Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mes – Piliečiai!

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Mes – Piliečiai!

    Kuo Jūs džiaugiatės, kuo galite pasigirti? Kas Lietuvoje nutiko gera šiandien ar vakar?

    Noriu išgirsti gerų naujienų, nes tos purvinos žinios per žiniasklaidą jau nusibodo!
    Paskutinis taisė auksellis; 2006.10.19, 18:52.


    #2
    aš visada stengiuosi įžvelgti tik gerus dalykus, už tai kartais sulaukiu pašaipų, bet toks jau mano būdas

    Comment


      #3
      Galima iš kart apie "Gėjų paradą" pradėt diskutuoti, nes tokiuose temose be to niekaip .

      Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

      --------------------------------------------------

      Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

      Comment


        #4
        Draugė po pusmečio studijų Danijoje pagal Erasmus programą grįžusi į ŠU, pasakojo, kad žinių lygis ir kiekis gaunamas čia ir tenai nėra mūsų nenaudai. Lietuviai net protingesni Nors tenka dažnai girdėti per tv iš verslininkų, politikų, darbdavių ir pačių studentų, kad esam niekam tikę išsilavinimo srityje, bet man norisi tikėti, kad ne taip jau ir blogai.

        Praktikos unikuose tikrai trūksta, bet tai juk universitetas, o ne kolegija ar profesinė mokykla. Jau pats žodis univers-itetas parodo, kad moko universaliai. O baigus studijas - gilyn į konkrečią sritį. Tai gal tik lietuviai įsikalė sau į galvas, kad be aukštojo net valytoju negali būti...

        Kitas kritikuojamas dalykas - dėstytojai. Bent ŠU SMF manau, kad dėstytojų lygis yra pakankamai aukštas. Mažiau "apdulkėjusių" profesorių, paskaitas diktuojančių iš apdulkėjusių sonovinių vadovėlių (tai pliusas jaunam unikui) ... Tad gal nėra taip jau ir blogai? Pvz., dėstė ir miesto teisėjo padėjėjas, ir firmos vyr. bulhalterė, ir A.Zuoko bendražygė... Tad naujos žinios iš jaunų specialistų gal nėra tokio žemo lygio, kaip sakoma viešojoje erdvėje?...

        Comment


          #5
          Bet užtat baigus "universalius" mokslus skaitosi, kad praktikos 0 ir , kad tu realiai beveik nieko nesugebi padaryt. Ir galiausiai esi priverstas eiti dirbti kokiu nors pardavėju. Čia žinoma galioja tiems, kurie aklai tikėjo, kad univero mokslas leis greitai ir lengvai įsidarbinti .

          Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

          --------------------------------------------------

          Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

          Comment


            #6
            Parašė Šiaulietis Rodyti pranešimą
            Draugė po pusmečio studijų Danijoje pagal Erasmus programą grįžusi į ŠU, pasakojo, kad žinių lygis ir kiekis gaunamas čia ir tenai nėra mūsų nenaudai. Lietuviai net protingesni Nors tenka dažnai girdėti per tv iš verslininkų, politikų, darbdavių ir pačių studentų, kad esam niekam tikę išsilavinimo srityje, bet man norisi tikėti, kad ne taip jau ir blogai.
            Vienas pažystamas mokėsi neigiamai, todėl buvo išmestas iš mokyklos. Nuskrido į Airiją, ten jį perkėlė 1 klase.
            Pusbrolis Lietuvoje buvo vidutiniokas mekėsi ~6-7 emigravo į Dž. Britaniją ten jis iš kart perėjo 2 klasėm į priekį.

            Comment


              #7
              Parašė Ežiukas Rodyti pranešimą
              Bet užtat baigus "universalius" mokslus skaitosi, kad praktikos 0 ir , kad tu realiai beveik nieko nesugebi padaryt. Ir galiausiai esi priverstas eiti dirbti kokiu nors pardavėju. Čia žinoma galioja tiems, kurie aklai tikėjo, kad univero mokslas leis greitai ir lengvai įsidarbinti .
              1. Niekas ir nesako, kad baigus aukštąjį mokslą, kiekvienas turi mokėti ir gali naudotis, kad ir sakykim, fakso aparatu (kaip reikalauja darbdaviai, nes neva aš nieko nesubegu padaryti). Ir niekas nemokės, jei su tuo nebuvo susidūręs. Kita vertus, kam man universitete mokytis naudotis tuo fakso aparatu, jei darbe naudosiuos kompu ir el. pastu, skeneriu. Tad man dabar mokytis naudotis visais įmanomais įrenginiais? (fakso apratą pasirinkau kaip simbolį).

