Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rašykime lietuviškai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
    Ir kuo gi juos pakrauna?
    Alektra ir/arba keleiviais.

    Comment


      Parašė r08n Rodyti pranešimą
      Alektra ir/arba keleiviais.
      Tikiuosi, kad juokauji Elektra įkraunama, o ne pakraunama. Įdomu (bet nelabai linksma) būtų pamatyti, kaip sukraunami žmonės, nes veikiausiai tai jau būtų lavonų, o ne gyvųjų pakrovimas.
      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

      Comment


        Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
        Tikiuosi, kad juokauji Elektra įkraunama, o ne pakraunama.
        O kur čia esminis skirtumas tarp šitų dviejų žodžių?
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Parašė index Rodyti pranešimą
          O kur čia esminis skirtumas tarp šitų dviejų žodžių?
          Tu ką? Lietuviškai nesupranti? Gal esi koks konferencijų dalyvis, plaunantis indus?

          O šiaip kažkada iš senų laikų prisimenu, kaip buvo aiškinama (kai dar visokios Smetonienės turėjo bent kruopą populiarumo) apie pakrovėjus ir kroviklius.

          Elektros prietaisai (įskaitant elektrinius autobusus) gali būti įkraunami. O pakraunami gali būti kroviniai. Taigi, pakrovėjas pagal tokią logiką reikštų krovinius kraunantį žmogų ar mašiną, o pakrovimas reikštų tų krovinių krovimą.

          Žinoma, realiame gyvenime ir realiai vartojamoje kalboje tai nedaro visiškai jokio skirtumo, nes viską galima suprasti iš konteksto, bet užtat tai suteikia neišpasakytą pasitenkinimą (ir galimybę imituoti darbą) kalbagraužiams, kurie visokiems nesuprantantiems gali PAAIŠKINTI, kaip REIKIA.
          Paskutinis taisė John; 2013.06.12, 21:53.
          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

          Comment


            Parašė John Rodyti pranešimą
            Žinoma, realiame gyvenime ir realiai vartojamoje kalboje tai nedaro visiškai jokio skirtumo, nes viską galima suprasti iš konteksto, bet užtat tai suteikia neišpasakytą pasitenkinimą (ir galimybę imituoti darbą) kalbagraužiams, kurie visokiems nesuprantantiems gali PAAIŠKINTI, kaip REIKIA.
            Daug ką gali iš konteksto suprasti. Bet man asmeniškai patinka kuomet skirtingiems reiškiniams apibūdinti naudojami skirtingi žodžiai. Kalba tampa nenuobodi, spalvingesnė, turtingesnė. Jau įkyri, kuomet žiūrėdamas kokius video iš JAV, girdi tik primityvius "awesome", "this is shit", "what's up man" ir t.t. Matosi, kad žmonių žodynas nepakankamai turtingas savo mintims išreiškti. Aišku, eiliniam runkeliui pakanka ir 100 žodžių visam gyvenimui.
            Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

            Comment


              Parašė bebop Rodyti pranešimą
              Daug ką gali iš konteksto suprasti. Bet man asmeniškai patinka kuomet skirtingiems reiškiniams apibūdinti naudojami skirtingi žodžiai. Kalba tampa nenuobodi, spalvingesnė, turtingesnė. Jau įkyri, kuomet žiūrėdamas kokius video iš JAV, girdi tik primityvius "awesome", "this is shit", "what's up man" ir t.t. Matosi, kad žmonių žodynas nepakankamai turtingas savo mintims išreiškti. Aišku, eiliniam runkeliui pakanka ir 100 žodžių visam gyvenimui.
              Dėl šito nesutikčiau. Visų pirma, kokius ten filmus žiūri?

              O rimtai, tai anglų kalba kaip tik yra kur kas spalvingesnė ir vaizdingesnė, kuri nėra spraudžiama į griežtus rėmus. Ji yra kur kas labiau organiška ir natūraliai besivystanti. Lietuvių kalba gi yra įspausta į griežtus taisyklių ir jų išimčių rėmus. O kalbagraužiai bando tai dar labiau sustiprinti. Anoks čia gražumas, kai niekada negali būti tikras, ar rašydamas/sakydamas žodį nepadarei klaidos. Tai nėra nuobodu per se, bet tai yra tiesiog depresyvu.
              Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Tu ką? Lietuviškai nesupranti? Gal esi koks konferencijų dalyvis, plaunantis indus?

