Kosmaras

Vilniaus Rotušės aikštės projekte – bokšto miražas



http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=5825857

pagal www.delfi.lt

Omni.lt rašo:

cia kalba apie mega?

Taip

nzn ar cia i tema , bet spauda visdelto http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5831520

Karoliniškes ir Lazdynus sujungs pėsčiųjų tiltas

http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5860916

Kaip intensyviai naudojančiam Laisvės prospektą, ypač rytais, tai labai netgi džiuginantis dalykas

Gal biski ne i tema 8D
Bet gal kas is vilnieciu gali pasakyt koks Vilniaus biudzetas buvo preitais planuojamas ir koks galutinis ir kaip siais metais ir t.t.

Su paieškos žodžiu "biudžetas" www.vilnius.lt

Patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2005 metų biudžetas

Vilniaus miesto taryba šiandien patvirtino sostinės savivaldybės 2005 metų biudžetą, parengtą vadovaujantis ilgalaikio strateginio planavimo principais. Kitų metų savivaldybės bendras biudžetas – 659,0 mln. Lt. Jį sudaro savivaldybės pajamos (56,4 proc.), specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto (43,4 proc.) ir bendrosios dotacijos kompensacija (0,2 proc.).
„Džiaugiuosi, kad miesto biudžetas auga jau kelintus metus iš eilės. Vis daugiau lėšų galime skirti investicijoms, švietimo, socialinėms ir kitoms vilniečių reikmėms, o tai leidžia kurti modernų, vis patogesnį gyventi miestą. Jau šiandien beveik 80 procentų sostinės gyventojų teigiamai vertina pokyčius mieste“,- sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
2005-aisiais vienam vilniečiui tenkanti biudžeto pajamų dalis sudarys 1083 Lt (2004 m. – 998 Lt). Nors Vilnius, kaip sostinė, iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria savo specifika ir dydžiu, vienam sostinės gyventojui tenkanti biudžeto pajamų dalis bus panaši kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio gyventojams (vidutiniškai 1067 Lt).
Formuojant miesto biudžetą didelis dėmesys skiriamas efektyviam lėšų panaudojimui. Kasmet vis didesnė biudžeto dalis skiriama investicijoms. Tai padeda kurti naujas darbo vietas ir mažina socialinės paramos poreikį.
Kitais metais investicijoms numatoma skirti 214,8 mln. Lt, arba 41,6 mln. Lt daugiau nei šiemet. 2005 m. 17-ai didžiausių investicinių projektų tenka 178,1 mln. Lt, arba 83 proc. visų investicijų, iš jų: Vilniaus miesto pietiniam aplinkkeliui – 71,2 mln. Lt, žemės ir kito nekilnojamojo turto perėmimui savivaldybės reikmėms – 31,5 mln.Lt, naujiems troleibusams ir autobusams įsigyti – 18,5 mln. Lt, Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės B korpuso statybai – 7,9 mln. Lt, Vilniaus senamiesčio pietiniam apvažiavimui ir Rotušės aikštės rekonstrukcijai – po 5 mln. Lt. 2005 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų savivaldybės investicinių projektų finansavimui tikimasi gauti per 60 mln. Lt.
Daugiausia lėšų iš miesto biudžeto kitais metais numatoma skirti mokykloms: moksleivio krepšeliui finansuoti iš specialiosios tikslinės dotacijos bus skirta 166,0 mln. Lt (2004 m. – 158,6 mln. Lt), savivaldybės lėšų švietimui bus skirta 144,1 mln. Lt. Socialinės apsaugos plėtojimui 2005 m. skiriama 121,5 mln. Lt (2004 m. – 108,2 mln. Lt), savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų vykdymo strategijai formuoti ir įgyvendinti – 69,9 mln. Lt.
Pagal Vilniaus miesto strateginiame plane numatytas programas daugiausia lėšų, 48,1 proc. biudžeto, bus skirta jauno žmogaus ugdymui – 317,3 mln. Lt (2004 m. – 305,9 mln. Lt).
Efektyvus lėšų valdymas šiemet padėjo ženkliai sumažinti savivaldybės finansinius įsipareigojimus. Todėl 2005 m., palyginus su šiais metais, finansiniams įsipareigojimams vykdyti miestas išleis beveik perpus mažiau lėšų – 33,3 mln. Lt (2004 m. – 63,1 mln. Lt).

