Ekonomikos naujienos (archyvas)

[senasnamas]

Maždaug XIXa. viduryje ar antroje pusėje vienas anglų inžinierius buvo pasamdytas...

Dabar jau 21 amžius . Kas tiko prieš kelis šimtus metų, nereiškia, kad tiks ir šiandien. Aišku, vadovautis praeitimi daug lengviau nei mėginti paspėlioti, kas bus ateityje. Kai ko iš jos galima ir pasimokyti, bet mėginimas taikyti santykiu 1 : 1 nieko neduos, nes bėgant laikui keičiasi daug aplinkybių.

Sakykim, tu sugaišti prie kasos su kasininku 5 min. Bet ir kasininkas sugaišta 5 min. Viso 10 min. Automatinėj kasoj sugaišti 6 min. Viso 6 min. Ekonomika laimi 4 min. Kurios gali būti skirtos kokių nors gėrybių kūrimui. Arba poilsiui. Nedarbas čia užsisteminis dalykas.

Kokių dar gėrybių? Negi neakivaizdu, kad jų prikurta tiek, kad jau visi persisotinę. Ką reiškia kosminės sumos, skiriamos reklamai? Tai reiškia, kad jeigu pirkti jau nebenori, vis tiek tave priversim . Ir sukasi užburtas ratas dirbk, pirk, mirk, kurio variklis pelno troškimas. Kol tokia mąstysena nepasikeis, viskas bus išeikvota, išvartota, o žemė bus didelis sąvartynas.

tie didesnio efektyvumo sutaupyti pinigai nėra užšaldomi, tačiau jie nueina kažkur kitur sukurti naujas darbo vietas

Rašiau, kad jie gali būti skiriami ir tolesnei modernizacijai, t. y. darbo vietų mažinimui. Taip pat gali eiti akcijų burbulams pūsti.

visą laiką ūkininkais likti negalime, reikia keistis, reikia persikvalifikuoti ir tobulėti.

Kažkuris iš tų didžiųjų investuotojų, gal J. Rogers, prasidėjus krizei paragino maklerius nusivilkti savo kostiumus ir mokytis vairuoti traktorių - valgyti visada reikės. Kas per krizes labiausiai nukenčia? Miestiečiai, nes sustojus pramonei, sumažėjus visa ko paklausai ir netekus darbo bei pajamų iškyla išgyvenimo klausimas. O kaimiečiai visada prasimaitins ir dar pamaitins tą "ištobulėjusį" miestietį, kurio žinios staiga tapo niekam nereikalingos.

Nelabai suprantu kaip jūs įsivaizduojate ekonomikos augimą?

Kas pasakė, kad ekonomika visada turi augti? Primena poros metų senumo šūkį "butai brangs". Daug buvo tikinčių, kad nekilnojamasis turtas pigti negali. Bet pasirodo, kad gali. Ekonomika gal irgi gali paimti ir neaugti ir ne porą metų bet keliasdešimt? Japonai stagnuoja nuo, berods, 1985 m. bet nieko, gyvi. Matyt, jau tiek užaugo, kad daugiau nėra kur augti. JAV "popierinis" augimas tuoj irgi baigsis, tik baisu, kad tai gali būti gana skausminga. Vos tik amerikiečiai nustoja pirkti į skolą mokėdami beverčiais doleriais, ima strigti viso pasaulio ekonomikos. Bet dolerių spausdinimas jau praktiškai pasiekęs ribą. Arba bus padarytas sistemos „restartas“, arba laukia ilgi stagnacijos metai. Nematau, naujų veiklos šakų, kurios garantuotų didelį užimtumą. Be užimtumo nėra vartojimo, o be vartojimo nėra ekonomikos augimo. O kad per pramonės revoliuciją patobulėjus gamybai žmonės vis tiek rado kur įsidarbinti, tai nereiškia, kad jie ras savo vietą, gamybos ir paslaugų srityse įsigalėjus robotams. Tie, kurie nesugebės kurti arba prižiūrėti robotų, turės grįžti prie žemės, kad turėtų ką valgyti. Neradau aš čia atsakymo, kokios atsiras tos naujos šakos, kur reikės daug žmonių darbo. Vadovaujamasi praeities šablonais, lyg tas efektyvinimas ir augimas būtų begalinis procesas.

