Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Infliacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • bimbam
    replied
    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    1) In 2020, gross inland consumption of natural gas in the EU decreased by 2.7 % compared with 2019.

    2) The demand for natural gas in EU is to be bigger by 3 percent this year compared to 2020, Frankfurter Allgemeine Zeitung write.

    3) Russia is Europe’s largest gas supplier, delivering an 155 bcm in 2021, short of its own projections of 183 bcm. In 2019 Russia delivered 189 bcm to EU. In 2018 record 201 bcm has been supplied to EU.
    Pirmame blogus metus paėmei. Juk 2020 lockdownai buvo ir dėl to mažesnis bendras metinis vartojimas
    Iš kur antrą paėmei? Bandžiau per google surast pagal tikslią citatą, bet nepavyko. Manęs galbūt ne itin stebina tai, bet keista, kad pavartojo žodį "demand", o ne "consumption". Jau minėjau kad tai skirtingi dalykai. Plius čia turbūt kažkokio ekonomisto spėjimas, o ne kažkoks patikimas teiginys kuris gali būti priimtas faktu.
    o dėl Rusijos sumažinto tiekimo nežinau. Gal tai ekonominis spaudimas Vokietijai, kad ji bandytų pataikauti ir prisirišti prie Rusijos, nes ekonomiškai tai nėra logiška ir nemanau kad rusai susidūrė su tokiomis rimtomis problemomis eksploatuoti.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė bimbam Rodyti pranešimą
    Juk resursų kiekis yra ribotas, tai reiškia kad paklausa ≠ suvartojimas ir paklausa gali kilti, o tuo pačiu metu suvartojimas mažėti. O paklausa tai padidėjo. Tą liudija išaugusios kainos, kurios negali būti dėl pasiūlos nepakankamumo, kadangi ji nenukrito tiek kiek pakilo kaina. Reiškia kainos išaugimo priežastis- paklausos išaugimas.
    Yra įvairių priežasčių, bet dėl energijos kainų šuolio akivaizdi priežastis yra dirbtinai kažkieno sumažinta pasiūla. Elementari statistika

    1) In 2020, gross inland consumption of natural gas in the EU decreased by 2.7 % compared with 2019.

    2) The demand for natural gas in EU is to be bigger by 3 percent this year compared to 2020, Frankfurter Allgemeine Zeitung write.

    3) Russia is Europe’s largest gas supplier, delivering an 155 bcm in 2021, short of its own projections of 183 bcm. In 2019 Russia delivered 189 bcm to EU. In 2018 record 201 bcm has been supplied to EU.

    2020 kainos rekordiškai žemos, nes paklausa 2,7 procento mažesnė nei 2019. 2021 išauga dujų paklausa Europoje 3,1 procento palyginus su 2020, kas vis dar yra mažiau nei paklausa 2019 metais. Bet pasiūla eina žemyn drastiškais tempais. Ir visiškai sąmoningai kažkieno pastangomis eina žemyn.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    https://ec.europa.eu/eurostat/statis..._EU_aggregates

    i sia statistika itraukiama, expenditure "Health" ir "education" kurie tipo lt labai pigus (del neisivaizduojamai mazu oficialiu mokytoju ir gydytoju algu), taciau realybeje, norint gauti gera issilavinima, elito vaikai eina pas korepitotorius, uz kuriuos atsiskaitoma juodais pinigais, prireikus rimtesnes pagalbos sveikatai ir nenorint numirti belaukiant eilese, nesami kysiai gydytojams/ einama i privacias klinikas
    Lietuvoje jie yra pigūs nes didžioji dalis kąštų tenka valstybės išlaidos o ne namų ūkių. Jeigu naudoti Actual Individual Consumption tai mes ir kokią Ispaniją lenktumėm.
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kaip perkamąją galią padidintų padidėjusios būsto paskolos įmokos?
    Norint pažaboti infliaciją perkamąją galią reikia mažinti, o ne didinti.

    Komentuoti:


  • bimbam
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    NT pasiūla taip pat rekordiškai padidėjo, tai pagal jūsų logiką NT kainos turėjo mažėti.
    Aš juk rašiau, kad kainų kilimas yra dėl paklausos labai didelio išdidėjimo (pinigų pumpavimo tiesioginis padarinys). Pasiūla, nors ir pakilus, nespėja pasivyti milžiniškos paklausos.

