Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Kužiai-Mažeikiai-Priekulė-Liepoja

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Gelžk. Kužiai-Mažeikiai-Priekulė-Liepoja

    Iš "Būdas žemaičių":
    "Europos Sąjungos pinigai – regionų skurdinimui"
    2007-07-27
    Vitas Smilgys

    Jau rašėme kad Susisiekimo ministerija, sprendžiant pagal visus požymius, „Lietuvos geležinkeliams“ sugalvojus, rengiasi demontuoti geležinkelio linijas, vedančias į Liepoją ir Klaipėdą. Antradienį Mažeikių rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip atnaujinti geležinkelio liniją į Klaipėdą per Skuodą.

    Istorijos priešistorė

    AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį, vizituoja savo nuolat tobulinamą ūkį, kurio pagalba plieninėmis magistralėmis gabenami kroviniai į pačius įvairiausius kontinento kampelius.

    Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ komercijos direktorius Juoza Senūta, lankydamasis Mažeikių stotyje, suko galvą, ką daryti su planinės ekonomikos laikais išvystytu kelynu Mažeikių geležinkelių stotyje. Vienas geležinkelių padalinio vadovas, norėdamas turėti kuo mažiau nepatogumų eksploatuojant įrenginius, į vieną direktoriaus ausį kuždėjo esą reikia demontuoti kuo daugiau geležinkelio kelių Mažeikių stotyje, o kitas, labiau patriotiškai nusiteikęs, šnibždėjo, kad „palaukime, kol įstosime į ES, o tada, po penkerių metų, pamatysime.“ J.Senūta su pastarąja versija lyg ir sutiko. „Krovinių ir keleivių gabenimai geležinkeliais gali atsigauti. Iš Mažeikių jie galės būti vežami trumpiausiu keliu į Liepoją, Klaipėdą, tuo labiau, ir Ryga netoli“, – toliau porino strategiškai mąstantis geležinkelių specialistas. „O kas ta Ryga?“ – sukluso komercijos direktorius. „Milijoninis miestas, Latvijos sostinė ir uostas, galintis daryti įtaką ekonomikai atokesniuose miestuose, tuo pačiu ir Mažeikiuose“, – patikslino J.Senūtos pašnekovas. Tada Lietuvos geležinkelių komercijos direktorius sureagavo žaibiškai: „Aha... Geležinkelio kelius Mažeikių stotyje reikia demontuoti. Ir kuo greičiau tą patį atlikti su geležinkelio atšaka į Skuodą.“

    Straipsnio autorius yra tiesioginis šio dialogo liudytojas. Nuo tada viskas ir prasidėjo: Mažeikių geležinkelio stoties rekonstrukcija demontuojant kelius, atsiradęs Susisiekimo ministro 2002 metų įsakymas dėl neperspektyvių geležinkelių infrastruktūros linijų uždarymo ir šiomis dienomis – geležinkelio linijos, vedančios Liepojos link, ardymas tuoj pat už Ventos geležinkelio stoties ties Ruzgų gyvenviete. Įsitikinti esama padėtimi į vietą buvo nuvykęs buvęs geležinkelių specialistas, dabar – Tarybos narys, Pranas Noreika. „Vykdomos rekonstrukcijos etapai rodo, kad rengiamasi demontuoti visą geležinkelio atkarpą iki pat Liepojos“, – konstatavo jis. Tai liudija ir Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto departamento direktoriaus Simo Garuolio atsakymas į konkretų „Būdo žemaičių“ klausimą, kokios perspektyvos laukia geležinkelio linijos į Liepoją atkarpos Mažeikių rajone bei geležinkelio atkarpos nuo Kretingos per Skuodą į Latviją. Kaip žinia, geležinkelio linija, vedanti iš Mažeikių į Liepoją, Latvijos teritorijoje atsišakoja į Klaipėdą – tai būtų trumpiausias atstumas gabenti krovinius ir keleivius iš Mažeikių į Liepoją bei Klaipėdą. Apie minėtų geležinkelių linijų perspektyvas Transporto investicijų direkcijos sanglaudos fondo projektų sąraše iki pat 2012 metų nieko nesakoma. Apie šių linijų likimą nieko nekalbėjo ir Transporto investicijų direkcijos direktorius Albertas Arūna.


    Mažeikių ir Skuodo savivaldybės informuotos nebuvo

    Apie aukščiau aprašytą AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Susisiekimo ministerijos sumąstytą ir jau praktiškai pradėtą vykdyti savotišką Mažeikių ir Skuodo regionų ateities naikinimo planą tų rajonų savivaldybės nieko nežinojo, kol Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ klerkų sumanymas nebuvo demaskuotas gegužės 22-ąją ir liepos 10-ąją spausdintuose straipsniuose mūsų laikraštyje. Sunerimę dėl tokių transportininkų veiksmų, iniciatyvinės grupės nariai „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“ (toliau – Iniciatyvinė grupė, – aut. past.) buvo susitikę su Seimo nare Audrone Pitrėniene, kurią informavo apie Mažeikiams ir Skuodui gresiančią blankią ekonominę ateitį, jei Mažeikių rajone bus demontuota geležinkelio linija Liepojos kryptimi. Atsakydami į tokį lietuvių žingsnį, latviai nuardytų geležinkelius savo teritorijoje, netrukus „dėl nuostolingų paslaugų“ tokio pat likimo sulauktų Skuodo rajone esantys geležinkeliai. A.Pitrėnienė, gavusi tokią informaciją, ėmėsi tolimesnių veiksmų.

