Palangos miesto savivaldybėje apsilankė ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi ir vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Europos lengvosios atletikos asociacijos atstovai. Jiems pristatyta Palangos sporto infrastruktūra, taip pat ir šiuo metu vykdomi miesto infrastruktūros plėtros projektai.

...

Palangos ir Šventosios gatvės tampa saugesnės – iki spalio vidurio kurorte bus apšviestos 46 populiariausios pėsčiųjų perėjos. Tai yra praėjusiais metais pradėtų darbų tąsa – pernai specialiais žibintais jų paženklinta 39.

Palangoje ir Šventojoje perėjos apšviečiamos įrengiant 48 kryptinio apšvietimo šviestuvus su 39 pėsčiųjų perėjų signalinio žymėjimo žiburiais. Darbai vykdomi tose vietose, kur sulaukiama didžiausių pėsčiųjų srautų – specialūs žibintai montuojami ties perėjomis, esančiomis Taikos, Kretingos, Vytauto, Ganyklų, Druskininkų, Bangų, Žvejų, Kastyčio, Žemynos. L. Vaineikio, Kęstučio, Ronžės, S. Dariaus ir S. Girėno, Jūratės, Gintaro, Malūno, Šventosios ir Mokyklos gatvėse.

Sumontavus papildomus žibintus, perėjos tampa ne tik geriau apšviestos, bet ir išryškintos baltesne, nei bendras gatvių apšvietimas, spalva. Dar vienas sprendimas, skatinantis vairuotojų budrumą – specialūs signaliniai žibintai, miksintys ryškiais oranžiniais žybsniais bei atkreipiantys visų eismo dalyvių dėmesį.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, kad ilgėjant tamsiajam paros laikui, sprendimas labiau apšviesti pėsčiųjų perėjas yra itin svarbus. „Siekiame, kad Palangoje tiek vietos gyventojai, tiek ir svečiau jaustųsi saugūs. Viena iš priemonių tai pasiekti – pasirūpinti eismo dalyviais. Apšviestos perėjos prie ugdymo įstaigų, gyvenamuosiuose rajonuose ir kitose miesto vietose ne tik užtikrina didesnį pėsčiųjų saugumą, bet ir padeda vairuotojams – specialus apšvietimas išryškina perėjas, tad pėstieji tampa geriau matomi, o vairuotojai – labiau užtikrinti. Be to, signaliniai žibintai, įspėjantys vairuotojus, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos, skatina mažinti važiavimo greitį“, – įsitikinęs kurorto meras.

Pėsčiųjų perėjų apšvietimo darbai pradėti dar pernai – praėjusiais metais apšviestos 39 pėsčiųjų perėjos Palangoje ir Šventojoje. Pirmiausia pasirūpinta esančiomis arčiausiai ugdymo įstaigų, šiemet dėmesys skirtas kitoms populiarioms perėjoms.

Mero Š. Vaitkaus teigimu, atsižvelgiant į poreikį, pėsčiųjų perėjų apšvietimo darbus planuojama tęsti ir kitąmet.

Palangos gatvėse ties pėsčiųjų perėjomis montuojami specialūs apšvietimo stulpai – iki spalio vidurio mieste bus apšviesta beveik pusšimtis pėsčiųjų perėjų. Tai – praėjusiais metais pradėtų darbų tąsa – pernai specialiais žibintais jų paženklinta 39.

Palangiškiai ir miesto svečiai neabejotinai pastebėjo gatvių sankryžose, ties perėjomis triūsiančius darbininkus – kurorte vykdomi apšvietimo įrangos montavimo darbai. Jie atliekami Taikos, Kretingos, Vytauto, Ganyklų, Druskininkų, Bangų, Žvejų, Kastyčio, Žemynos, L. Vaineikio, Kęstučio, Ronžės, S. Dariaus ir S. Girėno, Jūratės, Gintaro, Malūno, Šventosios ir Mokyklos gatvėse.

