2009.07.20-07.24. Projektas: Tyrinėti Vilnių – Modeliuoti Vilnių

[99]

Mano manymu tai neeilinis ir labai įdomus renginys, kuriame verta sudalyvauti. Žemiau pateikta renginio programa, o šioje temoje lauksime dalyvių įspūdžių bei vizualinės medžiagos.

Projektas: Tyrinėti Vilnių – Modeliuoti Vilnių (Mapping Vilnius - Modeling Vilnius)

• Dirbtuvių vieta: „Lietuvos Energetikos muziejus“ Rinktinės g. 2, Vilnius
• Seminarų vieta: „Kultflux“ (Neries krantinė)
• Paroda: „Lietuvos Energetikos muziejus“ Rinktinės g. 2, Vilnius

Laikas:

• Kūrybinės dirbtuvės: 2009 m liepos 20 d. - 24 d.
• Paroda: liepos 24 d. - rugpjūčio 1 d.
• Paskaitos: liepos 21 d. - 24 d. nuo 19:00 val.

Idėja:

Menininkai ir akademikai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Ispanijos, Čekijos, Japonijos, Australijos bei Lietuvos susitiks 2009-ųjų vasarą Vilniuje, kuriam pasiūlys tarpdisciplininių miesto interpretacijų kompleksą. Kartu su studentais, jaunais menininkais ir akademikais iš Vilniaus kūrybinių dirbtuvių dalyviai sukurs Vilniaus planą iš skirtingų disciplinų perspektyvos, perkeliant jų fizinį pavidalą į instaliacijas, įgausiančias miesto žemėlapių ir modelių formą.

Dirbtuvių dalyviai skaitys viešas paskaitas susijusias su šiomis temomis: kaip Vilniaus miestas atrodo, dalyvauja Europos ir pasaulio kontekste, kokią įtaką turi menas miesto vystimuisi, kokia jo specifika, identitetas ir t.t. Taip pat bus pristatomi kitų miestų pavyzdžiai ar atskiri menininkų projektai.

Šio projekto rezultatas – visų meninių ir mokslinių instaliacijų apie Vilnių sujungimas, formuosiantis įspūdingą interpretaciją apie Vilniaus miestą. Šios įžvalgos, tikėtina, prisidės prie miesto persitvarkymo.


Viešos paskaitos:

2009-07-21

• Greer Anne Crawley: „The Terrain Vague“ (Miglotos vietovės )
• Thea Brejzek: „Staged cities” (Miestai scenos) arba (Sceniai miestai )
• Veronica Spalinger: „Holyways, holyspace“ (Šventi keliai – šventos erdvės)

2009-07-22

• Stefanie Bürkle: „Placemaking“ (Erdvių kūryba)
• Jürgen Weishäupl: „On spectacle” (Apie renginius)
• Ola Lewin: “ Future workshop, the chances of combination virtual and real spaces” (Ateities kūrybinės dirbtuvės, galimybė virtualiai ir realių erdvių kombinacijai.)

2009-07-23

• Sodja Zupanc Lotker: „Prague Quadrennial Intersection” (Prahos kvadrienalės sankirta)
• Juan Carlos Garcia: „Liquid maps“ (Skystieji žemėlapiai)
• Jacobo Sucari: „Liquid maps 2” (Skystieji žemėlapiai2)

2009-07-24

• Saulius Valius: „Feasible unthinkable" (Įmanoma neįmanoma)
• Lawrence Wallen: „Repeat sytems” (Pasikartojančios sistemos)

[99]

Skaitinys apie projektą:

Vilniaus veidą kurs ir užsienio menininkai su Lietuvos studentais

Pastarosiomis dienomis Vilniaus gatvėse galima sutikti užsienio svečių, kurie aplenkia turistų pamėgtus maršrutus ir daug įdėmiau žvalgo sostinės gatveles, jose pasislėpusius parkus, senamiesčio kiemelius ir net praeivius. Tai miesto stebėtojais save vadinantys įvairiausių sričių menininkai, sugužėję į Vilniuje vyksiančias kūrybines dirbtuves, jau ieško idėjų ir įkvėpimo. Liepos 20 d. sostinėje startuoja tarptautinis miesto menų projektas „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių“. Žinomi užsienio teoretikai ir praktikai nuo liepos 21 d. iki 25 d. rytais vadovaus studentų kūrybinėms dirbtuvėms, o vakarais nuo 19 val. skaitys viešas paskaitas Neries krantinėje įrengtoje „KultFlux“ meno platformoje.


