Lietuvos kariuomenės pasirengimas

[Eimantas]

Estija iš Norvegijos perka 37 vienetus demilitarizuotų (važiuoklės be bokštelių) CV9030N. Mašinos bus perdaromos į vadovavimo, savaeigių minosvaidžių, prieštankinių, prieųlėktuvinių raketų, ir t.t. platformas.

http://bmpd.livejournal.com/1662972.html

Po estų pirkimo norvegai dar turės atliekamų, sakyčiau reiktų griebti, bet unifikacijai pakenktų. Viso norvegai turi (kaip rašoma straipsnyje) 69 vienetus, iš jų 37 nuperka estai. 33 vienetai lieka, batalionui vienam turbūt mažokai. Dviem kuopoms? Imam likusius ir dedam tokius pačius bokštelius kaip Boxer'iui pasirinkti, ir turėsim vikšrines PKM Trečiam "Geležinio vilko" batalionui dalinai, arba "Žemaitijai" kuriam nors batalionui, arba abiem po kuopą. Įdomu Olandija dar turi atliekamų, ar ir ten estai pilnai iššlavė.

[ulfberht]

Estija iš Norvegijos perka 37 vienetus demilitarizuotų (važiuoklės be bokštelių) CV9030N. Mašinos bus perdaromos į vadovavimo, savaeigių minosvaidžių, prieštankinių, prieųlėktuvinių raketų, ir t.t. platformas.
Po estų pirkimo norvegai dar turės atliekamų, sakyčiau reiktų griebti, bet unifikacijai pakenktų. Viso norvegai turi (kaip rašoma straipsnyje) 69 vienetus, iš jų 37 nuperka estai. 33 vienetai lieka, batalionui vienam turbūt mažokai. Dviem kuopoms? Imam likusius ir dedam tokius pačius bokštelius kaip Boxer'iui pasirinkti, ir turėsim vikšrines PKM Trečiam "Geležinio vilko" batalionui dalinai, arba "Žemaitijai" kuriam nors batalionui, arba abiem po kuopą. Įdomu Olandija dar turi atliekamų, ar ir ten estai pilnai iššlavė.

Taip kažkaip jau susiklostė, kad atskiros Baltijos valstybės linkusios bendradarbiauti su atskirais „donorais“. Va, Lietuva, pagrindinai bendradarbiauja su Vokietija, Danija, Švedija, JAV, na, Lenkija, Izraeliu. Estai ten – su Suomija, Švedija, Norvegija, latviai – su kuo papuolė... matyt, ilgainiui užsimezga glaudesni ryšiai ir įgaunamos geresnės sąlygos prilįsti prie „pyrago“, kur konkurencija gali būti labai didelė. Vokiečiai išvis savo Leopardų yra pridaliję į kairę ir į dešinę. Kad jau Lietuva davė jiems dabar neblogai uždirbti, mano galva, logiška būtų ir žvalgytis pas juos. Įvairių CV-90 versijų prigaminta nemažai, jų parko atnaujinimas vyksta ir toliau, todėl atliekamų naudotų mašinų sandėliuose pritrūkti neturėtų. Estai savo pasirinkimą padarė, lietuviai – irgi. Ar estų pasirinkimas protingesnis? Galbūt. Greit galės jie patys pasakyti . Kol kas tik vienas pavojaus skambutis dėl CV-90: Olandai estams juos papigiai pardavė tuo pretekstu, kad pradėjo trūkti lėšų jų eksploatacijai tęsti. Tai kokios jų eksploatacijos sąnaudos? O dar senų vikšrinių mašinų? Kiek (hipotetiškai) toks technikos„makardesas“ atsieitų Lietuvai? Kažkaip žiūriu į tokį reikalą be optimizmo. Ir jūs žiūrėkit – estai perka būtent pagalbinės paskirties mašinas. Kam mums vienintelis sistemos komponentas – niekaip nepridengta pėstininkų kovos mašina? Operetiniam karui? Jei mums koks nors CV-90 variantas dabar ir reikalingas, tai, mano galva, švediškas CV9040 su radaru, ugnies kontrolės sistema ir t.t. Bet tai tokį bokštelį užkibdžius ant unifikuotos ratinės platformos... ne, tema pasvarstymui tai tikrai įdomi

[AurimasLT]

Estai, kaip visada, šaunuoliai.