Iš viso šiais metais Palangoje ir Šventojoje bus naujai apšviestos 46 perėjos, įrengiant 48 kryptinio pėsčiųjų perėjų apšvietimo šviestuvus su 39 pėsčiųjų perėjų signalinio žymėjimo žiburiais. „Apšviesti atsirinkome tas perėjas, kuriomis vaikšto didžiausi žmonių srautai. Visas numatytas perėjas apšviesime iki šio mėnesio vidurio“, – sakė Palangos savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.

...

Palangoje prasideda antrasis daugiabučių namų atnaujinimo etapas: statybos leidimai išduoti devyniems daugiabučiams renovuoti, septyniolikai nupirkti rangos darbai, dar aštuoniolikai – techniniai projektai.

Nors prasideda šaltasis metų sezonas ir rodytųsi, kad statybininkai darbus turėtų baigti, iš tiesų darbų organizatoriai darbuotis nesustoja. Dar daugiau – prasidėjo pats pasirengimo įkarštis. Daugumą Palangos daugiabučių administruojanti ir renovaciją organizuojanti bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ praneša gyventojams džiugią naujieną – renovacijos darbai mieste įgauna didžiulį pagreitį – prasideda antrasis etapas.

...

Di­džiau­sia­me ša­lies pa­jū­rio ku­ror­te vėl at­gi­mė idė­ja įam­žin­ti Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to tė­vus – kur­šę Bi­ru­tę ir jos vy­rą Kęs­tu­tį.

Skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja pa­gal tar­pu­ka­riu su­kur­tą žy­maus Lie­tu­vos skulp­to­riaus Vin­co Gry­bo ma­ke­tą ga­lė­tų bū­tų pa­sta­ty­ta ne­to­li Bi­ru­tės kal­no, prie pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos ąžuo­lo, ir skir­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui, ku­rį mi­nė­si­me 2018-ai­siais.

...

LŽ pa­si­tei­ra­vus, ką ma­no apie idė­ją rea­liai įgy­ven­din­ti pa­mink­lo sta­ty­bas, Pa­lan­gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus at­vi­rai at­sa­kė: „Min­tis pa­sta­ty­ti pa­mink­lą Vy­tau­to tė­vams ne­pa­mirš­ta. Pa­lan­ga tu­ri ati­duo­ti duo­klę ku­ni­gaikš­tie­nei pa­lan­giš­kei Bi­ru­tei ir jos vy­rui Kęs­tu­čiui. Ti­krai siū­ly­siu for­muo­jant ki­tų me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą įtrauk­ti šį klau­si­mą į ta­ry­bos dar­bot­var­kę. Ne­rei­kės ir jo­kių dar­bo gru­pių, ko­mi­si­jų: mes pri­va­lo­me tai pa­da­ry­ti! Ir ra­si­me tam lė­šų.“

Kal­bė­da­mas apie tin­ka­miau­sias vie­tas mo­nu­men­tui sta­ty­ti ku­ror­to va­do­vas nu­ro­dė Bi­ru­tės par­ką ir Mei­lės alė­jos pa­bai­gą. „Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių ži­no­me, kad pa­mink­lą no­rė­ta sta­ty­ti ten, kur da­bar įreng­tas mu­zi­kuo­jan­tis fon­ta­nas. Tai ge­ra vie­ta, bet ji jau užim­ta. To­dėl, ma­nau, ga­li­ma šne­kė­ti apie plo­tą Bi­ru­tės kal­no pa­pė­dė­je, prie A. Sme­to­nos ąžuo­lo, bu­vu­sio res­to­ra­no „Vai­di­lu­tė“ vie­to­je. Ar­ba Kęs­tu­čio gat­vės ga­le, vėl­gi prie Mei­lės alė­jos. Is­to­ri­ją rei­kia at­kur­ti. Juk ši ini­cia­ty­va at­si­ra­do dar pir­mo­jo Pa­lan­gos bur­mis­tro J. Šliū­po lai­kais“, – tvir­ti­no me­ras.