Menas – miestui, o ne muziejui

„Projektas „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių” skirtas ne uždarai menininkų bendruomenei, o visiems gyvenantiems mieste ir miestu. Paskaitose ir būsimoje projekto darbų parodoje tikimės išvysti ne tik kuriančius ir menu gyvenančius vilniečius, bet ir gyventojus, taip pat miesto valdžią. Savo patirtimi ir idėjomis dalintis subūrę tiek skirtingų kūrybinių ir kultūrinių bruožų menininkų, planuojame atskleisti iki šiol nematytą – multi-kūrybinį Vilniaus veidą. Tikime, kad projekto dalyvių įžvalgos, idėjos bei kūriniai ras savo vietą Vilniuje ir taip prisidės prie mūsų miesto ideologijos kūrimo“, - aiškino projekto koordinatorius Andrius Ciplijauskas.

Šio projekto sumanytojas ir vadovas prof. Lawrence‘as Wallen‘as šiuo metu vadovauja Sidnėjaus technologijų universiteto dizaino mokyklai. Prof. Wallen‘as, savo darbuose meninę scenografiją siekiąs pritaikyti miesto erdvių planavimui, Vilniuje ne tik skaitys viešą paskaitą „Repeat systems“ („pasikartojančios sistemos“ – angl.) ir bendradarbiaus kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir dalinsis mintimis bei idėjomis apie ryškiausius pastaraisiais metais visuomenei pristatytus kūrinius – Seule (Korėja) atidengtą titano konstrukciją „Praeities projektavimas“, operos „Walking in the limits“ („vaikščiojimas ribomis“ – angl.) premjerinį pastatymą bei media instaliacijas Berlyne ir Ciuriche.

Kiti viešosiose paskaitose bei kūrybinėse dirbtuvėse dalyvausiantys menininkai – ne mažiau spalvingos asmenybės. Paskaitų ciklą „Liquid maps“ („skystieji žemėlapiai“ – angl.) skaitys intriguojantis duetas – Argentinoje gimęs, Ispanijoje gyvenantis Barselonos vaizduojamųjų menų universiteto dėstytojas, eksperimentinio kino kūrėjas Jacobo Sucari bei vienu pirmaujančių Ispanijos šiuolaikinio šokio meistru laikomas šokio kolektyvo „Lanonima Imperial“ meno vadovas Juan Carlos Garcia.

Su vilniečiais jie dalinsis savo patirtimi, kaip kuriant šiuolaikinio miesto identitetą „įdarbinti“ kolektyvines jo gyventojų kūrybines galias, paskatinti juos „žaisti miestą“. Šie du menininkai kūrybinėse dirbtuvėse planuoja įgyvendinti specialiai Vilniui skirtą tarpdisciplininį projektą „Time is read in space“ („laikas skaitomas erdvėje“ – angl.).


Projekte – ir lietuviai

Projekto „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių” veiklose dalyvaus ne tik užsienio menininkai, mėginsiantys Vilniui suteikti pasaulietiškumo, bet ir už Lietuvos sienų žinomi lietuvių kūrėjai.

Multimedijų dizainerė ir režisierė, Berlyno ir Izraelio meno mokyklų dėstytoja šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vokietijoje Ola Lewin savyje vis dar jaučia dalį lietuviško identiteto. „Vaikystę ir paauglystę praleidau Vilniuje – nuo tada tebemyliu jo upes, parkus ir žalią senamiestį“ – lietuviškai beria O. Lewin. Pasak menininkės, Vilnių ji iki šiol mato tarsi pasaką, mažytę istorijos dalį ir miestą, kuriame jaučiama didžiulė gamtos ir saviraiškos laisvė. Projektu metu O. Lewin, rengianti eksperimentinių instaliacijų parodas visame pasaulyje, skaitys eksperimentiniam menui skirtą paskaitą „Ateities kūrybinės dirbtuvės, realių ir virtualių erdvių kombinacijos galimybės“.

