Trečiadienį Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo patvirtinta Valstybės investicijų 2018-2020 metams programa, priėmė sprendimą skirti lėšų Palangos baseinui su sveikatingumo kompleksu statyti. Paklaustas, ką tai reiškia Palangai, miesto meras Šarūnas Vaitkus komentavo, jog tai geriausia šio sezono žinia – vadinasi, baseinas bus baigtas statyti, įrengti ir duris turėtų atverti jau šį gruodį.

Šiemet galėjo ir nebūti

Š.Vaitkus priminė, jog Palangos miesto Savivaldybė, suvokdama sporto ir sveikatinimo paslaugų reikšmę visai miesto bendruomenei bei tam, kad būtų galima ir ne sezono metu pritraukti į kurortą kuo daugiau svečių, derėjosi su Vyriausybe ir prašė finansinės pagalbos baseino statyboms užbaigti. Pasak mero, jau galima pasidžiaugti, kad kurortą pasieks 2,6 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų. Jos buvo skirtos dar ir todėl, kad Palanga įsipareigojo ir pati skirti vietos biudžeto lėšų – 1 mln. eurų. „Jei Vyriausybė nebūtų nusprendusi padėti mums, šio Palangai itin svarbaus kurorto infrastruktūros objekto statybos galėjo užsitęsti neprognozuojamai, galimai ir ne vienerius metus“, – sakė kurorto vadovas.

Pirmųjų lankytojų tikimasi sulaukti jau gruodį. Tai bus tarytum Kalėdų dovana mūsų miesto gyventojams ir svečiams. „Šio mūsų miestui labai svarbaus objekto šiemet galėjo ir nebūti. Objektas turėjo iškilti per trejus metus, o finansuoti jo statybas buvo numatyta keliais etapais. Tačiau derybos, ilgos diskusijos su Vyriausybe ir biudžete suplanuotas nemenkas Savivaldybės prisidėjimas padėjo pasiekti rezultatų ir jau galiu su palangiškiais pasidalinti pačia geriausia šio sezono žinia –planuojama baseino duris atverti dar šiemet. Nežinau, kokius padėkos žodžius turėčiau išsakyti Vyriausybei, kuri mato ir vertina Palangos miestą, jo poreikius plėtoti turizmo paslaugas. Džiugu, kad objektas bus užbaigtas, nereikės stabdyti, atidėlioti ar skaidyti į keletą etapų statybos ir rangos darbų“, – sakė Š. Vaitkus.

Atviras miestui, vaikams, sportininkams

Meras prasitarė, jog nuolat stengiasi į gyvenimą žiūrėti maksimaliai pozityviai, tačiau ši žinia viršijo visus lūkesčius. Anot pašnekovo, baseino reikšmė yra didžiulė. Jis labai svarbus visiems miesto gyventojams, svečiams, vaikus auginančioms šeimoms. „Vaikams, gyvenantiems prie jūros, yra būtina mokėti plaukti. Jie turi turėti galimybę baseine lankytis nemokamai. Stengsimės, kad moksleiviai naujame komplekse plaukti mokytųsi kūno kultūros pamokų metu.Formuodami lanksčią miesto baseino kainodarą, atsižvelgsime į senjorų, jaunų šeimų finansines galimybes. Kartu su Savivaldybės specialistais lankomės panašiuose objektuose Liepojoje, Radviliškyje, nes norime pamatyti ir pritaikyti visa, ką geriausia turi kiti miestai“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus.

Anot kurorto vadovo, naujas žmonių traukos centras – baseinas – labai svarbus ne tik miestui, bet ir visiems į Palangą atvykstantiems svečiams. Tikimasi, jog treniruotis jame ar varžytis pavyks pritraukti ir profesionalių sportininkų.

Vienu metu – apie 500 žmonių

Pasak mero, naujajame komplekse numatytas didelis dvidešimties metrų pločio baseinas su 8 dviejų su puse metro pločio plaukimo takais, baseino ilgis sieks 25 metrus. Tai atitinka visus tarptautinius standartus ir leidžia organizuoti profesionalias plaukimo sporto varžybas.

Visose baseino zonose – sporto, SPA su pirtimis, baseine ir kitur – vienu metu galės tilpti apie 500 žmonių. Baseino gylis prasidės nuo 1,40 metro, o giliausioje vietoje bus 1,85 metro. Sporto renginiams stebėti bus įrengta speciali tribūna, kuri ne varžybų metu bus sustumta, o lankytojams bus pasiūlyti gultai. Virš jų bus siekiama įrengti specialias kaitrines lempas, skleidžiančias šilumą ir lengvą kūno įdegį. Panašios yra Liepojos baseino komplekse. 125 kvadratinių metrų pramoginiame baseine lankytojai galės mėgautis sūkurinėmis srovėmis, rankų, pėdų vandens masažais. 18 kvadratinių metrų baseiniukas su fontanėliais vilios mažuosius iki 3 metų amžiaus svečius, jie galės pliuškentis, kol tėveliai mėgausis sūkurinėje vonioje. Sveikatinimo procedūros neapsieis ir be pirčių komplekso. Bus įrengtos dvi garinės ir pagrindinė naujiena, ypač reikšminga sveikatinimosi procedūroms – druskų pirtis.

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.


Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

...

Nuo šiandien iki rugsėjo 15 d. pradedama rinkti vietinė rinkliava už naudojimąsi Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Rinkliavos dydis priklauso nuo konkrečios automobilio stovėjimo vietos bei trukmės.


Raudonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 1,2 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

Raudonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pietuose iki Kęstučio gatvės šiaurėje, nuo J. Basanavičiaus gatvės pietuose iki Žvejų g. šiaurėje ir nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės ir Naglio alėjų vakaruose bei automobilių statymo vietos Jūratės gatvės vakariniame gale, Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje, Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Piktuižio gatvės, Ronžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Plytų gatvės, L.Vaineikio gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Medžiotojų gatvės, Vytauto gatvės atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Aitvarų gatvės bei tarp Žvejų ir Šermukšnių gatvių.


Geltonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,3 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

Geltonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Žemynos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių pietuose iki Bangų ir Druskininkų gatvių šiaurėje ir nuo Klaipėdos plento rytuose iki Vytauto gatvės vakaruose, Kontininkų gatvės atkarpa nuo Paliepgirių kelio iki sklypo Kontininkų g. 9A bei Vanagupės gatvė.



Žaliojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,9 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 1,7 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

už automobilio stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko – 12,00 EUR, sumokant vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos, iki kitos dienos 12 val.;

Žalioji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Kęstučio gatvės pietuose iki J. Basanavičiaus gatvės šiaurėje, nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės al. vakaruose.


Išsamiau mokamas zonas galima matyti ir čia:

https://unipark.lt/lt/parkavimas/pal...geltonoji-zona

Prieš pusantro mėnesio paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių, kurorto savivaldybė iki vasaros sezono pradžios suskubo gelbėti pajūrio dalį šiauriau jūros tilto.

Baiminantis apsauginės kopos griūties, į pliažą atvežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Apie šią grėsmę palangiškius įspėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Krantotvarkininkai nustatė, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms.

"Artėja vasaros sezonas, ir dabar jau pradėti tos ekstremalios situacijos likvidavimo darbai. Iš Šventosios valstybinio jūrų uosto į Palangos paplūdimį yra vežamas sukauptas smėlis, juo tvirtinamas ir formuojamas apsauginis kopagūbris. Vėliau jis bus apipintas žabtvorėmis, sukloti šakų klojiniai. Mes labai džiaugiamės, kad į mūsų problemą buvo labai greitai sureaguota ir iš Vyriausybės rezervo tam buvo skirta kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų", – pasakojo Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

Šiuo metu paplūdimyje smėlio kauburiai bus išstumdyti, bus suformuotas 6–7 m aukščio kopagūbris, koks jis ir buvo, tada dalis smėlio keliaus į patį paplūdimį, jis paaukštės ir pailgės.

"Jeigu mes nieko nebūtume darę, tokiu atveju didelė tikimybė, kad apskritai apsauginio kopagūbrio nebūtų likę ir Baltijos jūra prasiveržtų į Palangos miestą. Smėlis dabar taps užtvara vandens bei vėjo jėgai ir kopagūbris taps atsparesnis", – pasakojo R.Kairienė.

Per 7 metus, nuo 2012-ųjų, paplūdimys sunyko dviem metrais, o jo plotis sumažėjo dešimčia metrų.

2011–2012 m. ši teritorija buvo pamaitinta beveik 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokio papildymo užtenka maždaug penkeriems metams.

R.Kairienė tikino, kad piečiau nuo jūros tilto esančio stabilaus paplūdimio pavyzdys rodo, jog smėlio papildymas yra veiksminga priemonė.

Tiesa, šis darbas negali būti vienkartinis, o turi būti daromas nuolat.

Atsinaujinusi viena iš gražiausių Palangos vilų „Anapilis“ bei sutvarkyta jos aplinka jau traukia praeivių žvilgsnius. Papuoštos ir šioje viloje įsikūrusio Kurorto muziejaus prieigos – čia įrengti gėlynai, pasodinta rododendrų bei hortenzijų.

Vilos aplinkos tvarkymo darbus atlikusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis pabrėžė, jog visa senosios vilos teritorija alsuoja retro stiliumi. Tvarkant „Anapilio“ aplinką nuo vilos iki Birutės alėjos nutiesti vandentiekio, nuotekų bei lietaus vandens šalinimo tinklai, pakeistos link vilos vedančios liepų alėjos bei šaligatvių dangos, įrengtos dvi nedidelės aikštelės automobiliams statyti.

Taip pat buvo pasirūpinta viso sklypo teritorijos apšvietimu, įrengtos teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos. Sutvarkytoje teritorijoje įkurdinti retro stiliaus stovai dviračiams, suolai, šiukšlių dėžės, nauji apšvietimo stulpai. Teritorijos apšvietimas suprojektuotas taip, kad akcentu taptų „Anapilis“: šviestuvų skleidžiama šviesa nukreipta taip, kad išryškintų pastatą bei atskiras jo detales– stogo kraigą, smailę, medžio raižinius. Kiti apšviečia liepų alėją bei pėsčiųjų takus.

Vakarinėje sklypo pusėje esatis rūsys taip pat pagražėjo – restauratoriai sutvarkė jo fasadą, duris, įrengė hidroizoliaciją.

Tvarkant vilos aplinką, didelis dėmesys buvo skirtas ir želdiniams. Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, vila „Anapilis“ yra Palangos miesto istorinėje dalyje, o joje yra saugomi pušų masyvai. „Pušynai yra neatsiejama pajūrio, Palangos dalis, todėl ir vilos teritorija buvo papildyta naujais sodinukais – pasodintos 36 pušys“, – sakė R. Kairienė.