Ekonomikos naujienos (archyvas)

[a_p]

Apie tai ir diskutuojama, niekas ir nesiūlo prašyti TVF paramos vos tik ekonomika pradeda lėtėti, užlopyti keletą skylių biudžete. Esmė, kada tas paskutinis šiaudas yra? Nesu ekonomistas, gal viskas čia ir gerai baigsis, bet kai ekonominiai rodikliai krenta ne procentais, o kartais, švelniai tariant tikrai nelinksma.

Paskutinis siaudas paprastai reiskia tada kada nebeturi pinigu, niekas ju nebeskolina ir gresia bankrotas.

Problema tame, kad ekonominiai rodikliai is esmes yra privataus biznio reikalas ir jei pastarasis nenori / nesugeba dirbti, tai valstybe nelabai ka gali padaryti. Todel ir TVF parama siuo atveju nieko is esmes nepakeis.

Vienintelis privalumas pries normalius kreditus - kiek mazesnes palukanos. Bet juo galima pasinaudot tik tada jei TVF sutinka paskolinti pinigu. Kas bent jau man nera akivaizdu. Apie nepavykusius kaulyjimus niekas gi laikrasciuose neraso, butu savizudybe.

Kas link paramos verslui, tai taip pageidaujamas masinis valstybes tarnautoju atleidimas siuo poziuriu krizes metu turbut netgi kontraproduktyvus.
Nes atleidus zmones jie uzsiregistruos darbo birzoje ir toliau kainuos pinigus. Bet tuo paciu metu nebeveiks nieko naudingo. Todel zymesnis taupymo efektas pasijus tik gerokai veliau kai pasibaigs bedarbio pasalpos.

Is kitos puses, tarnautoju algos yra vienas is paramos ekonomikai budu. Nes dauguma tarnautoju visa savo alga iskart isleidzia i apyvarta. Tokiu budu per rinkos mechanizmus skatinami geriausi verslininkai. Butent tai ko siuo metu visi is kubilo ir reikalauja, t.y. "skatinti versla".
Atleidus is darbo sito skatinimo neliks. Kiti ims irgi daugiau taupyti (neaisku gi ka atleis sekanti), reiskia dar labiau smuks verslo apyvartos. Ir tai nutiks praktiskai iskart, o taupymo efektai leidziantys sumazint mokescius kaip jau sakiau pasijus gerokai veliau. Reiskia krize dar pagiles.

Zodziu kaip sako anglai: "be careful what you wish for".

[Analitikas PlėtRa]

Tai o ką tu, a_p, siūlai? gal išplėskim biurokratinį aparatą, kad žmonės daugiau vartotų ir ekonomiką įpūstų, kad krizė nebegilėtų? seniai laikas buvo tą užkirmijusią lodarių ir pinigų siurbimo sistemą pradėt laužyt, karpyt ir efektyvinti. nuo to ir reikėjo pradėt, o ne nuo mokesčių sujaukimo.

O su TVF padėtis kiek kitokia. Iš esmės, dabar visi skaito Baltijos šalis ant default'o ribos ir tik pačios jos vengia tai pripažinti ir prašytis pagalbos, todėl ir mūsų reitingai taip griūva ir palūkanos tokios žvėriškos, kur kasmėnesį vis persifinansuojam vis brangiau dengti praeito mėnesio skyles. Pripažinimas, kad tau blogai, yra pirmas kelias į išgijimą, vakarai patikėtų, kad mus dar galima išgelbėti jei pasiprašytume po TVF skėčiu, būtų geriau nei dabar kas dieną skaityti, kad Baltics on the verge of default, Baltic currencies may be devalute 30-50 percent ir pan.

Na, bet žinoma, mes ir arklius Juodojoj jūroj girdėm, tai ką mums reikšia vieniems patiems su global crisis susitvarkyt, juokų darbs, ir nacher čia visokios išmaldos mums.. You go, Lithuania Stebiuos, kad mes atsisakėm drąsios šalies įvaizdžio, nes pradedam jį pateisinti..