Tuo tarpu paskaitą „Feasible unthinkable“ („įmanoma neįmanoma“ – angl.) skaitys vizualinių menų kūrėjas, Vilniaus dailės akadamijos tarybos narys ir daugelio tarptautinių parodų dalyvis bei kuratorius Saulius Valius. UAB „Ekspobalta“, rengiančią parodas, menų muges, tarptautinius projektus, įkūręs menininkas rengė bei kuravo tarptautinius projektus Vokietijoje, Švedijoje, Japonijoje.


Vilnių mato kaip ieškantį miestą

Pasak vieno iš projekto dalyvių, kinematografo J. Sucari, Vilnius yra ypatingas ir labai intriguojantis miestas.

„Šiandienos Vilnių matau kaip ieškantį miestą. Gyvenate tarsi balansuodami ant lyno – net ir miesto gyventojai išsiskiria kasdiene pasirinkimų tarp istorinio paveldo ir modernaus požiūrio nuotaika“, - įspūdžiais dalijosi J. Sucari.

Kūrybinėse dirbtuvėse studentus ir kolegas menininkus J. Sucari ir J.C. Garcia suburs kurti ideologinį ir kultūrinį Vilniaus miesto žemėlapį, apjungsiantį kinematografiją, šokį ir vizualines išraiškas. Menininkų teigimu, toks kūrybinis produktas taps gyvuoju miesto kultūros paminklu – laiko, erdvės ir kartu, miesto nuotaikos žemėlapiu.

Projekto metu vyksiančiose viešose paskaitose pranešimus taip pat skaitys Didžiosios Britanijos Bukingemšyro Naujojo universiteto Erdvių dizaino katedros dėstytoja scenografė, Didžiosios Britanijos teatro dizainerių draugijos vadovė Greer Anne Crawley, Prahos scenografijos ir erdvių kvadrienalės vadovė, Brno vaizduojamųjų menų akademijos dėstytoja Sodja Zupank Lotker (Čekija). Socialinį menų mieste aspektą viešosiose paskaitose nagrinės „paslėptų miesto erdvių architekte“ save vadinanti Vokietijos menininkė prof. Stefanie Bürkle, Ciuricho menų universiteto profesorė režisierė Thea Brejzek, Liucernos univesiteto dizaino ir meno profesorė, multimedijos instaliacijų kūrėja Nica (Veronica) Spalinger bei teatro teoretikas ir kuratorius, pernai Austrijoje surengto Europos futbolo čempionato meninės ir kultūrinės dalies kūrėjas Jürgen Weishäupl.

Kūrybinėse dirbtuvėse leltorių pajėgas papildys ir kartu su studentais miesto meno projektus kurs Vienos universiteto Scenografijos doktorantūros programos akademinis vadovas prof. dr. Wolfgang Greisenegger (Austrija), Kėjo universiteto dėstytoja Maholo Uchida (Japonija), kino režisierius ir elektroninės muzikos atlikėjas Paul Divjak (Austrija), tapybą, fotografiją ir instaliacijas jungianti graikų kilmės menininkė Alexandra Carambellas (Šveicarija) bei perspektyvi jaunosios kartos dizainerė Candice Lau (Australija).


Dvi savaitės miesto meno

Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių“ vyks trimis etapais. Liepos 20 d., ateinantį pirmadienį Lietuvos energetikos muziejuje startuos penkias dienas truksiančios tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, kuriose skirtingų sričių menininkai kurs interpretacijas miesto tematika. Liepos 21-ąją Neries upėje plūduriuojančioje „KultFlux“ menų platformoje prasidės viešų paskaitų ciklas. Čia užsienio ir Lietuvos menininkai, save vadinantys „miesto ideologais“ dalinsis netradicinėmis, intriguojančiomis idėjomis bei savomis miesto vizijomis.