    Susitikimas – Seimo narės iniciatyva

    A.Pitrėnienė, susirūpinusi Mažeikių ir Skuodo rajonų ateitimi, inicijavo Mažeikių rajono savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio, Skuodo rajono savivaldybės mero Stasio Vainoro, Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo viceprezidentė Virginija Eidimtienė, – aut. past.), Mažeikių verslininkų asociacijos (atstovavo vykdantysis direktorius Virginijus Raudonius, – aut. past.) bei Iniciatyvinės grupės atstovų susitikimą liepos 24 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje. Įžanginį žodį tarė A. Pitrėnienė: „Reikia atlikti veiksmus, kad būtų atnaujintas traukinių eismas šiuo geležinkelių ruožu, nepaisant to, kad praeitais metais susitikome su Susisiekimo ministerijos ministru Algirdu Butkevičiumi Skuode. Susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, Klaipėdos naftos terminalo ir „Mažeikių naftos“ atstovai, rezultatai buvo niekiniai. 2006 metais įvykusiame susitikime „Lietuvos geležinkelių“ atstovas vienareikšmiškai teigė esą jiems nuostolinga investuoti į tą geležinkelių ruožą ir jie nemato investicijų atsipirkimo galimybių, nors į susitikimą atvykę dalyviai jokių konkrečių paskaičiavimų neturėjo. Todėl tik paaimanavome, kad gyventojams traukinių eismas būtų reikalingas, bet geležinkeliams tai būtų nuostolinga, ir nusiminę išsiskirstėme.

    Bet mes „taško“ dar nepadėjome. Problemai iškilus naujai, reikalauju susitikimo su Susisiekimo ministru. Tikiuosi, kad mes visi, dalyvaujantys šiame susitikime, vyksime susitikti su A.Butkevičiumi. Jei turime šansų išjudinti eismo geležinkeliais iš Mažeikių į Klaipėdą trumpiausiu keliu problemą, esu pasiryžusi bet kokiems žygiams – dialogui, visuomeninėms ir politinėms akcijoms“, – karingai nusiteikusi kalbėjo Seimo narė.

    Linijos likimas – jau ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalas

    Susitikime Iniciatyvinės grupės nariai kalbėjo, kad traukinių eismo iš Mažeikių į Liepoją ir Klaipėdą trumpiausiu keliu atnaujinimo problema pamažu tampa ne pelno siekiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalu. „Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė, turinti tik komercinius interesus, ir šio regiono ateitis jos visiškai nedomina. Pirmasis žingsnis, kurį turėtų atlikti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė – nebesikišti į „tą reikalą“ ir sustabdyti geležinkelio linijos demontavimo darbus. Eismo į Liepoją ir Klaipėdą tiesiausiu keliu atnaujinimas tampa nacionalinio masto politiniu reikalu. Susisiekimo ministerijos vadovai, savo ruožtu, turėtų pradėti mąstyti, vadovaudamiesi regioniniais ir nacionaliniais interesais, o ne komercinių įmonių ir grupuočių pageidavimais – jos visada baiminsis Liepojos uosto konkurencijos ir sieks „išmušti“ kuo daugiau pinigų už krovinių gabenimą geležinkeliais didžiausiu lankstu (šiuo metu metalo laužo kelias į Liepoją iš Mažeikių driekiasi per Radviliškį ir Jelgavą, o naftos produktų į Klaipėdos naftos terminalą iš „Mažeikių naftos“ – per Kužius arba Radviliškį, Telšius ir Plungę – aut. past.),“ – kalbėjo susitikimo dalyviai.

    ES pinigai – regionams skurdinti

    Susitikime buvo išsakyta dar viena įdomi mintis – įsisavindami ES struktūrinių fondų paramą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutaupo savas lėšas, kurias naudoja demontuoti geležinkelio linijoms Mažeikių rajone. Tą patį ji vėliau atliks ir Skuodo rajone. Jei Susisiekimo ministerija nesileis į kalbas dėl geležinkelių perspektyvų Mažeikių ir Skuodo rajonuose, bus būtina informuoti ES, kokiais „tikslais“ Lietuvos Vyriausybė naudoja ES paramą. Tarp susitikimo dalyvių atsirado turinčių vienokių ar kitokių kontaktų su atsakingais asmenimis Briuselyje. „Didėjant ES paramai, keleivių vežimas geležinkeliais tampa įmanomu. Naudojant tikslines dotacijas, įmanomomis tampa ir tokios transporto paslaugos, kai gyventojai turi galimybę rinktis transporto rūšį. Tai – socialiai reikšminga, tad ne viskas turi būti grindžiama atsiperkamumu ir pelno siekimu“, – konstatavo Iniciatyvinės grupės nariai. „Austrijoje, kalnuose, kiekviename miestelyje – visur traukiniai. Ten – gausybė dalykų, kurie dotuojami iš biudžeto“, – antrino V.Eidimtienė.

    Melas – visuomenei

    Melu, skirtu nežinantiems tikrosios situacijos, susitikimo dalyviai pavadino „Lietuvos geležinkelių“ ir Susisiekimo ministerijos teiginius, kad važiuojančių traukinių į Klaipėdą nebus. „Mažeikių nafta“ tik perdirba naftą, o perkančių jos produkciją ir norinčių ją gabenti per Liepojos ar Klaipėdos uostus atsiras visada. Dar praėjusiais metais „Mažeikių naftos“ pagamintos produkcijos į Klaipėdą buvo gabenama iki penkių traukinio sąstatų per parą. Net jei ji nutiestų produktotiekį į Klaipėdos naftos terminalą, mazutą vis vien tektų gabenti traukiniais, nes jis per klampus tokį atstumą pumpuoti vamzdynais. Be naftos produktų būtų gabenama vietinė produkcija ir galbūt cementas iš Akmenės cemento gamyklos“, – konstatavo susitikimo dalyviai.

    Latviai neprieštarauja

    Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras informavo turintis žinių, kad Latvija neprieštaraujanti atnaujinti traukinių eismą savo teritorija ir jokių problemų nekiltų. „Geležinkelis, praeinantis pro mano sodą, ne taip blogai atrodo“, –apie geležinkelio vaizdą Lietuvos pusėje sakė S.Vainoras

    V. Raudoniaus teigimu, verslininkai buvo rimtai užsimoję perpirkti arba išsinuomoti neeksploatuojamas geležinkelių linijas iš „Lietuvos geležinkelių“, įsteigti geležinkelių įmonę ir gauti licenciją gabenti krovinius, bet gavo neigiamą atsakymą.

