Jei parduotuvių statybas Lietuvoje jau įpusėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ jas įrengs pagal įprastą žemų kainų rinkos dalyvių modelį, kiek išlepintų lietuvių pirkėjų tai gali ir nesuvilioti. Taip ne sykį sakė ekspertai. Tačiau iš pasiruošimo detalių matyti, kad „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje greičiausiai netrūks nei šviežio maisto, nei dėmesio aplinkai. O ir atidarymo diena gali būti jau ne už kalnų.

„Logistikos centro statybos darbus planuojame baigti laiku. Be šio objekto, dar statome kelias parduotuves įvairiuose šalies miestuose“, – apie vykdomus pasiruošimo darbus kalba Daina Balčiūnienė, „Lidl“ tinklo atstovė Lietuvoje. Bendrovė aktyviai ieško ir naujų darbuotojų. Pasak p. Balčiūnienės, šiuo metu vykdoma vadovaujančių parduotuvės darbuotojų atranka.

„Sėkmingai atranką įveikę kandidatai kelis mėnesius dar bus apmokomi mūsų tinklo padaliniuose užsienyje“, – informuoja p. Balčiūnienė. VŽ žiniomis, „Lidl“ Lietuvoje jau kurį laiką renkasi ir viešųjų ryšių partnerius.


Tinklo atstovai pabrėžia, kad atidarymui reikia tinkamai pasirengti – pastatyti ir įrengti parduotuves bei logistikos centrą, suformuoti prekių asortimentą būsimoms parduotuvėms. Todėl ir konkreti tinklo atidarymo data dar vis neskelbiama.

Beveik pasiruošę

Kone 41.000 kv. m, daugiau nei 30 mln. Eur vertės „Lidl“ logistikos ir sandėliavimo centro Kauno rajone pagrindiniai statybos darbai, kuriuos atlieka bendrovė „Mitnija“, beveik baigti. VŽ žiniomis, šiuo metu Lietuvoje iš viso statoma gerokai per 20 „Lidl“ parduotuvių. Dar keliasdešimties parduotuvių statyboms gauti leidimai. Kaip jau skelbta, būtent apie 20–30 parduotuvių bendrovė Lietuvoje ir ketina atidaryti vienu metu.

Pašnekovai, tiekėjai ir ekspertai, sumuodami žinias iš rinkos, mini dvi galimas tinklo veiklos pradžios datas: metų sandūrą ir 2016 m. liepą. Pastaroji data, VŽ šaltinių teigimu, neoficialiai minima pačių „Lidl“. Visgi šių metų pabaiga ar 2016 m. pradžia esą labiau tikėtina, nes metus tuščias laikyti jau įrengtas patalpas yra ekonomiškai sunkiai pagrindžiamas sprendimas.

Gero laiko nėra

„Paprastai prekybininkų laukiamiausias laikas yra prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas ir pan. Vartotojai daugiausia perka ir išleidžia šventėms, tad naujas rinkos dalyvis gali tikėtis sulaukti daugiau dėmesio“, – sako Benas Adomavičius, Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM strateginio valdymo modulio vadovas.

Tačiau jis priduria, kad įėjimas į rinką – tai ne tik patogiausio laiko nustatymas. Logistika, personalo atranka, statybų eiga ir daugelis kitų aplinkybių gali koreguoti įėjimo datą.

„Labiau tikėtinas įėjimas į rinką per kelių mėnesių laikotarpį“, – „Lidl“ veiklos pradžios datą spėja p. Adomavičius.

Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos šalims, taip pat svarsto, kad metai iki pirmųjų parduotuvių atidarymo – labai tolima ir sunkiai tikėtina data, nes daug pasiruošimo darbų jau padaryta, didesnių kliūčių delsti nėra. Kita vertus, strategija taip pat nėra žinoma ir iki galo aiški. Jei bendrovė numatė, kad pradės veiklą, pavyzdžiui, su 40 parduotuvių vienu metu, procesas gali užtrukti.

Mažmenininkai sako, kad maisto prekyboje labai gerų ar labai blogų datų parduotuvėms atidaryti apskritai nėra. Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, priduria, kad nebent prieš pat žiemos šventes atidaryti naujų parduotuvių mažmeninėje prekyboje kiek privengiama. Duris reikėtų atverti bent mėnesiu anksčiau, kad vartotojai apsiprastų.

„Mes madų nesilaikėme, viskas susidėliojo istoriškai: mintį gvildenti pradėjome vasarį, viską suplanavome, sudėliojome ir tik vasarą atidarėme pirmą parduotuvę“, – savų parduotuvių pradžią 2013 m. prisimena Saulius Urbonavičius, UAB „Fresh Market“ vadovas. Esą ir „Lidl“ atveju gali būti taip pat – parduotuves bendrovė atidarys ne iš anksto numatytu laiku, o tada, kai bus pasiruošusi.

Tačiau p. Urbonas kiek stebisi, esą dar negirdėti, kad būtų pradėta masiškai derėtis su tiekėjais Lietuvoje.

„Kiekvienoje kategorijoje jie turi prekių, kurios gaminamos paties „Lidl“ užsakymu. Jų į Lietuvą tikrai atsiveš. Bet su vietos tiekėjais tinklas vis tiek privalės kalbėti. Lenkijoje „Lidl“ turi lenkų tiekėjų, Vokietijoje – vokiečių“, – sako p. Urbonas ir skaičiuoja, kad nuo derybų pradžios iki parduotuvių atidarymo turėtų praeiti mažiausiai 4–5 mėnesiai.