[Analitikas PlėtRa]

iš tiesų, geras pastebėjimas, kodėl žmonės vis pasimauna ant burbulų, nes fundamentalų mąstymą ciklo dugne ir prognozavimą labai greit pakeičia nuolatinio augimo ir projekcijų iš praeities rezultatų mąstymas, o iš tiesų bet koks augimas turi ribą, dėl daugelio priežasčių. Net ir Visata pagal kažkurią teorija vienu momentu turėtų nustoti plėstis ir skristi kažkur į niekur ir imti trauktis. Kas liečia pinigus, kurie neva turėtų toliau užtikrinti augimą, tai vėlgi, pažiūrėkim į dabartinę situaciją, nors visi tie stimulai buvo skirti skatinti vartojimą ir gamybą, efektas nebuvo toks, koks planuota, nes bankai prisiurbė pinigų į aruodus ir žaidžia akcijų burbulus, nes tiek JAV merai skundžiasi, kad mokesčių surinkimas toliau krenta, tiek akcijų biržose visi investuoja, nes viskas auga kaip ant mielių, nors realiai širdelės virpa, kad per daug, per greitai ir nelabai pagrįstai. O skolint nėra kam, nes visko per akis, arba žmonės net ir norėdami nelabai gali sau dar leisti gyventi į skolą, pernelyg apsvilo pirštukus.. nelabai gražus paveiksliukas gaunasi išties.. Ir netgi dar šios krizės pradžioje daugelis ekonomistų įspėjo, kad toks užimtumo lygis koks buvo, gali būti ilgai nebepasiekiamas, turint omeny techninį progresą, prasiskolinimo lygius augančius, ir įmonių kaštų minimizavimo vajų, iš tiesų, grąžinti į darbą visus jį praradusius tikrai bus labai sudėtinga. Naujas šakas matyčiau ir siečiau tik su baby-boomerių nuėjimu į senatvę ir paslaugų bei produktų pritaikymu jiems, bet tai irgi iš esmės tėra kanibalizuojančios šakos, kurios atims pinigus iš menkesnės jaunesnės kartos, kuriai ant pečių teks babyboomerių išlaikymas ir jų pridirbtų skolų grąžinimas..

O dėl investuotojo, tai gal labiau koks Faberis galėjo taip pasakyt, nes Rogers'as visgi nėra toks fatalistas, sėdi sau Honkonge ar tai Singapūre ir šventai tiki, kad Kinija ir Azija amžinai augs.. O manau kiniškus fontanus irgi galim neužilgo pamatyti..

[index]

Ir netgi dar šios krizės pradžioje daugelis ekonomistų įspėjo, kad toks užimtumo lygis koks buvo, gali būti ilgai nebepasiekiamas, turint omeny techninį progresą, prasiskolinimo lygius augančius, ir įmonių kaštų minimizavimo vajų, iš tiesų, grąžinti į darbą visus jį praradusius tikrai bus labai sudėtinga. Naujas šakas matyčiau ir siečiau tik su baby-boomerių nuėjimu į senatvę ir paslaugų bei produktų pritaikymu jiems, bet tai irgi iš esmės tėra kanibalizuojančios šakos, kurios atims pinigus iš menkesnės jaunesnės kartos, kuriai ant pečių teks babyboomerių išlaikymas ir jų pridirbtų skolų grąžinimas..

Aš vieną išeitį matau, bet su dabartine pasaulio politine situacija to įgyvendinti dar neįmanoma (Ypač matant kaip sekės valstybių galvoms Kopenhagoje). Tai yra padidinti valstybės kišimąsi į ekonomiką paimant didesnę dalį pelno nei dabar iš labai našaus kapitalo savininkų ir padalinti įvairiems "veltėdžiams" (mokslininkams, menininkams, gydytojams, mokytojams ir t.t.), taip perteklinę darbo jėgą įdarbinant valstybiniame sektoriuje. Visgi norint, kad taip padarius iš tavo valstybės neišsilakstytų visos įmonės, tai reikėtų daryti viso pasaulio mastu. O dabar dar nesugebame net ES mokesčių politikų suvienodinti.

[c2h5oh]

Dabar jau 21 amžius . Kas tiko prieš kelis šimtus metų, nereiškia, kad tiks ir šiandien.

