Parašė Zorro
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geopolitika
Collapse
X
-
Ir užsieniečiams, tik su draudimo polisu.Parašė VNS Rodyti pranešimą
ukrainiečiams
В то же время Кабмин внес изменения в постановление № 641 от 22 июля 2020 года и на время действия карантина, в период с 29 августа по 28 сентября 2020 года. Согласно изменениям иностранцы и лица без гражданства, имеющие целью попасть на подконтрольную Правительству территорию Украины через КПВВ на ВОТ Донецкой и Луганской областей, АР Крым и г. Севастополя или попасть на ВОТ Украины, должны иметь страховой полис, который покрывает расходы, связанные с лечением COVID-19, и действует на срок нахождения на территории Украины (в том числе на временно оккупированных территориях).
https://jurliga.ligazakon.net/news/1...ovannym-krymom
- 2 patinka
Comment
-
Kažkoks BS. Lietuva neprisijungė prie sovietų nei savanoriškai, nei "savanoriškai", o buvo okupuota/aneksuota.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimątikslas "Betkokia kaina išvengti karinių veiksmų" yra labai kvailas. Lietuva irgi bandė išvengti karinių veiksmų prisijungdama prie soveitų "savanoriškai" nes tada "neužpuls".
- 1 patinka
Comment
-
Draudimo polisas yra vienas iš būtinų dokumentų, bet be specialaus leidimo užsienietį į okupuotas teritorijas vistiek neišleis.Parašė Zorro Rodyti pranešimąIr užsieniečiams, tik su draudimo polisu.
Comment
-
Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.Parašė digital Rodyti pranešimąKažkoks BS. Lietuva neprisijungė prie sovietų nei savanoriškai, nei "savanoriškai", o buvo okupuota/aneksuota.
Comment
-
Lietuva ne šiaip sau vengė, o tiesiog neturėjo sąjungininkų gintis. Čia panašiai, jei gatvėje 10 ginkluotų asmenų įremia šautuvą ir paprašo pinigų, juos atiduodi, o ne giniesi, nes žinai, kad nėra šansų ir pasekmės būtų ne tik prarasti pinigai, bet ir gyvybė.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.
Comment
-
Čia agresorius buvo ne "pirmas pasitaikęs". Jis jau turėjo ribotą kariuomenės kontingentą Lietuvos teritorijoje. Kaip tuomet sakė: "Vilnius - mūsų, o mes - rusų". Prie sienų buvo išskleista šimtatūkstantinė armija.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.
Comment
-
Bet šio karo perspektyvoje tai 10 ginkliotų užpuola, o šalia stovi policininkai ir sako "nu greičiau duok pinigus, gi de fakto pinigai jau jų"Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Lietuva ne šiaip sau vengė, o tiesiog neturėjo sąjungininkų gintis. Čia panašiai, jei gatvėje 10 ginkluotų asmenų įremia šautuvą ir paprašo pinigų, juos atiduodi, o ne giniesi, nes žinai, kad nėra šansų ir pasekmės būtų ne tik prarasti pinigai, bet ir gyvybė.
Comment
-
Bet dvejonės buvo didžiulės. Neaišku, kiek realiai būtų aukų. Daug kas turėjo iliuzijas, kad jokios sovietizacijos nebus.Parašė VNS Rodyti pranešimąKažkodėl partizanai jau ėjo ir vienas prieš dešimt ir plikom rankom, o svetima kariuomenė jau buvo ne už sienos, o už poros varstų. Bukim biedni, bet teisingi.
Pagrindinė klaida buvo ultimatumo priėmimas, nors dabar lenga vertinti.
Partizanams jau nebuvo kur dėtis, visai kita situacija.
- 1 patinka
Comment
-
Ėjo, nes tikėjosi sąjungininkų pagalbos ir kad sovietai jų bus išstumti iš užimtų teritorijų.Parašė VNS Rodyti pranešimąKažkodėl partizanai jau ėjo ir vienas prieš dešimt ir plikom rankom, o svetima kariuomenė jau buvo ne už sienos, o už poros varstų. Bukim biedni, bet teisingi.
- 1 patinka
Comment
-
Jokios esmės tie ultimatumų priėmimai nekeičia, kaip ir visokie pseudo rinkimai, okupacijos faktas išlieka.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Bet dvejonės buvo didžiulės. Neaišku, kiek realiai būtų aukų. Daug kas turėjo iliuzijas, kad jokios sovietizacijos nebus.
Pagrindinė klaida buvo ultimatumo priėmimas, nors dabar lenga vertinti.
Partizanams jau nebuvo kur dėtis, visai kita situacija.
Comment
-
Daug kas net nežinojo apie galimas pagalbas. Be to gana greitai suprato, kad pagalbos nebus. Daug skaičiau ta tema.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Ėjo, nes tikėjosi sąjungininkų pagalbos ir kad sovietai jų bus išstumti iš užimtų teritorijų.Show must go von!
Comment
-
Niekas dėl to ir nesiginčyja. Čia kolegos priekaištauja, kad nekariavome su Raudonąja armija.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Jokios esmės tie ultimatumų priėmimai nekeičia, kaip ir visokie pseudo rinkimai, okupacijos faktas išlieka.
- 1 patinka
Comment
-
Partizanai kariavo su latviais turbūt? Kokie priekaištai? Akivaizdu, kad karą pradėjome per vėlai. Akivaizdu ir tai, kad karas buvo neišvengiamas.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Niekas dėl to ir nesiginčyja. Čia kolegos priekaištauja, kad nekariavome su Raudonąja armija.Show must go von!
Comment
-
1940m.Parašė VNS Rodyti pranešimą
Partizanai kariavo su latviais turbūt? Kokie priekaištai? Akivaizdu, kad karą pradėjome per vėlai. Akivaizdu ir tai, kad karas buvo neišvengiamas.
Dėl 1939 m. irgi klausimų kyla.
Nuo 1946 m. vasario partizanai kariavo su Tarybine armija.
Comment
-
Lengva kalbėti post-factum. Kai esi toje situacijoje ir nežinai outcomme tai nepalyginti sunkiau
Pvz. Danija 1940 metais visai nesipriešino Vokietijai. Ir labai laimingi šiandien. Kad nesipriešino. Nes Vokietija karą pralaimėjo ir nuo 1945 Danija su labai minimaliais nuostoliais vėl gyvena kaip laisva ir laiminga šalis. Ir galvoja kokie išmintingi politikai valdė Daniją 1940 (čia visai rimtai, daug danų būent taip ir masto), kad leido išvengti aukų, o galutinio rezultato tas vis tiek nebūtų pakeitę. Pabandykite įsivaizduoti kaip mes šiandien vertintume 1940 metus jei pvz. karą būtų laimėjusi Vokiietija ? Džiaugtumėmės, kad niekas nesipriešino, nes koks tikslas būtų buvęs daužytis ir lieti kraują 1940 , jei po to vis tiek atėjo vokiečiai ir įvedė savo tvarką ?
Danija beje ne veltui paminėjau. 1940 birželį Lietuvos politikai tikrai matė kas vyko 1940 balandį Danijoje ir tą nerašytą susitarimą tarp danų ir vokiečių: jei jūs (danai) mums (vokiečiams) netrukdysit tai mes jūsų labai neskriausim. Ir patiem gal to paties norėjosi tikėtis.
Comment
-
O suomius Lietuvos politikai matė?Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąLengva kalbėti post-factum. Kai esi toje situacijoje ir nežinai outcomme tai nepalyginti sunkiau
Pvz. Danija 1940 metais visai nesipriešino Vokietijai. Ir labai laimingi šiandien. Kad nesipriešino. Nes Vokietija karą pralaimėjo ir nuo 1945 Danija su labai minimaliais nuostoliais vėl gyvena kaip laisva ir laiminga šalis. Ir galvoja kokie išmintingi politikai valdė Daniją 1940 (čia visai rimtai, daug danų būent taip ir masto), kad leido išvengti aukų, o galutinio rezultato tas vis tiek nebūtų pakeitę. Pabandykite įsivaizduoti kaip mes šiandien vertintume 1940 metus jei pvz. karą būtų laimėjusi Vokiietija ? Džiaugtumėmės, kad niekas nesipriešino, nes koks tikslas būtų buvęs daužytis ir lieti kraują 1940 , jei po to vis tiek atėjo vokiečiai ir įvedė savo tvarką ?
Danija beje ne veltui paminėjau. 1940 birželį Lietuvos politikai tikrai matė kas vyko 1940 balandį Danijoje ir tą nerašytą susitarimą tarp danų ir vokiečių: jei jūs (danai) mums (vokiečiams) netrukdysit tai mes jūsų labai neskriausim. Ir patiem gal to paties norėjosi tikėtis.Show must go von!
Comment
-
Be abejo matė. Ir matė, kad suomiai prarado teritoriją, kuri buvo beveik visa Lietuvos teritorija (suomiai prarado 38 tūkst. kv. kilometrų, visa Lietuva buvo tuo metu 55 tūkst. kv. km). Matė, kad suomiai turėjo ryškius sąjungininkus švedus ir tikėjosi anglų ir britų pagalbos (kurios taip ir nesulaukė). Matė, kad tuo metu Prancūzija jau nebeegzistavo, matė, kad britai į kelnes pridėję prieš dvi savaites spruko iš Diunkerko džiaugdamiesi, kad savo kailį vos ne vos išnešė. Ir puikiai žinojo kieno pusėje Vokietija tuo metu buvo. Beje pats Mannerheimas savo atsiminimuose į tą klausimą tieisiai atsako: Ar aš (Mannerheimas) būčiau siūlęs Baltijos šalių vadovams priešintis RA būdamas tų šalių karo vadų vietoje ? Ne, būčiau atsakęs, kad ne, nes nėra jokių šansų pasipriešinti.Parašė VNS Rodyti pranešimą
O suomius Lietuvos politikai matė?
Comment
Comment