Ne nu ta tai as irgi radau.
Mane labiau domina 2004 rezultatai

Su paieškos žodžiu "biudžetas" www.vilnius.lt

Patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2004 metų biudžetas

Šiandien Vilniaus miesto taryba bendru sutarimu patvirtino sostinės savivaldybės 2004 metų biudžetą, parengtą vadovaujantis ilgalaikio strateginio planavimo principais. Šių metų Vilniaus miesto savivaldybės bendras biudžetas – 615,8 mln. Lt, jį sudaro biudžeto pajamos (56,6 proc.) ir specialios dotacijos iš valstybės biudžeto (43,4 proc.).

Pernai Vilniaus mieste surinktų mokesčių suma (2,8 mlrd. Lt) sudarė 25 proc. nacionalinio šalies biudžeto (11,1 mlrd. Lt) . Iš visų surinktų mokesčių sostinės savivaldybei teko mažiau nei 19 proc. – 526,5 mln. Lt, likusi dalis skiriama valstybei.

Siekdama efektyviai naudoti lėšas, sostinės savivaldybė kasmet vis didesnę biudžeto dalį skiria investicijoms. Tai padeda kurti naujas darbo vietas ir mažina socialinės paramos poreikį. Šiemet investicijoms numatoma skirti 138,8 mln. Lt. Per trejus metus, 2001-2003 m., savivaldybės investicijos išaugo 7,2 karto. Šiuo metu nedarbo lygis Vilniuje sudaro 5 proc. – tai pats žemiausias nedarbo lygis per keletą pastarųjų metų. Mažėjant nedarbui, pašalpų gavėjų skaičius mieste per trejus metus sumažėjo 8,3 proc., todėl išlaidų socialinei paramai 2002 m. sutaupyta 5,4 mln. Lt, 2003 m. – 5,7 mln. Lt.

Daugiausia lėšų iš miesto biudžeto šiemet bus skirta vidurinėms mokykloms (moksleivio krepšeliui) (158,6 Lt), ikimokyklinėms ir kitoms švietimo įstaigoms (146,9 mln. Lt), socialinės apsaugos plėtojimui (daugiausia socialinėms pašalpoms) (90,1 mln. Lt), finansiniams įsipareigojimams vykdyti (63,7 mln. Lt), miesto infrastruktūros objektų priežiūrai (60,6 mln. Lt).

Pagal Vilniaus miesto strateginiame plane numatytas programas daugiausia lėšų skiriama jauno žmogaus ugdymui (305,9 mln. Lt arba 49,7 proc.), socialinės apsaugos plėtojimui, skurdo bei socialinės atskirties mažinimui (108,2 mln. Lt arba 17,6 proc.), savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų vykdymo strategijos formavimui ir įgyvendinimui (62,7 mln. Lt arba 10,2 proc.).

Sostinėje sėkmingai vykdoma privatizavimo programa. 2003 m. įvykdytų sandorių suma, palyginti su 2002 m., išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 37,6 mln. Lt iki 77,7 mln. Lt. Faktinės praeitų metų Privatizavimo fondo pajamos sudarė 42,1 mln. Lt, o šiemet planuojama iš privatizuojamų objektų gauti apie 50,5 mln. Lt. Augančios privatizavimo lėšos savivaldybei padeda padengti anksčiau susidariusias skolas, plėtoti miesto infrastruktūrą.

Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina skolų grąžinimą. „Nuo šių metų galime drąsiai žiūrėti į akis rangovams, kuriems savivaldybė buvo įsiskolinusi“,- sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Visiškai padengtos skolos įmonėms už atliktus miesto priežiūros darbus – gatvių apšvietimą, gatvių remontą bei valymą, parkų, skverų priežiūrą, sanitarinio valymo, sniego valymo paslaugas, taip pat grąžinamos skolos Vilniaus autobusų ir troleibusų bendrovėms.

