiptinė, bet tie devynaukščiai su vamzdžiu ir tamsia laiptine dėl bendro balandžių užšikto balkono yra absoliutus blogis be jokių vilčių.

[Xeonas]

Dėl Karoliniškių pasiginčyčiau, būnu ten kas savaitę. Taip atsikelia ir jaunos šeimos, bet, na kaip čia jų neįžeidus, mentalitetas toks. "Mes su vyru pasidarėm būte gerą riemontą, o laiptynės ir kiemai, nūū, tai čia ne mūsų prabliemos".

Na čia gali dar būti kurie gauna senelių/tėvų būstus ir yra vietiniai +-. Taip tokių yra ir tikrai ne vienas. Aišku yra dar mentaliteto klausimas, bet iš principo liūdna, bet teisybė. Beje čia toks dalykas visur tinka, ir visuose rajonuose, dažnai ir naujos statybos būstuose/rajonuose.

[dangoraižistas]

Pasiūlyčiau koki aruodą, atsidaryti palygint kvadrato kainą. Man asmeniškai Baltupiai tikrai geriau nei kokia naujoji Pilaite ar naujasis Antakalnis, kur visi pastatai nauji.

Prie Kalvarijų gatvės – taip, ta apynaujė Baltupių dalis su plytiniais, tinkuotais ir blokuotais namais, kotedžais, dviem XXI a. pr. šešiolikaukščiais – tikrai labai gera, bet ne tas kampas su blokiniais namais ir bendrabučiais. Ten jau niekada nebus nieko gero, nors ir miškeliai arti, ir tvenkinys nusileidus žemyn... Įtartinas turgelis, spėju, taip pat nepagerina rajono situacijos (tiesa, pats ten nesilankau ).

[Stadionas]

Kol stovės geltonų plytų 12 aukštų bendrabučiai (dar būna raudonų plytų ir kitokio aukštingumo), niekas per daug niekur nesikeis. Tas pats galioja visiems kvartalams, kur aplink yra bendrabučių (Markučiai, Žirmūnai prie Lietuvos banko, Ozo-Kalvarijų kampas, Naujininkai, Naujoji Vilnia, Žemieji Paneriai, Grigiškės, prie Kalvarijų turgaus, Algirdo g. prie Spartos ir kt.). Baltupiuose te benderiai ilgai riogsos...

Pasiūlyčiau koki aruodą, atsidaryti palygint kvadrato kainą. Man asmeniškai Baltupiai tikrai geriau nei kokia naujoji Pilaite ar naujasis Antakalnis, kur visi pastatai nauji.

[Obi-Wan Kenobi]

Na Karoliniškėse situacija gerėja. palyginus kas buvo prieš 10 metų ir dabar. Atsikelia tikrai daug jaunų šeimų. (Butai yra didesnės kvadratūros, pvz: standartiniame 9 aukštų laiptinėje yra 2 - 3 kamb. butai ir 1- 2 kamb ir 1 - kamb.), kas orientuota i didesnes šeimas mano manymu. tai jaučiasi prasiskiedimas gyventojų. Bet vietomis tikrai dar jaučiasi neperaukščiausio sluoksnio gyventojų išsilavinimas ir gyvenimo būdas, ypač matosi vaikų auklėjime ir bendravime..

Dėl Karoliniškių pasiginčyčiau, būnu ten kas savaitę. Taip atsikelia ir jaunos šeimos, bet, na kaip čia jų neįžeidus, mentalitetas toks. "Mes su vyru pasidarėm būte gerą riemontą, o laiptynės ir kiemai, nūū, tai čia ne mūsų prabliemos".

[dangoraižistas]

Tokie projektai praskiedzia ten esama fauna, atsirandau daugiau jaunesniu ir aktyvesniu zmoniu. Konkreciai ta Baltupii dalis pakankamai nemazai turi nauju projektu, todel speciau ir rajonas keisis i gera ilgainiui

Kol stovės geltonų plytų 12 aukštų bendrabučiai (dar būna raudonų plytų ir kitokio aukštingumo), niekas per daug niekur nesikeis. Tas pats galioja visiems kvartalams, kur aplink yra bendrabučių (Markučiai, Žirmūnai prie Lietuvos banko, Ozo-Kalvarijų kampas, Naujininkai, Naujoji Vilnia, Žemieji Paneriai, Grigiškės, prie Kalvarijų turgaus, Algirdo g. prie Spartos ir kt.). Baltupiuose te benderiai ilgai riogsos...