Liepos 24 d. Lietuvos energetikos muziejuje duris atvers paroda, kurioje bus galima išvysti svečių iš užsienio ir jaunųjų Lietuvos kūrėjų bendradarbiavimo rezultatą – įspūdingą interpretacijų Vilniaus miesto tema ekspoziciją.

Viešas paskaitas, idėjų mainus kūrybinėse dirbtuvėse ir visuomenei atvirą jų rezultatų parodą apjungsiančiame projekte „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių” dalyvauja architektai, urbanistai, šiuolaikinio kino kūrėjai, dizaineriai, scenografai, skulptoriai, erdvių menininkai, kultūros vadybininkai ir menų studentai iš D. Britanijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Ispanijos, Čekijos, Australijos, Japonijos ir, žinoma, Lietuvos.
A. Ciplijausko nuomone, projekto veiklos padės užsienio menininkams pažinti Vilniaus savitumą ir unikalumą, sustiprins ryšius tarp Lietuvos akademinės meno bendruomenės ir partnerių iš užsienio.
„Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių“ – vienas iš 13 edukacinės menų programos „Europos menų mokykla“, iš dalies finansuojamos Europos Komisijos lėšomis, projektų.


Apie projektų ciklą „Europos menų mokykla“:

„Europos menų mokykla“ – 13 projektų ciklas, kuriame dalyvaujantys meno studentai ir jaunieji menininkai iš užsienio bei Lietuvos savo kūrybą skiria Vilniui ir jo svečiams. „Europos menų mokyklos“ metu rengiamos kolektyvinės kūrybinės dirbtuvės, organizuojamos individualios kūrėjų rezidencijos Lietuvoje, vykdomi Lietuvos ir žinomų Europos meno mokyklų bendradarbiavimo projektai.

2009 m. gegužės-gruodžio mėnesiais vykstantys edukaciniai meno projektai apima daugumą meno ir kūrybos sričių: kiną, teatrą, vaizduojamuosius ir taikomuosius menus, muziką, literatūrą, vertimą. Daugiau kaip 800 jaunųjų kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio 2009 m. pabaigoje savo darbus pristatys vilniečiams ir miesto svečiams – bus sukurti nauji filmai, spektakliai, viešųjų erdvių ir dizaino darbai, literatūros, kitų meno sričių kūriniai.

„Europos menų mokyklos“ projektuose dalyvauja menininkai ir dėstytojai iš daugelio Europos Sąjungos valstybių, taip pat Baltarusijos, Rusijos, Australijos, Pietų Korėjos, Singapūro, kitų šalių. Pagrindinis visų „Europos menų mokyklos“ projektų tikslas – pradėti ilgalaikį Lietuvos ir užsienio menininkų, meno mokyklų studentų bei dėstytojų bendradarbiavimą ir pristatyti Lietuvos meną bei kultūrą projektų dalyviams iš užsienio.
„Europos menų mokykla“ – programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ciklas, iš dalies finansuojamas Europos Komisijos. Bendras visų 13 projektų biudžetas siekia 8,7 mln. litų, iš jų beveik 5,2 mln. litų sudaro Europos Komisijos lėšos.

„KultFlux“ meno platformoje vyksiančių viešų paskaitų grafikas:
Liepos 21 d., antradienis, nuo 19 val. G. A. Crawley „The Terrain Vague“ (angl. „Miglotos vietovės“), Th. Brejzek „Staged cities“ (angl. „Miestai – scenos“), V. Spalinger „Holyways, holyspace“ (angl. „Šventi keliai – šventos erdvės“);

Liepos 22 d., trečiadienis, nuo 19 val. St. Bürkle „Placemaking“ (angl. „Erdvių kūryba“), J. Weishäupl „On spectacle” (angl. „Apie renginius“), O. Lewin „Future workshop, the chances of combination virtual and real spaces” (angl. „Ateities kūrybinės dirbtuvės, galimybė virtualiai ir realių erdvių kombinacijai“);