[a_p]

Tai o ką tu, a_p, siūlai? gal išplėskim biurokratinį aparatą, kad žmonės daugiau vartotų ir ekonomiką įpūstų, kad krizė nebegilėtų? seniai laikas buvo tą užkirmijusią lodarių ir pinigų siurbimo sistemą pradėt laužyt, karpyt ir efektyvinti. nuo to ir reikėjo pradėt, o ne nuo mokesčių sujaukimo.

Sneki kaip koks kirkilas

Manau esi ne mazas vaikas ir puikiai pats zinai, kad karpymas ir efektyvininmas (tikras o ne deklaratyvus) yra ilgas ir sudetingas procesas. Kuriam reikes keliu metu kad suplanuoti ir ivykdyti. Tai yra itin sudetinga privaciose fimose kur turedamas akcininku palaikyma trinktelejai kumsteliu ir gipsas, o viesose istaigose tai yra dar 100 kartu sudetingiau. Turiu patirties, is arti maciau kaip tai atrodo. Todel siulymas nuo to pradeti yra visiskas buliaus ekskrementas, labai atsiprasau uz issireiskima.

Jei sneket vaizdziai, tai ne laikas mesti virsvori tada kai sergi plauciu uzdegimu. Didelis sansas, kad tu svorio metimo proceduru tiesiog neisgyvensi.
Reformuot valdymo aparata reikejo pries 5 metus, kada ekonomika kilo i virsu, buvo pinigu, o verslas dejavo del darbo jegos stygiaus. Kitaip tariant tai turejo padaryt kirkilas. Bet kazkodel nedare ir ramei sau sedejo fotelyje pries televizoriu slamsdamas traskucius ir gerdamas kola. Del ko tik dar labiau sustorejo.

Kita vertus, jei toliau vaziuotume su kirkiliniu biudzetu, tai siuo metu turbut butume jau praktiskai bankrotai. Todel "mokesciu sujaukimas" (o realiai tai istiesinimas) yra vienintele reali ir per apibrezta laika igyvendinama alternatyva. Mes esam tiesiog priversti jos imtis, nors laikas ir nepalankus. Ir beje ne tokia jau baisi kaip kad klykiama.

O su TVF padėtis kiek kitokia. Iš esmės, dabar visi skaito Baltijos šalis ant default'o ribos ir tik pačios jos vengia tai pripažinti ir prašytis pagalbos, todėl ir mūsų reitingai taip griūva ir palūkanos tokios žvėriškos, kur kasmėnesį vis persifinansuojam vis brangiau dengti praeito mėnesio skyles. Pripažinimas, kad tau blogai, yra pirmas kelias į išgijimą, vakarai patikėtų, kad mus dar galima išgelbėti jei pasiprašytume po TVF skėčiu, būtų geriau nei dabar kas dieną skaityti, kad Baltics on the verge of default, Baltic currencies may be devalute 30-50 percent ir pan.

O kodel manai kad po tuo skeciu nesiprasoma?

[zajcik]

Kolegos, iš principo pliusų turi abu variantai. Devalvacija - greičiausias kelias į ekonomikos konkurencingumo didinimą. Veiklos efektyvinimas - yra labai sunkus ir ilgas. Gerbiamas Plėtra pateikia pliusus už valiutos perkamosios galios pariteto mažinimą.
Reikia išsiaiškinti ko mes norime: ar pagaliau persitvarkyti viešajį ir privatų sektorius, ar visas problemas spresti mano jau minetu keliu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Sorosiniai ir kiti hedge fondai, prasidėjus devalvacijai bent vienos iš Baltijos šalių valiutų, momentaliai užplūstų visas tris valstybes. Tai pasireikštų per didžiulį spaudimą valiutoms, akcijų biržoms (ypač bankinio sektoriaus), dar smarkiau sustotų ekonomikos finansavimas, be ko apie kažkokias teigiamas permainas ekonomikoje negalėtų būtį ir kalbos. Tada beliktų vienintelė išeitis - raudonas kilimelis ir TVF malonė.
Malonų buvo išgirsti saulėlydžio komisijos narės Rasos Vainienės tokius žodžius: mes norime pradžiai išnaudoti vidinius rezervus. Mano manymu tai yra teisingas ėjimas, o paskolas galėsime vėliau paimti, kai bus sumažintas neefektyvaus viešojo sektoriaus "apetitas". Paimtos paskolos būtų nukreiptos tiksliniam panaudojimui, o ne neefektyvaus aparato apetitui tenkinti.
Iš krizės mūsų ekonomika išeitų žymiai sveikesnė, o viešasis sektorius - skaidresnis ir efektyvesnis.