    Bus renkami gyventojų parašai

    Pasitarimo dalyviai sutarė imtis visų įmanomų priemonių ir pasiekti, kad geležinkelio linijų iš Mažeikių į Klaipėdą likimas būtų svarstomas politiniame ir tarptautiniame lygmenyje – bus renkami gyventojų parašai, susisiekimo ministrui įrodantys problemos aktualumą, susitinkama su Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe, organizuojamos tarptautinės konferencijos, veikiama per Briuselį ir, jei reikės, organizuojamos visuomeninės akcijos. „Galvojant, kad reikia stiprinti regionus, eismą geležinkelių linijomis atnaujinti būtina, nepaisant to, kad jų veikla pradžioje būtų net nuostolinga“, – sakė A.Pitrėnienė. Kaubojiškam kapitalizmui galų gale turįs ateiti galas. Taigi, pirmasis veiksmas, atnaujinant eismą dirbtinai apleistomis geležinkelio linijomis – gyventojų parašų rinkimo akcija.
    Attached Files

    #2
    Pradėta ardyti Mažeikių - Priekules - Skuodo linija

    "Į Klaipėdą traukiniu - tik vizijose" iš "Būdas žemaičių"
    2007-07-11
    Vitas SMILGYS

    Jie dirba tyliai, savo planų nederindami nei su miesto vykdomąja, nei su politine valdžia. Visuomenės interesai, jos lūkesčiai, viltys ar iliuzijos jų tuo labiau nedomina. Vienintelis interesas – maksimaliai išspausti komercinę naudą šiandien, nepaisant regiono raidos ir jo likimo ateityje.



    „Jie“ – tai „Lietuvos geležinkelių“ administracijos darbuotojai, nepaliaujamai kuriantys tiesioginio susisiekimo geležinkeliais iš Mažeikių į Liepoją ir Klaipėdą naikinimo planus. Pastaruoju metu „Jie“ žengė dar vieną naikinimo žingsnį – ties Varduvos upe nukirto 1871 metais pastatytą Mažeikiai – Liepoja (Romnai – Vilnius – Kaišiadorys – Liepoja, – aut. past.) geležinkelio liniją. Keleivinių traukinių eismas minėtomis kryptimis, net jei ir būtų dotuojamas visu šimtu procentų, tampa nebeįmanomu fiziškai. Geležinkelių linijos ardymo darbai atrodo keistai, tuo labiau, kad Lietuva rengiasi tapti Šengeno zonos šalimi 2008 metais (prie Šengeno sutarties prisijungusios šalys palaipsniui atsisako pasienio kontrolės, – aut. past.).

    Jei reikėtų įvardyti konkrečius kaltininkus, Mažeikius pasmerkusius lėtai agonijai, to padaryti nebūtų įmanoma, nes prie „Jų“ savo neatsakingumu dar prisidėjo politikai ir Susisiekimo ministerijos darbuotojai. Bet kokiu atveju, šio pragariško plano pagrindinis „variklis“ buvo „Lietuvos geležinkelių“ administracijos aukščiausioji vadovybė. Šiandieninis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius yra Stasys Dailydka, kurį į šią vietą „pastatė“ ištikimas socialdemokratų bendražygis iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pareigų, matyt, dėl „uošvininkystės“ skandalo 2006 metų pradžioje atsistatydinęs Jonas Biržiškis. Dar jam valdant „Lietuvos geležinkelius“, palengva buvo klibinama geležinkelio linija, kuri šiomis dienomis yra demontuojama.

    Gaivinimo programos – šuniui ant uodegos

    Mažeikiai Vyriausybės planuose yra įvardijami kaip ekonomikos augimo centras. Mažeikiai taip pat charakterizuojami pagal socialinę būklę esantys vienoje iš labiausiai atsilikusių apskričių. Vadovaujantis ES direktyvomis ir jos dotacijomis, padėčiai taisyti bus skiriami didžiuliai pinigai. Juos įsisavinus, Mažeikiai turėtų tapti patraukliu ir perspektyviu miestu. Bet, žvelgiant į šiandienos „Lietuvos geležinkelių“ planus ir Lietuvos Vyriausybės regioninės plėtros programą, jos viena su kita prasilenkia. Sunaikinus tiesioginę geležinkelio liniją į Liepoją, nuo kurios geležinkelio kelias Priekulėje (Latvijos teritorija, – aut. past.) atsišakoja Klaipėdos kryptimi, joks stambesnių apimčių verslas, nesant tiesioginio išvažiavimo į uostus, tampa nebepatraukliu. Gabenant krovinį į Liepoją geležinkeliu, tektų įveikti 295 papildomus kilometrus, o į Klaipėdą – 134 kilometrus.

    Rekonstrukcijos vykdomos etapais

    Pirmuoju rekonstrukcijos etapu vienas geležinkelio kelias (jie išsišakoja Ventos geležinkelio stotyje, kuri yra tuoj pat už „Kurmaičių“ kolektyvinių sodų, tik kitapus Ventos, – aut. past.), vedęs į Bugenių geležinkelio stotį (ji pastatyta prie „Mažeikių naftos“, – aut. past.), demontuotas, o kitas, lygiagretus į Liepoją, nukirstas priešais Varduvos upę ir nusuktas Bugenių stoties kryptimi.

    Antruoju rekonstrukcijos etapu bus „nušluota“ likusi geležinkelio linija iki pat Latvijos sienos. Šitaip pasielgus lietuviams, latviai turėtų demontuoti visiškai nebeperspektyvią geležinkelio liniją iki pat Priekulės, o gal net ir Liepojos. Taip atsitikus, be dvidešimties metų ištaisyti situaciją taptų nebeįmanoma. Tarybos narys Pranas Noreika, buvęs geležinkelių automatikos specialistas, vietoje apžiūrėjęs vykdomus rekonstrukcijos darbus, konstatavo, kad keleivinių traukinių eismo atnaujinimas į Klaipėdą tampa nebeįmanomu. „Bus nurinkta ir likusi geležinkelių linija iki pat Latvijos sienos“, – įsitikinęs P.Noreika.