Pa­klaus­tas apie ga­li­mus fi­nan­si­nius iš­tek­lius, Pa­lan­gos va­do­vas ne­at­me­tė ti­ki­my­bės, kad lė­šų pa­mink­lui ga­lė­tų bū­ti ski­ria­ma iš bū­si­mo įva­žia­vi­mo mo­kes­čio, ku­ris sieks 5 eu­rus. „Tie pi­ni­gai vie­naip ar ki­taip pri­va­lės bū­ti lei­džia­mi ku­ror­to inf­ras­truk­tū­rai ge­rin­ti. Mies­to prie­žiū­rai. Bet es­mė yra ne pi­ni­gai – jų ra­si­me. Tai pri­nci­po rei­ka­las. Pa­čių iš­ki­liau­sių švie­suo­lių idė­ja nuo tar­pu­ka­rio iki šiol li­ko ne­įgy­ven­din­ta. Pra­džio­je bū­tų ren­gia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas“, – dės­tė po­li­ti­kas.

...

Iš seno ir kuklaus pastato modernia, tarsi baltąja gulbe virtusios Koncertų salės atidarymo šventė vyks gruodžio 12-ąją. Neabejojama, kad ne tik šis, bet ir kiti Koncertų salėje vyksiantys renginiai į Palangą pritrauks gausybę žmonių. Modernų tiek išore, tiek vidumi pastatą septyneriems metams planuojama perduoti koncesininkui.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Alfredas Reivytis sakė, kad rekonstruotas koncertų salės pastatas atitinka visus reikalavimus, o iki atidarymo šventės liko viena užduotis – suderinti naujai sumontuotą įrangą. „Koncertų salę tinkama eksploatuoti komisija pripažino paskutiniosiomis rugsėjo dienomis. Taip pat išbandytas ir išorinis pastato apšvietimas. O šiuo metu vyksta įvairios įrangos derinimas: norime, kad atidarymo šventei viskas būtų tinkamai parengta, – sakė A. Reivytis. – Nors gali atrodyti, kad įrangos derinimas – menkniekis, iš tiesų taip nėra – šie darbai gali kiek užtrukti. Tačiau iki numatytos Koncertų salės atidarymo dienos – gruodžio 12-osios – visi darbai bus baigti“.

Senoji Vasaros estrada buvo nugriauta 2013-ųjų pabaigoje, o naujasis modernus pastatas iškilo maždaug per pusantrų metų.

„Dabartinė Koncertų salė virš žemės yra iškilusi daugiau nei 14 metrų, o po žeme statinis įgilintas 6 metrus. Pastato bendras plotas sudaro apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Vien tik žiūrovų salėje yra įrengta 2200 sėdimų vietų, o pastato fasadą apšviesti galima keliolika skirtingų apšvietimo variantų“, – naujosios salės privalumus vardijo A. Reivytis.

Neabejojama, jog naujoji Koncertų salė netruks tapti dar vienas traukos centru, kadangi renginiai čia vyks ne tik vasarą, bet ir visus metus. Tiesa, dar nežinoma, kas šiame objekte dirbs – miesto Savivaldybė yra paskelbusi koncesininko konkursą. Pasiūlymus konkurso dalyviai turi pateikti iki lapkričio 3 dienos, tada ir paaiškės, kam atiteks teisė organizuoti renginius Palangos koncertų salėje.

Planuojama, kad koncesininkas Koncertų salėje per metus surengs mažiausiai 24 renginius (ypač ne sezono metu). Palanga pasiliko teisę į 12 renginių per metus, kurių kiekvieno maksimali trukmė – 3 dienos.

Palangos valdžia negavo nė vieno pasiūlymo tapti 8,7 mln. eurų vertės rekonstruotos vasaros estrados koncesininku.

Savivaldybės administracija pranešė, kad koncesijos konkursas nutrauktas, pranešė „Valstybės žiniose“.