    Tai ne "mano" logika. Tai yra tiesiog logika. Pati paprasčiausia. Paklausa, pasiūla ir jų manipuliavimas. basic economics kaip sakant
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Dujų suvartojimas ir paklausa per metus nepadidėjo kelis kartus kaip dujų kaina..
    Nesuprantu ką bandai pasakyti. Taip, žinoma, kad suvartojimas nepadidėjo. Juk resursų kiekis yra ribotas, tai reiškia kad paklausa ≠ suvartojimas ir paklausa gali kilti, o tuo pačiu metu suvartojimas mažėti. O paklausa tai padidėjo. Tą liudija išaugusios kainos, kurios negali būti dėl pasiūlos nepakankamumo, kadangi ji nenukrito tiek kiek pakilo kaina. Reiškia kainos išaugimo priežastis- paklausos išaugimas.


    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė bimbam Rodyti pranešimą
    Tai ne dėl pasiūlos trūkumo, o dėl masiškai padidėjusios paklausos. Jeigu sakai, kad tai vien dėl pasiūlos trūkumo, tai reiškia kad sakai, kad gamyba per 2 metus sumažėjus maždaug tiek, kiek per 2020-2022 sumažėjo euro perkamoji galia. Bet tai nesąmonė. Pasiūla tik didėjo ir didėja, bet infliacija greitesnė už ją ir dėl to kyla kainos. Statybų kiekis juk labai padidėjo per 2020/21 lyginant su 2019. Kaip galima sakyti kad tai "pasiūlos trūkumas", jeigu iš tikrųjų yra labai padidėjusi?? Tai yra grynai paklausos padidėjimas, o ne pasiūlos trūkumas.
    Paklausos padidėjimas ir yra pinigų pripumpavimas. Juk kai padidini money supply, o pasiūla ta pati, jos trūksta ir nepakanka sugerti masinio paklausos padidėjimo.
    NT pasiūla taip pat rekordiškai padidėjo, tai pagal jūsų logiką NT kainos turėjo mažėti. Dujų suvartojimas ir paklausa per metus nepadidėjo kelis kartus kaip dujų kaina.
    NT kainos kilo dėl augusių statybų kaštų, o jie augo dėl tų pačių žaliavų trūkumo.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė bimbam Rodyti pranešimą
    Paklausos padidėjimas ir yra pinigų pripumpavimas.
    Kur čia pumpuoja pinigus? Norėčiau prisijungti prie vamzdyno

    Komentuoti:


  • bimbam
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn.
    Tai ne dėl pasiūlos trūkumo, o dėl masiškai padidėjusios paklausos. Jeigu sakai, kad tai vien dėl pasiūlos trūkumo, tai reiškia kad sakai, kad gamyba per 2 metus sumažėjus maždaug tiek, kiek per 2020-2022 sumažėjo euro perkamoji galia. Bet tai nesąmonė. Pasiūla tik didėjo ir didėja, bet infliacija greitesnė už ją ir dėl to kyla kainos. Statybų kiekis juk labai padidėjo per 2020/21 lyginant su 2019. Kaip galima sakyti kad tai "pasiūlos trūkumas", jeigu iš tikrųjų yra labai padidėjusi?? Tai yra grynai paklausos padidėjimas, o ne pasiūlos trūkumas.
    Paklausos padidėjimas ir yra pinigų pripumpavimas. Juk kai padidini money supply, o pasiūla ta pati, jos trūksta ir nepakanka sugerti masinio paklausos padidėjimo.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    Nu vel - alternatyvus ekonomikos sugokimas pas tamsta. Pakelus palukanas - sumazeja paklausa ir kainos krenta, o ne kyla. Perka su paskolom masiskai.
    Palūkanų didinimas ir mažinimas homeopatiniais skaičiais turi tik statistinės paklaidos dydžio įtaką realiai ekonomikai. Bet EZ nėra pagrindo palūkanas kelti net tais homeopatiniais dydžiais, nes atmetus energijos išteklių kainų kilimą infliacijos eurozonoje praktiškai nėra (butų Vilniuje ar Palangoje kainos augimas nėra pagrindas kelti palūkanas EZ mastu, patinka tai jums, ar nepatinka).