                O šiaip kažkada iš senų laikų prisimenu, kaip buvo aiškinama (kai dar visokios Smetonienės turėjo bent kruopą populiarumo) apie pakrovėjus ir kroviklius.

                Elektros prietaisai (įskaitant elektrinius autobusus) gali būti įkraunami. O pakraunami gali būti kroviniai. Taigi, pakrovėjas pagal tokią logiką reikštų krovinius kraunantį žmogų ar mašiną, o pakrovimas reikštų tų krovinių krovimą.

                Žinoma, realiame gyvenime ir realiai vartojamoje kalboje tai nedaro visiškai jokio skirtumo, nes viską galima suprasti iš konteksto, bet užtat tai suteikia neišpasakytą pasitenkinimą (ir galimybę imituoti darbą) kalbagraužiams, kurie visokiems nesuprantantiems gali PAAIŠKINTI, kaip REIKIA.
                Skirtumas didelis. Čia tas pats, lyg angliškai sakytum „load“, „loader“. Skirtinga žodžių sandara nurodo ir skirtingą žodžio reikšmę.
                Parašė John Rodyti pranešimą
                Dėl šito nesutikčiau. Visų pirma, kokius ten filmus žiūri?

                O rimtai, tai anglų kalba kaip tik yra kur kas spalvingesnė ir vaizdingesnė, kuri nėra spraudžiama į griežtus rėmus. Ji yra kur kas labiau organiška ir natūraliai besivystanti. Lietuvių kalba gi yra įspausta į griežtus taisyklių ir jų išimčių rėmus. O kalbagraužiai bando tai dar labiau sustiprinti. Anoks čia gražumas, kai niekada negali būti tikras, ar rašydamas/sakydamas žodį nepadarei klaidos. Tai nėra nuobodu per se, bet tai yra tiesiog depresyvu.
                Klysti. Anglų kalba yra smarkiai ribotesnė žodingumu, kadangi pasižymi žmonių daugiareikšmiškumu. O lietuvių kalba yra mažareikšmė kalba, todėl žodžių yra daugiau.

                O kalbininkus bepigu į šuns dienas dėti, kai mokykloje nesimokyta Ir dėl kalbos sudėtingumo ne ant kalbininkų reikėtų pykti, o tiesiog susitaikyti su kalbos istorija bei gi suvokti kalbos procesus. Gi visų šių pagrindų mokė mokykloje.
                Paskutinis taisė Ametistas; 2013.06.12, 22:43.
                www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                Comment


                  Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                  Skirtumas didelis. Čia tas pats, lyg angliškai sakytum „load“, „loader“. Skirtinga žodžių sandara nurodo ir skirtingą žodžio reikšmę.
                  Tekstas yra suvokiamas ne paraidziui, o skaitant visa teksta.

                  Comment


                    Parašė Traf Rodyti pranešimą
                    1) Rodytis gali akyse. Derėtų vartoti Manau, manyčiau
                    2) Kas čia per sakinys? Medžioti informaciją? Manau derėtų vartoti paieška. Aplamai, sakinys yra nelogiškas. Lietuvių kalboje taipogi yra tam tikros taisyklės ir sakinio dalių dėstymo tvarka. Nesuprantu, ką tuo buvo norėta pasakyti.
                    1) Klysti, nemoki visų žodžio „rodosi (rodos)“ leksinių reikšmių. Plačiau: http://www.vlkk.lt/lit/1981
                    2) Ne kas čia „per sakinys“, bet „koks tai sakinys“... Šiuo atveju žargono „medžioti“ (informaciją) vartoti viešai nereikėtų. Tačiau aiškindamas šį atvejį padarei net 2 klaidas!
                    Ne „aplamai“, bet „apskritai“: http://www.vlkk.lt/lit/340. Šių žodžių skirtingos leksinės reikšmės.
                    Paskutinis taisė Ametistas; 2013.06.12, 22:49.
                    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                    Comment


                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                      Tekstas yra suvokiamas ne paraidziui, o skaitant visa teksta.
                      Anglų kalboje taip, nes ji yra analitinė, o lietuvių kalba yra sintetinė, todėl tavo teiginys nėra universaliai taikomas visoms semantinėms sistemoms.
                      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                      Comment


                        Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                        Skirtumas didelis. Čia tas pats, lyg angliškai sakytum „load“, „loader“. Skirtinga žodžių sandara nurodo ir skirtingą žodžio reikšmę.
                        Bet keista, kai neteisingu laikomas tas žodis, kuris plačiausiai vartojamas ir laikomas turinčiu būtent tą reikšmę, kurios pasirodo jis neturi.