    Susisiekimo ministerija ignoruoja

    Birželio 5 d. Pasvalyje vyko Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo per sieną komisijos Ekonominės ir socialinės plėtros darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Norkus. Grįžęs iš posėdžio, jis konstatavo, kad Susisiekimo ministerijos atstovai posėdyje nedalyvavo, nors ir buvo kviesti. Eismo geležinkeliais atnaujinimas į Klaipėdą ir Liepoją Vyriausybei turėtų būti kone prioritetiniu dalyku, tačiau taip nėra. Ši problema apskritai nenagrinėjama jokiuose oficialiuose perspektyviniuose dokumentuose, ir, atrodo, ne šiaip sau.

    „Achemos grupės“ letena

    Nepatvirtintais duomenimis, tiesioginio eismo į Liepoją ir Klaipėdą atnaujinimo iš Mažeikių perspektyvos nenagrinėjamos dar ir dėl to, jog ant viso to savo „leteną“ uždėjęs lietuviškojo kapitalo koncernas „Achemos grupė“, kurios vadovas – Bronislovas Lubys. „Achemos grupei“ priklauso naftos ir chemijos produktų terminalas Klaipėdoje, kurioje vykdomi naftos produktų krovos į laivus darbai. Latvijos Vyriausybės planuose Liepoją planuojama paversti konkurencingu uostu, tinkamu naftos ir naftos produktų transportavimui. Jei būtų tiesioginė geležinkelio linija į Liepoją, gali atsitikti taip, kad ne tik „Mažeikių naftoje“ pagaminti naftos produktai, bet ir geležinkeliais iš Ukrainos ar Baltarusijos eksportuojami kitokie chemijos pramonės produktai užjūrin pasuktų ne per „Achemos grupės“ valdomus krovos terminalus Klaipėdoje, bet per Liepoją.

    Štai kodėl nereikia tos geležinkelio linijos. Vardan to galima paaukoti ir Mažeikių ateitį, kuri be tiesioginių geležinkelio linijų į Klaipėdą ir Liepoją yra neįmanoma.

    Comment


      #3
      Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
      "Į Klaipėdą traukiniu - tik vizijose" iš "Būdas žemaičių"
      2007-07-11
      Vitas SMILGYS
      Tai vis tik cia yra daug emocijų, o kokia perspektyva kad iš tiesų šitas linijas uždarys? Iš tiesų pagal logiką minėtos linijos nenaudojamos, tačiau jei jas išsaugoti, ar būtų perspektyvios?

      Comment


        #4
        To Udrius

        Absoliučiai nesupratau tavo atsakymo. Nepyk, bet tai ką pasakei - sviestas sviestuotas...
        Nesu ekspertas, bet tose publikacijose nors ir daug emocijų, protingų minčių ir idėjų taip pat nemažai. Tos linijos perspektyvos taip pat aiškiai įvardintos.
        Nebent tu manai, kad tai, kad kroviniai vežami aplinkeliais yra normalu...
        Čia mano nuomonė.

        Comment


          #5
          Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
          Absoliučiai nesupratau tavo atsakymo. Nepyk, bet tai ką pasakei - sviestas sviestuotas...
          Nesu ekspertas, bet tose publikacijose nors ir daug emocijų, protingų minčių ir idėjų taip pat nemažai. Tos linijos perspektyvos taip pat aiškiai įvardintos.
          Nebent tu manai, kad tai, kad kroviniai vežami aplinkeliais yra normalu...
          Čia mano nuomonė.
          Yra vienas bet - už naudojimasį Latvijos infrastruktūra mokami mokesčiai ir gan nemaži. Kaip žinia, tiesioginė linija Mažeikiai - Klaipėda praeina gan didelį gabalą per Latvijos teritorija, tuo pačiu mokestis išauga. Taigi, kartais ginti traukinius aplinkeliu yra naudingiau nei tiesiai. Iš kitos puses, Liepojos uostas yra gan silpnas, aš jame buvau 2005 metais, visiška priešingybė Ventspiliui. Nežinia, kiek laiko reikėtų jam atsigauti...

          Comment


            #6
            Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
            Absoliučiai nesupratau tavo atsakymo. Nepyk, bet tai ką pasakei - sviestas sviestuotas...
            Nesu ekspertas, bet tose publikacijose nors ir daug emocijų, protingų minčių ir idėjų taip pat nemažai. Tos linijos perspektyvos taip pat aiškiai įvardintos.
            Nebent tu manai, kad tai, kad kroviniai vežami aplinkeliais yra normalu...
            Čia mano nuomonė.
            Parašė udrius Rodyti pranešimą
            Yra vienas bet - už naudojimasį Latvijos infrastruktūra mokami mokesčiai ir gan nemaži. Kaip žinia, tiesioginė linija Mažeikiai - Klaipėda praeina gan didelį gabalą per Latvijos teritorija, tuo pačiu mokestis išauga. Taigi, kartais ginti traukinius aplinkeliu yra naudingiau nei tiesiai. Iš kitos puses, Liepojos uostas yra gan silpnas, aš jame buvau 2005 metais, visiška priešingybė Ventspiliui. Nežinia, kiek laiko reikėtų jam atsigauti...
            tiesa sakant, nesu tikras, kad Latvijoje ta atkarpa veikia. net gi esu girdėjęs, kad latviai yra uždarę, abi linijas tiek į Skuoda, tiek į Mažeikius, kad Priekulės stotis ten irgi uždaryta. todėl pritariu Udriui, kad pasivadovauta daugiau emocijom, o ne realiais faktais. va jei būtų parašę kaip yra Latvijoje, tada pripažinčiau, dabar vienpusiška.

            Comment


              #7
              Parašė naglisc Rodyti pranešimą
              tiesa sakant, nesu tikras, kad Latvijoje ta atkarpa veikia. net gi esu girdėjęs, kad latviai yra uždarę, abi linijas tiek į Skuoda, tiek į Mažeikius, kad Priekulės stotis ten irgi uždaryta. todėl pritariu Udriui, kad pasivadovauta daugiau emocijom, o ne realiais faktais. va jei būtų parašę kaip yra Latvijoje, tada pripažinčiau, dabar vienpusiška.
              Nesu tikras, bet pagal mane , kaip rusai sako, Latvijoje atkarpa iki Priekules yra "nakatannaja", t.y. lyg tai kazkas retkarciais vazinetu... Bet tai nera tikri faktai, tik taip pasirode...