Liepos 23 d., ketvirtadienis, nuo 19 val. S.Z.Lotker  „Prague Quadrennial Intersection” (angl. „Prahos kvadrienalės sankirta“), J.C.Garcia  „Liquid maps“ (angl. „Skystieji žemėlapiai“); J. Sucari „Liquid maps 2” (angl. „Skystieji žemėlapiai 2“);

Liepos 24 d., penktadienis, nuo 19 val. S. Valius „Feasible unthinkable"(angl. „Įmanoma neįmanoma“), L. Wallen „Repeat systems” (angl. „Pasikartojančios sistemos“).


Daugiau informacijos apie projekte „Tyrinėti Vilnių – modeliuoti Vilnių” dalyvausiančius lektorius bei kūrybinių dirbtuvių bendradarbius:

Prof. Lawrence Wallen – projekto vadovas.

Savo darbuose Lawrence Wallen tiria galimybes suplanuoti miesto erdves taip, kad būtų išreikšta objektų specifika, akcentuojant aplinkos erdvinį išdėstymą, dislokaciją, erdvinę slinktį ir dinamišką sluoksniavimą.
Naujausi (2007 – 2009 m.) jo kūriniai – fotografijos instaliacija „Pasikartojančios sistemos“ Kairo bienalėje, kūrinys iš titano viešoje erdveje „Praeities projektavimas“ Seule, Korėjoje, operos „Walking in the Limits“ (Reber) pasaulinės premjeros pastatymas, medijos instaliacijos Ciuriche ir Berlyne. Prieš tapdamas naujuoju Sidnėjaus technologijų universiteto dizaino mokyklos vadovu, vienu metu dirbo Karlsruhės (Vokietija) meno ir medijų technologijų centre ir Ciuricho menų universitete. (Šveicarija)

Jürgen Weishäupl – teatro teoretikas ir kuratorius.

Jau daugelį metų aktyviai kuruoja projektus, skirtus įvairioms įstaigoms ir festivaliams, pavyzdžiui „Bregenzer Festspiele“, „Tiroler Festspiele“, „Ruhrfestspiele Recklinghausen“, „Teatro del Sole Festival Palermo“, „Festino – Palermo“, „Genio di Palermo“, „Kunsthalle Wien“. Nuo 2003 metų rengia festivalius ir miestų parodas viešosiose erdvėse Palerme, Gangyje, Korleonėje, Sorente ir Milane, taip pat jis yra kultūros susivienijimo „mondotondo“ meno vadovas. Buvo atsakingas už Austrijos meninę ir kultūrinę dalį 2008 m. Europos futbolo čempionate; Vienos miesto teatro komisijos narys.

Greer Anne Crawley - scenografė.

Jungtinės Karalystės Bukingemšyro naujojo universiteto erdvių dizaino katedros bendradarbė, kino, televizijos ir teatro bei parodų dizaino studijų vyresnioji lektorė. Roy Mehta fotografijų parodos „Landscape/Theatre of Operations“ kuratorė. Didžiosios Britanijos teatro dizainerių draugijos vadovė, „Blue Pages“ ir katalogo, skirto Jungtinės Karalystės nacionalinei scenografijos parodai, redaktorė.

Juan Carlos Garcia - choreografas, režisierius ir fotografas.

Vadovauja tarptautiniam Ispanijos šokio kolektyvui „Lanònima imperial“. Vienu pirmaujančių Ispanijos šiuolaikinio šokio meistrų laikomo J.C. Garcia biografijoje – daugiau kaip trijų dešimtmečių pripažinto menininko kelias. Kelis apdovanojimus pelniusi jo kūryba išsiskiria nuolatiniu eksperimentavimu ir šiuolaikinės scenografijos atnaujinimu. J.C. Garcia darbų mizanscenos pagrindas – judėjimas, kuris kelia klausimus vaizdo, muzikos ir dramaturgijos elementu panaudojimui. Bėgant metams socialinės realijos susilydė su menininko nuolatinės raidos stiliumi.
Drauge su kitais garsiais choreografais prisidėjo prie šokio kaip sceninės priemonės perorientavimo Ispanijoje. J.C. Garcia, konceptualiai modernizuodamas šokį kuria kultūrinę erdvę, kuriai nesvetima emocinė prasmė.