21 amžiuje kasti griovius šaukštais tapo efektyvu?

[senasnamas]

Nenoriu veltis į tuščius atsikalbinėjimus, įdomiau būtų rasti originalių (ne vadovėlinių) minčių, kas toliau laukia pasaulio ekonomikos ir kaip užtikrinti užimtumą bei neblogą pragyvenimo lygį, kai nereikia tiek darbo rankų, kiek yra.

[Sula]

Nenoriu veltis į tuščius atsikalbinėjimus, įdomiau būtų rasti originalių (ne vadovėlinių) minčių, kas toliau laukia pasaulio ekonomikos ir kaip užtikrinti užimtumą bei neblogą pragyvenimo lygį, kai nereikia tiek darbo rankų, kiek yra.

Kaži, ar ne vadovėlinės mintys, kurios mums buvo kalamos gerus 40 metų valstybėje, kur bedarbystės nebuvo ir buvo neblogas pragyvenimo lygis?

[Tomas]

21 amžiuje kasti griovius šaukštais tapo efektyvu?

Netapo.

Tačiau postindustrinėse valstybėse nuo 1/8 iki 1/4 gyventojų gyvena ties skurdo riba ar žemiau jos.

[zajcik]

Netapo.

Tačiau postindustrinėse valstybėse nuo 1/8 iki 1/4 gyventojų gyvena ties skurdo riba ar žemiau jos.

Iš kur tokia statistika ir su kuom ji valgoma (palyginimas).

[taspac]

Manau zmoniu skaicius yra per didelis ju paciu sukuriamai gerovei. Ir tas santrtykis tik dides, kas visuomene ves prie principo "laimi tik stipriausi". Kaip yra gamtoje, vilkas pagauna visada silpniausius elniukus, stipriausi islieka taip gerindami/grynindami genofonda ir pan. Manau baiges tie laikai socializmo, kai stiprus turi islaikyti silpnus ir pan. Dabar prasideda kova uz buvi, kai turi buti specialistas, kazko pasiekes, issimokslines jei nori padoriai gyventi. Kaip kazkas pasake, "moketi valdyti robotus". Aisku visada reikes ir grioviu kaseju. Bet ju kuo toliau, tuo maziau reikes. O su laiku net ir specialistu bei issimokslinusiu bus perteklius, kas vegi prives prie fakto kad laimes tik PATYS geriausi, netilps net vidutiniski ar net geri.
Kitas reikalas, kai tu "antrarusiu" mase pasidarys kritine ir prasides revoliucijos. Bus daug nauju "spaliu"... ir vel daina is naujo.
Siame forume esu uzsitraukes nemalone nekuriu dalyviu uz sios sistemos palaikyma, taciau vistiek lieku prie to, kad jei kazkas "badauja", tai daugiausia del to kaltas pats, o ne valstybe, kaimynas, valdzia, tevai ar pan. Aisku, tokiam Afrikos vaikui nepasakysi to, kuris gime siaudu namelyje ir kur 95% metu laiko buna sausra. Taciau cia jau galima pradeti vardinti fatalistines teorijas. Kaip sakoma tai veikia netgi "shit happes" teorija ir sekmes faktorius, kartais ir stipriausias elnias ibega i kampa kur negali istrukti nuo vilku. Toks gyvenimas, ir kad ir kaip stengsimes, mes jo tobulu nepadarysim ir kiekvienu nepasirupinsim. Tad lieka pasikliauti tik SAVO JEGOMIS, tapti tuo PACIU GERIAUSIU ir tiketis kad sekme nenusisuks. Nematau sioje mintyje nieko blogo. Again, tai tik mano nuomone...

[zajcik]

taspac,
ar žinai kas tai yra mokestinė sistema ir jos politika, kuom skiriasi šie dalykai Lietuvoje ir pvz. Olandijoje (1/4 teritorijos žemiau jūros lygio ir kovai su vandeniu skiriamos lėšos skaičiuojamos trilijonais USD, buvo 3 pagal žemės ukio produktų eksportą pasaulyje). Šiaip NT valdymo bendroves Olandijoje yra įsteigusios visos didžiausios Lietuvoje mažmenininkų kontoros, spėk kodėl. Yra toks posakis ,,Dievas sukūrė Žemę, o olandai Olandiją“. Kodėl mes negalime Dievo sukurtoje Žemėje sukurti Lietuva?

