Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus atgavimui 70 metų (1939)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Romas Rodyti pranešimą

    Tokios istorijos, kaip su gatvių užrašais ar pavardėmis stebina visą Europą. Nekilnojamo turto kilnojimo įstatymas (1 ha Anykščiuose į 5 ha Vilniuje, nes čia žemė nederlinga) irgi ilgai kels bangas, ypač Vilniaus krašte.
    O kame čia stebinimas su gatvių užrašais? Yra įstatymas ir reikia jo laikytis. Nesilaikai, bus imtasi prievartos.
    Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

    Comment


      #22
      Nacionalistiškai nusiteikęs jaunimas pažymėjo Vilniaus atgavimą

      Lietuvos jaunimas Vilniaus atgavimo 70-metį pažymėjo eisena, kuri atkartojo Lietuvos kariuomenės, įžengusios į atgautą Vilnių, judėjimo maršrutą 1939 m. spalio 28-ąją. „Vilnius mūsų buvo ir bus“, - šiuos žodžius skandavo ne tik linksmai nusiteikęs jaunimas, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Tiesa, jie pasigedo patriotinių dainų, kurių jaunimas daug nemoka. Tuo tarpu eiseną lydintys pareigūnai, paklausti praeivių, kokia proga vyksta šis renginys, teigė nežiną.

      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=25171669
      gera gyventi gerai

      Comment


        #23
        "Panoramos" reportažas Vilniaus atgavimo 70-čiui paminėti:



        Panašus video ir lrytas.lt:

        http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12568326531255317868
        gera gyventi gerai

        Comment


          #24
          Grąžintame Vilniuje suklestėjo valdininkija

          http://www.lrytas.lt/-12569994421256...ldininkija.htm

          Comment


            #25
            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            dar verta atkreipti dėmesį, kad nors lenkai 1920m. spalio 7d. RAŠTIŠKAI pripažino Vilnių Lietuvai, bet jau kitą dieną (1920m. spalio 8d.) Želigovskis įsiveržia į Lietuvą.
            7d. pasirasyta Suvalku sutartis neissprende Vilniaus miesto priklausomybes klausimo. Jei neklystu buvo nustatyta tik demarkacine linija ir tai tik suvalku kraste.

            Vis gi dauguma dabartiniu istoriku is vienos ir is kitos puses sutinka su teorija, kad Pilsudskis, puikiai suprasdamas, kad is vakaru lenku priesais yra Vokietija is rytu Sovietu Rusija, zut but norejo federacijos-konfederacijos su Lietuva. Del partneriu nelygiavertiskumo tokioje sajungoje, jos nenorejo Lietuva, tad uzemes Vilniu Pilsudskis galvojo, svelniai tariant, "paspaust" lietuvius, kas jam nepavyko... kas buvo toliau mes zinome. Lenkija po II PK Anglijai uztarus tapo nors ir marionetine, bet valstybe. Lietuvos zemelapy nebeliko

            Lietuviu siekiai 1919-1920 atgauti Vilniu is dalies patyre fiasko del greztai nacionalistines politikos. Norejosi "dabar ir greitai" isvalyti visas istaigas nuo lenku (kuriu buvo Vilniuje dauguma) ivedus istatymus del lietuviu kalbos naudojimo, galimybiu uzimt pareigas ir pan., kitaip tariant nustumt lenkus i antra kategorija, kas susilaike ddidelio vietiniu pasipresinimo ir sudare palankias salygas Pilsudskiui po pergalingo Vislos stebuklo uzimti Vilniu.

            Na o siandien, kaip pasake vienas mano pazystamas lenkas, statistinis Lenkijos gyventojas apie Vilniu galvoja gal kokias 2 sek. per metus Emocijos ir nacionalizmas uzleido vieta grynam pragmatizmui.

            Comment


              #26
              Parašė micku Rodyti pranešimą
              7d. pasirasyta Suvalku sutartis neissprende Vilniaus miesto priklausomybes klausimo. Jei neklystu buvo nustatyta tik demarkacine linija ir tai tik suvalku kraste.
              Šia sutartimi nustatyta demarkacijos linija, kuria didelė dalis Vilniaus krašto pripažinta Lietuvai, taip pat susitarta dėl karo veiksmų nutraukimo, numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka. Paties Vilniaus miesto priklausomybės klausimas sutartyje nebuvo sprendžiamas. Sutartimi Vilniaus krašto dalis į pietus nuo Varėnos – Eišiškių linijos (taip pat ir Varėnos geležinkelio stotis) atiteko Lenkijai. Lenkija įsipareigojo per Varėną praleisti iš Alytaus į Vilnių vykstančius Lietuvos traukinius.
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Suvalk%C5%B3_sutartis

