Diskusijos apie praeities rašytojus

[J.U.]

Šiandien sukanka lygiai 70 metų kai mirė Salomėja Nėris. Atkūrus nepriklausomybę ko tik neprisiskaitome, kokių prakeiksmų neprisiklausome Poetės atžvilgiu. Noriu užtarti šią labai sunkiu Lietuvai metu gyvenusią asmenybę. Dalykas tas, kad Salomėja Nėris buvo mano mamos mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Po gimnazijos santykiai nenutrūko, mama bendraudavo ir lankydavo poetę. Lankė ją ir jau sunkiai sergančią Kauno Raudono Kryžiaus ligoninėje. Mama pasakojo, kaip paskutinio susitikimo metu ligoninėje Nėris vis verkė, sunku buvo susikalbėti, vis kartojo pro ašaras - "Dieve, kaip jie mus apgavo".
Taigi, nereiktų purvais svaidyti į jautrios sielos moterį, visiškai nesiorientavusią politinėje situacijoje ir tiesiog dėl savo kairių pažiūrų pakliuvusią į stalinistines pinkles. Ji suprato kas įvyko.
Kaip nekeista, Delfis išspausdino gan objektyviai parašytą straipsnį apie šią nelaimingo likimo moterį:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68424944

[John]

Rokiškis (aka. R.Savukynas) taip pat neblogai parašė S.Nėries tema: http://rokiskis.popo.lt/2015/07/05/n...iklos-ir-meno/

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ryškiausias forumo homo sovieticus egzempliorius sentimentaliai gina ryškiausią komunistinės LTSR poezijos simbolį. Kaip netikėta.

[senasnamas]

Oho, kiek poezijos mylėtojų susirinko . S. Nėrį mėgsta kritikuoti tie, kurie nėra perskaitę nė vieno jos eilėraščio. O geriausius parašė iki okupacijos. Dar pasakykit, kad jei ne S. Nėries veikla, tai ir okupacijos nebūtų buvę.
Tie uoliausi paminklų ir stabų vartytojai patys nesuvokia kaip primena pokario komjaunuolius, kurie su užsidegimu griovė viską, kas neatitiko naujos ideologijos. Ką protingo gali pasakyti visokie rabinovičiai ar ramanauskai? Jie gali tik pasikeikti ir pasispjaudyti. Ir Johnas juos būtinai pacituos kaip autoritetus, nes keiktis ir spjaudytis, jo nuomone, yra pagarbos verti sugebėjimai. Dar lauksim žymaus poezijos kritiko Užkalnio straipsnio ta tema.
Nėris bus ištrinta iš atminties, o va A. Ramanausko kūryba, žinoma, išliks amžinai:

„Pirma, ji buvo labai bloga poetė. Nežmoniškai bloga poetė. Ji buvo brunius. Antra, ji buvo kvislingė, paprasčiausia išdavikė. Nieko ji neklydo – puikiausiai žinojo, ką darė. Trečia – ji buvo žiauriai negraži, turėjo kašaloto kaktą, iš veido šiek tiek priminė klozetą“, – dėstė A. Ramanauskas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68343094
Manau, kad net ir fanatiškiausi Stalino šlovintojai buvo aukštesnės kultūros ir turėjo sveikesnę galvą nei A. Ramanauskas.

[John]

Kas gi kitas, jei ne Kremliaus samdinys senasnamas puls girti S.Nėries

[J.U.]

Kas gi kitas, jei ne Kremliaus samdinys senasnamas puls girti S.Nėries

Vajėzusmarija, o kas gi čia ką tik forume aiškino kad Lietuvos komunistai, Butkevičius ir Olekas net prakaituodami dirba Lietuvos labui? Ar tik ne ponas John?