Valstybinių įstaigų veiklos pertvarkymas yra sudėtingas dalykas. Duosiu vieną pavyzdį: direktorius norėjo atleisti kelis darbuotojus, bet savo ruožtu, tie darbuotojai priminė apie specialiai jo žmonai ir kitai giminaitei sukurtus etatus, bei kai kurių jo pasirašytų projektų sąmatas ir jų vykdymo procesus. Tuom pertvarkymas ir užsibaigė. Tokiais atvejais, o jų tikrai daug, tūėtų pasirūpinti valstybės kontrolė, saulėlydžio komisija bei kitos įnstitucijos. Joms reikėtų išplėsti galias. Pačios viešosios įstaigos gali nebent profilaktinį pertvarkymą dėl vaizdo padaryti.

[Sula]

Kokia gali būti devalvacija esant dabartiniam valiutų valdybos modeliui? "Paleidus" litą, manau, kad jis staigiai smuks iki kokio 4,00-4,30LTL/EUR dėl masinės psichozės. Po to kai sumažės biudžeto išlaidos, algos, didelė tikimybė, kad litas "atšoks" iki kokių 3,00LTL/EUR. Juk realiai pas mus litas nėra vertinamas būtent dėl devalvavimo pasakų.

[zajcik]

Dabartiniais laikais devalvacija pagrinde vykdoma per valiutų svyravimo ribų plėtimą. Latvijoje ji yra 1%, bet esant reikalui, galėtų praplėsti ir latas momentaliai prisispaustų prie apatinės ribos. Taip palengvinamas darbas centriniam bankui ir jis keistų latus i užsienio valiutą mažesniu kursu.
Paleidus valiutą laisvam plaukiojimui, mūsų "galingą" valiutą, mano ankstesniame komentare minėti fondai, galėtų suvalgyti momentaliai (Islandijos scenarijus). Dabar vengiama žaisti su mūsų valiuta pagrinde dėl to, kad ji susieta su EUR. Baltijos šalių padėtimi yra žaidžiama per Švedijos kronos kainos mušimą.
Pavykus sureguliuoti viešojo sektoriaus finansus ir privačiam sektoriui parodžius stabilizavimo ženklus, tas spaudimas valiutoms smarkiai sumažėtų (rizika mažėja, o kaina didelė), ko pasekoje sumažėtų ir VILIBOR`as

[tadux]

Nesu as koks ekonomikos zinovas bet is bankininku pasisakymu galima spresti kad jie labai nenori devalvacijos. Greiciausiai delto kad dauguma skolininku jau ir taip susiduria su sunkumais, o pasikeitus santykiui skolininku kartu ir banku situacija butu tragiska, gal kaikurie bankai susibankrotintu, ar tai gerai ar blogai?

[Sula]

Man įdomu, kas dėtųsi ekonomikoje, jei pagrindinė masė dirbančiųjų gautų po 200EUR (2000LTL devalvuotų litų ekvivalentas) algos, kai kepalas duonos tebekainuotų 2EUR, nes visų žaliavų ir išteklių, išskyrus darbą, kainos eurais nepakis.
Manau, Lietuvoje liktų tik valdininkai, keli vietiniai eksportuotojai bei neįgalieji ir senukai. Visi protaujantys piliečiai bėgtų, nes čia pragyvenimas taptų neįmanomas tiesiog fiziškai. Pastarieji irgi greitai išmirtų, nes 0,5EUR per dieną tai 250g juodos duonos! Nors gali būti, kad tiesiog fiskaliniu požiūriu būtų panaikintas biudžeto deficitas, mažėtų valstybės skola ir kiltų tarptautinis kredito reitingas.