              Comment


                #8
                Parašė udrius Rodyti pranešimą
                Nesu tikras, bet pagal mane , kaip rusai sako, Latvijoje atkarpa iki Priekules yra "nakatannaja", t.y. lyg tai kazkas retkarciais vazinetu... Bet tai nera tikri faktai, tik taip pasirode...
                pagal LDZ tinklo nuostatus 10psl egzistuoja linija Liepaja - Priekulė, tačiau su žvaigždute: *- the traffic is closed due to technical reasons
                tačiau 55 psl, ta linija nustatytas 40km/h greitis

                Comment


                  #9
                  Mažeikiai-Priekulė-Skuodas-Kretinga

                  Kelionės traukiniais į Klaipėdą gali tapti tikrove
                  2007-10-12
                  „Būdui žemaičių“ gegužės 22-ąją, liepos 10-ąją ir liepos 25-ąją dienomis publikuotuose straipsniuose demaskavus „Lietuvos geležinkelių“ administracijos norą demontuoti geležinkelio atkarpas Mažeikių ir Skuodo rajonuose, kuriomis „senais gerais laikais“ iš Mažeikių į Liepoją ir Klaipėdą buvo galima pakliūti tiesiai, dėl jų išlikimo į kovą energingai įsijungė Seimo narė Audronė Pitrėnienė. Prie jos prisidėjo Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras. A.Pitrėnienės iniciatyva, antradienį Vilniuje įvyko susitikimas su Susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi.

                  Įteikti gyventojų parašai

                  Pastarajam ji pristatė virš trijų tūkstančių Skuodo ir Mažeikių rajonų gyventojų, pasisakiusių už geležinkelio linijų išsaugojimą ir eismo jomis atstatymą, parašų. Dėl tokios parašų rinkimo akcijos dar vasarą buvo susitarta Mažeikių rajono savivaldybėje. Seimo narė A.Pitrėnienė, Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, Skuodo rajono savivaldybės meras S.Vainoras, Mažeikių verslininkų asociacijos ir iniciatyvinės grupės „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“ (toliau – „Iniciatyvinė grupė“, – aut. past.) atstovai tarpusavyje tarėsi, kokių veiksmų reikia imtis užkertant kelią akivaizdžiam „Lietuvos geležinkelių“ administracijos norui Mažeikius bet kokia kaina atkirsti nuo uostamiesčių. Buvo nutarta rengti gyventojų parašų rinkimo akciją, organizuoti tarptautinę konferenciją Mažeikiuose bei informuoti atsakingas Europos Sąjungos (ES) institucijas apie tai, jog ES pinigai, skirti socialinei atskirčiai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti, Lietuvoje gali būti naudojami ir kitaip – ES finansavimo dėka, „Lietuvos geležinkeliai“ buvo užsimoję demontuoti geležinkelio liniją Mažeikių rajone, kuria per Lūšę buvo galima patekti į Liepoją, o nuo Priekulės Latvijoje – į Klaipėdą per Skuodą. Jei „Lietuvos geležinkeliams“ būtų pavykę įgyvendinti savo juodus planus, toks pat likimas būtų ištikęs ir geležinkelio liniją, dabar esančią tarp Skuodo ir Kretingos. Taip būtų amžiams palaidota Skuodo ir Mažeikių ekonominė perspektyva vardan siaurų įmonės komercinių interesų.

                  Meras susitikime nedalyvavo

                  Vasarą įvykusiame pasitarime Savivaldybėje buvo nutarta vykti pas Susisiekimo ministrą A.Butkevičių, kai tik pastarasis galės priimti Mažeikių ir Skuodo rajonų jungtinę delegaciją diskusijai dėl geležinkelių linijų, kurias buvo pasišauta sunaikinti, išlikimo bei eismo jomis atnaujinimo. Tada atrodė, kad Mažeikiams gausiai atstovaus Savivaldybės, verslininkų ir Iniciatyvinės grupės atstovų delegacija. Deja, atsitiko taip, kad į susitikimą su ministru atstovauti Mažeikiams nuvyko tik šio straipsnio autorius. Visų nuostabai, Mažeikių rajono savivaldybės meras V.Džiugelis, kurio šventa pareiga, esant mero pozicijose, ginti Mažeikių ir jų ateities viešąjį interesą, į Vilnių nenuvyko.

                  Interviu duoti atsisakė

                  Telefonu pasiteiravus, kodėl pastarasis nedalyvavo tokiame Mažeikių raidai svarbiame susitikime, meras interviu duoti atsisakė, motyvuodamas, kad nežinąs, su kuo kalba. Vėliau redakcija buvo informuota, kad meras jau sutinka bendrauti su šio straipsnio autoriumi, bet pageidavo klausimus gauti raštu. Štai ką Mažeikių rajono savivaldybės meras atsakė į klausimą, kodėl jis nedalyvavo susitikime su Susisiekimo ministru: „Aš esu komandos narys, todėl šiuo klausimu tariausi koalicijoje. Kadangi klausimas jau politizuojamas, buvo nuspręsta, jog mano vykimas pas ministrą šiuo metu netikslingas. Šiuo klausimu turėtų būti strateginis sprendimas, t.y., ne vien dėl linijos iš Mažeikių į Klaipėdą. Pastarosios atnaujinimas neatsiejamas nuo produktotiekio iš „Mažeikių naftos“ į Klaipėdą klausimo.“