[senasnamas]

Kas gi kitas, jei ne Kremliaus samdinys senasnamas puls girti S.Nėries

Gerai, kad padėjai šypsenėlę - lengvinanti aplinkybė nuolat kartojant tą pačią nesamonę.
Kai primenama, kad prezidentė dėstė partinėje mokykloje (ir šiaip daug ko nuveikė ), tada pasigirsta: pamirškim, nesikapstykim praeityje. Tačiau kai kalbama apie S. Nėrį, tada jau nieko nereiškia, kad ji mirusi prieš 70 metų. Kai kurie turbūt sutiktų ją atkasti, kad tik galėtų apspjauti. Ji tebekelia pavojų ir po tiek metų?
Kažkokiai Putino bendrapavardei, pretenduojančiai į mokslininkes, net ir J. Marcinkevičius kliūva
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68343094
Turbūt, kad per daug gerbiamas, reikia jį sumenkinti ir paruošti pjedestalą kokiam nors politiniam vadukui.

[D.P]

Tai, kad mūsų karta (po Nepriklausomybės subrendusi) iš esmės deda ant jautrios širdies poetės ir nerodo jokių pagarbos ženklų jos atminčiai, imho, yra geras dalykas. Pagaliau atsikratome lietuviško "neužgauk kito" ir nebeviniojame žodžių į vatą - "ką kiti pasakys".
Tą pati dauguma daro ir kitiems tautos dainiams - ar tai Cvirka (ko po velnių jo soc.realistinio stiliaus ksulptūra vis dar teršia Vilniaus vaizdą?), ar koks Sniečkus (kodėl jo kapas vis dar Antakalnyje?). Galų gale, daugelį užknisa jautriai šlykštus lyrizmas ir romantizmas, kuris dar šlykčiau brukamas mokyklose.
Žinau, kad mano vaikai jos neskaitys ir tikrai dėl to ne taps prastesni.
Šiaip S.Nėries istorija pamokanti: šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina.

Jei rodome pagarbą tiems, kurie visiškai sušiko Lietuvą šimtmečiu į priekį, tai, ką gi, nuo baudžianinikų lygio taip ir nepakilome. Elementaru.
Juk jie buvo tokie talentingi, tokie gražūs...nors dauguma vis tiek rinksis užsienio literatūrą.

p.s. mokykloje deklamavau jos eilėraštį.

[John]

Amen

[senasnamas]

Pagaliau atsikratome lietuviško "neužgauk kito" ir nebeviniojame žodžių į vatą - "ką kiti pasakys".

Geriau tiesiai ir sakyk, kad nori atsikratyti apskritai lietuviškumo, kuris tau turbūt asocijuojasi tik su žagrėmis ir vyžomis.

Galų gale, daugelį užknisa jautriai šlykštus lyrizmas ir romantizmas

Užsienio poetai, žinoma, nerašė nei lyriškai, nei romantiškai - jie rašė gerai ir buvo tiesiog cool, nes buvo užsieniečiai. Tai va štai toks kompleksuotas "nebaudžiauninkiškas" mąstymėlis. Užsienio kūryba niekas netrukdo domėtis nedergiant savosios. Bet Ramanausko išugdytai kartai tai per sudėtingas reikalas. Realiai tai ta užsienio kūryba nelabai ir rūpi, o naudinga tik kaip atskaitos taškas, nors sumenkinti savąją.

[ViR2]

Gal jau nekiskit i sia tema Neries, tegu tema lieka aktualiems ivykiams, o ne "oj netycia mane apgavo" raudono maro skleidejoms

[MikasRidikas]