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė acetonas Rodyti pranešimą

    Per pandemiją nekilo masinis antrojo būsto pirkimo bumas?
    Kilo, už santaupas. Bankai antram būstui nelabai nori skolinti (mano šeimai asmeniškai sąlygos buvo 50% pradinis įnašas).

    Komentuoti:


  • acetonas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.
    Per pandemiją nekilo masinis antrojo būsto pirkimo bumas?

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.
    Nu vel - alternatyvus ekonomikos sugokimas pas tamsta. Pakelus palukanas - sumazeja paklausa ir kainos krenta, o ne kyla. Perka su paskolom masiskai.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    NT kainos i kosmosa iskeliavo dar pries Putino invazija.
    Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.

    Komentuoti:


  • TrippleA
    replied
    Parašė bimbam Rodyti pranešimą
    Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
    Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.
    Dabar žaliavų rinka yra krizėj- šoko fazėj. šoko fazė ilgai netrunka, o bendrai kalbant iš energitikos žaliavų pusės, kurių kainos augo labiausiai, Lietuva yra neblogoj būsenoj. Grįžtant atgal, nurimus šoko fazei, mano galva rudenį, matysim ženklų žaliavų kitimą.

    Jie kalbant kas sąlygojo visą šitą šoko fazę-krizę, tai karas Ukrainoj, Rusijos enregetinis šantažas, COVID'as pasaulyje, kvailas COVID'o valdymas Kinijoj, žaliavų rinkos cinkliškumas ir t.t.Taigi spendžiantis ir sprendžiant problemas rudeniop kainos turėtų grįžti i normalesnį lygmenį.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn. Pvz. naftos kaina iki pat šių metų buvo gana nedidelė nepaisant to, kad ECB palūkanų norma buvo netgi neigiama, o valstybės spausdino pinigus. Dabar jūs siūlot spręst Putino šantažo klausimą baudžiant eilinius žmones, lyg padidinus palūkanų normas sumažės dujų paklausa ir kaina.
    NT kainos i kosmosa iskeliavo dar pries Putino invazija.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Palūkanų normos tai čia mažai eilinių žmonių reikalas, daugiau makroekonominio instrumemto reikalas.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė bimbam Rodyti pranešimą
    Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
    Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.
    Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn. Pvz. naftos kaina iki pat šių metų buvo gana nedidelė nepaisant to, kad ECB palūkanų norma buvo netgi neigiama, o valstybės spausdino pinigus. Dabar jūs siūlot spręst Putino šantažo klausimą baudžiant eilinius žmones, lyg padidinus palūkanų normas sumažės dujų paklausa ir kaina.

    Komentuoti:


  • bimbam
    replied
    Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
    P.S. Žaliavų kainos ateity kris labiau negu bendros kainos
    Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
    Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.

    Komentuoti:


  • TrippleA
    replied
    Sakykim paprastai ir be išvedžiojimų, Baltijos Šalys, lenkija, Čekija ir Slovakija patiria didesnę infiliaciją dėl bepreciadenčio augimo po 2008 metų krizės ir to reikėjo laukt, nes pastaruosius augimo metus praktiškai tikros infiliacijos nebuvo. Taip pat sekantis augimas per tuos kelis metus atpirks ir esamus nuostolius dėl infiliacijos visom šio šalim, ypač Lietuvai. Didžiausios problemos kils Aukšto išsivystymo Vakarų Europos šalims, kurios nebeturi tokių galimybių ekonominiam augimui ir yra pilnos besitempiančių ekoniminių problemų, kurios buvo glaistomos dešimtmečiais.

    Kalbant apie infiliacijos kilimą Lietuvoj, jis buvo užprogramuotas jau kokiais 2017-2018 metais, kai prasidėjo didelis atlyginimų kilimas. Įvykus COVID-19 sukeltai krizei, privatus sektorius siekė išlaikyti atlyginimų augimą ir verslo plėtra keldami kainas, kurios dar labiau užkeltos dėl tiekomo grandinių ir žaliavų krizės, bei stipriaia išaugusios paklausos, todėl nereiktų nurašyt infiliacijos Lietuvoje ekonomikos gėlbėjimo pinigams.

    P.S. Žaliavų kainos ateity kris labiau negu bendros kainos, todėl atlyginimai ir toliau augs, taip pat ir finansai plėstis verslams.