[tadux]

Tikrai nemanau kad kainos isliktu tokios pat mazejant paklausai. As jau dabar matau skirtuma parduotuvese lyginant su praejusiais metais. Esant blogai situacijai pasaulio ekonomikoje zaliavu kainos taip pat labai mazetu.

[zajcik]

Manai kas nors tave ileis i eile kurioje ir be taves atsiranda kas menesi virs 0,5 mln. nauju zmoniu prasanciu pasalpas? Ar Ispanijoje, su dvigubai didesne oficialia bedarbyste nei Lietuvoje, taves laukia prinoke pomidorai? Sugebesi savo kaina nukonkuruoti marokiecius ir kitu tautu asmenis? Ar gal Airija ir Anglija, is kuriu kelis kart didesniais kiekiais vaziuoja lenkai namo, nei vaziuoja i jas? Gal laikina iseiti butu nedideliai daliai zmoniu vaziuoti i Skandinavijos salis.
Kalbant apie darbo rinka - Europoje ir JAV ja gali uzplusti Rytu Azijos saliu pilieciai. Ka darys tie apie 400mln. zmoniu Kinijoje, kurie buvo "suvaryti" i Ramiojo vandenyno pakrante, beveik uz aciu (pagal perkamosios galios pariteta) gaminti prekes JAV ir Europai? Sioje vietoje slypi didziuliai pavojai - visokios spalvotosios revoliucijos atrodytu kaip mazai reiksmingas ivykis.

"Manau, Lietuvoje liktų tik valdininkai, keli vietiniai eksportuotojai bei neįgalieji ir senukai."

[Karolis!]

Kovą mėnesinė infliacija 0%

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...1957b&open=sec

[jungengg]

Simptomas


Vyriausybė nutarė didinti specialiųjų skolinimosi teisių (SST) kvotą Tarptautiniam valiutos fondui. Šitaip iš fondo prireikus būtų galima imti didesnę paskolą.

[Wycka]

Pirmieji vilties spindulėliai krizės akivaizdoje

GEROS NAUJIENOS!!!!!

Pirmieji vilties spindulėliai krizės akivaizdoje

Pasaulio ūkio krizėje pastebėta pirmųjų pagerėjimo ženklų. Tai teikia vilties, kad recesija dugną gali pasiekti jau šiemet, todėl galima tikėtis, kad 2010 metais ūkis ims atsigauti.
Kol kas ekonomistai apie tai, jog padėtis ima gerėti, kalba labai atsargiai. Jie primena, kad recesija dažnai vyksta ne tiesia linija, todėl galima ne kartą apsigauti prognozuojant atsigavimą, kol padėtis iš tiesų pradeda gerėti.
Tačiau visame pasaulyje atliktos verslininkų, tarp jų ir dirbančių gamybos sektoriuje, apklausos rodo, kad verslui sąlygos jau nebėra tokios blogos kaip prieš kelis mėnesius.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.balsas.lt/naujiena/247028...-likespasaulis

[a_p]

Beje, labai idomus fenomenas parodantis zmoniu mastymo "neblaivuma":

Vokietijos parama pildo užsienio automobilių gamintojų sąskaitas

Pasizirekime ka minetas pilietis porina:

Thiele‘is planuoja atiduoti į metalo laužą 11 metų senumo „Audi“, kad, nors ir netekęs darbo, įsigytų savo pirmą naują automobilį. Taip jis žada pasinaudoti vyriausybės numatyta 2.500 EUR subsidiją, skirta skatinti šalies ekonomiką. Tai gera žinia kanclerei Angelai Merkel. Mažiau vilčių teikia jo planas išleisti pinigus Prancūzijoje pagamintam „Renault Clio“, rašo Bloomberg naujienų agentūra.