                        Juk jei paklausi žmonių tai geri 90 proc. sakys, kad jie telefoną "pakrauna" su "pakrovėju". Tai ar žodis neturi tos reikšmės, kurią labai plačiai naudoja žmonės kalbantys lietuviškai?

                        Ir, bent jau mano nuomone, žodžiai gali turėti daug reikšmių ir dėl to nereikia prikurti naujų, o kitus uždrausti naudoti (ar vartoti, čia skirtumas irgi susigalvotas ir abu skamba natūraliai ) vien dėl to, kad tik pakrovėju nebūtų tiek telefono pakrovėjas, tiek transporto priemonė skirta pakrauti dėžes į sunkvežimį.
                        Paskutinis taisė index; 2013.06.12, 22:57.
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                          O kalbininkus bepigu į šuns dienas dėti, kai mokykloje nesimokyta Ir dėl kalbos sudėtingumo ne ant kalbininkų reikėtų pykti, o tiesiog susitaikyti su kalbos istorija bei gi suvokti kalbos procesus. Gi visų šių pagrindų mokė mokykloje.
                          Viena mano geriausių draugių - buvusi Lietuvių kalbos mokytoja iš Kauno. Jeigu parašyčiau, ką ji kalba apie lietuvių kalbos istoriją ir vaizdingumą, tikriausiai gaučiau baną.

                          Kaip suprantu, vaizdingumu laikai žodžių gausą? Kodėl? Žodžiai savaime nedaro kalbos vaizdinga. Galimybės skirtingais pasakymais ir terminais pasakyti mintį yra vaizdingumas, o ne vienas ar kitas specifinis žodis.

                          Skirtumas didelis. Čia tas pats, lyg angliškai sakytum „load“, „loader“. Skirtinga žodžių sandara nurodo ir skirtingą žodžio reikšmę.
                          Šiaip tarp kitko. Geras pavyzdys apie load reikšmes : http://www.youtube.com/watch?v=xC03h...utu.be&t=2m18s
                          Argi ne vaizdinga? Lietuviškai niekada nieko panašaus nepasakysi.
                          Paskutinis taisė John; 2013.06.12, 23:02.
                          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                          Comment


                            Parašė index Rodyti pranešimą
                            Bet keista, kai neteisingu laikomas tas žodis, kuris plačiausiai vartojamas ir laikomas turinčiu būtent tą reikšmę, kurios pasirodo jis neturi.

                            Juk jei paklausi žmonių tai geri 90 proc. sakys, kad jie telefoną "pakrauna" su "pakrovėju". Tai ar žodis neturi tos reikšmės, kurią labai plačiai naudoja žmonės kalbantys lietuviškai?
                            Na, taip tvirtai teigti nereikėtų. Pastaruoju metu žmonės vis labiau atsikrato šito pasakymo „pakraunu telefoną“ ir jau dažniau sako taisyklingai.

                            O šiaip juk nieko keisto - tiesiog matome lietuvių kalbos žinių spragas. Tie, kurie daro šią klaidą, įrodo nemokantys lietuvių kalbos priesagų ir priešdėlių reikšmių.

                            Daug reikšmių lietuvių kalboje žodžiai ir gali turėti, ir turi! O nauji žodžiai šiaip sau neatsiranda. Kam darkyti kalbos sistemą ir įvesti išimtį? Jų lietuvių kalboje ir taip yra daug (dažnai dėl nemokšų ir įvedamos).

                            Dėl „naudoti“ ir „vartoti“ esu linkęs pritarti, bet yra susiklostę, kad dabar nusistovėjusios tokios reikšmės. Bet gal ateityje jos koreguosis.
                            Paskutinis taisė Ametistas; 2013.06.12, 23:03.
                            www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Dėl šito nesutikčiau. Visų pirma, kokius ten filmus žiūri?
                              Ne filmus. Dažniausiai visokie interviu ir pan. Filmai yra skirtingas dalykas. Jų tekstus rašo profesionalai.