    Komentuoti:


  • bimbam
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Dabartinė didžiulė infliacija yra dėl Kremliaus vykdomos politikos, o ne dėl ECB
    Jei ir prispausdintų ir išdalintų kiekvienam po 1 milijoną €, irgi būtų dėl "koronos", "tiekimo grandinės sutrikimų", "blogųjų gobšuolių kapitalistų", arba "Putino". Jau galima spėti ką jie apkaltins sekantį. Valdžia sugalvos bet kokių priežasčių spausdinti ir kaltins visus tik ne save. Ir po šios, jau prasidėjusios krizės konsensusas bus, kad kapitalizmas sukelia krizes ir kad būtų ekonominis stabilumas, būtinai reikia daugiau valdžios.
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Kas atsitiko Lietuvoje su ekonomika bankams pakėlus palūkans 2009 metais nepasakosiu, bet BVP susitraukė tiek, kiek dabar net Rusijai nėra prognozuojama.
    Taip, kai priputi milžinišką ekonominį burbulą, visi pradeda nežmoniškai vartoti ar investuoti (asset misallocation) ir kai jis sprogsta, rinka normalizuojasi ir būna didelis ekonominis nuosmukis. Tai normalu ir yra pageidautinas procesas. Tai yra rinkos apsivalymas nuo tų ekonomikos dalyvių, kurių paslaugos yra visuomenės vertinamos tik per valdžių sukeltus ekonominius burbulus.
    Paskutinis taisė bimbam; 2022.04.03, 18:26.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    Kur teko alternatyvios ekonomikos paskaitas klausyt? Pas Erdoganą?
    Kaip perkamąją galią padidintų padidėjusios būsto paskolos įmokos? Dabartinė didžiulė infliacija yra dėl Kremliaus vykdomos politikos, o ne dėl ECB, atitinkamai ir sprendimai turi būti priimami. Kas atsitiko Lietuvoje su ekonomika bankams pakėlus palūkans 2009 metais nepasakosiu, bet BVP susitraukė tiek, kiek dabar net Rusijai nėra prognozuojama.

    Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

    Jeigu skolinimosi kaina pasidaro per didelė, tai gali savo turtą parduoti ir pirkti pigesnį arba rinktis pigesnį jei naujai imi paskolą, čia ne šildymas ar maistas, yra pasirinkimų. Ir žinai kas įvyksta kai daug kam pasidaro per brangu skolintis? Spaudimas mažėti kainoms.
    Norit 2009 scenarijaus, kai žmonės dėl kosminių palūkanų pradėjo pardavinėti savo būstus? Tada irgi buvo defliacija, jei ji tikslas. Kremlius paskelbęs ekonominį karą Europai ir su aukštom energijos kainom kovoti reikia jas laikinai subsidijuojant, juolab eurų netrūksta, o ne išsigandus kelti palūkanų normas ir žlugdyti ekonomiką, Putinas to tik ir laukia, kad europiečiai išsigąstų kainų ir atbėgtų ant kelių prašyti atsukti dujas.

    2,26 mlrd.

    * Sprendžiama problemos esmė, o ne dalinami populiarūs saldainiukai – vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos, kurios nebūtinai pasiektų tuos kuriems labiausiai reikia pagalbos. Pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išliesti.

    * Žinoma tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 eurų (arba grynos pajamos į rankas tik 16 eurų), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 eurų. Tad NPD pokytis nuo metų pradžios +35 proc., o pensijos didėja daugiau nei 15 proc.

    * Sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas. Skirtumas tarp to ką mokės vartotojai ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas.

    * Iš kur tie pinigai? Lietuvos valstybės skola vos viršija 40 proc. BVP ir yra viena mažiausių ES. Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. eurų didesnis nei pernai. Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, jie išdalinami, viskas gerai. Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1 proc. BVP – peanuts.

    * Manau, kad šis paketas pakels BVP augimą – tiesiogiai, per lūkesčius bei multiplikatorius – maždaug 2 procentiniais punktais. Ekonomikos nuosmukis ar stagnacija tampa daug mažiau tikėtini.

    Nelengva užduotis opozicijai, reikės padirbėti ieškant sliekų ant asfalto.
    https://www.facebook.com/nerijus.mac...58952400397989
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.04.03, 17:01.

    Komentuoti:

Working...
X