              Kokia išeitis? Gal reikėtų labai skaidyti profesijas, modulius ir pan. Bet ar tada darbdaviams bus lengviau surasti, pvz. žmogų, kurio diplome būtų įrašyta tokia profesija: "nekilnojamojo turto sektoriaus individualios firmos tiesioginių pardavimų Kauno mieste vadybininkas". Taigi gal lengviau pasikviesti vadybininką ir jį išmokyti verslo paslapčių, įgūdžių, kurių reikia.

              Tai ir svarbiausia, kad aukštasis mokslas moko teoretikus. Darbdavys nori darbuotojo, sugebančio ką nors nuveikti? Tai kodėl taip nustumta į šalį kolegijos, profesinės mokyklos? Tenai - begalės darbo jėgos. Juk Lietuvoje įprasta matyti žmones kaip darbo jėgą... Šiaip ar taip, be teorijos netoli nuvažiuosi.

              2. Prie universitetų ir juose veikia karjeros centrai, įvairaus profilio centrai (nuo sociologų būrelio iki regioninės plėtros, konferencijų rengimo. Aš turiu omenyje konkrečius pavyzdžius). Taigi, jei tik nori, gali pasisemti tos praktikos kiek tik nori. Tereikia tik norėti, aišku, griovių kasti gal ir neišmoksti tenai...

              Tik turbūt niekas nenutems jokio "tūlo" studento į kokią nors veiklą, jei jis to nenorės. Juk daug smagiau atsėdėti tas paskaitas ir - namo, kur šaltytuve ir alučio yra Tad gal reikėtų liautis verkti ir užsiimti kuo nors. Kuo nors.

              3. Norėčiau pacituoti vieno seimo nario patarėjo, ŠU dėstytojo mintį, kad kiekvienas universitetą baigęs pilietis sugebėtų būti šalies prezidentu. O prezidentas turi išmanyti ne tik A, bet ir B, ir C, ir D, ir....

              4. O gal darbdaviai, kurie į verslą atėję su tokia konceptija: "Nuperku pigiau, parduodu brangiau", bijo protingesnių darbuotojų? Kažkodėl negirdėti, kad nors vienoje Lietuvos įmonėje dirba Oxford'o absolventas?

              5. Su mintimi: "Čia žinoma galioja tiems, kurie aklai tikėjo, kad univero mokslas leis greitai ir lengvai įsidarbinti" tikrai sutinku. Čia viena iš pagrindinių šios šalies problemų ir žiniasklaidos sukurtų mitų.

              Tai keletas minčių aukštojo mokslo tema

              Comment


                #8
                Parašė Šiaulietis Rodyti pranešimą
                Kodėl savo valstybėje matome tik blogus dalykus? Kodėl nemokam džiaugtis ir didžiuotis savimi? Kodėl žiniasklaida kasvakarą rodo visokius "gezus", o ne protingą, išsilavinusį jaunimą, t.y. mus? Kodėl Lietuvos futbolo rungtynes per TV stebi tik pora procentų žiūrovų? Kodėl juodinam ir šmeidžiam savo kaimynus? Kodėl... kodėl... kodėl....
                Gal norėtumėt pasidžiaugti tuo kas GERA mūsų kieme? Juk ne tokie blogi ir esam
                Tad kviečiu padiskutuoti.
                Man, asmeniškai, didžiausias patriotizmo protrūkis atsiranda, kai fanų tribūnoj stadione, žaidžiant Lietuvos futbolo rinktinei, koks 100-150 žmonių vieningai skanduoja Lietuvos rinktinės palaikymo skanduotes ir dainas. Kažkas nerealaus...