Totaliai nevykusios mokestinės politikos pavyzdį mes matėme metų pradžioje, kai mokėjome akcizą ir PVM uz degalus į Lenkijos biudžetą.
Turėdami MZN turėtume matyti mažiausias kuro kainas lyginant su kaimyninėm šalim, juk vien veikianti MZN kiek pajamų duoda, o savo šalį padarytume akcizo ir PVM mokesčio eksportuotoja į kitas šalis. + konkurencinis vietinių verslininkų pranašumas šiuo klausimu (o mums juk tas dabar ir aktualu - DARBO VIETOS)

[taspac]

Mokestine politika zinau, gal ne ekspertas, bet nusimanau. Galima mastyti, kad tie patys geriausi sunes mokescius valstybei, kuri gales remti silpnesnius, ar jiem padeti tapti stipresniais. Taip iki siol gal ir veikia. Taciau didejant tam santykiui tarp zmoniu skaiciaus ir zmoniu sukuriamos geroves galimybiu, tu pinigu tik mazes arba nemazes, o gal ir dauges, bet ne taip greitai kaip dauges zmoniu, kuriem tos socialines ismokos ar paskatinimai bus reikalingi.

As cia labiau kalbejau globaliu mastu. Niekur nesakiau, kad kazko nekurti nesistengti ar nedaryti, bet bent kol kas, mano nuomone, mano aprasytas scenarijus yra neisvengiamas... nebent kardinaliai pasikeistu zmoniu gimstamumo lygis ir "gamintume maziau mesos". Bet taip nebus, pasaulyje zmoniu skaicius tik dideja... tik beda kad pasaulis nesiplecia.
O mano issakytose mintyse niekur nera priestaravimu bendrinio gyvenimo gerinimo siulymams, tik kad kaip as megstu sakyti "afrikos vaiku nepamaitinsim"... na bet pabandyti visada galima

Na o Olandija, kaip sakiau, kol kas mano minimas zmoniu santykis nera kritinis... kas leidzia "zmonem sukurti Olandijas"... taciau kuo toliau tuo, manau, bus ta padaryti sunkiau.

[Sula]

Netapo.

Tačiau postindustrinėse valstybėse nuo 1/8 iki 1/4 gyventojų gyvena ties skurdo riba ar žemiau jos.

Visų, pirma, tai nėra tiesa. Bet ar tai paguodžia valstybes, kur 90% gyventojų yra gerokai žemiau mūsų įsivaizduojamos skurdo ribos (gal ji jiems ir nėra aktuali)?

[c2h5oh]

Netapo.

Tačiau postindustrinėse valstybėse nuo 1/8 iki 1/4 gyventojų gyvena ties skurdo riba ar žemiau jos.

o kiek žmonių gyveno "žemiau skurdo ribos" ikiindustrinėje visuomenėje? "Skurdo riba" yra kintantis dydis, dabar reiškiantis gerokai daugiau negu minimalų fiziologinių poreikių patenkinimą.

[senasnamas]

Viena iš įdomesnių pastarųjų dienų žinių. Pasaulio valdytojai domisi Baltijos šalimis:
http://vz.lt/4/straipsnis/2009/12/21...ijas_Baltijos2

Kaip puikiai veikia schema: skoliname privatiems asmenims ir verslui. Kai šie prisiskolina, tada skoliname valstybei. Kai prisiskolina ir ši, tada ateiname mes ir pusvelčiui superkame įdomesnius objektus.
Apie Rotšildus šiek tiek lietuviškai. Reikėtų šį tą žinoti apie būsimus šeimininkus.
http://www.alfa.lt/straipsnis/103032...09-12-12_08-45

Kažkaip niekur nebuvo skelbta, kad jų bankas "N.M.Rothschild&Sons" konsultuoja dėl naujos atominės elektrinės statybos. Ar labai galėjo Maksimos vyrukai prieš tokius pasipriešinti? Panašu, kad elektra kainuos labai brangiai. Galima padaryti nebent vieną teigiamą išvadą: jeigu jau Rotšildai domisi investavimu, vadinasi dugnas jau pasiektas .