Prof. dr. Wolfgang Greisenegger – dramos teoretikas, buvęs Vienos universiteto rektorius ir dekanas, rašytojas, režisierius ir kritikas.

1977 metais paskirtas etatiniu teatro studijų dėstytoju. Akademinę veiklą plėtojo Miuncheno, Klagenfurto universitetuose, Vienos dailės akademijoje ir JAV universitetuose. W. Greiseneggerio tyrimų sritis – teatro istorija.

Prof. dr. Thea Brejzek – psichologijos mokslų bakalaurė, Vokietijos teatro teoretikė, buvusi operos ir naujosios muzikos režisierė.

Šiuo metu – Ciuricho menų universiteto (ZHdK) profesorė ir scenografijos praktinės doktorantūros programos meno vadovė. Dvejopos – operos režisierės ir akademikės – patirties turinti T. Brezjek tyrinėja virtualumo ir medžiagiškumo scenoje, intermedialumo ir praktinių scenografijos tyrimų klausimus. Ji – OISTAT istorijos ir teorijos komisijos, Šveicarijos semiotikų ir kultūros teoretikų draugijos narė, Frauhofer instituto rengiamo medijos meno konkurso „Digital Sparks“ konsultantė, Didžiosios Britanijos Plimuto universiteto menų ir mokslų doktorantūros programos „Z-Node“ antroji kuratorė. Greta akademinės veiklos T. Brejzek yra ir 2001 m. Prahos scenografijos ir erdvių kvadrienalės (PQ) teorinės dalies kuratorė.

Maholo Uchida - Nacionalinio naujojo mokslo ir technologijų muziejaus kuratorė, Kėjo universiteto dėstytoja.

Karjeros pradžioje, būdama naujųjų medijų, meno ir dizaino kuratorė, surengė kelias nacionalines ir tarptautines parodas. 2002 metais paskirta dirbti Miraikan (Nacionaliniame naujojo mokslo ir technologijų muziejuje), išplėtojo naują muziejaus mokslo stilių, kur veikla ir parodos stipriai orientuotos į meną, dizainą, žaidimą, mangą ir kitą populiariąją kultūrą. Naujausios jos parodos – „Love Stories - Why you are not alone?“, „TIME! TIME! TIME! - Exploration of TIME!“ surengtos Kinijoje, Lenkijoje, Meksikoje. Be to, M. Uchida atsakinga už muziejaus viešosios erdvės, kavinės ir eksperimentinio meno bei mokslo galerijos perprojektavimą. Maholo Uchida įgijo aplinkos ir informacijos mokslų bakalauro ir medijų valdymo magistro diplomus Kėjo universitete (Tokijuje), kur dėsto ir šiol. Gavusi Japonijos kultūros reikalų agentūros stipendiją, vienerius metus stažavosi Šiuolaikinio meno muziejaus (Niujorke) medijų skyriuje.

Prof. Stefanie Bürkle – scenografė.

1966 metais Paryžiuje gimusi Stefanie Bürkle, , studijavo scenogarfiją École des Beaux-Arts, o buvusioje Berlyno meno aukštojoje mokykloje – tapybą. Scenografijos dizainą kūrė Paryžiuje, Théatre des Amandiers, St. Quentin ir MC 93 Bobigny, bei Berlyne Berliner Ensemble, HAU1 ir Sophiensaele. Pasitelkusi tapybą, fotografiją, naudodama atvirukus, o neseniai – ir fotografinius tapetus, gilinasi į tokias temas kaip „vieta“, „dirbtiniai pasauliai“ ir „architektūrinis fasadas“. Taip ji permąsto bendrąjį miesto suvokimą ir pateikia paviršiaus projekcijų bei už jų esančių paslėptų erdvių naujas interpretacijas.