                Galimybės stadione aktyviai palaikyti savo mėgstama komanda būtų labai sunku atsisakyti. Ir visiškai nesvarbu kaip ta mūsų rinktinė žaidžia ir kelintoj vietoj yra.. Lygiai taip pat ir su FK Ekranas (esu šio klubo fanas). Praeitą sezoną kartą į Panevėžį, į stadioną, iš Vilniaus atvažiavo apie 15 anglų, švenčiančių bernvakarį. Jie tiesiog norėjo pažiūrėti futbolo. Tai nei vienas iš jų nepasakė nei vieno blogo žodžio, visi atsiliepimai buvo maždaug tokie - "Jūsų stadionas labai jaukus ir fainas", "Jūsų komanda gerai žaidžia" ir pan.
                Tai vat, net iš futbolo šalies atvažiavę žmonės sugeba gerai praleisti laiką A lygos rungtynėse, kai tuo tarpu 90 proc. mūsų tautiečių verkia, kad stadionai bulvių laukai, nėra švieslentės, nėra kur atsisėst, žodžiu, šalta, šlapia, tamsu, blablabla.

                Džiaukimės tuo ką turim, tskant.

                Comment


                  #9
                  Mokiklyklu lygis pas mus labai aukstas daug aukshtesnis nei vakarietisku. Taciau musu universitetai negali lygintis su geriausiais vakarietiskais.

                  Beje nereiketu tiek daug demesio kreipti i darbdavio kalbas kai jis tvirtina kad nieko nemoki, juk tai pirkimo/pardavimo procesas, kaip pvz turgui perkant masina pirkejas tvirtina kad ji nera tokia gera ir siulo mazesne kaina, o pardavejas sako kad pati puikiausia ir nori dideles kainos, neivienas sio proceso nepriima asmenioskai, tad ir darbinantis nereiketu to primti asmeniskai, o tiesiog argumentuotai reikalauti uzsibreztos kainos.

                  Comment


                    #10
                    Aš nežiūriu žinias(blogas). O jei reikia suprasti kaip gyvename, tiesiog nuvažiuoju į senamiestį. Žmonės laimingi, reiškia viskas gerai. Aš pats esu pilnai optimistas ir tai nėra blogai, nes jei pradėti matyti, kas blogai, tai tapsime bambekliais. Galu gale, juk rytojus priklauso nuo MŪSŲ!

                    Comment


                      #11
                      Dėl universitetų. Sutinku, kad ten suteikiamos universalios žinios. Bet vienos žinios yra reikalingesnės už kitas. Niekas nepaneigs, kad kalbos yra labai reikalingos ir tikrai reikalingesnės už tokius sapaliojimus (citata iš vakarykščio konspekto)Kad ir ką tai turėtų reikšti :
                      Informacijos sistema <...> Sistemų aplinkos <...> Kiekviena organizacija stengiasi paveikti savo aplinką, nors kai kurių jos elementų negalima kontroliuoti
                      Ir tiesa, aš ne informatikas, aš ekonomistas

                      Manau, kad mes tiesiog privalome puikiai mokėti bent 2 užsienio kalbas. Deja, dauguma žmonių menkai moka kokią vieną, ar dvi... Kodėl? O todėl, kad didelė laiko dalis yra skiriama tokių visokių nesąmonių, kurias viršuj užrašiau KALIMUI.

                      Esu naujokas visoj toj univerų sistemoj, bet jau matau, kad yra kur tobulėti... Oj kaip yra.
                      BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                      Comment


                        #12
                        Parašė Berliner Rodyti pranešimą
                        Dėl universitetų. Sutinku, kad ten suteikiamos universalios žinios. Bet vienos žinios yra reikalingesnės už kitas. Niekas nepaneigs, kad kalbos yra labai reikalingos ir tikrai reikalingesnės už tokius sapaliojimus (citata iš vakarykščio konspekto)Kad ir ką tai turėtų reikšti : Ir tiesa, aš ne informatikas, aš ekonomistas

                        Manau, kad mes tiesiog privalome puikiai mokėti bent 2 užsienio kalbas. Deja, dauguma žmonių menkai moka kokią vieną, ar dvi... Kodėl? O todėl, kad didelė laiko dalis yra skiriama tokių visokių nesąmonių, kurias viršuj užrašiau KALIMUI.