Šiandien sukanka lygiai 70 metų kai mirė Salomėja Nėris. Atkūrus nepriklausomybę ko tik neprisiskaitome, kokių prakeiksmų neprisiklausome Poetės atžvilgiu. Noriu užtarti šią labai sunkiu Lietuvai metu gyvenusią asmenybę. Dalykas tas, kad Salomėja Nėris buvo mano mamos mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Po gimnazijos santykiai nenutrūko, mama bendraudavo ir lankydavo poetę. Lankė ją ir jau sunkiai sergančią Kauno Raudono Kryžiaus ligoninėje. Mama pasakojo, kaip paskutinio susitikimo metu ligoninėje Nėris vis verkė, sunku buvo susikalbėti, vis kartojo pro ašaras - "Dieve, kaip jie mus apgavo".
Taigi, nereiktų purvais svaidyti į jautrios sielos moterį, visiškai nesiorientavusią politinėje situacijoje ir tiesiog dėl savo kairių pažiūrų pakliuvusią į stalinistines pinkles. Ji suprato kas įvyko.
Kaip nekeista, Delfis išspausdino gan objektyviai parašytą straipsnį apie šią nelaimingo likimo moterį:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68424944

Va, koks gražus pavyzdys, kaip žmogaus vertinimas priklauso nuo to, ar tas žmogus kaip nors susijęs su vertintoju. J.U. drąsiai su žemėmis maišo ar tik ne 90 proc. Lietuvos dabarties ir praeities veikėjų, bet štai, S. Nėris, kuri pagal J.U. deklaruojamą ideologiją laisvai sėdėtų labiausiai niekinamų žmonių kokiam dvidešimtuke, pasirodo tėra apgauta naivi talentinga asmenybė.
Taigi, gražiai atsiskleidžia, kaip lengva dėti ant nepažįstamo žmogaus, dažnai net nežinant jo elgesio faktų ir motyvų, ir kaip pasikeičia situacija bent kiek pažįstant tą asmenį, ar ne, J.U.?

[D.P]

Geriau tiesiai ir sakyk, kad nori atsikratyti apskritai lietuviškumo, kuris tau turbūt asocijuojasi tik su žagrėmis ir vyžomis.

Užsienio poetai, žinoma, nerašė nei lyriškai, nei romantiškai - jie rašė gerai ir buvo tiesiog cool, nes buvo užsieniečiai. Tai va štai toks kompleksuotas "nebaudžiauninkiškas" mąstymėlis. Užsienio kūryba niekas netrukdo domėtis nedergiant savosios. Bet Ramanausko išugdytai kartai tai per sudėtingas reikalas. Realiai tai ta užsienio kūryba nelabai ir rūpi, o naudinga tik kaip atskaitos taškas, nors sumenkinti savąją.

Na, savo lietuviškumą neseniai galėjau apgint (tiesą, to neprireikė) naktiniame Amsterdame, kai keli buduliai iš Rytų, pamatę ant mano kuprinės Vytį su užrašu Lithuania, bandė tą našyvkę priliesti. Nors buvau visa galva žemesnis už juos.
Bet tu teisus. Lietuvių literatūra man asocijuojasi su žagrėmis, vyžomis, buku lyrizmu. Kažkodėl man negėda taip sakyti. Kokio, pyp, velnio aš turiu skaityti nereikšmingą literatūrą, kai pasaulyje prirašyta tiek daug knygų? Ir mokykloje neskaičiau, bet iš valstybio egzo 96 sukrapščiau
Yra gerų lietuviškų knygų, negernalizuoju, bet tik ne tas, kas sudaro mūsų klasikos pagrindą.

Ramanauskas teisus per visą pilvą: kaip ir senos hipokritinės bobos, taip ir S.Nėris yra komunizmo liekana, kuri vis dar yra kaip akmuo po Lietuvos kaklu. Ir tik gadina orą. Po Perkūnais, man S.Nėris primena sovietmečio leftistinę mergaičiukę, iš veido visai simpatišką, tačiau silpnoko būdo (surimivau beveik kaip klasikas). Ir tai jos nuodėmė. Sedėdamas šiuo metu Amsterdame, aš matau Lietuvą kokia ji galėjo būti, jei ne tas apgautosios, jautriosios ir darbo liaužiai šviesų rytojų mačiusios poetės pataikūniškumas. Nesakau, kad tarpukaris buvo rožėmis klotas ir progresyvus laikotarpis, deja, buvo priešngai, bet S.Nėris nėjo į mišką ir nevežė partizanams bulvių ir pieno, o saugiai tūnojo rašytojų sąjungos namelyje tarp kitų, kiek į ją panašių, jautrių dėdžių.