[c2h5oh]

iš tiesų, geras pastebėjimas, kodėl žmonės vis pasimauna ant burbulų, nes fundamentalų mąstymą ciklo dugne ir prognozavimą labai greit pakeičia nuolatinio augimo ir projekcijų iš praeities rezultatų mąstymas, o iš tiesų bet koks augimas turi ribą, dėl daugelio priežasčių. Net ir Visata pagal kažkurią teorija vienu momentu turėtų nustoti plėstis ir skristi kažkur į niekur ir imti trauktis. Kas liečia pinigus, kurie neva turėtų toliau užtikrinti augimą, tai vėlgi, pažiūrėkim į dabartinę situaciją, nors visi tie stimulai buvo skirti skatinti vartojimą ir gamybą, efektas nebuvo toks, koks planuota, nes bankai prisiurbė pinigų į aruodus ir žaidžia akcijų burbulus, nes tiek JAV merai skundžiasi, kad mokesčių surinkimas toliau krenta, tiek akcijų biržose visi investuoja, nes viskas auga kaip ant mielių, nors realiai širdelės virpa, kad per daug, per greitai ir nelabai pagrįstai. O skolint nėra kam, nes visko per akis, arba žmonės net ir norėdami nelabai gali sau dar leisti gyventi į skolą, pernelyg apsvilo pirštukus.. nelabai gražus paveiksliukas gaunasi išties.. Ir netgi dar šios krizės pradžioje daugelis ekonomistų įspėjo, kad toks užimtumo lygis koks buvo, gali būti ilgai nebepasiekiamas, turint omeny techninį progresą, prasiskolinimo lygius augančius, ir įmonių kaštų minimizavimo vajų, iš tiesų, grąžinti į darbą visus jį praradusius tikrai bus labai sudėtinga. Naujas šakas matyčiau ir siečiau tik su baby-boomerių nuėjimu į senatvę ir paslaugų bei produktų pritaikymu jiems, bet tai irgi iš esmės tėra kanibalizuojančios šakos, kurios atims pinigus iš menkesnės jaunesnės kartos, kuriai ant pečių teks babyboomerių išlaikymas ir jų pridirbtų skolų grąžinimas..

O dėl investuotojo, tai gal labiau koks Faberis galėjo taip pasakyt, nes Rogers'as visgi nėra toks fatalistas, sėdi sau Honkonge ar tai Singapūre ir šventai tiki, kad Kinija ir Azija amžinai augs.. O manau kiniškus fontanus irgi galim neužilgo pamatyti..

Pagal tavo argumentaciją, tai investuotojams geriausias pasiūlymas, paskelbtas humoreskoje http://www.nematomaranka.lt/2009/09/...as-brangz.html :

"Standartinę 5% alokaciją auksui palaipsniui rekomenduojama pakeisti diversifikuotu ilgaamžių maisto konservų atsargų rinkiniu"

[Tomas]

o kiek žmonių gyveno "žemiau skurdo ribos" ikiindustrinėje visuomenėje? "Skurdo riba" yra kintantis dydis, dabar reiškiantis gerokai daugiau negu minimalų fiziologinių poreikių patenkinimą.

Esmė ne tame, kur ta skurdo riba. Esmė ta, kad vienos kurios nors ekonomikos šakos išnykimas automatiškai nesukuria dviejų darbo vietų kitose srityse vietoj buvusios vienos, kaip kai kas bando teigti

[zajcik]

Mokestine politika zinau, gal ne ekspertas, bet nusimanau. Galima mastyti, kad tie patys geriausi sunes mokescius valstybei, kuri gales remti silpnesnius, ar jiem padeti tapti stipresniais. Taip iki siol gal ir veikia. Taciau didejant tam santykiui tarp zmoniu skaiciaus ir zmoniu sukuriamos geroves galimybiu, tu pinigu tik mazes arba nemazes, o gal ir dauges, bet ne taip greitai kaip dauges zmoniu, kuriem tos socialines ismokos ar paskatinimai bus reikalingi.