Pastaraisiais metais savivaldybei tenka padengti nemažai skolų, susidariusių 1997-2000 metais: šiemet beveik 10 mln. Lt skiriama padengti minėtu laikotarpiu susidariusiai švietimo įstaigų fizinių asmenų pajamų mokesčio skolai, suderinta, kad būtų nurašyta 16,6 mln. Lt už šią skolą priskaičiuotų delspinigių.

Pažymėtina, kad sostinės savivaldybė neišnaudoja savo skolinimosi limito. Dėl stabilios finansinės veiklos ir žemo įsiskolinimų lygio 2003 m. Vilniaus miesto tarptautinis reitingas pakilo nuo BBB- (trys B minus) iki BBB (trys B-).

Nustatyta perspektyva – stabili. Tai investicinės klasės reitingas, reiškiantis, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra patikimas skolininkas, t.y. yra pakankamai pajėgi laiku mokėti palūkanas ir grąžinti pagrindines paskolų dalis nustatytais terminais ir pilna suma.

O cia koks? 8D
Galutinis ar pries metus patvirtintas?
Bet taip tai ziuriu Vilniaus auga 45mln., Klaipedos 22mln.
Taip, kad vejames pagal procentus

info is www.vilnius.lt

is www.delfi.lt : http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5863266

gal yra koks planas kaip tas aplinkelis atrodys. ir gal reik daryt nauja threada - kasnors tvoras pafotkys

„Lietuvos rytas“/Sostinė 2005 01 20
Oro uosto projektuotojai surado vietos ir šunims
VILIUS MACKONIS


Taip po dviejų metų atrodys Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

Investuos 60 milijonų
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste jau netrukus prasidės permainos.
Gegužės mėnesį įsibėgės naujo, ne Šengeno šalių keleiviams skirto terminalo statyba.
Taip pat bus rekonstruotas senasis oro uosto terminalas - jo fasadą uždengs stiklo plokštės.
Dalį lėšų terminalams plėsti ir pertvarkyti skirs Europos Sąjungos struktūriniai fondai, kita dalis bus paimta iš oro uosto apyvartinių lėšų.
Darbai oro uoste užtruks dvejus metus, investicijos turėtų siekti apie 60 milijonų litų.
Išaugs keleivių srautas
Iki šiol iš tarptautinio Vilniaus oro uosto keleiviai daugiausia buvo skraidinami į Šengeno šalis -Europos Sąjungos valstybes, kuriose taikomas bevizis režimas.
Pastačius naująjį terminalą, keleiviai j Europos Sąjungai nepriklausančias šalis vyks iš jo.
Sostinės oro uosto plėtros ir rekonstrukcijos projektus kūrė architektai Romas Kučinskas ir Leonardas Vaitys.
Pasak L.Vaičio, oro uosto terminalais po pertvarkymo per metus galės pasinaudoti trys milijonai žmonių.
Šiuo metu Tarptautinis Vilniaus oro uostas per metus aptarnauja apie 800 tūkst. keleivių.
Naujo terminalo pastatas bus panašaus dydžio kaip ir dabar stovintis. Bendras terminalo plotas sieks 9600 kvadratinių metrų.
L.Vaičio teigimu, kadangi į šalis, kurios nepriklauso Šengeno erdvei, vykstančių keleivių srautas yra nedidelis, naujuoju terminalu greičiausiai naudosis ir kiti keliautojai.
Kontrolė - itin griežta
Rengdami projektą architektai turėjo atsižvelgti į papildomus skrydžių saugos reikalavimus.
Naujajame terminale keleiviai bus tikrinami ypač griežtai, nuodugniai apžiūrimas jų bagažas.
Rizikingais reisais, kuriems, pavyzdžiui, priskiriami skrydžiai į Izraelį, skrendantys žmonės bus tikrinami ne tiktai terminale, bet ir dar kartą, prieš pat įlipant j lėktuvą.
„Vienas reikalavimų - kad keleiviai iš Šengeno šalių nesimaišytų su žmonėmis, kurie neturi Europos Sąjungos valstybių pilietybės.
Į naująjį terminalą išvykstantys žmonės pateks pakilę į antrą aukštą. Terminale bus įrengta tokia perėjimų sistema, kad jie negalėtų patekti į kitas zonas ar pasukti atgal", - sakė L.Vaitys.
Forma primins vabzdį
R.Kučinsko bei L.Vaičio suprojektuotas naujojo terminalo pastatas forma primins pasagą.
Trijų aukštų pastato patalpos suskirstytos pagal funkcijas. Trečiajame aukšte projekto autoriai išdėstė konferencijų sales, verslo klubą, antrame aukšte įkurdino keleivių laukimo sales, kavinę.
Projektuotojų vizualizacija
Pirmajame aukšte įsikurs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, muitininkai.
Numatytos net vietos pasieniečių šunų voljerams.
„Laikydamiesi normatyvų radome vietos ir tranzitu vykstantiems keleiviams, nors tokių Vilniaus oro uoste per metus būna vos kelios dešimtys.
Taip pat buvo reikalingos gyvenamosios patalpos nelegaliai į šalį patekti bandantiems asmenims įkurdinti tol, kol bus nuspręsta, ką su jais daryti toliau", -aiškino L.Vaitys.
Pastačius priestatą, visas Tarptautinio Vilniaus oro uosto kompleksas pro lėktuvo iliuminatorių primins milžinišką vabzdį.
Šį įspūdį sustiprins naujojo terminalo jungtis su senuoju -ji bus siaura lyg vabzdžio liemuo.