Alio, atsiprasau? Ismesti 11 metu senumo Audi uz 2500eur? Jos verte siuo metu vokietijoje yra eiles 4000eur ir parduot 5 minuciu darbas. Tik paskelbk laikrastyje (jei jau nezinai kas yra mobile.de) ir isejus laikrasciui po 5 minuciu nespesi atsiginti interesentu skambuciu.

Toliau irgi labai "blaivus" mastymas:

„Mano „Renault“ atstovas dūrė kaip pirštu į akį ir pateikė man pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti,“ – sakė 57–erių Thiele‘is. Už 1,2 litro 58 arklio galių automobilį jis sumokės 6.000 EUR. Pasak jo, „Volkswagen“ „Golf“ ir „Passat“ modeliai būtų kainavę daugiau ir jų pristatymas būtų užtrukęs ilgiau.

Golf/Passat lygina su paciu pigiausiu Clio 1.2?

Ir kas idomiausia, tokiu prispangusiu ne vienas ir ne tukstantis.... Todel visi apake del minetos akcijos sekmes. Kita vertus, visa sito neracionalaus elgesio esme cia:

„Niekada nemaniau, kad pirksiu naują automobilį, bet, esant išmokai, lengva nuspręsti,“ – sakė jis. – „Kaip galėjau praleisti tokią progą? Vyriausybės pinigai leidžia man jaustis taip, tarsi būčiau praturtėjęs, nors tik ką netekau darbo.“

[sauls]

„Niekada nemaniau, kad pirksiu naują automobilį, bet, esant išmokai, lengva nuspręsti,“ – sakė jis. – „Kaip galėjau praleisti tokią progą? Vyriausybės pinigai leidžia man jaustis taip, tarsi būčiau praturtėjęs, nors tik ką netekau darbo.“

va va, ar tik nebus taip pat "praturteje" kaip nigeriai neseniai amerikoje, kai neturedami pastoviu pajamu pirkdavosi naujus namus... na pagyvensim - pamatysim.

[Perfect]

Einamojoje sąskaitoje - pliusas

Einamosios sąskaitos balansas. 2009 m. vasario mėn. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas pirmą kartą per paskutiniuosius penkerius metus buvo teigiamas ir sudarė 70,7 mln. litų. Palyginti su 2009 m. sausio mėn. balansu, teigiamas vasario mėn. balanso pokytis sudarė 175 mln. litų, palyginti su 2008 m. gruodžio mėn. balansu, pokytis sudarė 637,1 mln. litų. Teigiamą einamosios sąskaitos balanso dydį lėmė teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2009 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. sausio mėn., prekių eksportas sumažėjo 1,9 procento, o importas padidėjo 2,4 procento. Palyginti su 2008 m. gruodžio mėn., eksportas sumažėjo 12,3 procento, o importas - 27,3 procento.

2009 m. vasario mėn. užsienio prekybos balanso deficitas sudarė 281,3 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. sausio mėn., padidėjo 139,1 mln. litų, palyginti su 2008 m. gruodžio mėn., sumažėjo 834,8 mln. litų, arba 74,8 procento.

2009 m. sausio-vasario mėn., palyginti su 2008 m. sausio-vasario mėn., eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 21,8 ir 41 procento (be mineralinių produktų, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 22,9 ir 45,1 %).

Prekių eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs elektros mašinų ir įrangos (50,9 %), antžeminio transporto priemonių (46,4 %), apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, (16,4 %) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (76,2 %), žalios naftos (27,6 %), elektros mašinų ir įrangos (57,5 %) importas. Mineralinių produktų eksporto ir importo sumažėjimą lėmė žalios naftos ir naftos produktų kainų kritimas.