Sodja Zupanc Lotker – kuratorė.

Prahos scenografijos ir erdvių kvadrienalės meno vadovei Sodjai Lotker pastaroji kvadrienalė – jau ketvirtoji. 2003 metais ji buvo specialaus projekto – interaktyvios instaliacijos-performanso „Prahos kvadrienalės širdis“ koordinatorė, o 2007 metais – Prahos kvadrienalės programų vadovė. Be to, dirbo Prahos teatrų instituto tarptautiniame skyriuje, kuriam vadovavo nuo 2006 iki 2009 metų. Kartu su Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Amerikos partneriais organizavo ir kuravo kelis tarptautinius teatro mainų projektus S. Lotker - nepriklausomų teatro bei šokio projektų Čekijoje, JAV, Brazilijoje ir t.t. dramaturgė. Dėsto Brno vaizduojamųjų menų akademijoje, skaitė paskaitas Prahos vaizduojamųjų menų akademijoje, Kolumbijos universitete, Niu Meksikos universitete, TCG konferencijose, taip pat festivaliuose, simpoziumuose ir kituose su teatru susijusiuose renginiuose.

Paul Divjak – multi-menininkas.

1970 metais gimęs Paul Divjak – rašytojas, konceptualistas, elektroninės muzikos atlikėjas, gyvenantis ir dirbantis Vienoje, Austrijoje. Jo kūriniai eksponuoti Kunsthalle Wien, Varšuvos Zachenta galerijoje, Fotohof Zalcburge, Belgrado šiuolaikinio meno centre ir kitur. Menininko filmai ir video darbai rodyti tokiuose tarptautiniuose festivaliuose kaip Jeruzalės kino festivalis, Trumpametražių ir naujųjų medijų festivalis Austine, Teksaso valstijoje, Niujorko avangardinio kino festivalis, Nouveau Cinéma Montréal, Ann Arbor kino festivalis, Helsinkio medijų meno festivalis, Roterdamo kino festivalis, Hamburgo trumpametražių filmų festivalis, San Paolo kino festivalis ir kt. P. Divjak – filmų „Lichtstunden“ (2000 m.), „Schattenfuge“ (2002 m.), „Hinter der Barriere“ (2006 m.), „Kinsky“ (2007 m.) ir kt. autorius.

Jacobo Sucari – kinematografas.

Jacobo Sucari gimė Buenos Airėse 1958 metais. Gyvena Barselonoje, Ispanijoje. Kuria televizijos dokumentinius filmus ir eksperimentinių formatų darbus – išplėstinius dokumentinius filmus bei instaliacijas. Šio vizualinio menininko ir dokumentinių filmų režisieriaus darbai šiuo metu rodomi kino teatruose, televizijoje, tarptautiniuose festivaliuose, muziejuose ir meno centruose. Dėsto kino dokumentiką ir video dokumentiką Barselonos vaizduojamųjų menų universitete (UB) ir dokumentikos magistro studijas Barselonos autonominiame universitete (UAB) Ispanijoje. Dokumentinio filmo tradiciją su eksperimentiniu avangardu derinantis menininkas savo darbus ir audiovizualines instaliacijas kviečiamas pristatyti įvairiose organizacijose ir festivaliuose, taip pat seminaruose.
Naujausi darbai:

- „Paralysis, on the state of Terror“. Dokumentinis filmas, 47 min. 2001.
- „Discipline“. Išplėstinis dokumentinis filmas. 2002-2003.
- „Tales from the Periphery“. Dokumentinis filmas. 54 min. 2003.
- „Illusory behaviours“. Instaliacija. 2004.
- „Tales from the Periphery“. Išplėstinis dokumentinis filmas. 2004.
- „The fight for urban space“. Dokumentinis filmas 59 min. 2006-2007.
- „The transformed city“. Išplėstinis dokumentinis filmas. 2007-2008.

Veronica Spalinger – multimedijų kūrėja.