Oro uosto rekonstrukciją planuoja pradėti šiemet, o baigti po dvejų metų.
V.Kapočiaus nuotr.

Pasak architekto, tai paskutinis oro uosto plėtros etapas - daugiau plėstis nebus kur. Kad lėktuvai galėtų manevruoti prie naujojo terminalo, jau dabar teks trimis-penkiais metrais platinti aikštelę.
Senasis fasadas - po stiklu
Rekonstruotame stalininiame oro uosto pastate liks daug autentiškų detalių.
„Stalinistinės architektūros palikimas pasaulyje yra laikomas vertybe.
Dabartinės galimybės leido pasirinkti tokį sprendimą, kad originalus pastato fasadas liko nepaliestas ir puikiai matomas pro antrąjį, modernų stiklinį fasadą", -teigė L.Vaitys.
Permatomam fasadui parinktas švelnaus melsvo tono stiklas.
Jis nedengs virš centrinio įėjimo esančio portiko, kuriame matyti autentiškos figūros.
Pastato viduje bus išgriautos kelios pertvaros ir keleiviams atverti iki šiol nenaudoti priestatai.
Aikštėje - skulptūra
Palei visą pastato fasadą projektuotojai sukūrė stogelį, kuris viduryje platės ir eis iki naujai suformuotos aikštės vidurio.
Po stogu galės sustoti taksi automobiliai, važiuoti miesto autobusai.
Iš aikštės priešais oro uostą ketinama iškelti automobilių stovėjimo aikštelę.
Transporto priemones bus galima palikti abiejose privažiavimo pusėse paliktuose plotuose.
„Naujai suformuotosios aikštės viduryje turėtų atsirasti dekoratyvinis akcentas - kolona su statula viršuje.
Šio kūrinio konkursą organizuos Vilniaus savivaldybė.
Norisi, kad aikštė būtų tvarkoma tuo pat metu kaip ir oro uosto pastatas", - vylėsi L.Vaitys.


Pastačius naująjį skrydžiams už Europos Sąjungos ribų skirtą terminalą, Tarptautinio Vilniaus oro uosto architektūra primins
vabzdžio formą.

o kaip ten ta utiopija, kad vidury dipolio (kn-vln) bus statomas milziniskas aerouostas? nes Vilniaus, kad normaliai konkuruoti nors ir su varsuva - aiskiai per mazas..tuo labiau kad ir nera i kur daugiau plestis.

Jei statys kokį orouosta tai tik vilniuj, nes "neapsimoka" investuot kažkur kitur.

Vilniaus Rotušės aikštė po rekonstrukcijos atsikratys „transporto aikštės“ įvaizdžio

Vilnius, sausio 20 d. (BNS). Po trejus metus truksiančios rekonstrukcijos Rotušės aikštė Vilniaus senamiestyje taps panašesnė į turistinę bei poilsio zoną, ji išsiplės, tačiau joje bus apribotas automobilių eismas, sumažės automobilių stovėjimo vietų.