                  Iniciatyva duoda rezultatus

                  Susitikimas su Susisiekimo ministru buvo ne be rezultatų. Susitikimo dalyvius, tarp kurių buvo ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronislovas Stasiulis, A.Butkevičius informavo, kad geležinkelių linijos demontuojamos nebebus, o jas demontuoti buvęs tik „Lietuvos geležinkelių“ noras. Ministrą taip pat pavyko įtikinti, kad tai, ką jau spėjo padaryti tik komercinio pelno siekiantys „Lietuvos geležinkeliai“, yra atitaisoma – į rekonstruotą geležinkelių liniją, kuri ties Ruzgų gyvenviete dabar nusukta „Mažeikių naftos“ link, galima įpjauti iešmą, kuris sujungtų su demontuoti nespėta geležinkelio atšaka, vedančia Liepojos ir Klaipėdos link. Pati Susisiekimo ministerija atsakyme, kurį rengė „Lietuvos geležinkeliai“, Seimo narei A. Pitrėnienei ir Iniciatyvinei grupei poros kilometrų geležinkelio kelio demontavimą, signalizacijos ir geležinkelio įrenginių rekonstrukciją jau vadina medžiagų nurinkimu, „kad neišvogtų“. Ištisą dešimtmetį siautėjęs geležinkelio metalinių detalių vagysčių bumas pastaraisiais metais jau pažabotas (metalo supirktuvės geležinkelio detalių be dokumentų nesuperka, – aut. past.), tad šitokios „akcijos“ „Lietuvos geležinkeliams“ nereikėjo. Jos prisireikė likus keletui mėnesių iki Lietuvos įstojimo į Šengeno susitarimo šalių erdvę, kurioje žmonės valstybių sienas galės kirsti nevaržomai, t.y., be jokių dokumentų ir patikrinimų.

                  Ministras demonstravo geranoriškumą

                  Pasak ministro, Maskvoje Lietuvai gaminami keturi dyzeliniai traukiniai keleiviams vežti. Vienas jų atiteks Žemaitijos regionui aptarnauti. Dyzeliniam traukiniui greičiausiai bus parinkti maršrutai socialinei funkcijai atlikti, o ne komerciniam pelnui gauti, nes taip yra visoje Europoje. A.Butkevičius neatmetė galimybės, kad keleivinis traukinys, kuris galbūt važiuos iš Klaipėdos į Skuodą, galėtų atvažiuoti ir iki Mažeikių, jei tik atsiskleistų „Latvijos geležinkelių“ geranoriškumas. Ministras minėtą galimą traukinio maršrutą sietų ir su Palangos tarptautinio oro uosto plėtra – gal taip pavyktų susirinkti dalį keleivių, kurie dabar atitenka Rygos oro uostui.

                  Neeksploatuojamai geležinkelio linijai suremontuoti ir atnaujinti traukinių eismą iš Mažeikių į Klaipėdą trumpiausiu keliu per Latvijos teritoriją A.Butkevičius neatmetė galimybės panaudoti ir ES lėšas, bet pasibėdojo, kad reikia įveikti labai daug biurokratinių kliūčių. Susitikimo dalyviams pasisiūlius pagelbėti, ministras pagalbos atsisakė. A.Butkevičius, išsekus pokalbio, užtrukusio 25 minutes, temai, atsisveikino žodžiais: „Iki susitikimo Žemaitijoje.“ Pirminis susitikimo iniciatorių tikslas buvo pasiektas – ministras buvo informuotas apie gyventojų valią nutraukti linijos demontavimo darbus ir atstatyti traukinių eismą jomis į Klaipėdą iš Skuodo ir Mažeikių. Taip pat buvo gautas ministro patikinimas, kad geležinkelių linija demontuojama nebebus ir kad gali būti perspektyvų atnaujinti keleivinių traukinių eismą iš Mažeikių į Klaipėdą, o iš Skuodo – be abejonės.

                  Turės ką veikti

                  „Lietuvos geležinkeliai“ Susisiekimo ministerijos „rankomis“ pasiekė, kad Kretingos – Skuodo geležinkelio linijai būtų suteiktas privažiuojamojo kelio, kurį galima parduoti, išnuomoti ar demontuoti, statusas. Tokiu geležinkeliu organizuotas traukinių eismas, tarp jų ir keleivinių, nevykdomas. Pirmasis žingsnis, kurį Susisiekimo ministerija turės atlikti, norėdama, kad keleivinis traukinys važiuotų bent jau iki Skuodo – turės atstatyti teisybę, pakeisdama geležinkelio linijos kategoriją iš „privažiuojamojo kelio“ į normalią.

                  Iniciatyvos apleistos nebus

                  „Praėjusiais metais Skuode pademonstruota iniciatyva atnaujinti traukinių eismą iš Skuodo į Klaipėdą rezultatų nedavė. Mes buvome nusiminę ir praradę viltį, – kalbėjo A.Pitrėnienė. – Iniciatyva, pademonstruota iš Mažeikių, atrodo jau visai kitaip – viltis atsirado. Iniciatyvą tęsime toliau.“

                  Susitikimas Susisiekimo ministerijoje – tai vienas iš suplanuotų eismo Mažeikiai – Liepoja ir Mažeikiai – Klaipėda atnaujinimo etapų. Toliau bus kiti.

                  Vitas SMILGY

                  Comment


                    #10
                    O čia dar šiek tiek įdomenis:
                    http://www.santarve.lt/article/articleview/9657/1/79/
                    "Būti ar nebūti geležinkelio linijai Mažeikiai–Klaipėda per Skuodą? – diskutuoja politikai, verslininkai ir šiaip mažeikiškiai. Nuomonės prieštaringos. Bet visi sutaria – ši linija būtų nuostolinga, o dotuoti neišgali nei savivaldybės, nei Vyriausybė.
                    Realesnė atrodo galimybė Mažeikiams turėti keleivinį traukinį Vilniaus kryptimi – bent iki Šiaulių."

                    Comment


                      #11
                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Keletas klausimu zinovams.

                      1.Ar buvo kada nors keleivinis susisiekimas marsrutu Vilnius - Elektrenai?
                      2.Ar buvo kada nors keleivinis susisiekimas marsrutu (Radviliskis - Siauliai) - Mazekiai - Mazeikiu naftos gamykla?
                      3. Ar buvo kada nors keleivinis susisiekimas iki Naujosios Akmenes?
                      4. Ar buvo kada nors keleivinis susisiekimas ruoze nuo Mazeikiu iki Laizuvos ar net i Latvija?