                        Esu naujokas visoj toj univerų sistemoj, bet jau matau, kad yra kur tobulėti... Oj kaip yra.
                        Sunku pasakyti ka tu ten pacitavai, bet greiciausiai tai yra netinkamo ziniu pateikimo problema.
                        Studijuodmas universitete susiduriau su tokiu paradoksu kaip diktavimas per paskaitas, protas negalejo paiskinti koks sito dalyko tikslas. Juk destytojas galetu duoti konspektus is kuriu skaito studentams ir taip sutaupytu puse metu rasymo. Manau si praktika atejo is laiku kai dar neturejome kopijavimo aparatu. Taigi iskyla klausimas ko moko universitete gal "kopijavimo aparato" profesijos

                        Comment


                          #13
                          Siaip jau senai esu girdejas kad mokyklose lyginant bendraamziu mokymosi einamus kursus, musu mokyklu mokymo lygis gerokai sunkesnis. Bet turbut tai kad is pradziu, mum ziurint jie mokosi per letai ir gan primityviai, uztat veliau jie pamazu didina ta lygi, ir galiausiai pasiveja o daznai ir pralenkia musu lygi. Galbut tame ir priezastis to, kad Lietuvoj tiek daug moksleiviu prastai mokosi ir pan., nes per ankstis juos uzgula stiprus mokslo kruvis?

                          Comment


                            #14
                            Parašė tadux Rodyti pranešimą
                            Sunku pasakyti ka tu ten pacitavai, bet greiciausiai tai yra netinkamo ziniu pateikimo problema.
                            Studijuodmas universitete susiduriau su tokiu paradoksu kaip diktavimas per paskaitas, protas negalejo paiskinti koks sito dalyko tikslas. Juk destytojas galetu duoti konspektus is kuriu skaito studentams ir taip sutaupytu puse metu rasymo. Manau si praktika atejo is laiku kai dar neturejome kopijavimo aparatu. Taigi iskyla klausimas ko moko universitete gal "kopijavimo aparato" profesijos
                            Pacitavau šiek tiek is "Informacijos aprūpinimo" (neklausk, kas tai yra, nes aš pats dar nežinau ) paskaitos. Dėstytoja diktavo taip greitai, kad kiti ėjo iš proto, raše kas antrą sakinį, pyko, nervinosi, retoriškai klausė "gal galima lėčiau" ir pan. Kažkas paklausė, ar negalima nukopijuoti jos užrašų. Bet ji nekreipė į tai dėmesio, nors gal kreipė - pradėjo dar greičiau diktuoti . Pamankštinom rankas... Juokingiausia tai, kad rašai ir nesupranti ką rašai. Todėl čia labai taiklus tavo "kopijavimo aparato" profesijos apibūdinimas.

                            Aš manau, kad dirbti reikia tikrai kitaip. Diskutuoti, analizuoti kažkokius pavyzdžius, gilintis į esmę, o ne perrašinėti dėstytojo/os konspektus.
                            BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                            Comment


                              #15
                              Parašė kaunaz Rodyti pranešimą
                              Siaip jau senai esu girdejas kad mokyklose lyginant bendraamziu mokymosi einamus kursus, musu mokyklu mokymo lygis gerokai sunkesnis. Bet turbut tai kad is pradziu, mum ziurint jie mokosi per letai ir gan primityviai, uztat veliau jie pamazu didina ta lygi, ir galiausiai pasiveja o daznai ir pralenkia musu lygi. Galbut tame ir priezastis to, kad Lietuvoj tiek daug moksleiviu prastai mokosi ir pan., nes per ankstis juos uzgula stiprus mokslo kruvis?
                              Aš tai manau, kad pas mus mokykloje yra dvi pagrindinės problemos.

                              1. Krūvis. Sakykit kaip norit, bet nemanau, kad normalu, jog aš vos savo šeštoko brolio kuprinę pakeliu. Aš tiek tikrai nenešu kasdien ant pečių. Pats kątik baigiau visą 12 klasių kursą, su visais profiliavimais ir t.t. Ir galiu pasakyti, kad sunkiausios kuprinės (kaip keista...) yra būtent 5,6,7 klasėj. Paskui, ypač paskutinėse klasėse, mažėja dalykų ir knygų mažėja.

                              Krūvio problema ne tik dėl svorio. Mokykloj moko labai daug dalykų (kas šiaip nėra labai blogai), tačiau kiekvienas jų dėstomas labai smulkiai, o mokytojai labai susireikšmina (dar ir dabar prisimenu chemikės "be chemijos niekur - pradedant dantų šepetuku, baigiant mokykliniu suolu - visur chemija"). Profiliavimas tik iš dalies sprendžia problemą. Juk profilį renkiesi tik nuo 11 klasės + vis tiek reikia visokių meninių raiškų, pasirenkamųjų modulių ir t.t.

