Manau itin gerai įliustruoja kokia iš tikro yra košė .... ir kad visi laimingi niekada nebus:
Карматанянц Говганес (Іван Муратович, Іван (Ян) Керемович, Іван (Ян) Карматенц; бл. 1590, Львів — 1624, там само) — вірменський друкар у Львові.
https://uk.wikipedia.org/wiki/Говганес_Карматанянц
1615 Lvove įkūrė šeštają pasaulyje armėnišką spaustuvę - Venecijoje įkurta 1511, Paryžiuje - 1538, Padujoje - 1539, Stambule - 1567, Romoje - 1584.
"У 1615 році організував друкарню, шрифти для якої, вірогідно, виготовили вірменські золотарі. Це була шоста в світі вірменська друкарня після Венеції (1511), Парижу (1538), Падуї (1539), Стамбулу (1567), Риму (1584)."
... ir 1618 kovo 9-30 išleido maldyną armėnų-kipčiakų kalba ( vienintelis spausdintas leidinys ta kalba).
"...та 168-сторінковий «Молитовник» (вірм. «Альґішбітікій») (9-30 березня 1618; єдине в світі друковане видання вірмено-кипчацькою мовою."
P.S. krikščionių maldynas, armėniškomis raidėmis, tiurkų grupės kalba, regis pirma SPAUSDINTA knyga tiurkų grupės kalba ...
Карматанянц Говганес (Іван Муратович, Іван (Ян) Керемович, Іван (Ян) Карматенц; бл. 1590, Львів — 1624, там само) — вірменський друкар у Львові.
https://uk.wikipedia.org/wiki/Говганес_Карматанянц
1615 Lvove įkūrė šeštają pasaulyje armėnišką spaustuvę - Venecijoje įkurta 1511, Paryžiuje - 1538, Padujoje - 1539, Stambule - 1567, Romoje - 1584.
"У 1615 році організував друкарню, шрифти для якої, вірогідно, виготовили вірменські золотарі. Це була шоста в світі вірменська друкарня після Венеції (1511), Парижу (1538), Падуї (1539), Стамбулу (1567), Риму (1584)."
... ir 1618 kovo 9-30 išleido maldyną armėnų-kipčiakų kalba ( vienintelis spausdintas leidinys ta kalba).
"...та 168-сторінковий «Молитовник» (вірм. «Альґішбітікій») (9-30 березня 1618; єдине в світі друковане видання вірмено-кипчацькою мовою."
P.S. krikščionių maldynas, armėniškomis raidėmis, tiurkų grupės kalba, regis pirma SPAUSDINTA knyga tiurkų grupės kalba ...

Lietuvių geografinė padėtis man kelia klausimų ar tai tinkama vieta smulkioms nepriklausomoms valstybėms. Daliai visuomenės (kad ir jos skurdžiausiam sluoksniui) susikuria mėtymasis "kas mes tokie?" ar "mums lemta egzistuoti?". Paskui iš to mėtymosi atsiranda to mėtymosi simbolis - Šnipiškės arba "Šanchajus" 
Labai naivu galvoti jog visiems susimaišius ir kalbant viena kalbą, žmonės nesuras dėl ko kariauti.
Comment