IMHO, Lietuvos kariuomenė atsisakė visuotinai priimto vikšrinio PKM varianto dėl spaudoje ir „ekspertų“ bendruomenėje neigiamai nušviestų (pagrinde dėl eksploatacijos kaštų) SISU E13TP sunkvežimių. Taikos metu vikšrinių PKM eksploatavimas be šių sunkvežimių (dėl transportavimo) neįmanomas, nebent mechanizuoti batalionai būtų įkurti Pabradėje, Rukloje ir Klaipėdoje.

Ratinių PKM pasirinkimas, IMHO, reiškia, kad Lietuvos kariuomenė rimtai nesvarsto tankų įsigijimo. Remiantis bendrąja logika ratinio PKM pravažumas turi būti pastebimai prastesnis dėl santykinai didelio svorio ir mažo padangų ploto (lyginant su vikšrais). Kaip pavyzdys: 23 tonų Bradley M3 svoris į gruntą sudaro 0,54 kg/cm2; panašaus svorio CV9040 svoris į gruntą sudaro 0,53 kg/cm2. Nesigilinau į „Boxer“ svorio į grunto vienetą duomenis, bet jie turėtų būti didesni. Pažlugusiame, riebiame lietuviškame dirvone pakibus šarvuočio dugnui nepadės, net didesnė variklio galia, nes ratai neturės už ko kabintis. Trumpai apibendrinant, su vikšrais tankus sekti/dengti/palaikyti įmanoma, o ratais nelabai.

Estai panašu perspektyvoje galvoja apie tankų batalioną, nes prisilaiko klasikinės schemos: PKM vikšriniai, šarvuočiai ratiniai (jie neseka pėstininkų mūšio metu).

Pasirinkdama ratinius šarvuočius Lietuva turės ženkliai (~tris kartus) didesnę pradinę investiciją, bet mažesnius eksploatavimo kaštus lyginant su estais. Taikos metu toks sprendimas, greičiausiai, pasiteisins, o kaip bus karo metu?

[geriantis]

, o kaip bus karo metu?

Kaip? Kas dabar pasakys? Nu gal nevažiuos per pelkes, o lėks per asfaltą, nu arba lauko keliuku apvažiuos dirvonus kol jie pažliugę, o jeigu karas iš vis įvyks vasara kai bus sausra, tai ir pelkių nebus. O gal iš vis garažuose technika pasiliks. Kaip atspėti kas bus karo metu? Taigi variantų daugybė. Tad karo metu vadai ir suks galvas realiose situacijose kaip nepaskandinti turimos technikos, bet ją efektyviai išnaudoti ne dirvonuose, o lakstant keliais ar pan.

[AurimasLT]

LK taktinio manevro galimybių apribojimą stiprus mechanizuotas (ginkluotas vikšrine technika) priešas išnaudos savo naudai. Prie to dar prisidės tiltų klotuvų nebuvimas LK. Kitaip tariant, LK padalinį ar dalinį užspaudus prie didesnio melioracijos griovio ar upelio gali tekti palikti visą ratinę techniką. Paskaitykit kaip 1944 WH/LW daliniai buvo užspausti Vingio parke bei kaip per Nerį brido basomis palikdami pusiau vikšrinius transporterius ir pabūklus.

[Dadis]

Kaip pavyzdys: 23 tonų Bradley M3 svoris į gruntą sudaro 0,54 kg/cm2; panašaus svorio CV9040 svoris į gruntą sudaro 0,53 kg/cm2. Nesigilinau į „Boxer“ svorio į grunto vienetą duomenis, bet jie turėtų būti didesni. Pažlugusiame, riebiame lietuviškame dirvone pakibus šarvuočio dugnui nepadės, net didesnė variklio galia, nes ratai neturės už ko kabintis. Trumpai apibendrinant, su vikšrais tankus sekti/dengti/palaikyti įmanoma, o ratais nelabai.