2009 m. sausio-vasario mėn., palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes sumažėjo 20,7 procento, į NVS valstybes - 31 procentu. Prekių importas iš ES valstybių sumažėjo 46,9 procento, o iš NVS valstybių - 30,8 procento. Dėl spartesnio, palyginti su eksportu, prekių importo iš ES valstybių sumažėjimo prekybos su šiomis valstybėmis balansas tapo teigiamas (362 mln. Lt).

2009 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. sausio mėn., paslaugų eksportas padidėjo 7,1 procento, o paslaugų importas 3 procentais (palyginti su 2008 m. gruodžio mėn., paslaugų eksportas sumažėjo 44,9 %, o paslaugų importas - 34,2 %). Šių metų vasario mėn. paslaugų balansas buvo teigiamas ir sudarė 31,8 mln. litų (2009 m. sausio mėn. teigiamas paslaugų balansas sudarė 11,5 mln. Lt, o 2008 m. gruodžio mėn. - 199,7 mln. Lt).

Išmokos nerezidentams už jų investicijas Lietuvoje vasario mėn. sudarė 277,3 mln. litų, o šalies ūkio subjektų gautos pajamos už jų investicijas užsienyje - 163,5 mln. litų. Vasario mėn. investicijų pajamų balanso deficitas siekė 113,8 mln. litų. Įvertinus neigiamą darbo pajamų balansą, bendras pajamų balanso deficitas sudarė 127,8 mln. litų (2009 m. sausio mėn. deficitas sudarė 158,1 mln. Lt). Deficito sumažėjimą daugiausia lėmė sumažėję tiesioginių užsienio investicijų ir kitų investicijų pajamų deficitai.

2009 m. vasario mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis buvo teigiamas ir sudarė 297,6 mln. litų. Tuo tarpu šių metų sausio mėn. balansas buvo deficitinis (sudarė 22,2 mln. Lt.).

2009 m. vasario mėn. pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 385,4 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai - 177,4 mln. litų. Sausio mėn. minėti pervedimai sudarė atitinkamai 1,7 ir 160,5 mln. litų.

2009 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., Lietuvos įmokos, priskaičiuotos į ES biudžetą, padidėjo 113,8 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai iš Lietuvos sumažėjo 22,3 mln. litų.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas. 2009 m. vasario mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 256,5 mln. litų, o bendras užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo neigiamas - 192,2 mln. litų, t. y. rodė investicijų nutekėjimą. Todėl grynasis visų investicijų srautas (įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo) taip pat buvo neigiamas (448,6 mln. Lt). Palyginti su 2009 m. sausio mėn., grynasis neigiamas visų investicijų srautas sumažėjo 613,7 mln. litų, arba 57,8 procento.

Vasario mėn. neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą sudarė 443,6 mln. litų (2009 m. sausio mėn. šių pervedimų nebuvo).

[keen]

Gal kas turite atnaujintų statistinių šaltinių apie Lietuvos ekonomika pagal sektorius ?

[Analitikas PlėtRa]

Gana įdomu, kaip mūsų didesnieji broliai žiūri į reikalą, kaip ji pateikia, ko tikisi, ir kaip reaguoja rinkos.

Lenkai kreipsis paskolos į TVF

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...1550c&open=sec

[a_p]

va va, ar tik nebus taip pat "praturteje" kaip nigeriai neseniai amerikoje, kai neturedami pastoviu pajamu pirkdavosi naujus namus... na pagyvensim - pamatysim.

Taip tai nebus, nes perkami salyginai pigus automobiliai.
Blogiau kiti 3 dalykai:

1. pasibaigus subsidiju isjudintai bangai gresia staigus (dar staigesnis nei del krizes) pardavimu smukimas. Jei iki to laiko nepasikurs uzsienine (ko ir tikimasi) paklausa, tai bus armagedonas.

2. neisvengiamai kils mokesciai

3. Perkant automobilius bus neisvengiamai mazinamos kitos islaidos, t.y. kentes/kencia kitos ekonomikos sakos.

Zodziu toli grazu ne visi vokieciai dziaugiasi situo sprendimu.