              Taip, Suvalkų sutartis pačio Vilniaus miesto priklausomybės klausimo neišsprendė, tačiau demarkacinė linija, dėl kurios raštiškai sutarė abi šalys, ėjo maždaug per Druskininkus-Varėną-Bastūnus. Teritorijos į pietus nuo šios linijos liko Lenkijai, o šiauriau — Lietuvai. Teisiškai lenkai begalėjo nebent siekti Vilniaus miesto (tikriausiai su apylinkėmis) nepriklausomybės, kas iš dalies buvo padaryta su Želigovskio pagalba — sukurta fiktyvi Vidurio Lietuvos respublika, kuri iškart susijungė su Lenkija.
              Šiaip atkurti Žečpospolitą Pilsudskiui ir kitiems Lenkijos politikai reikėjo ne tiek vardan romantinių sentimentų, kiek iš pragmatiškumo. Bendra valstybė apsuptų Rytprūsius, ir silpstant Vokietijai galima tikėtis kažkada 'įsisavinti' Gdanską, o vėliau gal net ir visus Rytprūsius. Vakarų valstybės tokią stiprią Lenkiją suprato kaip užkardą komunizmui iš TSRS, todėl net įvairiapusiškai tai skatino (pvz Hymanso planas). Tokiame kontekste nenuostabu, kad bene stipriausia diplomatinė Lietuvos sąjungininkė tarpukaryje tapo TSRS. Ji net padėjo Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą.
              Taigi pragmatiškumas per amžius amen
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #27
                Lietuvos nacionalinio muziejaus tinklapyje radau daug 1939 m. spalio mėnesio nuotraukų atgaunant Vilnių

                Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių – 70 metų

                Pristatoma fotografijų paroda skirta žygio į Vilnių 70-mečiui paminėti. Eksponuojamos fotografijos atspindi svarbiausius istorinio įvykio momentus: (...) Didžiąją parodos dalį sudaro Juliaus Miežlaiškio ir Vytauto Augustino fotografijos. Šių autorių darbai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kita fotografijų dalis – iš Algimanto Miškinio kolekcijos ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

                Temos:
                Vilniaus grįžimo iškilmės Kaune 1939.10.11
                http://www.lnm.lt/fotos/virtualios_p..._vilniu/01.jpg

                Demarkacinės linijos peržengimas 1939.10.27
                Fot. Julius Miežlaiškis


                Žygis Vilnijos keliais 1939.10.27-28
                Fot. Vytautas Augustinas


                Lietuvos kariuomenės įžygiavimas į Vilnių (I) 1939.10.28
                Algimanto Miškinio nuosavybė


                Fot. Julius Miežlaiškis


                Lietuvos kariuomenės įžygiavimas į Vilnių (II)
                Fot. Julius Miežlaiškis


                Padėkos pamaldos Aušros Vartų koplyčioje 1939.10.29
                Fot. Julius Miežlaiškis




                Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimas Gedimino pilies bokšte 1939.10.29
                Fot. Julius Miežlaiškis


                Lietuvos nacionalinis muziejus: http://www.lnm.lt/index.php?option=c...342&Itemid=340

                Comment


                  #28
                  Ypatingai nuostabi 4 nuotrauka su lozungu "Niech zyje Armia Litewska"

                  Comment


                    #29

                    Apie Vilniaus grįžimą Lietuvai rašė Mykolas Riomeris (Michał Römer) — lenkų kultūros Lietuvos patriotas, Lenkijai okupavus Vilnių pasitraukęs į Kauną, kur dirbo mokslinį ir valstybinį darbą. Buvęs Pilsudskio gerbėjas, jo Legionų karys, po Vilniaus aneksijos supratęs, kaip negarbingai pasielgė Lenkija, jėga pasiglemžusi kaimyninės, kelis šimtmečius vienoje valstybėje su Lenkija buvusios tautos sostinę ir ketvirtadalį jos teritorijos. Kaip jis įvertino faktą, kad Vilnius sugrįžo teisėtiems šeimininkams ir tuo pačiu buvo atkurta istorinė tiesa? Šie garbingo žmogaus, įžymaus konstitucinės teisės specialisto ir VDU rektoriaus žodžiai svarbūs dar ir todėl, kad ir Lenkijoje, ir Lietuvoje pasigirsta įvairių Rytų Lietuvos ir Vilniaus okupacijos vertinimų, siekiančių užgožti ar iškreipti istorinę tiesą. Vienas iš pavyzdžių — Lietuvoje leidžiamas lenkų kalba žurnalas „Magazyn Wileński“, kurį finansiškai parėmė Lenkijos Senatas. Vilniaus grįžimas Lietuvai ten vadinamas „lietuvių aneksija“. „Garbė neįkainojama“ (Honor — rzecz bezcenna) – skelbia žurnalo redakcija, teisėtus Vilniaus, Lvovo ar Naugarduko šeimininkus vadindama „okupantais“. Isterijos apimtiems Mažul’iams (Mažul — „Magazyn Wileński“ redaktorius) ir jam panašiems „garbės gynėjams“ labai pravartu būtų pasiskaityti Mykolo Riomerio — lenko, kuris suvokė, kad labai negarbinga užpulti ilgaamžę sąjungininkę ir jėga pasiglemžti jos sostinę — pasvarstymus.
                    (Yra daugiau)
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      #30
                      Be Romerio nesutiko su Vilniaus uzgrobimu ir eile kitu prisijungusiu prie jo lenku (taip vadinama Romerio grupe). Uz santykiu normalizavima kovojo ir kitas izymus Lietuvos lenkas Stanislovas Narutavicius (Stanislaw Narutowicz), tarpukario Lenkijos pirmo prezidento Gabrielio brolis. Deja, nelabai jiems sekesi (raso net, kad Stanislovas baige gyvenima savizudybe butent nusivyles galimybe taikiai issprest konflikta). Neseniai teko kazkur lenku i-nete skaityti, kad Vilniaus uzgrobimas turejo ne tiek politiniu, kiek ekonominiu aspektu. Besiformuojanti ir nualinta karo su bolsevikais Lenkija po laimeto karo nusprende nesiterlioti ir jau nesivelti i diplomatinius-politinius karus del Vilniaus, o tiesiog "gudriai" ji prijungt ir skirti daugiau demesio ekonomikai, kurios tragiska bukle ir gyventoju nepasitenkinimas galejo tapti rimtu nestabilumo saltiniu.

                      Comment


                        #31
                        Uz santykiu normalizavima kovojo ir kitas izymus Lietuvos lenkas Stanislovas Narutavicius (Stanislaw Narutowicz), tarpukario Lenkijos pirmo prezidento Gabrielio brolis.
                        Sunku jį būtų vadinti lenku :
                        http://www.lnm.lt/index.php?option=c...131&Itemid=300
                        Ir jis pats save laikė lietuviu. O jo brolis Gabrielius, turbūt, jautėsi lenku.
                        Ekonominiai aspektai visada svarbūs, ir lietuviams Vilniaus kraštas buvo svarbus ekonomiškai. Tačiau šiame ginče, neabejoju, ekonominis aspektas buvo antraeilis.

                        Comment


                          #32
                          Lietuviškas laikraštukas lenkų kalba Pogoń / Vytis
                          1939.10.30.




                          http://www.polona.pl/dlibra/docconte...ids=19&lang=pl
                          Paskutinis taisė Romas; 2011.10.29, 19:25.

                          Comment


                            #33
                            Žygis į Vilnių 1939 - 1


                            Žygis į Vilnių 1939 - 1


                            Vilniaus krašto atgavimas 1939

                            Comment


                              #34
                              Patalpino BenasBB 2008-09-15
                              Pranešimai #103 - #113.

                              "Darbas" 1939.10.15 ir 1939.10.22

                              Kauno diena. Forumas. Seni laikraščiai, Apie Kauną, kauniečius ir dar kai ką
                              http://kauno.diena.lt/forumas/index....pic=129&st=100

                              Comment


                                #35
                                Nuotrauka patalpinta Vikipedijoje (deja, ne lietuviškoje Vilniaus versijoje)
                                1939.10.29 (Fotografas nepaminėtas)

                                Originalus šaltinis: http://www.kam.lt/images/3071
                                http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/f...rdquo/p12.html

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                  Patalpino BenasBB 2008-09-15
                                  Pranešimai #103 - #113.


                                  Kauno diena. Forumas. Seni laikraščiai, Apie Kauną, kauniečius ir dar kai ką
                                  http://kauno.diena.lt/forumas/index....pic=129&st=100
                                  Žemėlapy matyti, kad ta spėjama siena buvo išvesta prie pat Ašmenos. Manau buvo net protinga Ašmeną prijungti prie Lietuvos, juk tik 50 km nuo Vilniaus- istorinis miesto hinterland'as,- svarbi ekonomiškai ir demografiškai apymiesčio teritorija, kuri būtų leidusi miestui ir visam regionui normaliau vystytis ne kaip kad dabar 15 km nuo miesto ribos važiuojant iš N. Vilnios- pasienis...
                                  Nustatyta, kad didelio miesto traukos zona yra ~50 km spindulys, gi Vilnius turi tik kažkokį pusmėnulį, o kita pusė, atsidūrusi pasieny, pasmerkta lėtai degradacijai, nutraukus šimtmečius buvusius ryšius.
                                  http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                  Comment


                                    #37
                                    /\ Istorijoje nėra tariamosios nuosakos. Dabar neverta svarstyti, kodėl tuomet iš Stalino nebuvo pareikalauta dar Gardino, Breslaujos ir Lydos.

                                    Gal kas nors galėtų priminti, kas 1939 m. diktavo sąlygas ir braižė sienas?..
                                    Beje, 1939 m. LT/SOV siena kažkiek primena Ober-Osto rytinę sieną pagal 1918.03.03 Bresto taikos sutartį .
                                    Apie tuos įvykius rašė Raštikis, Turauskas, Urbšys...

                                    Beje, kartais reikia prisiminti ir pasaką apie tą berniuką, kurio rankytė įstrigo puodynėje. Saugokime tą ką turime.

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė music
                                      Saugokim, bet atominė elektrinė 49 km nuo Vilniaus su išsiplėtusia iki Alytaus dydžio baltarusių stačiatikių gyvenviete Астравец, pasienio zona Ошмяныы (...)
                                      Tiek to, yra kaip yra lai tik brangina istorijos, architektūros, kultūros paminklus ir bus galima nuvažiuot jų pasižiūrėt kai sienos labiau atsivers.
                                      Mažas atitaisymas perdaug nenukrypstant nuo lenkiškos temos - Astravas / Астравец / Astraviec yra grynai katalikiškas miestelis ir rajonas (bent kol kas, nes pravoslavizacija ten vyksta labai intensyviai, o jei bus statybos, ta liūdna prognozė išsipildys). Jei teisingai atsimenu, Astrave yra dvi katalikų bažnyčios ir nė vienos cerkvės.

                                      O Ašmenoje / Aшмяны / Ašmiany katalikų bažnyčia labai gražiai atstatyta vietoj griuvėsių su užrašu "Slava KPSS"

                                      Prašau baltarusiškos temos čia neplėsti.

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                        Žygis į Vilnių 1939 - 1
                                        Youtube video

                                        Žygis į Vilnių 1939 - 1
                                        Youtube video

                                        Vilniaus krašto atgavimas 1939
                                        Youtube video
                                        Žiūrėdamas šiuos vaizdo įrašus pastebėjau pora įdomių dalykų, pradedant nuo pirmojo vaizdo įrašo 1:52 Berniukas su labai įtartinai panašią į lenkų karių kepurę, bei trčiajame vaizdo įraše 1:23 matau baltosius Vilniaus stulpus. Tikrai vertingi vaizdo įrašai
                                        Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                                        Comment


                                          #40
                                          Straipsnis "Moksle ir gyvenime". 2010 Nr.4
                                          Liudas Truska. 1939 metai. Vilnius - mūsų!
                                          .
                                          http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2010/mg2010-04.pdf

                                          Vienas anksčiau niekur neminėtas pokario Vilniaus istorijos epizodas:
                                          Trūkstant darbo jėgos, LKP (b) CK ir LKT 1945 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą dėl Vilniaus miesto apgyvendinimo, mobilizacijos tvarka
                                          perkeliant į ją 20 tūkst. darbingo amžiaus respublikos gyventojų. Tų pačių metų balandžio 26 d. buvo priimtas kitas vyriausybinis nutarimas, gerokai sumažinęs miestuose ir apskrityse mobilizuotinų asmenų skaičių. Tačiau abu nutarimai visiškai žlugo, nes dėl daugelio priežasčių respublikos gyventojai mobilizacijos vengė. Lietuviams Vilniuje buvo svetima aplinka, trūko
                                          maisto produktų, baugino labai bloga kriminogeninė būklė.

                                          Beje, kaimiečiams keltis gyventi į Vilnių draudė Lietuvos partizanai. 1945 m.
                                          birželio 11 d. einąs komunalinio ūkio liaudies komisaro pareigas Astafjevas pranešė LKT pirmininkui M. Gedvilui: Biržų apskrityje į surinkimo punktą neatvyko nė vienas mobilizuojamas asmuo. Vieni išėjo į miškus, o kiti gavo partizanų (originale „banditų“) įspėjimus, kad jeigu jie išvyks į Vilnių, bus išžudytos jų šeimos.
                                          Paskutinis taisė Romas; 2011.10.29, 19:26.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X