Mažas pataisymas - ne svoris į gruntą, o slėgis į gruntą.
Bandžiau rasti "Boxer" slėgį į gruntą - be šansų. Modernių ratinių kovinių mašinų šis parametras yra kintamas, nes galima reguliuot slėgį padangose ir taip keist padangų kontakto su žeme plotą, bet be abejo jis visada bus didesnis nei panašios masės vikšrinių mašinų.
Šiaip pritariu - karo metu vikšrinės PKMos turi didesnę manevro laisvę (vadai mūšio metu mažiau turi gaišt laiko galvojant kaip čia balas apvažiuot ), o jei galvot apie taiką, tai visgi mums reikėjo pirkti pigius, bazinės komplektacijos "Rosomakus" su STANAG 4569 I-o ar II-o lygio šarvais, ir rinkt juos vietoj.

[geriantis]

Tai pats ir atsakei į savo klausimą - manevruok, kad tavęs neužspeistų.

[AurimasLT]

Tai pats ir atsakei į savo klausimą - manevruok, kad tavęs neužspeistų.

Geriausiem 2PK ir vėlesnių laikų karo vadams to nepavyko. Life is bitch. Remtis prielaida, kad "mes protingi, o priešai debiloidai" yra nesaugu/neprotinga.

[AurimasLT]

Bandžiau rasti "Boxer" slėgį į gruntą - be šansų. Šiaip modernių ratinių kovinių mašinų šis parametras yra kintamas, nes galima reguliuot slėgį padangose ir taip keist padangų kontakto su žeme plotą, bet be abejo šis ratinių mašinų parametras visada bus didesnis nei panašios masės vikšrinių mašinų.

Jau pasakojau iš asmeninės praktikos, kad Pabradėjė lengvutis lietuviškas BTR-60 iš apkaso išvažiuoti normaliuoju būdu nesugebėjo.

[Monteq]

IMHO, keliai pirmoj vietoj būtų užminuoti, o tiltai susprogdinti diversantų dar net nespėjus paskelbti karinės parengties (kas buvo padaryta Ukrainoje). Tad mums kaip tik ir liktų dirvonai ir visokie sunkiai pravažiuojami miškų keliukai Beje, kalbant apie išminavimą ar nėra planuose pirkti kažko panašaus:

[geriantis]

Geriausiem 2PK ir vėlesnių laikų karo vadams to nepavyko. Life is bitch. Remtis prielaida, kad "mes protingi, o priešai debiloidai" yra nesaugu/neprotinga.

Būtent. Kas tau duos garantijas, kad vikšrų neužspeis? Todėl ir galvok, galvok kol sugalvosi kaip išsisukt iš situacijos. Esmė ir yra galvoje, o visa kita tik pagalbinės priemonės.

[Galis]

atsiprašau i§anksto jei nusišnekesiu, bet tarkim ar visokių ratuotų pkm ratai negali būti dubliuojami? žemės ūkyje tai gana veiksmingas būdas pasididinti pravažumą ar pasimažinti prabuksavimą, nežinau kaip čia geriau išsireikšti.

[AurimasLT]

Beje, kalbant apie išminavimą ar nėra planuose pirkti kažko panašaus

Inž. batalionas jau turi, tačiau karo atveju, tai nėra pasiteisinusi priemonė. Daug geriau/pigiau/patikimiau/paprasčiau naudoti išminavimo užtaisus.

[Dadis]

Būtent. Kas tau duos garantijas, kad vikšrų neužspeis? Todėl ir galvok, galvok kol sugalvosi kaip išsisukt iš situacijos. Esmė ir yra galvoje, o visa kita tik pagalbinės priemonės.

Šiaip dar labai naudinga kai galvojimui padeda ir techninės galimybės.

[EPP]

Geriausiem 2PK ir vėlesnių laikų karo vadams to nepavyko. Life is bitch. Remtis prielaida, kad "mes protingi, o priešai debiloidai" yra nesaugu/neprotinga.

