Paminėdamas "ypač Lietuva", kažkiek neramina mūsų politinis laukas. Iš kitos pusės, galima ir Vokietiją, Čekiją paminėt, kur irgi neaišku kaip pasisuks... Nežinau ar mums labiausiai gręsia iš visų tapt antra Gruzija. Spėju politinė švytuoklė gali mus gelbėti čia, juolabiau pats negaliu tikėt, kad taip demografiškai seksis melžti provinciją renkant populistų balsus. Miestuose dėl ekonomikos augimo tos tokios nostalgijos LTSR'ui mažiau jei ne žymiai mažiau.
Rusams aišku aktualiau kad TS LKD ar iš vis miestietiškos partijos išnyktų, o būtų vystomas kažkoks ale autoritarinis Litbelas, netgi kažkokia naujoji Lietuvos Rusia nuo Palangos Basanavičiaus g. šansonų iki Černobylio ekologinio draustinio pasienio.
Man rimtai kilo mintis, ar tikrai nostalgija SSRS Lietuvoj tokia maža. Nenustebčiau, kad jei paklaustų dėl būtent LTSR, atsakymas gali skirtis. Ta prasme, būtume atskira respublika, tvarkytumėmes labiau savo nuožiūra, vis tiek kultūriškai skiriames nuo Rusijos, ir vis tiek atsiskleidžia kad esam Vakarai net SSRS glūdumoj.
Yra tas dalykas, iš tikrųjų didžiojoje dalyje visuomenės yra nuoskauda, kad mus ištrynė iš žemėlapio. Kažkada buvom nuo jūros iki jūros, o tapom kažkokiu administraciniu vienetu Sovietų Sąjungoj.
Iš kitos pusės, paprastiems žmonėms nėra jauku gyvent kažkokiam keistam dabartiniam pasaulėlyje tarp dviejų girnų. Vienoj pusėj piktas rusas, o kitoj pusėj tolimi Vakarai, kuriais lyg norim būt, bet tuo pačiu jie tolimi kultūriškai. Paprastas paaiškinimas, prekiauti su abejom pusėm, nesipykti.
Ukraina yra tolima, ir deja, požiūris į juos kaip į neapsisprendėlius.
Reik dar paminėt, kad žmonių mąstymas inertiškas. Nereik net stebėtis, kad eurus rubliais pavadintų, bet aišku čia vyresnė karta, bet ir tas elektoratas kuris neramina yra daugiausiai vyresni žmonės.
Rusams aišku aktualiau kad TS LKD ar iš vis miestietiškos partijos išnyktų, o būtų vystomas kažkoks ale autoritarinis Litbelas, netgi kažkokia naujoji Lietuvos Rusia nuo Palangos Basanavičiaus g. šansonų iki Černobylio ekologinio draustinio pasienio.
Parašė Tomizmas
Rodyti pranešimą
Yra tas dalykas, iš tikrųjų didžiojoje dalyje visuomenės yra nuoskauda, kad mus ištrynė iš žemėlapio. Kažkada buvom nuo jūros iki jūros, o tapom kažkokiu administraciniu vienetu Sovietų Sąjungoj.
Iš kitos pusės, paprastiems žmonėms nėra jauku gyvent kažkokiam keistam dabartiniam pasaulėlyje tarp dviejų girnų. Vienoj pusėj piktas rusas, o kitoj pusėj tolimi Vakarai, kuriais lyg norim būt, bet tuo pačiu jie tolimi kultūriškai. Paprastas paaiškinimas, prekiauti su abejom pusėm, nesipykti.
Ukraina yra tolima, ir deja, požiūris į juos kaip į neapsisprendėlius.
Reik dar paminėt, kad žmonių mąstymas inertiškas. Nereik net stebėtis, kad eurus rubliais pavadintų, bet aišku čia vyresnė karta, bet ir tas elektoratas kuris neramina yra daugiausiai vyresni žmonės.
Comment