                              O rimtai, tai anglų kalba kaip tik yra kur kas spalvingesnė ir vaizdingesnė, kuri nėra spraudžiama į griežtus rėmus. Ji yra kur kas labiau organiška ir natūraliai besivystanti. Lietuvių kalba gi yra įspausta į griežtus taisyklių ir jų išimčių rėmus. O kalbagraužiai bando tai dar labiau sustiprinti.
                              Ta kalba gali būti tokia ir anokia, bet ją turi atskleisti jos naudotojas. Kaip rodo tyrimai, 1990 tirtų tikrų kanadiečių su aukštuoju išsilavinimu žodynas tesudarė iki 20000 žodžių. Na ir kas, kad anglų kalba turi milijoną žodžių, bet žmonės jų nežino ir nevartoja. Todėl kaip ir minėjau, viską nulemia kalbėtojas. Asmeniškai aš lietuvių kalba patenkintas.
                              Anoks čia gražumas, kai niekada negali būti tikras, ar rašydamas/sakydamas žodį nepadarei klaidos. Tai nėra nuobodu per se, bet tai yra tiesiog depresyvu.
                              Įdomu, ar tu taip pat skelbtum savo tiesas Kinijoje ir Singapūre? Juk žinome kaip jie ten intensyviai mokosi. Kažin, ar jiem kyla tokie klausimai, ar tiesiog reikia mokėti ir viskas.
                              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                              Comment


                                Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                                O šiaip juk nieko keisto - tiesiog matome lietuvių kalbos žinių spragas. Tie, kurie daro šią klaidą, įrodo nemokantys lietuvių kalbos priesagų ir priešdėlių reikšmių.
                                Bet ar gali žmonės nemokėti savo gimtosios kalbos? Va čia esmė. Ir aš manau, kad ne. Tiesiog panašu, kad šnekamoji lietuvių kalba ir "oficialioji" dažnai nėra vienas ir tas pats (Na, čia kaip su lotynų nutiko).

                                Ir klausimas ar tokia situacija yra gera?

                                O su priesagų ir priešdėlių reikšmėmis čia vėl tik susitarimo reikalas. Žmonės kalbėdami gali puikiai pritaikyti kitą reikšmę net ir žodžiui ir jų kalba nuo to kažkokia negera netaps.

                                Ir dar, klausimas ar kalboje apskritai gali egzistuoti griežtos taisyklės, nes tie, kuriems ta kalba yra gimtoji dažniausiai paradoksaliai jų piktybiškai nesilaiko. Aišku, be jų užsieniečių kalbos neišmokysi, čia kitas dalykas.

                                Aišku, čia tik mano erezijos, bet įdomu padiskutuoti.
                                Paskutinis taisė index; 2013.06.12, 23:07.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Nelyginkime lietuvių kalbos su anglų kalba. Jos nors abi, manoma, kilusios iš lotynų kalbos (arba kalbos grupės, kuriai priklauso lotynų kalba), bet per ilgą istorinį laiką lietuvių ir anglų kalbos stipriai pasikeitusios ir turi daugiau priešingybių negu panašumų. Visiškai kitokia kalbos sistema, semantika, leksika... Todėl labai keista, kad lyginamos šios kalbos, nes tai atrodo nemokšiškai.
                                  www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                  Comment


                                    Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                    Ne filmus. Dažniausiai visokie interviu ir pan. Filmai yra skirtingas dalykas. Jų tekstus rašo profesionalai.


                                    Ta kalba gali būti tokia ir anokia, bet ją turi atskleisti jos naudotojas. Kaip rodo tyrimai, 1990 tirtų tikrų kanadiečių su aukštuoju išsilavinimu žodynas tesudarė iki 20000 žodžių. Na ir kas, kad anglų kalba turi milijoną žodžių, bet žmonės jų nežino ir nevartoja. Todėl kaip ir minėjau, viską nulemia kalbėtojas. Asmeniškai aš lietuvių kalba patenkintas.
                                    Pasižiūrėk, kaip kalba Lietuvos politikai ar net kai kurie žurnalistai. Retas kuris surezga taisyklingą sakinį. Ir taip yra ne todėl, kad jie kvaili ar neišsilavinę, bet todėl, kad lietuvių kalba sunku reikšti mintis. Kitaip tariant, iki vaizdingumo labai toli, kai reikia galvoti, kaip čia sakyti kitą žodį, kad nepasirodytum nemokąs kalbėti gimtąja kalba.
                                    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                    Comment


                                      Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                                      Nelyginkime lietuvių kalbos su anglų kalba. Jos nors abi, manoma, kilusios iš lotynų kalbos (arba kalbos grupės, kuriai priklauso lotynų kalba), bet per ilgą istorinį laiką lietuvių ir anglų kalbos stipriai pasikeitusios ir turi daugiau priešingybių negu panašumų. Visiškai kitokia kalbos sistema, semantika, leksika... Todėl labai keista, kad lyginamos šios kalbos, nes tai atrodo nemokšiškai.
                                      Šiaip tai pats tamsta ėmėte lyginti visokius load ir loaded. Aš irgi nelabai supratau, kodėl.