[Eidvis]

Labai įdomus straipsnis ir informacija

Lietuvos gelmėse – milžiniški turtai

Ekspertai tikina, kad jau po 10–15 metų pietinės ES šalys gali pritrūkti gėlo geriamojo vandens. Pesimistai prognozuoja, jog ateityje jau ne dėl naftos, o dėl geriamojo vandens išteklių gali kilti net karinių konfliktų. Lietuva, viena iš nedaugelio pasaulio šalių, turi labai dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Ar sugebėsime ateityje pasinaudoti šia galimybe?

Pastaraisiais metais gėlo vandens paklausa pasaulyje viršija pasiūlą ir ši tendencija, tikėtina, išliks ateityje. Vandens trūksta vienam iš šešių planetos gyventojų. Jungtinės Tautos pernai paskelbė atlikto tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusei planetos gyventojų pritrūks gėlo vandens, o 2050-aisiais ši problema kils jau trims ketvirtadaliams Žemės gyventojų.
Apsilankiusieji Indijoje patyrė, kad geriamojo vandens tiekimas didžiuosiuose miestuose yra ribojamas.

Sakoma, kad dideli vandens kiekiai tenka žemės ūkiui. Šiam reikalui valstybė skiria milžiniškas dotacijas, nes, sumažėjus derliui, šalyje kiltų neramumai. Kitos išeities Indija neturi, tačiau ji pateko į aklavietę.

Lietuvoje visas geriamasis vanduo gyventojams tiekiamas tik iš giluminių gręžinių. Tuo negalėtų pasigirti nė viena kita ES o gal net ir pasaulio, valstybė. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ir milijoninė Ryga naudoja sąlyginai nešvarų paviršinį vandenį. Tuo tarpu lietuviai gėlą vandenį naudoja net techniniams reikalams. Tiesa, pastaraisiais metais, kai vanduo pabrango, pramonė pradėjo diegti vandens apytakos sistemas.

Požeminį gėlą vandenį galėtume pavadinti labai dinamiška specifine iškasena, nes jis, pasak Lietuvos geologijos tarnybos Regioninio požeminio vandens išteklių įvertinimo poskyrio vedėjo Petro Gedžiūno, nuolat ir labai greitai pasipildo atsargas.

„Milžiniškas požeminio vandens atsargas galėsime naudoti labai ilgai. Iš Baltijos artezinio baseino per parą galima išgauti apie 7 mln. kub. m gėlo vandens. Lietuvai tenka didžiausia šio baseino dalis – 3,2 mln. kub. m per parą. Daug ar mažai? Pastaraisiais metais Lietuvoje išgaunama ir suvartojama tik po 318 tūkst. kub. m per parą. Daugiau nereikia“, – tikina P.Gedžiūnas.

Prieš 20 metų vienas gyventojas Lietuvoje per parą vidutiniškai suvartodavo net apie 250 litrų vandens, o pastaraisiais metais – tik apie 82 litrus. Taigi neišnaudojame net 10 proc. turimų galimybių.

Rimvydas Jasinavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius:

Požeminės gėlo vandens atsargos yra labai didelė vertybė, ir jomis vienareikšmiškai mes turime pasinaudoti. Tai – perspektyvu. Pagal prognozes geriamojo vandens atsargos pasaulyje mažėja ir jo paklausa ateityje labai išaugs. Jau dabar reikia galvoti apie ateitį, imtis rinkodaros, sukurti prekės ženklą, pavyzdžiui, pavadinti jį „Lietuvos vanduo“, pristatyti jį pasauliui ir populiarinti, aiškinti, kaip jis išgaunamas ir kad tai tikrai kokybiškas vanduo. Kita vertus, reikia numatyti, kur jį galėtume eksportuoti ir kiek tai kainuotų, kokia bus to vandens gavybos ir pristatymo vartotojams savikaina. Tai daryti reikia jau dabar.

visas straipsnis