Kodėl nepavyko? Susidorodavo ir puolime, ir gynyboje su inžinerinėmis kliūtimis, nors tokių priemonių kaip dabar ir nebuvo. Sovietai net savo giliam užnugaryje ir net taikos metu tupėdavo prie menkiausių vandens kliūčių. Bet, kaip sakote, karas yra karas, ne visada jame sekasi tiems, kuriems reikėtų Ir ŽINOMA inžinerinis (ir ne tik) palaikymas yra būtinas ir LK, kaip ir kiekvienai kitai kariuomenei. Estai dabar turės labai stiprų vikšrinį šarvuotą batalioną su apie 75 vienodo pravažumo mašinom CV90 bazėje ir stipriais inžineriniais pajėgumais. mat tiltą neužtenka pastatyti, dar reikia padaryti prie jo privažiavimus-nuvažiavimus, nes labai retai pasitaiko tokių patogių krantų, kad atvažiavai, pastatei ir nuvažiavai tolyn (arba atgal), galbūt ir kelią padaryti, išvalyti ar sustiprinti, nes toks batalionas tai ne vestuvininkų eskortas. Reikėtų pažymėti, kad estų batalionas su CV90 veiks visai kitokioje, sunkesnėje vietovėje nei pas mus Lietuvoje. Manevruoti irgi nėra lengva, bet tą daryti teks, ir sėkmė manevruojant priklausys ne tik nuo technikos, bet ir nuo pasirengimo. Skaityti reikia daug karininkams, net tik lauką mindžioti Ne vietinių ekspertų publicistiką, aišku

[Sula]

Na šiaip jau galimo priešo tankai "užsėda" dar greičiau. Keletą kartų teko traukti iš balų T-72, prikabinus 2 ar net 3 BMP (o šituos tikrai sunku įklampinti).
WW2 praktika pasenusi ir kitokia, bet vis tik parodo, kad vikšrinė technika lemiamos reikšmės neturi.

[Monteq]

Inž. batalionas jau turi, tačiau karo atveju, tai nėra pasiteisinusi priemonė. Daug geriau/pigiau/patikimiau/paprasčiau naudoti išminavimo užtaisus.

Bet ar saugiau? Kažkaip nelabai įsivaizduoju karinės technikos kolonos priekyje ir šonuose einančių išminuotojų su detektoriais, juolab kad būtų nemaža pasalos tikimybė.

[EPP]

WW2 praktika pasenusi ir kitokia, bet vis tik parodo, kad vikšrinė technika lemiamos reikšmės neturi.

Tai kad ne, didžiosios visos kariuomenės mano kitaip, negu jūs - tik ne visi įperka.

[luknas]

Prasidėjo registracija į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus

[AurimasLT]

Bet ar saugiau? Kažkaip nelabai įsivaizduoju karinės technikos kolonos priekyje ir šonuose einančių išminuotojų su detektoriais, juolab kad būtų nemaža pasalos tikimybė.

1. Jūsų parodytą minų ieškiklį labai lengva suklaidinti paprasčiausiai paberiant ant kelio vinių arba varžtų. Po 15 min „užsiknis“ tikrinti signalus.

2. Inž. batalionas turi mechanizuotą išminavimo sistemą (žr. nuorodą) https://www.facebook.com/inzinerijos...type=3&theater

Jos trūkumai:
- lengvai sunaikinama paprasčiausiai detonuojančia virvute sujungus dvi minas (pirma giliau įkasta mina be sprogdiklio, ji sprogsta po išminavimo mašinos dugnu, o antra mina su sprogdikliu, ji per detonuojančią virvutę perduoda sprogimą į pirmą miną);
- didelė kaina;
- lėtas darbas (netinka esant tiesioginiam ugnies kontaktui);
- nepatikimas rezultatas esant nelygiam reljefui (tarp kariškių juokaujama, kad tinka tik pakilimo tako išminavimui).

3. LK pirmoje eilėje rizikuoja susidurti su distanciniais minų laukais, kurie lengvai aptinkami vizualiai ir naikinami šaulių ginklų ugnimi.

4. Šturmuojant priešo pozicijas vienintelė patikima, greita, paprasta priemonė yra išminavimo užtaisas, kuris raketos pagalba užmetamas ant minų lauko.