As cia labiau kalbejau globaliu mastu. Niekur nesakiau, kad kazko nekurti nesistengti ar nedaryti, bet bent kol kas, mano nuomone, mano aprasytas scenarijus yra neisvengiamas... nebent kardinaliai pasikeistu zmoniu gimstamumo lygis ir "gamintume maziau mesos". Bet taip nebus, pasaulyje zmoniu skaicius tik dideja... tik beda kad pasaulis nesiplecia.
O mano issakytose mintyse niekur nera priestaravimu bendrinio gyvenimo gerinimo siulymams, tik kad kaip as megstu sakyti "afrikos vaiku nepamaitinsim"... na bet pabandyti visada galima

Na o Olandija, kaip sakiau, kol kas mano minimas zmoniu santykis nera kritinis... kas leidzia "zmonem sukurti Olandijas"... taciau kuo toliau tuo, manau, bus ta padaryti sunkiau.

Negalvojai apie kilpą ant šakos?

O jei rimtai, tai kam į viską žiūrėti taip negatyviai? Dar pradėkime bijoti Saulės užgesimo... Olandija viena tankiausiai (o gal tankiausia) apgyvendinta valstybė Europoje ir pagal žemės ūkio eksportą buvo 3 vietoje pasaulyje + bėdos su jūros lygiu. Kol vidutinis Žemės gyventojų tankumas pasieks Olandijos lygį dar praeis oi kiek laiko...

[taspac]

Negalvojai apie kilpą ant šakos?

Tikrai ne, as kaip tik galvoju kaip ir ka daryti, kad nepapulciau i tu ne paciu geriausiu gretas, ty paciam savo gerove susikurti o ne laukti malones is kitur Kol kas sekas... beje tas geriausiu privalumas labai pasijaute dabar krizes laiku ziurint i CV.lt pvz, darbu yra taciau ieskoma konkreciu geru specialistu, o pas deja dauguma jaunimo baige aukstasias yra dazniausiai "vadybininkai" kuriu vadybos zinios baigias Excel ismanymu.

O del laiko esi teisus... mes tos kritines mases dar nedagyvensim, taciau kazkas tikrai dagyvens. Kaip sakiau, kalbu globaliniu lygiu su placia perpektyva i ateiti sia tema.

[zajcik]

Jau net ir pesimistai prabyla teigiamai

SEB peržiūrėjo prognozę: BVP kitąmet augs

[Wycka]

Esmė ne tame, kur ta skurdo riba. Esmė ta, kad vienos kurios nors ekonomikos šakos išnykimas automatiškai nesukuria dviejų darbo vietų kitose srityse vietoj buvusios vienos, kaip kai kas bando teigti

NEJAUGI? Vis dar netiki? Nu OK, pateiksiu dar vieną pavyzdį. Štai Lietuvoje 1990m.-1991m. apsižiūrėta, kad yra gerokai per daug rusų kalbos mokytojų ir kaip labai trūksta anglų ir vokiečių kalbų specialistų. Kas atsitiko? Rusų kalbos mokytojai puolė kone masiškai persikvalifikuoti. Aš pats žinau ne vieną pavyzdį, kada buvę rusistai tapo anglistais, germanistais, lituanistais, pradinių klasių mokytojais, darželių auklėtojais, socialiniais pedagogais ar logopedais. Aišku, iki ~2000m. valstybė apmokėjo (tik tiksliai nežinau kiek) tokių persikvalifikuojančiųjų studijas ir kursus. Palyginimui sovietmečiu mokiniams būdavo 5-6 rusų kalbos pamokos per savaitę, šiandien mokiniams yra 3-5 anglų kalbos pamokos per savaitę. Dar prisimenant, kad mokinių skaičius mažėja (emigracija, sumažėjęs gimstamumas), anglistų poreikis dabar yra žymiai mažesnis negu rusistų prieš ~25 metus.
Klausimas: kam nuo to tapo blogiau?
Aš matau tik teigiamas puses: padaugėjo platesnį išsilavinimo ratą turinčių mokytojų ir kitų specialistų. Girdėjau būta tokių atvejų, kad rusistai čia kažkiek pramoko anglų kalbos, emigravo į UK, Airiją, JAV ar Kanadą ir dirba vertėjais (anglų-rusų kalbos). Aišku, jie padeda ir Lietuvos (kaip ir visose buvusios TSRS) verslininkams investuoti ar eksportuoti į tas šalis. Kiti rusistai tapo verslininkais ir 'daro biznį' vos ne visoje NVS.