Koncesininko paieškas savivaldybė paskelbė rugsėjį. Jis turėjo 7 metus valdyti ir prižiūrėti objektą, už tai savivaldybei sumokėdamas daugiau nei 1,8 mln. eurų..............

Tikru Palangos perlu tapęs Birutės parkas bus toliau gražinamas – į jo tvarkybą planuojama investuoti dar apie 1,2 mln. eurų.

Pa­lan­gos me­ri­jo­je šiuo me­tu ren­gia­ma par­aiš­ka gau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nių fon­dų par­amą. Ją ga­vus par­ko lan­ky­to­jai at­ei­ty­je ga­lės iš­vys­ti at­kur­tus gra­fų Tiš­ke­vi­čių lai­kus me­nan­čius ob­jek­tus.

Pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti prie se­no­jo tven­ki­nio XX am­žiaus pra­džio­je bu­vu­sią le­dai­nę, pa­vė­si­nę, re­kons­truo­ti sar­go na­me­lį, su­tvar­ky­ti lur­dą bei Bi­ru­tės kal­ną.

Šie par­ko tvar­ky­bos po­tė­piai bū­tų pa­sku­ti­niai, nes oa­zė gra­ži­na­ma jau ne­be pir­mus me­tus, in­ves­tuo­ta per 2 mln. eu­rų.

...

Palangoje bus tvarkoma Grafų Tiškevičių alėja - šiuo metu rengiamas tos alėjos techninis projektas, o realūs darbai prasidės pavasarį, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.

„Turbūt įdomiausi bus atstatyti prieš šimtmetį alėjos pradžioje stovėję mediniai puošnūs vartai. Bus pakeistas alėjos grindinys, įrengti senoviniai šviestuvai, pastatyti suoliukai su galbūt ant jų sėdinčiomis bronzinėmis grafaičių skulptūromis, įrengtas fontanėlis. Tai bus naujas traukos taškas, papildantis jau sutvarkytą erdvę prie kurhauzo ir Palangos koncertų salės“, – dienraščiui sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Manoma, kad alėjos sutvarkymas gali kainuoti arti 400 tūkst. eurų.

Palanga mažiausiai metams atidėjo sprendimą nuo kitų metų penkiais eurais apmokestinti įvažiavimą į Palangą, tačiau triskart didina vadinamąjį pagalvės mokestį, pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“.

Dabar šis mokestis siekia 30 euro centų, o nuo gruodžio 1 -osios bus padidintas iki 1 euro. Šį klausimą Palangos taryba svarstys ketvirtadienį.

„Įvažiavimo mokesčio kitąmet nebus, nes tam dar nesame pasirengę. „Pagalvės mokestis" didinamas dėl to, kad jis Palangoje šiuo metu - mažiausias visoje Lietuvoje. Daugiau surinksime pinigų iš poilsiautojų, daugiau bus investuojama į kurorto infrastruktūrą, jo reklamą“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Ketvirtadienį posėdžiaujanti Palangos miesto savivaldybės taryba atidėjo sprendimą dėl didesnio vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, renkamo iš poilsiautojų, apsistojančių viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose.

Siūlymas šią rinkliavą didinti nuo 30 centų iki 1 euro už naktį atidėtas, prie jo taryba planuoja grįžti gruodį.

Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė ketvirtadienį BNS teigė, kad šis klausimas atidėtas dėl „procedūrinių dalykų“.

„Šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, bus sprendžiamas kitame posėdyje. Sprendimas bus priimtas gruodžio vidury“, - sakė ji.

Jos manymu, greičiausiai didesnis „pagalvės“ mokestis įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Gruodį taryba taip pat turėtų apsispręsti dėl įvažiavimo į kurortą apmokestinimo 5 eurais.

„Bus teikiamas sprendimo projektas, kad sprendimas dėl įvažiavimo mokesčio įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos“, - sakė Ž.Žulkuvienė.

Įvažiavimas į Palangą iki šiol nekainuoja. „Pagalvės“ mokestį kurortas renka nuo 2012-ųjų.