[John]

Geriau tiesiai ir sakyk, kad nori atsikratyti apskritai lietuviškumo, kuris tau turbūt asocijuojasi tik su žagrėmis ir vyžomis.

Užsienio poetai, žinoma, nerašė nei lyriškai, nei romantiškai - jie rašė gerai ir buvo tiesiog cool, nes buvo užsieniečiai. Tai va štai toks kompleksuotas "nebaudžiauninkiškas" mąstymėlis. Užsienio kūryba niekas netrukdo domėtis nedergiant savosios. Bet Ramanausko išugdytai kartai tai per sudėtingas reikalas. Realiai tai ta užsienio kūryba nelabai ir rūpi, o naudinga tik kaip atskaitos taškas, nors sumenkinti savąją.

Rokiškis gana neblogai apibūdino S.Nėries kūrybos lygį:

(...)nors jos poezija teverta tiek, kiek ir bet kokių gimnazisčių ar vidurinių klasių moksleivių kūryba)(...)

Jūs stebitės, iš kur atsiranda tiek daug klišių žiniasklaidoje, kodėl įprastus žodžius kalbainiai kiša į kabutes ir kodėl dažnas moksleivis nesugeba sakinio suregzti? Ogi iš to tai ir randasi, kad ketvirtį amžiaus nesugebama nuleisti sovietinio pseudomeninio šūdo į klozetą, vietoje to, dėstant visą tą šūdą mokiniams, kaipo sektiną pavyzdį.

Nėra ką pridurti.


O čia specialiai Senamnamui, J.U. ir kitiems tarybukams

Jau laisvės girdime garsus, —
Mokėsime ją saugot!
Mums vardas Stalino šviesus —
Kaip tikro tėvo, draugo.

Jo vardas plienas! Dievaži,
Jam visa žemė lenkiasi, —
Ta žemė nuostabiai graži,
Siurbėles nutrenkusi.

Ir sklinda apie jį plačiai
Legendos po pasaulį:
Galingi Stalino pečiai
Laužia vartus į saulę.

[index]

Geriau tiesiai ir sakyk, kad nori atsikratyti apskritai lietuviškumo, kuris tau turbūt asocijuojasi tik su žagrėmis ir vyžomis.

Užsienio poetai, žinoma, nerašė nei lyriškai, nei romantiškai - jie rašė gerai ir buvo tiesiog cool, nes buvo užsieniečiai. Tai va štai toks kompleksuotas "nebaudžiauninkiškas" mąstymėlis. Užsienio kūryba niekas netrukdo domėtis nedergiant savosios. Bet Ramanausko išugdytai kartai tai per sudėtingas reikalas. Realiai tai ta užsienio kūryba nelabai ir rūpi, o naudinga tik kaip atskaitos taškas, nors sumenkinti savąją.

Šiaip jau, yra ir gerų lietuvių autorių (naujų gal daugiau, seniau truputi mažiau). Nėries poezija banali ir vaikiška pavyzdžiui "saulė - pasaulis, gėlytės - saulytės", kai kokio Putino (ne Vladimiro) stipri ir rimta. Koks nors Škėma rašė rimtas egzistencines knygas, o Žemaitė scenarijus "24 valandoms".

Taip, kad literatūros vadovėliuose, mano manymu, reiktų daugiau Putino ir mažiau Nėries, daugiau Škėmos ir mažiau Žemaitės ir kitų panašaus stiliaus rašytojų. Kai į galvą grūda tik banalų mėšlą, tai ir nemėgsta žmonės po to lietuvių literatūros.

[senasnamas]

Lietuvių literatūra man asocijuojasi su žagrėmis, vyžomis, buku lyrizmu.