                              2. Seni darbo metodai. Tikrai prisimenu labai mažai pamokų, kurios mane sudomino ar patraukė. Mokytojai neieško įdomių informacijos pateikimo formų. Jei ir ieško, tai susiduria su visokiom problemom (ir vėl pavyzdys iš chemijos: " Ką čia ne taip sumaišėt? Kodėl neįvyko reakcija? Aj, tiesa, medžiagos pasenę..." (paskui seka ilgas moralas, kad niekas iš mokinių nepasisiūlo paaukoti naujų cheminių medžiagų ir t.t. ir pan.). Visko mokoma sausai ir visiškai neįdomiai. Žinoma, yra mokytojų, kurie naudoja įv. technologijas, ruošia prezentacijas, rodo filmus, bet tokių - mažuma.

                              3. Biurokratija. Taip taip, kaip visur - taip ir mokykloje. Kai 10 klasėj reikėjo rinktis profilį ir dalykus, kuriuos norėsiu mokytis, reikėjo pildyti daugybę lentelių, formų, prašymų, net pačiam skaičiuoti pamokų valandų skaičių. Žiūrėti ar nepasirinkau per daug/mažai pamokų ir pan.

                              Mokslo metų pradžioje reikia pateikti garsiąsias sveikatos pažymas, kurios visiškai niekam neįdomios. Mokytojai, nesuprasdami gydytojų rašto ir spec.žodžių, turi perrašyti tą info į klasės žurnalą. Taip, mokytojas tikrai žino, kas yra Hungtingtono liga (pavyzdys iš lempos), jis žinos, kaip suteikti pagalbą (jei prireiks) mokiniui, ja sergančia.

                              Paskui seka visokie parašų rinkimai: kad susipažinome su saugaus eismo taisykles, kad per naujus metus būdime budrūs ir saugosimės petardų; ir visokie kitokie, visiems gyvenimo atvejams aptarti.

                              Žiūrint iš mokytojo pusės (mano mama mokytoja), taip pat yra begalės biurokratijos. Mokslo metų pradžioje reikia rengti visokius mokymo planus ir programas. Kitaip sakant, mokytojas metams į priekį turi suplanuoti, ko ir kaip mokys. Tai ar mokytojas tikrai toks kvailas, kad nežino, ko, kaip ir kada mokyti?
                              BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                              Comment


                                #16
                                Man šiemet pagal mokyklos planą reikia praeiti 56 temas, per maždaug 35 savaites, imant vieną temą per savaitę.

                                Comment


                                  #17
                                  Šiek tiek užkabinkim krepšinį... Norėčiau paklaust: Jei jūs būtumėt geri (-iausi) krepšininkai, atstovautumėt Lietuvai? Aukotumėt vasarą, poilsį su žmona, vaikais, žvejybą ir šiaip fainus dalykus ir lietumėt prakaitą kažkur Kinijoje ar Brazilijoje su kitais patriotais, o atėjus rudeniui, pailsėjus vos kelias dienas vėl į darbą iki kitos vasaros?..... Jei taip, ir jei ne, tai kodėl? Ar galėtumėt paaukoti kaiką dėl tos tėvynės?

                                  Comment


                                    #18
                                    [QUOTE=tadux;110508]Mokiklyklu lygis pas mus labai aukstas daug aukshtesnis nei vakarietisku. Taciau musu universitetai negali lygintis su geriausiais vakarietiskais.

                                    Sitoje vietoje as tau visiskai pritariu!!! Kai mano sesuo mokesi Cikagos mokykloje, tai jai nebuvo ten ka veikti. Jeigu sestokai vis dar pagaliukus skaiciuja, ir spalvina knygutes, ar zaidzia zaidimus-tai man truksta zodziu, svelniai tariant. Mokyklos lygio systema yra paremta principu, vaikas turi tureti vaikyste, turi tureti daug "fun", nes ateityje dar atsimokys Paskui, kai mano sesuo grizo i Lietuva (Vilniu) ir pradejo ten mokytis, tai jai prireike daug laiko ir pastangu, kad pavytu savo bendraklasius.
                                    Is kitos puses, Amerikos aukstuju mokyklu lygis yra nepalyginamai aukstesnis negu Lietuvos. Kai tik amerikonikai pradeda mokytis univere, tai supranta, kad "fun" laikotarpis baigesi Mano geriausias draugas atvaziavo mokytis i Amerika. Pries tai jis buvo pasimokes SU ir truputeli Olandijoje. Pagal ji, tai puse metu SU buvo didziausia gyvenimo klaida! Tokia mano drauge is Vilniaus irgi mokasi JAV. Ji pasake lygiai ta pati, kad metai VU buvo patis beprasmiskiausi jos gyvenime. As pats negaliu situ dalykyu palyginti, nes Lietuvoje niekada nesimokiau universitete (tenka cia mokytis). Bet esu susidares tokia nuomone, kad jei nori savo vaikui prigrusti naudingu ziniu ir praktikos- pirmiausia leisk pabaigti vidurine Lietuvoje, o paskui mokytis uzsienyje. Beje, Koledzose ir univeruose, rytu Europos jaunimelis stipriai lenkia vietine flora fauna, bet paskui yra susilyginama.
                                    Akivaizdi tiesa yra ta, kad mokyklos Lietuvoje yra daug pranasesnes, negu Vakaru salyse, bet universiteto lygis aukstesnis Vakaruose

                                    Comment


                                      #19
                                      [QUOTE=Didmiestis;112099]
                                      Parašė tadux Rodyti pranešimą
                                      Mokiklyklu lygis pas mus labai aukstas daug aukshtesnis nei vakarietisku. Taciau musu universitetai negali lygintis su geriausiais vakarietiskais.

                                      Sitoje vietoje as tau visiskai pritariu!!! Kai mano sesuo mokesi Cikagos mokykloje, tai jai nebuvo ten ka veikti. Jeigu sestokai vis dar pagaliukus skaiciuja, ir spalvina knygutes, ar zaidzia zaidimus-tai man truksta zodziu, svelniai tariant. Mokyklos lygio systema yra paremta principu, vaikas turi tureti vaikyste, turi tureti daug "fun", nes ateityje dar atsimokys Paskui, kai mano sesuo grizo i Lietuva (Vilniu) ir pradejo ten mokytis, tai jai prireike daug laiko ir pastangu, kad pavytu savo bendraklasius.
                                      Is kitos puses, Amerikos aukstuju mokyklu lygis yra nepalyginamai aukstesnis negu Lietuvos. Kai tik amerikonikai pradeda mokytis univere, tai supranta, kad "fun" laikotarpis baigesi Mano geriausias draugas atvaziavo mokytis i Amerika. Pries tai jis buvo pasimokes SU ir truputeli Olandijoje. Pagal ji, tai puse metu SU buvo didziausia gyvenimo klaida! Tokia mano drauge is Vilniaus irgi mokasi JAV. Ji pasake lygiai ta pati, kad metai VU buvo patis beprasmiskiausi jos gyvenime. As pats negaliu situ dalykyu palyginti, nes Lietuvoje niekada nesimokiau universitete (tenka cia mokytis). Bet esu susidares tokia nuomone, kad jei nori savo vaikui prigrusti naudingu ziniu ir praktikos- pirmiausia leisk pabaigti vidurine Lietuvoje, o paskui mokytis uzsienyje. Beje, Koledzose ir univeruose, rytu Europos jaunimelis stipriai lenkia vietine flora fauna, bet paskui yra susilyginama.
                                      Akivaizdi tiesa yra ta, kad mokyklos Lietuvoje yra daug pranasesnes, negu Vakaru salyse, bet universiteto lygis aukstesnis Vakaruose
                                      As šiais metais pradėjau mokytis VU. Galiu tik pritarti - daug beprasmiškai praleistų paskaitų. Mokomės kvailų dalykų, o dėstytojai nelabai rūpinasi, kad būtų įdomu ar kad trauktų mokytis daugiau...
                                      Pikta, tikrai pikta.
                                      BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                                      Comment


                                        #20
                                        O aš, music, galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje esama išties neblogų grupių, ne tik yvos ir bavarai
                                        http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                        Comment

                                        Working...
                                        X