                      Atsakymas 2 kl. Tiesa ten yra ne naftos gamykla (bent jau gamykla nesivadinasi kaimelis ) o Bugeniai. O kas dėl keleivinių traukinių-tai jų ten buvo ir tikrai daug. Daug žmoniu važiuodavo nuo Bugenių link Latvijos ar Skuodo.
                      Не мы такиe, жизнь такaя...

                      Comment


                        #12
                        Parašė _TuaReG_ Rodyti pranešimą
                        Atsakymas 2 kl. Tiesa ten yra ne naftos gamykla (bent jau gamykla nesivadinasi kaimelis ) o Bugeniai. O kas dėl keleivinių traukinių-tai jų ten buvo ir tikrai daug. Daug žmoniu važiuodavo nuo Bugenių link Latvijos ar Skuodo.

                        Tai yra buvo traukiniai Bugeniai - Mazeikiai (ar net iki Siauliu bei Radviliskio)?
                        Taip pat buvo traukiniai Bugeniai - Lūšė - į Latvija per Renge, Priekule i Skuoda ir toliau i Klaipeda?

                        Comment


                          #13
                          Dauguma minėtų maršrutų pabandysime panaudoti ekspermento tikslu artimiausiu laiku

                          Comment


                            #14
                            Parašė udrius Rodyti pranešimą
                            Dauguma minėtų maršrutų pabandysime panaudoti ekspermento tikslu artimiausiu laiku
                            Ta prasme, zvalgybiniai zygiai ir fotomedziokle

                            Comment


                              #15
                              Nemanau, kad kelio profilis ruože Šeštokai - Alytus yra lengvesnis...

                              Beje, dar viena publikacija šia tema:
                              Iš "Santarvė", 2008-03-07

                              Geležinkelio liniją – ne kroviniams, o keleiviams
                              Kristina VARKALYTĖ

                              Būti ar nebūti geležinkelio linijai Mažeikiai–Klaipėda per Skuodą? – diskutuoja politikai, verslininkai ir šiaip mažeikiškiai. Nuomonės prieštaringos. Bet visi sutaria – ši linija būtų nuostolinga, o dotuoti neišgali nei savivaldybės, nei Vyriausybė.
                              Realesnė atrodo galimybė Mažeikiams turėti keleivinį traukinį Vilniaus kryptimi – bent iki Šiaulių.


                              REKONSTRUKCIJOS ŠALININKAMS TRŪKSTA ARGUMENTACIJOS
                              Geležinkelio linija Mažeikiai–Klaipėda per Skuodą, apie penkiolika kilometrų besitęsianti ir kaimyninės Latvijos teritorija, susisiekimui nebenaudojama jau daugiau nei dešimtmetis.
                              Dabartiniais Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, šiai geležinkelio linijai vien Lietuvos teritorijoje rekonstruoti reikėtų apie 100 milijonų litų, tuo tarpu kiek būtų važiuojančiųjų – nežinia.
                              Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad neverta „šnekėti emocijomis“, o argumentacijos trūksta.
                              „Šnekant su susisiekimo ministru reikalinga argumentacija, turi būti žinomi srautai. Nesakau, kad to (geležinkelio linijos Mažeikiai–Klaipėda – K. V.) nereikia, bet turi būti rimtos studijos. Aš manau, kad infrastruktūrą reikia palikti ateičiai, galvojant apie miesto plėtrą, – apie linijos reikalingumą svarstė V. Džiugelis ir pridūrė, kad jei galėtų rinktis, prioritetą teiktų keleivinio traukinio maršruto Mažeikiai–Vilnius atnaujinimui. – Traukiniai būtų kur kas greitesni. Gal traukiniu važiuotų ne tik verslininkai, bet ir Savivaldybės darbuotojai, tarp jų ir meras.“
                              SAVIVALDYBĖS DOTUOTI NEIŠGALI
                              Geležinkelio linijos Mažeikiai–Klaipėda per Skuodą atnaujinimas labiau rūpi skuodiškiams, nors vėliau Skuodo rajono meras Stasys Vainoras „Santarvei“ pripažins, jog jiems svarbiau atgaivinti atkarpą iki uostamiesčio – geležinkelis iki Mažeikių ne toks aktualus.
                              „Atnaujinus kelią Skuodas–Klaipėda būtų sprendžiamos socialinės problemos, kadangi daug žmonių dirba Klaipėdoje. Ministras paminėjo, kad atkarpą Skuodas–Klaipėda atgaivinti tikrai reikėtų. Dabar iki mūsų nuo Klaipėdos yra privažiuojamasis kelias, bet keleivių niekas neveža. O dėl Mažeikių – neaišku, pažadėjo išsiaiškinti galimą srautą,“ – apie pokalbį su ministru pasakojo Skuodo rajono meras.
                              Abiejų rajonų vadovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai sakė, kad keleivinį traukinį būtų galima skirti, jei atsirastų, kas dotuotų nuostolius. Tačiau pačios savivaldybės padengti važiavimo nuostolių neišgali, o Vyriausybė kol kas apie tai tyli.
                              Susisiekimo ministro patarėjas bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Jarmantavičius „Santarvei“ sakė, kad dėl geležinkelio maršrutų dotacijų su Vyriausybe vis kalbama, tačiau lėšų stinga daug kur ir jos paskirstomos svarbesnėms reikmėms.
                              „Yra ir kitų socialinių funkcijų, kad ir tie patys mokytojai. Jų algas kelti, bibliotekininkų, – valdžios atsisakymo dotuoti galimai nuostolingus maršrutus argumentus vardijo Tarybos narys. – Be to, būkime atviri, kiek į Skuodą važiuojančiųjų būtų?“
                              KALBOS SUAKTYVĖJA PRIEŠ RINKIMUS
                              Susisiekimo ministro patarėjas D. Jarmantavičius prasitarė, jog kalbų dėl geležinkelio linijos, artėjant rinkimams, politikai nevengia – populizmo daug.
                              „Politikai gali pakalbėti: „Mes padarysime geležinkelį“, – ir tai jiems bus pliusas prieš rinkimus. Būkime politikai, bet būkime realistai. Sakykime teisybę, kaip yra,“ – „Santarvei“ sakė D. Jarmantavičius.
                              Tuo tarpu aktyviai mažeikiškiams bei skuodiškiams ėmusis tarpininkauti Seimo narė Audronė Pitrėnienė rankų dar nenuleidžia, nors, kaip pati pripažino, vilties labai maža.
                              „Po truputį judiname, bet sunkiai. Tačiau tokio atsakymo, kad nebevarkit, nieko nebus, taip pat nesame sulaukę. Realiai galvojant, tas maršrutas bus nuostolingas, bet čia ne vien tik ekonominis sprendimas, socialinė funkcija svarbesnė,“ – tikino Seimo narė, artėjant rinkimams vis dažniau apsilankanti Mažeikiuose.
                              „Jie (Susisiekimo ministerija – K. V.) kalba – reikia apie 100 milijonų litų, bet juk yra europinės lėšos, kurias būtų galima pritraukti. Matyt, kertasi kažkieno interesai,“ – situaciją vertino A. Pitrėnienė.
                              PRIVATININKAMS – KELIAS LAISVAS
                              AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai tikina, jog niekur jokie interesai nesikerta – esą kam atrodo, kad apsimoka atnaujinti liniją Mažeikiai–Klaipėda per Skuodą, tegul tai ir daro.
                              Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas „Santarvę“ patikino, kad tai realu: „Kur problema? Jiems atrodo, kad apsimoka? Tada tegul stato naują ar rekonstruoja senąją liniją, ir tegul važiuoja traukiniai. Susimokės infrastruktūros mokestį, ir tegul važiuoja.“
                              „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujinti šios, per Latviją einančios, linijos kol kas neplanuoja.
                              A. Šimėnas abejojo, ar apskritai būtų keleivių tarp Mažeikių, Skuodo ir Klaipėdos. Be to, rajonas ir taip nesąs nuskriaustas – didžiausiai rajono įmonei AB „Mažeikių nafta“ sudarytos geros sąlygos.
                              „Mažeikiams kvėpavimą – atsigabenti žalios naftos ir išvežioti produkciją – mes davėme. Esame daug investavę į liniją Mažeikiai–Kužiai,“ – tvirtino vienas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovų.
                              ĮMONĘ LINIJA NUDŽIUGINTŲ
                              Važiuojant traukiniu iš Mažeikių į Klaipėdą per Skuodą „sutaupoma“ per 100 kilometrų, jei lyginsime kelionę į Klaipėdą per Kužius. Tai domina AB „Mažeikių nafta“ naujuosius vadovus „PKN Orlen“.
                              „Jei ši linija vėl būtų atidaryta, tai mus tikrai nudžiugintų. Mes nemažai sutaupytume,“ – patikino įmonės atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras ir priminė, jog anksčiau kroviniai būtent šiuo maršrutu ir buvo gabenami.
                              Nors įmonė ketina tiesti produktotiekį, tačiau, spaudos atstovo teigimu, geležinkelio atsisakyti nepavyks. Pirmiausia keleri metai praeis, kol produktotiekis apskritai bus nutiestas, o ir darbus baigus, ne viską juo būtų galima transportuoti, tad geležinkelis neišvengiamai liks reikalingas.
                              TRAUKINUKAS Į ŠIAULIUS – REALU
                              AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigia daug investavę į atkarpą Mažeikiai–Kužiai. Kadangi geležinkelio kelias čia atnaujintas ir nuolat prižiūrimas, priešingai nei Mažeikiai–Klaipėda, čia gali važiuoti ir keleiviniai traukiniai. Pastaruoju metu traukinio maršrutas į Vilnių uždarytas dėl patiriamų nuostolių – važiuojančiųjų labai mažai.
                              Susisiekimo ministro patarėjas D. Jarmantavičius „Santarvę“ informavo, kad Mažeikiams yra reali galimybė turėti vadinamąjį „dyzeliuką“, kuris kursuotų tarp Mažeikių ir Šiaulių.
                              „Mes suprantame, kad daug rimtų reisų yra reikalingi, tad kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ bandome spręsti. Dabar yra perkami maži „dyzeliukai“, jie kursuos tam tikruose regionuose. Mažiukai, kurie naudos mažai degalų. Skaičiuojama, daromos analizės, kad būtų galima paleisti tokį tarp Mažeikių ir Šiaulių,“ – „Santarvei“ sakė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir prognozavo, kad pirmieji dyzeliniai traukinukai Lietuvą pasieks dar šiemet.

                              Comment


                                #16
                                Sveiki,

                                gal šiek tieki prie ginčo Mažeikių - Priekulės - Skuodo linijos:
                                Netoli Priekulės stoties Latvijoje:


                                kairėje - linija į Skuodą, dešnėje - linija į Liepoją. Į Liepoją - linija su mediniais pabėgiais, į Skuodą - linija su gežbetoniais pabėgiais

                                Priekulės stotis su visa chebra:

                                Comment


                                  #17
                                  senos temos atnaujinimui šiek tiek senų nuotraukų
                                  tiltas yra apie 6-7 km už Mažeikių, važiuojant MN link, prieš pat Ventos stotį











                                  pagal skyles pastate spėju kad tiltas buvo statytas dar prieš karą.

                                  Comment


                                    #18
                                    Įdomu kokia buvo paskirtis šalia tilto stovinčių pastatų?

                                    Comment


                                      #19
                                      Gynybiniai, taip kaip ir prie Jonavos tilto per Nerį...

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                        Gynybiniai, taip kaip ir prie Jonavos tilto per Nerį...
                                        Jonavoje kažkaip jų nepastebėjau.

                                        Šiaip mane labai žavi senovinė architektūra. Kai pagalvoji, kad visi granitiniai akmenys pamatuose nutašyti žmonių rankomis, kiek tuometiniai inžinieriai dvasios įdėjo, kad tiltas būtų ne tik tvirtas, bet ir išvaizdus bei ilgaamžis - kelia nuostabą.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X