Tai šitas deklaravimas nelabai kuo skiriasi, kai emigrantai išvažiavę deda ant Lietuvos, nes nėra darbo, o va Anglijoje tai paundais moka. Pagrindinė mintis telpa į vieną sakinį: Lietuva š. Tai kai dedama ant praeities, literatūros ar žinomų asmenų yra tas pats lygis. Tai darantis asmuo nuo to netampa nei labiau išsilavinusiu, nei pažangesniu.

Sedėdamas šiuo metu Amsterdame, aš matau Lietuvą kokia ji galėjo būti, jei ne tas apgautosios, jautriosios ir darbo liaužiai šviesų rytojų mačiusios poetės pataikūniškumas.

Jau rašiau, kad jei ne S. Nėris, tai Lietuva nebūtų okupuota . Šiandieniniai sovietmečio išauklėti politikai yra dar labiau pataikūniški ir tai daug aktualiau nei poetės veikla prieš 70 metų.
Šiaip S. Nėris buvo pakankamai išsilavinusi ir nebuvo kaimo poetė: dėstė vokiečių kalbą. Yra gyenusi Vienoje, Paryžiuje. Todėl nereikia visko mauti ant vieno stereotipinio kurpalio. Taip, vėliau gyveno ir Maskvoje, politinės pažiūros, aišku, galėjo būti ir kitokios, bet lengva šiandien kalbėti.

O čia specialiai Senamnamui, J.U. ir kitiems tarybukams

Johnas skaito jos poeziją tik nuo 1940 m? Ankstesnė neįdomi? Jei rūpi kūrybos lygis, skaitykit, ką rašo literatūrologai, o ne rabinovičiai.

[Lettered]

Taip, kad literatūros vadovėliuose, mano manymu, reiktų daugiau Putino ir mažiau Nėries, daugiau Škėmos ir mažiau Žemaitės ir kitų panašaus stiliaus rašytojų. Kai į galvą grūda tik banalų mėšlą, tai ir nemėgsta žmonės po to lietuvių literatūros.

Žemaitė grūdama į galvas ne dėl to, kad gerai rašė, o dėl to, kad savo laiku Lietuvos kaime buvo mokantis rašyti žmogus. Čia istorija.
Jei rimtai, nelabai ir pamenu Neries ar Žemaitės poezijos, ir kaip asmenybės jos nelabai pateikiamos kaip pavyzdžiai, bent vyresnėse klasėse kaip tik pagrinde buvo analizuojami Škėma, Putinas ir kiti rimtesni rašytojai ir kūriniai.

[senasnamas]

Jei rimtai, nelabai ir pamenu Neries ar Žemaitės poezijos

Gerai, kad bent pripažįsti. Pasakymas Žemaitės poezija skamba panašiai kaip Danijos kalnai .

[index]

Žemaitė grūdama į galvas ne dėl to, kad gerai rašė, o dėl to, kad savo laiku Lietuvos kaime buvo mokantis rašyti žmogus.

Taigi, kad taip. Bet versdami juos skaityti, mokytojai atbaido žmonės nuo lietuvių literatūros. Juos būtų galima apžvelgti keletu ištraukų ir eiti prie rimtesnės XX a. tarpukario, išeivių, vėlyvojo sovietmečio (tuo metu atsirado visai neblogų dalykų) kūrybos.

Jei rimtai, nelabai ir pamenu Neries ar Žemaitės poezijos, bent vyresnėse klasėse kaip tik pagrinde buvo analizuojami Škėma, Putinas.

Nėris gal buvo kiek anksčiau, bet ir mintinai reikėjo mokytis visas jos banalybes (kas vėliau šiek tiek atbaidė nuo poezijos ), o Žemaitė rašė prozą "moteris ištekėjo už vyro, nes turtingas. Bet vyras prigėręs muša ir tyčiojasi, o dar bjauri uošvienė!". Putinas su Škėma tai buvo atgaiva, tik baisu kiek laiko ištaškyta su visomis Nėrimis, Žemaitėmis, Vaižgantais "reikia gerai ūkininkauti ir nekalbėti lenkiškai".