Aikštės rekonstrukcijos projektą rengusios bendrovės „Archinova“ direktorius Antanas Gvildys ketvirtadienį pasakojo, jog rekonstrukcijos metu bus pakeistas susidėvėjęs grindinys - pagrindinę aikštę numatoma iškloti juodo akmens su pilko granito juostelėmis trinkelėmis, šaligatvius - naujomis betono plytelėmis.

Vietoje šiuo metu aikštę supančių genėjimo stipriai deformuotų ir sergančių medžių, kurie užstoja dalį architektūrinių paminklų, bus pasodinti klevai. Rekonstruota aikštė bus pritaikyta miestelėnų poilsiui - įrengti suoliukai, pastatytos šiukšliadėžės.

Nuspręsta išplėsti ir viešąją erdvę aplink Rotušės aikštę - važiuojamosios dalies sąskaita ji bus praplėsta ties Arklių gatve. Šioje vietoje bus įrengtas viešasis požeminis tualetas, atidengtas įėjimas į gotikinės Rotušės pastato rūsius.

Rekonstruotoje aikštėje prioritetas bus teikiamas pėstiesiems, todėl automobilių eismas nebus toks intensyvus kaip šiuo metu - žymiai sumažės automobilių stovėjimo vietų, dviejų juostų vienos krypties eismas bus performuotas į vienos juostos vienos krypties eismą.

„Šiuo metu Rotušės aikštė yra tapusi vos ne automobilių turgumi. Taigi šiuo projektu norima pabėgti nuo Rotušės, kaip transporto aikštės, įvaizdžio. Dėl šios priežasties nusprendėme panaikinti eismą aplink Rotušę, nes dabar ji atsidūrusi transporto žiede“, - pasakojo A.Gvildys.

Darbininkai per trejus metus pakeis visus inžinerinius tinklus, įrengs stacionarius elektros, vandens bei nuotėkų privedimus vasaros kavinėms įrengti.

Rekonstruotoje šiaurinėje aikštės dalyje numatyta vieta fontanui, o Didžiosios, Arklių ir Vokiečių gatvių ašių susikirtime - skulptūrai. Pasak A.Gvildžio, šiame rekonstrukcijos projekte nenumatoma pastatyti nė vieno iš šių objektų, tačiau iki jų bus atvesti inžineriniai tinklai.

„Kai bus poreikis, išdiskutuota, kokio fontano reikia, nebereikės ardyti dangų, vesti inžinerinių tinklų - viskas bus paruošta“, - teigė A.Gvildys.

Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbų atlikimo konkursą planuojama paskelbti vasarį, o gegužę jau ketinama pradėti pirmąjį aikštės tvarkymo darbų etapą.

Trejus metus truksiantys aikštės rekonstrukcijos darbai kainuos apie 20 milijonų litų, lėšos bus skirtos iš Vilniaus miesto biužeto.

Aikštės formavimas siejamas su 14 amžiumi, kai pasibaigus kovoms su kryžiuočiais, susidarė palankesnės sąlygos miestui plėstis tolyn į pietus nuo Vilniaus pilių komplekso. Ši miesto dalis susiformavo kaip turgaus aikštė ir intensyvi prekyba aikštėje vyko iki 19 amžiaus.

Rotušės aikštė buvo ne tik turgavietė, bet ir bausmių vykdymo vieta. Čia stovėjo stulpas, vadinamas „pilotu“, prie kurio nusikaltėliai buvo rišami ir plakami. Aikštėje taip pat nuolat vykdavo vaidinimai, eitynės, pokyliai bei kiti renginiai.

Aikštės reikšmė dar labiau padidėjo, kai pietinėje jos dalyje buvo pastatyta Rotušė, kurioje įsikūrė miesto savivaldos organas - magistratas.

„Maždaug kas 50 metų Rotušės aikštė nuolat keitėsi - jos išdėstymas, apželdinimas“, - pasakojo A.Gvildys.

Pasak jo, atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad senasis Rotušės pastatas buvo orientuotas Aušros vartų, Kazimiero bažnyčios link. Tik po 18 amžiuje Lauryno Gucevičiaus atliktos rekonstrukcijos Rotušė buvo orientuota į Pilies gatvę.

Pastarąjį kartą Rotušės aikštė buvo rekonstruota 1962 metais.