Naujausiuose projektuose nagrinėja meno viešosiose sferose, intelektinės komunikacijos, turizmo ir religijos temas. N. Spalinger – Liucernos universiteto dizaino ir meno profesorė, parengusi menų magistro (MAPS - viešųjų sferų menų magistro) programą. Daugiau informacijos: http://www.likeyou.com/en/artistsnet

Alexandra Carambellas – tapytoja, fotografė.

Tapybą, fotografiją ir instaliacijas jungianti Alexandra Carambellas domisi urbanistinės egzistencijos sugretinimais ir prieštaravimais.Pagrindinės jos kūrinių temos – architektūra ir Šveicarijos kalnų peizažai. Šios temos vaizduojamos taip, kad vienu metu atrodo ir pažįstamos, ir svetimos. Urbanistiniuose vaizduose ir peizažuose ryškėja susvetimėjimas, beveidiškumas ir vienatvė. Šios problemos itin pastebimos miestuose, jos iškyla šiuolaikinės visuomenės kasdieniame gyvenime. Tačiau Alexandrą Carambellas domina ne tiksli vaizdo kopija, o vietos skleidžiama nuotaika ir regimybė, kitaip tariant, jos darbai – psichologinės ir psichinės būklės atspindžiai. 1970 metais Londone gimusi graikų kilmės menininkė gyvena Ciuriche, Šveicarijoje. Po studijų Londono centrinėje St. Martins kolegijoje ir Midlsekso universitete tęsė veiklą kurdama darbus, kurie buvo pripažinti kritikų tiek Šveicarijoje, tiek užsienyje.

Saulius Valius – multimedijų kūrėjas, kuratorius.

Gimė 1958 m. Vilniuje, Lietuvoje.Vilniaus dailės institute, baigė grafikos studijas (įgijo magistro diplomą), dalyvavo reziduojančių menininkų programose Skovdės universitete Švedijoje (1990 ), Diuseldorfo menų akademijoje Vokietijoje (1991 – 1993), Mino popieriaus meno muziejuje Japonijoje (2000).1985 – 1991 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvoje.1994 m. kartu su kitais menininkais iš Vokietijos Diuseldorfe įsteigė Lietuvos-Vokietijos kultūros fondą „Uberfahrt“, išrinktas šio fondo valdybos pirmininku. 2006 m. tapo Vilniaus dailės akademijos tarybos nariu. 1996 m. įsteigė UAB „Ekspobalta“, rengiančią įvairias ekspozicijas nuo praktinių-pramoninių mugių iki tokių eksperimentinių ir ambicingų projektų kaip „World EXPO“ nacionalinis paviljonas arba tarptautinių bienalių, nacionalinių muziejų ir UNESCO ekspozicijų. Be to, labai intensyviai dirba kaip vizualinis menininkas, dalyvauja įvairiose parodose ir projektuose privačiose galerijose, muziejuose ir tarptautinėse bienalėse (Dureno bienalės, Vokiejia, Grand Prix). Nuo 1991 m. surengė šešis tarptautinius simpoziumus Lietuvoje, kuravo kelis tarptautinius meno projektus Lietuvoje, Vokietijoje, Švedijoje, Japonijoje ir t.t.

Ola Lewin – multi-menininkė, kuratorė.

Gimusi Vilniuje, užaugusi Izraelyje menininkė gyvena ir dirba Berlyne, kuria ir dalyvauja parodose visame pasaulyje. Yra baigusi Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Beit Zwi kino mokyklą Tel Avive, Multimedia Cimdata institutą Berlyne.

Candice Lau – dizainerė.

Sidnėjuje gyvenanti Candice Lau domisi kultūros pristatymu ir naratyvų tyrinėjimais bei kolektyvine atmintimi muziejų erdvėse. Jai smalsu stebėti žmonių sąveiką su išorine aplinka ir jos įtaką mūsų vaizduotei. Šias dvi interesų sferas apimančiuose darbuose menininkė analizuoja, kaip ši sąveika gali kūrybiškai perteikti kultūrines istorijas per skaitmenines technologijas.

[renea]

Buvau paskutinėje paskaitoje, teturiu kelias nuotraukas iš afterparty: