Vanagupes namai

Vanagupes namu kieme stovi toks UAB "Palangos Linas" priklausantis pastatas "Amerika pirtyje". Reik tiketis veliau is jo ka nors gero padarys:

Pajūrio rezidencija

Pajūrio rezidencija ir darbai aplink ją šį savaitgalį (2008.02.02-03):












čia dar matyti pastato dalis kuris statomas šalia Pajūrio rezidencijos.
žr. sekančia žinutę

Pajūrio rezidencija

o čia statybos šalia Pajūrio rezidencijos. Nzn ar čia prie to pačio projekto ar atskirai ..?

Prokurorai atsisako pažaboti statybas pajūryje

"Lietuvos rytas"
2008-02-05

Statybų pajūryje pažeidimus užfiksavusi Aplinkos ministerijos komisija patyrė pirmąją nesėkmę – Klaipėdos apygardos prokuratūra viešojo intereso pažeidimo nenustatė ir atsisakė kreiptis į teismą dėl detaliojo plano naikinimo.

Statybos inspekcijos specialistų pastangos tramdyti Palangos kurortą daugiabučiais namais okupuojančius statybininkus dūžta prokuratūros kabinetuose.

Prokurorų neįtikino iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gauta pažyma apie užfiksuotus pažeidimus Palangos senamiestyje, Kęstučio gatvės ir Birutės alėjos pietrytiniame kampe, statant didelę poilsinę.

Aptiko tik smulkų pažeidimą

Neradusi faktų, prieštaraujančių kitiems Palangos centrinės dalies plėtrą numatantiems teritorinio planavimo dokumentams, prokuratūra pasitenkino aptikusi menką pažeidimą išduodant leidimą statybai.

Pagal statinio techninį projektą numatytas užstatymo intensyvumas viena dešimtąja dalimi viršija leistiną intensyvumą, kuris numatytas pastato statytojų parengtame detaliajame plane.

Prokuratūra Klaipėdos apskričiai siūlė aptiktą pažeidimą taisyti priverčiant statytojus pakoreguoti techninį šio pastato projektą.

Statybas tikrinančios komisijos nariai baiminasi, kad toks pat likimas gali ištikti ir kitas pažymas. Šiuo metu prokuratūrai rengiama medžiaga dėl dar keturių statybų Palangoje.

Medinę vilą pakeitė gremėzdas

Specialistų nustatytus pažeidimus tyrusiai prokurorei Dianai Mikelėnienei įtarimų nesukėlė tai, kad valstybės saugomoje urbanistinio paveldo teritorijoje kyla didelis butais išparduodamas namas.

Šioje kurorto vietoje, erdviame 24 arų ploto žemės sklype, dar 1940 metais buvo pastatyta dviejų aukštų medinė vila, kurios bendras plotas buvo 157 kvadratiniai metrai.

Senosios kurorto dalies parke, kuris buvo apsodintas pušimis ir želdynais, užstatymas siekė vos 4,3 procento.

Nugriautos vilos vietoje Kauno bendrovė „Vidarta“ stato 4 aukštų pastatą su požeminiu garažu, kuris užima daugiau nei penktadalį sklypo.

Būsimo pastato bendras plotas siekia 2610 kvadratinių metrų ir už buvusios vilos plotą yra didesnis beveik 17 kartų.

Pakako valdininkų aiškinimų

Šioje kurorto dalyje tokį didelį užstatymą griežtai draudžia 1999 metais patvirtintas Palangos specialusis paminklosauginis planas.

Dokumente nurodyta, kad kurorto rekreacinėje poilsinių teritorijoje griežto paminklosauginio režimo statusą turinčiuose didesniuose nei 20 arų žemės sklypuose užstatymo tankumas gali siekti tik iki 5 procentų.

Tačiau šis privalomas specialiojo paminklosauginio plano reikalavimas prokurorės D.Mikelėnienės nesudomino.

Pareigūnė nematė reikalo apklausti Palangos specialiojo paminklosauginio plano autorės vilnietės architektės Majos Ptašek, o apsiribojo tik valdininkų paaiškinimais.

Tokiai statybai pritaręs Kultūros paveldo departamento Klaipėdospadalinio vyriausiasis specialistas Ramūnas Bartkus prokurorei teigė,kad prieškario vilą reikėjo griauti nepriklausomai nuo paminklosauginio režimo. Apleistame pastate buvo kilęs gaisras ir namas kėlęs grėsmę žmonių saugumui.

Didesnio pastato statybai paveldosaugos specialistas neprieštaravo, nesžemės sklypą supa anksčiau pastatyti dideli pastatai. Todėl detaliojoplano sprendiniais žala kultūros paveldui ir valstybei, esą, nebuvopadaryta.

Palanga virsta miestu prie jūros

Palangos specialiojo paminklosauginio plano autorė, paveldosaugosekspertė architektė Maja Ptašek:

Griežto paminklosauginio režimo teritorijoje saugomi visi išlikępastatai. Senoji vila negalėjo būti griaunama, nes ji atspindi tarpukaryje įsivyravusį racionalios ir konstruktyvios kurortoarchitektūros stilių.

Nugriauta vila buvo išlikęs tipiškas šio stiliaus pavyzdys: jau bepuošybos elementų, bet griežtų formų ir proporcijų pastatas.

Stebina kolegos argumentas, kad nusikalstamomis aplinkybėmis šioje kurorto teritorijoje atsiradus dideliems pastatams, čia jau nebėra kosaugoti.

Mes visi privalome saugoti vienintelį beveik prieš pusantro šimto metųpradėtą kurti Lietuvos šalies istorinį jūrinį kurortą.

Ateities kartoms mes turime išsaugoti urbanistinę vertybę - istoriniokurorto užstatymo visumą: erdvius želdiniuose skendinčius sklypus,istorines gatves, autentišką užstatymo tankumą.

Todėl valstybės saugomoje urbanistinio paveldo teritorijoje neleidžiama skaidyti žemės sklypų, statyti gremėzdiškų pastatų, vystyti gyvenamosios statybos.

Kurortinė zona buvo skirta rekreaciniams visuomenės poreikiams:sanatorijoms, viešbučiams, restoranams, viešiems poilsio namams.

Dabar ruošiamas Palangos bendrasis planas kurorte numato tokį patįužstatymo intensyvumą, kaip Vilniuje. Bendrasis planas leidžia naikintibuvusią parko zoną, kurioje gyvenamosios statybos negali būti.

Tačiau Palanga yra vienintelis prie jūros esantis šalies kurortas, todėljis negali būti vystomas pagal miesto plėtros dėsnius.

Dabar statomi daugiabučiai namai yra vadinami poilsinėmis, poilsio apartamentais. Tačiau tai tėra tik širma, reikalinga planavimo dokumentų reikalavimus norintiems apeiti verslininkams.

Kuo toliau, tuo labiau Palangoje nebelieka kurorto. Ji tampa eiliniumiestu prie jūros.

***

Kurortą pradėjęs vystyti grafas Juozapas Tiškevičius Palangos teritorijoje tarp dabartinio Botanikos parko ir J.Basanavičiaus gatvės buvo įkūręs miesto sodus.

19 amžiaus pabaigoje ši teritorija buvo suskaidyta dideliais erdviais sklypais, kuriuose poilsio vilas supo medžiai ir želdiniai. Tai --seniausiai suprojektuota ir dar išlikusią infrastruktūrą turinti Palangos dalis.

Ši miesto dalis buvo parko zona, kurioje nebuvo leidžiama gyvenamoji statyba. Palangiškių gyvenamieji namai mažesniuose sklypuose buvo statomi už Rąžės upės ir dabartinės Vytauto gatvės.

Parko zonoje vilos buvo statomos pagal landšaftinio parko taisykles, one pagal tipinį miesto planavimą. Tokių erdviuose sklypuose pastatytų vilų Palangoje dar yra išlikę: "Anapilis", "Komoda", "Jūros akis","Baltoji vila". Autentiškame dideliame sklype prieš keletą metųatstatyta vila "Aldona".

Statybos kopose

Vykstančios statybos S.Dariaus ir S.Girėno/Meilės alejos sankirtoje parko link ...
Raudonų plytų pastatas tai senas WC
Galima drąsiai sakyt kad statybos vyksta beveik kopose

Statybos kopose

kaip tik yra staripsnis lrytas.lt :

Aplinkos ministrui A.Paulauskui nepavyko išgąsdinti statybų pažeidėjo "Lietuvos rytas"
2008-02-08 09:10
Naujojo aplinkos ministro Artūro Paulausko bandymas pasirodyti principingu kovotoju su nelegaliomis statybomis baigėsi nesėkme.
Skandalingas statybas pajūryje vakar apžiūrintis aplinkos ministras A.Paulauskas akis į akį susitiko su Palangos verslininku Kęstučiu Gecu, kuris kopose tęsia apskrities viršininko administracijos uždraustą statybą.
„Eikime pas jį ir už neteisėtus darbus surašykime protokolą“, – jį lydinčius specialistus paragino A.Paulauskas, išvydęs prie statybvietės besisukiojantį K.Gecą.

Ginčas buvo bevaisis

Tačiau apskrities ir savivaldybės sprendimus teismuose jau užginčijęs verslininkas nepabūgo ir ministro – pradėjo įrodinėti, kad kopose pastatą stato teisėtai. „Šį ginčą išspręs teismai. Bet tai reikia aiškintis įvykdžius apskrities reikalavimą ir sustabdžius statybos darbus“, – griežtai aiškino A.Paulauskas.

„O kas atlygins patirtus nuostolius?“ – nenusileido K.Gecas.

Inspektorė neturėjo protokolų

Ministrui ir jo palydai nueinant nuo statybvietės joje toliau virė darbas. „O kaip dėl pažeidimų protokolo?“ – pasigirdo klausimas iš A.Paulauską pajūryje lydinčių specialistų būrio.

„Negi ant balto popieriaus lapo rašysi“, – kažkas apgynė statybas prižiūrinčią inspektorę Terezę Vilaitę, kuri nebuvo pasiėmusi protokolų blankų.

Lopys įstatymų spragas

Išklausęs Palangos vadovų paaiškinimus dėl kylančių daugiaaukščių ir gyvenamųjų namų A.Paulauskas pasigedo pačios miesto valdžios ryžto planuojant kurortą.

„Dabar visi savo neveiklumą teisina blogais įstatymais. Bet ir dabar galiojančių teisės aktų pakanka, kad Palangoje nebūtų leidžiama įsibėgėti verslininkų užmojams“, – tvirtino ministras.

Politikas pripažino, kad įstatymuose yra spragų, kuriomis naudojasi statytojai ir jiems nesugebantys paprieštarauti valdininkai.

Aplinkos ministerijoje suburta specialistų ir teisininkų grupė ruošia teritorijų planavimo ir statybų įstatymų pataisas, kurias Seimui ketinama pristatyti jau pavasario sesijoje.

Tikimasi, kad bus numatytos didesnės galios inspektoriams, griežtesnė atsakomybė teisės aktus pažeidžiantiems detaliuosius planus projektuojantiems architektams ir neteisėtas statybas palaiminusiems valdininkams.

Griovimas kainuos brangiai

Ministras patvirtino, kad neteisėtais pripažinti pastatai pajūryje bus griaunami, tačiau vėliau pripažino, jog tai įgyvendinti bus sudėtinga.

Nugriovus statinius pagal visų valstybinių institucijų suderintus dokumentus statantiems verslininkams valstybė turės atlyginti patirtus nuostolius.

Įrodžius, kad valdininkų parašus gavęs statytojas suprato pažeidęs įstatymus, valstybė jo patirtų nuostolių nekompensuos. Jei statybos bus palaimintos dėl valdininkų kaltės, ministras pripažino, kad verslininkų patirtus nuostolius turės padengti savivaldybė.

„Teisingumas brangiai kainuoja“, – apibendrino A.Paulauskas.

Vilija

vyksta kažkokie griovimo/rekonstrukcijos darbai:

Šventosios uostas turėtų iškilti 2013 m.

www.DELFI.lt
2008 vasario mėn. 15 d. 16:13
N


Tikimasi iki 2011 metų parengti Šventosios uosto techninio projektavimo dokumentus, o pats uostas turėtų iškilti 2013 m. Šventosios uosto statybos programos priemonių planą parengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendradarbiaujant su Palangos savivaldybe, praneša Susisiekimo ministerija.

Numatoma parengiamuosius ir priešprojektinius darbus užbaigti dar šiemet, 2009 metais vyks uosto galimybių studijos rengimas, o iki 2010 m. bus vykdoma inžinerinio geologinio kartografavimo programa bei archeologiniai tyrimai.



Detalusis uosto planas ir techninis projektas turi būti užbaigti 2011 metais, o uosto statybų darbus ketinama baigti 2013 metais.

Šventosios valstybinis jūrų uostas taps turistiniu lengvųjų laivų uostu, kuriame švartuosis nedidelės grimzlės turistiniai, žvėjybiniai ir žinybiniai laivai. Atstatytas uostas gelėtų aptarnauti valstybės sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinius, jūros aplinkos bei kitų valstybės institucijų laivus.

Uostas galėtų aptarnauti mažuosius jūrinius kruizinius bei keleivinius laivus, kitus pramoginius ir sportinius laivus.

Projektas turėtų būti finansuojamas ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis.

Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvėjų lėšomis.

Palangoje bus griaunama Vasaros estrada
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16188866
Milda Skiriutė, "Klaipėda"
2008 kovo mėn. 4 d. 09:44

Palangoje vietoj senosios Vasaros koncertų salės bus pastatyta moderni. Dabartinę planuojama nugriauti. Kurorto savivaldybė jau davė žodinį sutikimą. Palangos savivaldybės atstovai susitiko su Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kuri valdo Palangos Vasaros estradą, direktoriaus pavaduotoju Gintaru Vasariu.
Į pasitarimą dėl Palangos vasaros estrados perspektyvų G.Vasaris atvyko sužinoti miesto savivaldybės pozicijos dėl šio pastato rekonstrukcijos.

Jis aiškino, kad pastaroji būtų labai sudėtinga, atsieitų kur kas brangiau nei naujos statymas.

„Atsižvelgdami į tai, žodinį sutikimą griauti Vasaros estradą davėme. Ji nėra architektūros vertybė“, – tikino Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Pradėjo projektuoti

Naujosios kurorto Vasaros estrados projektavimo darbai jau pradėti. Jos plotas turėtų išlikti toks pat. Tačiau galutinė vizija dar nėra aiški.

Projektiniai pasiūlymai savivaldybei ir visuomenei bus pristatyti kovo pabaigoje.

„Norima, kad Vasaros estrada būtų funkcionalesnė nei dabar, jog ja būtų galima naudotis visais metų laikais“, – tvirtino V.Kuznecovas.

Kainos dar nežino

Kada prasidės realūs Palangos vasaros koncertų salės kapitalinio remonto darbai, kiek jie truks ir kainuos, dar nėra aišku.Anot V.Kuznecovo, apie tai kalbėti anksti. Tačiau bus siekiama, kad statyba vyktų ne sezono metu. Tad šie darbai kurorto kultūriniam gyvenimui vasarą neturės įtakos.

Palangos vasaros estradoje koncertai organizuojami kiekvieną dieną nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Per šį laiką įvyksta pusšimtis populiarios muzikos ir pramoginių renginių.

„Anksčiau Palangos vasaros koncertų salėje organizuodavome ir klasikinės muzikos vakarus. Tačiau, prasidėjus J.Basanavičiaus gatvės triukšmams, šie renginiai nutraukti. Klasikinė muzika paskęsta garsuose, sklindančiuose iš bulvaro“, – apgailestavo G.Vasaris.

Elija

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16348307

Statybos pajūryje griežto įvertinimo nesulaukė

Mindaugas Milinis, "Lietuvos žinios"
2008 kovo mėn. 17 d. 08:08

DELFI
Nustatyta, kad komercinių ir gyvenamųjų namų kompleksas "Elija" Šventojoje statomas pažeidžiant daugybę teisės aktų. Dėl visuomenės pasipiktinimą sukėlusių statybų Palangoje tikrintojai didelių priekaištų neturi.
Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija, patikrinusi kelis detaliuosius planus Palangoje ir Šventojoje, daugiausia pažeidimų nustatė būtent dėl "Elijos" projekto. Šiam detaliajam planui dar 2004 metais pritarė Palangos miesto nuolatinė statybų komisija, o tuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbęs Kęstutis Vaitekūnas ir tuometė viršininkė Virginija Lukošiene plano pažeidimų neįžvelgė.

Dabartinis apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius komisiją galimiems nusižengimams nustatyti ir ištirti, ar Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, sudarė šių metų sausio 17-ąją. Mat po apsilankymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis sulaukė daug priekaištų.

Reikalavo rasti kaltuosius

Pasikvietę V.Rinkevičių, Palangos merą Remigijų Kirstuką, Aplinkos ministerijos bei kitų žinybų atstovus politikai tąkart norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kaip šie vertina susidariusią padėtį.

Posėdyje buvo sutarta, kad turi būti nustatyti ne tik statybų pajūryje pažeidimai, bet ir įvardyti konkretūs jų kaltininkai.

Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tada stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad Šventojoje vietoj keturaukščių namų iškilo devynaukščiai. Būtent dėl šio plano, neatitinkančio nei Palangos generalinio, nei Šventosios detaliojo planų, rengiama medžiaga prokuratūrai.

Palangos meras R.Kirstukas įsitikinęs, kad tokia situacija susidarė dėl pasenusio, 1991 metais patvirtinto generalinio kurorto plano, kuris jau neatitinka dabarties poreikių.

Švelnios išvados

Nors ir nustačiusi daugybę pažeidimų, Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija savo išvadose pabrėžė, kad nė vienas iš tikrintų detaliųjų planų nepatenka į Pajūrio juostos ribas, todėl jiems galioja ne tokie griežti reikalavimai.

Be to, pagal Palangos generalinį planą pastatų aukštingumas nėra reglamentuotas jokiais konkrečiais maksimaliai leistinais kokybiniais rodikliais. Plano tekstinėje dalyje tik nustatyta, kad pastatų aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės paskirties, sezoniškumo, bet pirmiausia nuo jų santykio su jūra ir supančiais pastatais. Esą komercinės paskirties statiniams maksimalus leistinas aukštis nenurodytas.

Tačiau pagrįsti tokių komisijos išvadų jos pirmininkas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus nenorėjo. "Visus atsakymus į žurnalistams kilusius ar kilsiančius klausimus pateiksime per spaudos konferenciją. Anksčiau nieko komentuoti negaliu", - pareiškė jis LŽ.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas apskritai nežinojo apie pateiktas patikrinimo išvadas. "Dar neskaičiau, nes penktadienį tų dokumentų nebuvau gavęs, todėl nieko negaliu komentuoti", - aiškino politikas.

Kliūva tik pavyduoliams?

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas patenkintas bendradarbiavimu su investuotojais. Jis tikino, kad seniau toje vietoje tebuvo pievos ir daržai, o įgyvendinus projektą atsiras patraukli teritorija poilsiautojams ir vietos gyventojams.

"Statytojai yra įsipareigoję savo lėšomis įrengti parką miestui, sutvarkyti apšvietimą, - kalbėjo seniūnas. - Manau, kad šie statiniai užkliūva tik pavyduoliams. Mūsų miestelyje apsilankę užsieniečiai stebisi ne tik patraukliais pastatais, bet ir tuo, kaip mums pavyko susitarti su verslininkais."

Ant jūros kranto statomi „Jūros namai“

Šventosios uosto centre, Jūros g. 8, tiesiai ant jūros kranto statomi komplekso „Jūros namai“ apartamentai. Projekto „Jūros namai“ vertė viršija 50 milijonų litų, o statybos planuojamos užbaigti 2009 m. pabaigoje.

„Jūros namai“ statomi Šventosios uosto centre esančiame pusiasalyje, kuris iš trijų pusių apsuptas vandens – Baltijos jūros ir Šventosios upės. Pro daugumos apartamentų, kurių plotas yra nuo 31 iki 100 kv. m., praneša projektą vystytojai.

„Lietuvoje formuojasi NT pirkėjų segmentas, kuris vienu metu ieško prabangos bei patogumų, o kartu ir nori pabėgti nuo įtempto gyvenimo tempo, miesto triukšmo ir kuo daugiau pabūti gamtoje. Vis daugiau žmonių būstus prie jūros renkasi ne tik kaip vasaros rezidencijas, bet ir kaip nuolatines gyvenamąsias vietas, kur praleidžia visus metus“, – teigia Marius Malevskis, vykdomasis projekto „Jūros namai“ direktorius.


Projekto vystytojai tiki, kad apartamentų patrauklumą didina tai, kad 2013 m. šalia apartamentų pradės veikti naujas pramoginis Šventosios uostas, kuriame apartamentų gyventojai galės laikyti ir švartuoti savo jachtas.


Bendras projekto „Jūros namai“ sklypo plotas – 18 794 kv. m., o kompleksą sudarys 4-ų skirtingų tipų pastatai, kuriuose bus įrengti 91 apartamentai. Bendras apartamentų plotas bus apie 6 000 kv. m. Automobiliams pastatyti bus įrengtos atviros stovėjimo vietos cokoliniuose pastatų aukštuose. Teritorija bus sutvarkyta, apšviesta ir saugoma. Projektą „Jūros namai“ vysto UAB „Vyrokas“ ir UAB „MEI Baltija“.

www.delfi.lt

Sveiki, gal kas info daugiau turi apie sias statybas... http://www.pajurioapartamentai.lt/
susidomejau ir noreciau pirkt bet nz kiek patikima firma gal kas zino gal buvo susidures su sia firma.
Didelis dekui.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=16538296

Tramvajaus linija sujaukė bendrąjį Palangos planą
www.lrt.lt
2008 balandžio mėn. 14 d. 09:48

DELFI
Modernaus tramvajaus idėja tapo kliūtimi jau baigtam rengti ir netrukus numatytam tvirtinti Palangos bendrajam planui, rašoma „Lietuvos ryte“. Tramvajaus linija buvo numatyta kurorto teritorinės plėtros iki 2015 m. dokumente. Ji driektųsi ir per Pajūrio regioninį parką, tačiau šiai naujovei prieštarauja parko vadovybė.
Modernaus ir brangiai kainuojančio transporto vizijai prieš trejus metus Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajonų merai pritarė pasirašytoje keturių savivaldybių plėtros strategijos bendradarbiavimo sutartyje.

Nors savivaldybės tebesvarsto dėl tramvajaus galimybių studijos, Palangos bendrąjį planą rengiantį sostinės bendrovė „Vilniaus planas“ kurorto susisiekimo schemoje paskubėjo pažymėti galimo elektra varomo tramvajaus liniją. Ji nuo Klaipėdos rajono ribos palei jūrą driekiasi beveik iki pat Latvijos.

Tačiau valstybės institucijose baigiant derinti galutinį Palangos bendrojo plano projektą netikėtai paaiškėjo, kad dar 2005 m. birželį Vyriausybės patvirtintame parko tvarkymo plane tramvajaus nėra.

Palangos vicemeras Rimantas Garolis svarstė, kad tramvajų reikėtų išbraukti iš bendrojo plano, nes iki 2015 m. nerealu nutiesti apie pusę milijardo litų kainuojančios linijos.

Stabdoma savavališka statyba Palangoje

Pernai balandį Klaipėdos apskrities viršininko administracija surašė savavališkos statybos aktąir sustabdė statytojo Kęstučio Geco rekreacinio pastato statybos darbus, atliekamus Meilės al. 26, Palangoje.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, byla buvo perduota Palangos miesto apylinkės teismui dėl nuobaudos už savavališką statybą skyrimo.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) teigimu, stabdant pajūrio juostoje savavališkai pradėtus minėto pastato statybos darbus, susidurta su neeiliniu teisinio nihilizmo atveju - esą statytojas ignoravo KAVA specialistų teisėtus reikalavimus ir iki šiol nieko nepaisydamas vykdė savavališką statybą.

KAVA teigia ėmusis visų priemonių šiai statybai stabdyti. Tarnybinės pagalbos prašyta ir Palangos miesto policijos komisariato, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus.

Šių metų kovo 15 d. KAVA kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašydama įpareigoti statytoją K. Gecą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bei sustabdyti vykdomus savavališkus statinio statybos darbus Meilės alėjoje.

Teismas atsižvelgė į KAVA reikalavimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant savininkui vykdyti savavališkus statinio statybos darbus, balandžio 8 d. patenkino. Savininkas įpareigotas rekreacinio pastato statybą sustabdyti.

www.ve.lt

Parašė Remigijus Rodyti pranešimą

Stabdoma savavališka statyba Palangoje

Pernai balandį Klaipėdos apskrities viršininko administracija surašė savavališkos statybos aktąir sustabdė statytojo Kęstučio Geco rekreacinio pastato statybos darbus, atliekamus Meilės al. 26, Palangoje.

Nors Palangos apylinkės teismas sustabdė statybas Meilės alėjoje, tačiau verslininkas Kęstutis Gecas stato toliau.
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16695411

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16759699

Šventosios uosto lauksime dar penkmetį

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
2008 balandžio mėn. 21 d. 08:46

Dėl Šventosios uosto atstatymo susidaro paradoksali padėtis – pinigų yra, tačiau reikalai iki šiol juda lėtai. Susisiekimo ministerija patvirtino Šventosios uosto statymo programą. Pagal ją šis uostas būtų baigtas statyti 2013 metų rugsėjo 30 dieną.
Šiandien dar niekas negali garantuoti, kad per penkmetį Šventosios uostas bus atstatytas. Kartais šio uosto statybos stringa dėl tokių smulkmenų, kurios sveiku protu nesuvokiamos. Kelerius metus Šventosios uosto teritorijos detaliojo plano derinimas buvo įstrigęs vos dėl penkiolikos kvadratinių metrų.
Dabar jau paruoštas naujas detalusis planas ir tų penkiolikos kvadratinių metrų, dėl kurių vyko ginčas su „Energetiko“ bendrove, jame neliko. Dėl to, kad netinkamai buvo parengtas detalusis planas, kuris teisme užginčytas, atsakomybę turėtų prisiimti ankstesnė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybė.
Dabartinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus tikino, kad šiemet Šventosios uosto reikalai sparčiai pajudėjo, nes tarp apskrities administracijos, uosto direkcijos ir Palangos savivaldybės pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Net ir po šio susitarimo kai kurie derinami dokumentai ilgai užsiguli Palangos savivaldybėje. Jos klerkai negali apsispręsti, kokią rezoliuciją rašyti, jei jie nėra Šventosios uosto akvatorijos savininkai.
Naujai parengtą Šventosios uosto detalųjį planą Palangos savivaldybėje numatoma tvirtinti šių metų birželio 23 dieną. Dabar vyksta šio detaliojo plano svarstymo procedūra. Kol kas neatsirado naujų kliūčių, dėl ko nebūtų galima jo tvirtinti. Tik patvirtinus detalųjį planą Šventosios uosto teritorija bus perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tuomet bus pradėti rengti kiti teritorijų planavimo dokumentai. Bendrovė „Hidroprojektas“ jau turėjo parengti Šventosios uosto žemės (8,2 hektaro), vidinės (8,3 hektaro) ir išorinės (3,6 tūkst. hektaro) akvatorijos inžinerinio geologinio kartografavimo darbų programą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dabar rengiamas detalusis planas išspręs tik Šventosios uosto teritorijų problemas. Patvirtinus šį planą bus rengiamas dar vienas detalusis planas. Jame jau bus numatyti konkretūs uosto objektai – molų, krantinių išdėstymas. Preliminariai manoma, kad geriausias variantas būtų jūroje statyti vadinamąjį avanuostą. Jis pateikiamas ir dabar svarstomame dataliajame plane.
Prieš rengiant antrąjį detalųjį planą turi būti atlikta Šventosios uosto studija. Ją už Ispanijos vyriausybės pinigus siūlosi padaryti Ispanijos kompanija „Alatec”. Atliekant studiją kartu bus vykdomi ir įvairūs tyrimai. A.Kamarauskas užsiminė, kad jūroje ties Šventąja vykdyti tyrimų nebus galima, kol bent iki dviejų metrų nebus pagilintos Šventosios uosto žiotys. To reikia, kad staiga pakilus vėjui, į Šventosios įlanką būtų galima įtempti specialią baržą.
Parengus konkrečių Šventosios uosto objektų detalųjį planą bus rengiamas Poveikio aplinkai vertinimo dokumentas.
Jo rengimas ir derinimo procedūros trunka ne mažiau kaip vienerius metus. Po to vyktų įvairių techninių projektų rengimas, uostos statybos konkurso procedūros.
Manoma, kad vien parengti reikalingus dokumentus kainuos apie 12 mln. litų. Kiek kainuos pastatyti patį uostą, šiandien niekas negalėtų pasakyti. Preliminariai numatyta 200 mln. litų suma.
Ji būtų skirta iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų programos lėšų. Ši suma nėra galutinė, nes statybos darbai kiekvienais metais smarkiai brangsta.

Vilija

buves Vilijos pastatas jau visai nugriautas:

kas isaugs vietoj jo?

Baseinas

griaunamas bauves baseinas: