Baltic States

[DSaulius]

Nu bendra valstybe niekada nebus taciau karuomene bendrai modernizuot galetu Kad ir bendra laivyna kurt galetu. Latvijoje kokioje uostas karinis butu, Bendrai galetu kelis batalionus tureti. O kai pasibaigs krize gal but ir kelias tanku kuopas.

[doncius]

Nu bendra valstybe niekada nebus taciau karuomene bendrai modernizuot galetu Kad ir bendra laivyna kurt galetu. Latvijoje kokioje uostas karinis butu, Bendrai galetu kelis batalionus tureti. O kai pasibaigs krize gal but ir kelias tanku kuopas.

Apie kariuomenę, tj juk dabar yra planuojamas Baltijos šalių ir Lenkijos bendras dalinys ar pulkas (nežinau karinių pavadinimų). Jį sudarytų po 700 kiekvienos valstybės karių.

[Wycka]

...dabar yra planuojamas Baltijos šalių ir Lenkijos bendras dalinys ar pulkas (nežinau karinių pavadinimų). Jį sudarytų po 700 kiekvienos valstybės karių.

LitPolBat

[doncius]

LitPolBat lygtai yra Lietuvos Lenkijos ir dar buvo minima Ukraninos bendras batalionas. Na gal aš ką nors maišau

[doncius]

Elektros jungtis su Švedija - energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos pradžia

Ne vienerius metus trukęs ginčas tarp Lietuvos ir Latvijos baigtas – pirmadienį Baltijos šalių premjerų susitikime pasirašyta deklaracija, kurioje numatyta, kad elektros jungtis bus tiesiama nuo Lietuvos pakrantės. Darbai gali užtrukti apie 7 metus.


„Atsižvelgiant į techninę, finansinę pažangą ir ekonominius projekto įgyvendinimo aspektus, bendrai sutarta, kad jungties kelias bus iš Lietuvos į Švediją“, – rašoma deklaracijoje.

„Džiaugiamės mūsų pokalbių rezultatais, pasirašyta bendra deklaracija, parodanti mūsų politinę valią spręsti energetikos problemas mūsų regione“, – po pasirašymo kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovolskis po pasirašymo žurnalistams sakė, kad pirmadienį buvo žengtas svarbus žingsnis Baltijos šalių energetikos rinką integruojant į Europos Sąjungos (ES) rinką.

„Anksčiau Baltijos šalių rinka buvo izoliuota sala. (...) Lietuvai ir Estijai įsipareigojus atverti savo rinkas, esu dėkinga, kad Latvija nebesijaučia vieniša ir atskirta Baltijos valstybėse“, – kalbėjo Latvijos premjeras.


Paklaustas, kas paskatino Latviją pritarti, kad jungtis būtų tiesiama nuo Lietuvos sienos, jis atsakė, jog ES skirti pinigai paspartino projektą, taip pat esą sutarta, jog dalis lėšų bus skiriama Latvijos perdavimo tinklų stiprinimui.

„Mes turime ir toliau tęsti šį bendradarbiavimą mūsų regione taip pat ir labiau integruojant energetines sistemas“, – sakė Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Jo teigimu, būtina tiesti „Estlink-2“ – antrąją Estijos-Suomijos jungties pakopą, Baltijos-Švedijos jungtį, Lietuvos elektros tiltą su Lenkija.

Projekte turėtų dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros bendrovės. Deklaracijoje numatyta, kad visos trys šalys turėtų būti lygiateisės projekto partnerės. Šiemet žadama atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus.

Ši jungtis turėtų sujungti bendras Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Tikimasi, kad kabelio su švedais galingumas gali būti 700-1000 megavatų.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad ministrai sutarė dėl „atviros ir skaidrios“ bendros Baltijos šalių rinkos sukūrimo. A. Kubiliaus teigimu, tai turėtų įvykti ne vėliau 2013 m.

„Swedlink“ projektui Europos Sąjunga yra skyrusi 175 mln. eurų (per 600 mln. Lt), juos reikia panaudoti iki kitų metų pabaigos, projektas turėtų būti pradėtas vykdyti iki 2010 m. Dalis šių lėšų turėtų tekti Vakarinės Latvijos dalies perdavimo tinklų stiprinimui.

Remiantis ankstesniais skaičiavimais, visa projekto kaina gali būti apie 2 mlrd. Lt.

V.Adamkus: išnyks energetikos salos

Prezidentas Valdas Adamkus sveikina pirmadienį Baltijos šalių premjerų pasirašytą deklaraciją, kuria įtvirtinamos esminės svarbiausių Baltijos šalių energetinių projektų nuostatos.

Prezidento nuomone, ši deklaracija yra ilgai lauktas ir svarbus veiksmas plėtojant Baltijos šalių bei bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos rinką. Tai atvers realių galimybių konkuruoti elektros energijos tiekėjams, o vartotojams - pajusti šios konkurencijos naudą.

„Šiandien pasirašydami deklaraciją dar kart ą įrodėme, kad Baltijos šalys sugeba įveikti visas kliūtis ir susitarti dėl regionui svarbių projektų. Tai įpareigoja Lietuvą energingiau imtis „namų darbų" ir sparčiau įgyvendinti mūsų prioritetinius energetikos projektus - tiesti elektros jungtis, modernizuoti esamus elektros gamybos pajėgumus ir rengtis naujos atominės elektrinės statybai", - sakė prezidentas V.Adamkus.

Valstybės vadovo teigimu, šiandien pasiektas sutarimas suteikia viltį, kad netolimoje ateityje išnyks Baltijos šalių - „energetikos salos" Europos Sąjungoje - sienos.

ES pasirengusi skirti pinigus

Susitarimą pasveikino ir Europos Komisija (EK). „Sveikinu šį susitarimą, – sakė EK narys Andris Piebalgas. – Naujoji jungtis sudarys sąlygas Baltijos ir Šiaurės šalims prekiauti elektros energija. Tai pirmas konkretus pernai spalio mėnesį EK pirmininko Jose Manuelio Barroso sukurtos Baltijos jūros šalių energetikos tinklų sujungimo aukšto lygio grupės darbo rezultatas.“

„Europos Parlamentui ir Tarybai pritarus ekonomikos gaivinimo veiksmų planui, ES bus pasirengusi šiam projektui skirti didelę finansinę paramą,“ – patvirtino A. Piebalgas.

DELFI primena, kad Lietuva, kaip ir Latvija, turi vienintelę elektros jungtį su Rusija, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę šalys taps visiškai priklausomos nuo Rusijos tiekimų dujų ir elektros.

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2009 balandžio mėn. 27d.

[Chixx]

10 didžiausių Baltijos šalių miestų

[Chixx]

Na, o čia iš Baltijos šalių tyčiojasi rusų humoristai..gėda Rusijai

[doncius]

Na galėjai ta proga, jog rasai parinkt ir prasmingesnius video. Sakyciau toks būtų buvęs daug malonesnis ypač šiandien

[doncius]

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

placčiau>> http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=25179811

Kaip šiais laikais valstybė gali žlugti, kaip ji atrodytų žlugusi. Ar ją trinsim iš žemėlapio? Nesuprantu Gal kas įsivaizduoja ir galėtų paaiškinti

[Andrewass]

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

placčiau>> http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=25179811

Kaip šiais laikais valstybė gali žlugti, kaip ji atrodytų žlugusi. Ar ją trinsim iš žemėlapio? Nesuprantu Gal kas įsivaizduoja ir galėtų paaiškinti

O ką? Gal perimam Latvija? Lietuva padidės turėsim dar vieną nebloga miestą Riga ( būtent "riga" reikia gi suLietuvinti)

[Tomas]

Planas paprastas - Kuršas Lietuvai, Latgala Estijai, o Ryga - arkivyskupo valdomas laisvas miestas.

[Mørtã]

O kaip pas mus? Ar tik nebus tokia pati situacija?

[doncius]

Juokais nejuokais delfyje yra straipsnis kaip Rusų Dūma su Žirinovskiu priešakį svarsto prie Rusijos prijungti Estiją, bei Latviją.

[Wycka]

Kaip šiais laikais valstybė gali žlugti, kaip ji atrodytų žlugusi. Ar ją trinsim iš žemėlapio? Nesuprantu Gal kas įsivaizduoja ir galėtų paaiškinti

Valstybė gali žlugti finansiškai, bet ne politiškai. Teoriškai valstybės bankrotas yra neįmanomas, praktiškai tokių atvejų irgi nežinau (tiesa, būta atvejų, kai dalis teritorijos yra parduodama, pvz Meksika pardavė JAV dalį Kalifornijos arba Rusija pardavė JAV Aliaską). O finasiškai tai bene pusė Afrikos, t.p. daug Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių yra bankrutavusios (skola viršija metinį BVP).

[surskis18]

Zlugimas butu, jei Latvijos skolos butu virs BVP. Labai pradetu trukti pinigu viskam (pensijoms, algoms, soc. ismokoms). Kadangi Latvijoje tragiskai truksta grynuju, o dirzu versti nesugeba, tai tas zlugimas tikrai imanomas. Beje toks scenarijus imanomas ir Lietuvai, tik aisku tikimybe maza.

EDIT: Wycka teisingai sako, kad zlugimas butu tik finansiskai, bet ne politiskai.

[Depeche]

Na kažkada, gal kelis metelius prieš Liublino Unija, faktiškai visa Livonija (Latvija, puse Estijos), išskyrus Talino (Revelio) kraštą buvo priskirta kaip LDK vasalas.

[doncius]

Ekspertas: Baltijos šalys praranda savo privalumus

Didžiausia visų Baltijos šalių problema – pernelyg mažas pramonės sektorius, be to, paskutinius kelerius metus sparčiai nyksta jų santykiniai privalumai, suomių verslo dienraštyje „Kauppalehti“ rašo investicinio banko NIB vadovas Johnny Akerholmas.

Atgavusios nepriklausomybę Baltijos šalys ėmė sparčiai plėtoti rinkos ekonomiką. Buvo skubiai sukurta būtina įstatymų bazė, o ir išlaidos darbo jėgai, atsižvelgiant į kvalifikaciją, buvo nedidelės. Visa tai buvo patrauklu investuotojams, rašo dv.ee.

„Šiandien išlaidų lygis jau nebe toks patrauklus, ir šis privalumas dingsta“, – rašo J. Akerholmas. Lieka lankstumas ir tai, kad darbuotojai pakankamai gerai apmokyti, mano ekonomikos ekspertas.

J. Akerholmo nuomone, Baltijos šalims reikėtų labiau stengtis stiprinti savo privalumus.

„Ekonominėje Baltijos šalių politikoje stengiamasi išlaikyti valiutų kursą ir pasiruošti perėjimui prie euro. Tai svarbu, tačiau to nepakanka. Svarbu kuo anksčiau gauti investicijas, kurios kurtų naujas darbo vietas ir tokiu būdu galima būtų padengti kreditus, kurie buvo paimti per paskutinius kelerius spartaus augimo metus“, – pasakė jis.

Taip pat J. Akerholmas pataria apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Baltijos šalių rinką, kuri būtų patraukli investuotojams.

„Visi tyrimai rodo, kad rinkos dydis yra vienas iš svarbiausių veiksnių investuotojams. Kinijos kompanijos neinvestuoja į tą šalį, kuri patogi verslui, jas labiau domina didelė potenciali rinka“, – sako jis.

www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 5 d.

[blitz]

Sviestas sviestuotas

[Andrewass]

tokį "eksperto" straipsnį gali parašyti bet kas, visų pirma šaltiniai nepatikimi, be to užtenka 1 min google, kad paneigti šitą straipsnį...

[Chixx]

10 didžiausių Baltijos šalių miestų