VŽ žiniomis, tam tikros derybos su tiekėjais vyksta. Konfidencialumo sutarčių supančioti gamintojai viešai atvirauti nesiryžta, tačiau dalis jų prasitaria, kad kai kurios sutartys sudaromos dėl gamybos su privačia „Lidl“ etikete, tiekimo nuo 2016 m. pradžios. Kitos – nuo metų vidurio.

Prie rinkos prisitaikys

Prekių su privačia etikete prekybos tinkle išties bus daug. Tačiau pasiruošimo darbai leidžia spėti, kad bendrovė nestokos dėmesio ir vietos vartotojų įpročiams. Dalis parduotuvių Lietuvoje tikrai siūlys ir šviežių kepinių, čia pat vietoje keptos duonos, bandelių ir pan. Tai atskleidžia išvados dėl būsimų parduotuvių statybų poveikio aplinkai vertinimo.

Tinklą valdanti Vokietijos bendrovė „Lidl Stiftung & Co. KG“ per jai atstovaujančią teisininkų kontorą Lietuvos valstybiniam patentų biurui pateikė ir prašymą įregistruoti naują prekės ženklą „Lidl turgelis“. Toks žingsnis leidžia spėti, kad žemų kainų Vokietijos tinklo parduotuvės valdytojai į asortimentą planuoja įtraukti ir šviežių, kaimiškų prekių. Panašius turgelius savo parduotuvėse jau senokai įrengė ir kiti didieji tinklai, pavyzdžiui, „Maxima“ turi „Linkėjimus iš kaimo“, „Rimi“ įkurdino ūkininkų krautuvėlę „Vikis“.

„Net neabejoju, kad jie atlieka rinkos analizę, vertina, kas čia populiaru, kas traukia pirkėjus, ir tikrai pasiūlys tam tikrų sprendimų būtent Lietuvos vartotojams“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Pasak jo, kiekvienas prekybininkas, pradėdamas veiklą naujoje šalyje, supranta, kaip svarbu prisitaikyti prie tos rinkos ypatumų. „Lidl“ prie rinkos prisitaiko ir visose didžiosiose Europos šalyse.

„Kokie tie sprendimai bus ir kaip jie pasiteisins, reikės palaukti ir pamatysime“, – spėlioti neskuba p. Vilimas.

Daug dėmesio „Lidl“ skiria ir parduotuvių aplinkai. Kauno rajone bendrovei logistikos centrą stačiusi „Mitnija“, kuri taip pat užsiima dar dviejų tinklo parduotuvių statyba Kaune, pabrėžia, kad tai bus naujos koncepcijos ir dizaino parduotuvės, su medinėmis santvaromis, energiją taupančiais technologiniais sprendimais ir pan.

Šalia kai kurių parduotuvių bus įrengtos ne tik automobilių stovėjimo aikštelės, bet, pavyzdžiui, ir krepšinio aikštelės, pėsčiųjų perėjos, pasivaikščiojimo takai ir pan.

Rinka kasa apkasus

Prie naujo konkurento, akivaizdu, taikosi ir rinka: pertvarkomos parduotuvės, peržiūrimas asortimentas ir kainodara.

„Tai, kas vyksta rinkoje, nėra kainų karas tarp „Maximos“ ir „Rimi“. Tai yra pasiruošimo darbai prieš „Lidl“ atėjimą“, – namų darbus prieš būsimą karą pabrėžia p. Kulbokas.

Gerardas Rogas, „Iki“ tinklą valdančios UAB „Palink“ generalinis direktorius, interviu VŽ sakė, kad jų strategijos pamatas – būti kuo mažiau panašiems į „Lidl“ ir kuo stipriau išlikti „Iki“. Bendrovė šiuo metu daug investuoja į asortimentą, naujus, lietuvių virtuvei mažiau matytus produktus. Tik „Norfa“ kol kas mažiausiai reaguoja į naujo dalyvio atėjimą. Ponas Dundulis VŽ ne sykį minėjo abejojantis visa griaunančia naujokų įtaką.

„Žinoma, atsiras dar vienas konkurentas, bet žmonės gyvena ir po to“, – sako p. Dundulis.

„Lidl“ smūgiu išties gali virsti ne tiek prekybininkams ar jų maržoms, kiek tiekėjams. Logistikos sandėlio dydis – daugiau nei 40.000 kv. m – rodo, kad tinklas pasiruošęs plėtrai, ir leidžia nuspėti, jog Lietuvą pasieks nemažai prekių iš bendros „Lidl“ tiekimo grandinės. Taigi vietos tiekėjams teks konkuruoti su atvežtine ar net pačių pagaminta, bet „Lidl“ ženklu pažymėta produkcija. Pavyzdžiui, „Rimi“, valdančios per 50 parduotuvių tinklą Lietuvoje, sandėlio dydis yra maždaug perpus mažesnis.

Discounters apply their no-frills approach throughout the entire supply chain—often against conventional wisdom. In warehousing, for example, the discounters' approach contradicts common practices of traditional retailers. Discounters build large distribution centers with lots of floor space and loading bays relative to volume. Although this ties up capital and requires longer distances for picking, it eliminates waiting times and the need for detailed timing of deliveries. It also leaves room for expansion without jeopardizing efficiency. And discounters' single-story distribution centers help avoid pallet-stacking, which reduces complexity and increases safety. The large floor space allows for the use of specially designed forklifts that can take three pallets at a time. This is contrary to the traditional retailer's view—that building high is more cost efficient and that no stacking implies more time to replace empty pallets. - See more at: http://www.atkearney.co.uk/paper/-/a....KNWsWmGa.dpuf