                                      Ir šiaip, spėju, pats esi susijęs su kalbotyros sritimi? Nes akivaizdu, kad kalbą matai iš akademinės-kalbotyros perspektyvos, bet ne praktinio jos naudojimo. Visgi beveik visi likę žmonės kalbą naudoja ne kaip akademinių tyrimų objektą, bet kaip komunikacijos priemonę ir, kaip index pastebėjo, būtent toje srityje kyla problemos, ką paliudys bet kokia TV ar internetinių video kanalų laida, kur šneka žmonės. Žmonės elementariai nemoka šnekėti pagal oficialias lietuvių kalbos taisykles. Galima sakyti, kad tai jų "mokymosi spragos". Nors gal tai bereikalingo kalbos formalizavimo ir begalinių taisyklių problema?
                                      Paskutinis taisė John; 2013.06.12, 23:15.
                                      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Bet ar gali žmonės nemokėti savo gimtosios kalbos? Va čia esmė. Ir aš manau, kad ne. Tiesiog panašu, kad šnekamoji lietuvių kalba ir "oficialioji" dažnai nėra vienas ir tas pats (Na, čia kaip su lotynų nutiko).

                                        Ir klausimas ar tokia situacija yra gera?

                                        O su priesagų ir priešdėlių reikšmėmis čia vėl tik susitarimo reikalas. Žmonės kalbėdami gali puikiai pritaikyti kitą reikšmę net ir žodžiui ir jų kalba nuo to kažkokia negera netaps.

                                        Ir dar, klausimas ar kalboje apskritai gali egzistuoti griežtos taisyklės, nes tie, kuriems ta kalba yra gimtoji dažniausiai paradoksaliai jų piktybiškai nesilaiko. Aišku, be jų užsieniečių kalbos neišmokysi, čia kitas dalykas.
                                        Aišku, kad gali nemokėti. Jei visi mokėtų idealiai kalbą, tai nereikėtų nei lietuvių kalbos pamokų, nei mokytojų, nei kalbininkų... Visame pasaulyje mokoma gimtosios kalbos. Tik per pastarąjį dešimtmetį jaučiamas visuomenės aptingimas mokslams, todėl, pvz., kai kuriose anglakalbėse šalyse anglakalbiai savo kalbos gerai nemoka ir jų žodynas yra labai siauras. Nes jie mano, kad gimtosios kalbos mokytis nereikia - išmoksta tiek, kiek girdėjo vaikystėje iš tėvų.

                                        Dėl šnekamosios ir bendrinės kalbos - lietuvių kalba nėra išskirtinė. Anglų, vokiečių, latvių ir visos kitos kalbos turi savo šnekamąsias ir bendrines kalbas.

                                        Savaip pritaikyti - tai darkyti, išradinėti savaip. Sutikčiau, jei tai būtų motyvuota, bet dažnu atveju naudojama ne ta priesaga, o ne sukuriama nauja reikšmė ar nauja priesaga. Tai yra tyčiojimasis iš kalbos sistemos. Sakau, tai turi būti motyvuota.

                                        Paprastai žmonės tiesiog išsivaizdina, kad savo gimtąją kalbą tai jau jie tikrai moka. Bet dažnai jie klysta. O su tuo sutikti jie nenori. Tai yra tiesiog nesavikritiškas požiūris į žinias, pasipūtimas.
                                        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                        Comment


                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Pasižiūrėk, kaip kalba Lietuvos politikai ar net kai kurie žurnalistai. Retas kuris surezga taisyklingą sakinį. Ir taip yra ne todėl, kad jie kvaili ar neišsilavinę, bet todėl, kad lietuvių kalba sunku reikšti mintis. Kitaip tariant, iki vaizdingumo labai toli, kai reikia galvoti, kaip čia sakyti kitą žodį, kad nepasirodytum nemokąs kalbėti gimtąja kalba.
                                          Kaip greitai Lietuvos politikai ir žurnalistai, kuriuos nuo seno dėjai į šuns dienas, staiga tapo nebe kvaili ir nebe neišsilavinę. Greitai pasikeičia tavo įsitikinimai kuomet reikia apginti savo nuomonę.
                                          Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X