O šiaip įdomu iš šios schemos, kas yra ta UAB "EVA GRUPĖ"? Su kuo ji valgoma ir kokia jos veikla?
-
/\ Taigi galima pasveikinti lietuvius sukūrus pirmąją koorporaciją (jei ką čia ironija) O šiaip įdomu iš šios schemos, kas yra ta UAB "EVA GRUPĖ"? Su kuo ji valgoma ir kokia jos veikla?
-
Perpostinu vieną komentarą.
Julius
„Vilniaus prekybos“ savininku bendrove "NDX Energija" 2003 metų gruodzhio 23 diena uzh 539,8 mln. litu privatizavo 77 proc. AB „Vakaru skirstomieji tinklai“ /VST/ akciju, o po to uzh 136,8 mln. litu isigijo dar 19,5 proc. VST akciju, ish viso sumokejusi 676,6 mln. litu ish banku pasiskolintais pinigais. Neuzhilgo nepriklausomu turto vertintoju pagalba pervertino privatizuota VST turta 3,3 karto daugiau ir po to sumazhindama istatini kapitala ishmokejo akcininkams, 401,5 mln. litu laisvu leshu, ish kuriu 389,5 mln. litu ishsimokėjo pati sau, t.y. ish valstybės gavo, galima sakyti, „dovanele“ – 57,6% to, ka sumokejo isigydama VST akcijas. Super bizniukas, kvailos valstybes saskaita. Atleiskit, bet shvelnesni zhodi chia pasakyti neapsiverchia liezhuvis
Nežinau ar tai faktai , bet kad ji tiesiog atitiduota, kalba ir didesni šulai kurie dar nėra paspranginti uab "VP lietuva " įtakos
Ir kai šie dar loja kad leidžia ("uab Maxsima" prieš tai užkeltas, arba tiekėjų sąskaitą nupjautas) kainas bandydami pažaboti ale infliacija, ir ale kokie geruliai,
o kita ranka kelia elktros kaina tiesiog dėl pačio kėlimo, be jokių argumentų, na tiesa argumentas jug yra , pastatyti sau už lietuvos žmonių pinigus, atominę elektrinę.
tai tai....nu nėra žodžių, net verkt nebėra galimybės.
Buvo toks "Aštunkojis" italų serialas, kadais rodytas.
Čia lietuviška versija
Komentuoti:
-
Kažkada lietuviai gyrėsi, kad vos ne visas sūris tiekiamas amerikos picerijoms yra lietuviškas. Tiesa, neaišku kaip dabar ...Komentuoti:
-
Na pieno nepirkau jau senokai, o i surio kainas neatkreipiau demesio... bet tycia pasidairysiu supermarkete i pieno kainas, nes man atrodo, jos kazkiek kilo ir cia UK.Parašė tivoli Rodyti pranešimą
Paskutinis taisė John; 2007.11.07, 08:52.Komentuoti:
-
Nebūtinai turi ekspoortuoti į Azijos pietryčius, kad tas rinkas patenkintų ir kainos kiltų. Jeigu kiti gamintojai iš Vakarų Europos eksportuoja į Aziją, tai Vakarų Europoj kainos kyla ir Rokiškio sūris eksportuoja į Vakarų Europą, užpildydamas europinį rinkos segmentą su padidėjusiom kainom. Nors man tai kyla abejonių, kad pieno kainos taip kyla, o viršpelnis planuojamas toks didelis pieno perdirbėjų??? Man panašu į oligopolinį susitrimą (nors čia pačio konspiracijos teorija)...Parašė John Rodyti pranešimąKai kas bando teisintis
Kainas kelti vilioja geras uždarbis svetur
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14903164
nejau Rokiskio Suris (ir kitos imones?) eksportuoja surius net i Tolimuosius Rytus (Japonija, Kinija, SE Azija?). Nebuciau net pagalvojes
Pataisau - aš taip manau apie Lietuvos pieno perdirbėjus( apie stambųjį 3-jetą).Paskutinis taisė tivoli; 2007.11.07, 08:52.Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimą
Romai, man atrodo užsiimk pieno perdirbimu
kaip jau sakiau, kažkaip skaudžiai kai kurie forumiečiai reaguoja į kitų sėkmę
Komentuoti:
-
http://www.jt.lt/Analitika/Naujienos.aspx?ID=49893AB „Rokiškio sūris“ grupės 2007 m. devynių mėnesių tarpinė informacija
2007.11.06 09:55:48
AB ”Rokiškio sūris” grupės 2007 m. devynių mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 513,082 mln. litų (148,599 mln. EUR), t.y. 35,9 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2006 m. devynių mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 377,586 mln. litų (109,356 mln. EUR).
2007 m. devynių mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas sudarė 30,042 mln. litų (8,701 mln. EUR), t.y. 3 kartus daugiau, negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2006 m. devynių mėnesių grynasis konsoliduotas neaudituotas pelnas sudarė 10,053 mln. litų (2,912 mln. EUR). Grynasis pelnas gautas iš vietinėje rinkoje parduodamų produktų sudarė 4,366 mln. litų (1,264 mln. EUR), apyvarta vietinėje rinkoje sudarė 132,871 mln. litų (38,482 mln. EUR). Pelningumas sudarė 3,3 proc. Grynasis pelnas gautas iš eksportuojamų produktų sudarė 25,676 mln. litų (7,436 mln. EUR) Eksportuojamos produkcijos apyvarta sudarė 380,211 mln. litų (110,117 mln. EUR) Gautas pelningumas eksporto rinkoje 6,7 proc.
2007 m. trijų ketvirčių konsoliduotas pelningumas sudarė 5,8 proc. 2007 m. biudžete planuojamas pelningumas buvo numatytas 4,2 proc.
Pelno padidėjimą lėmė žymiai pagerėjusios sąlygos eksportinėse rinkose.
Neblogai tiems pienininkams ne tik eksportinėse rinkose, bet kažkodėl dažniau viešai paverkiama ant kokio PiaRščiko peties, kiek pakilo žaliavų kaina...Komentuoti:
-
Kai kas bando teisintis
Kainas kelti vilioja geras uždarbis svetur
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14903164
nejau Rokiskio Suris (ir kitos imones?) eksportuoja surius net i Tolimuosius Rytus (Japonija, Kinija, SE Azija?). Nebuciau net pagalvojesO kad produkciją vertėtų platinti ir vietinėje rinkoje, teko pakelti jos kainas. Kaip sakė D. Trumpa, tokios eksportinės rinkos, kokia buvo šiemet, niekas neatsimena.
Reklama
„50 metų tokios rinkos nebuvo. Nupirkdavo viską, ką pagamindavome“, – laidoje teigė D. Trumpa.
Pasak jo, taip atsitiko, nes itin išaugo vartojimas Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Tačiau gamintojai laiku į tai nesureagavo, todėl baigėsi produkcijos atsargos.
Komentuoti:
-
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14900992Šiemet „Pieno žvaigždžių“ pelnas išaugo 69 proc.
www.DELFI.lt
2007 lapkričio mėn. 6 d. 10:12 Pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus 9 mėnesius išaugo 27,7 proc. iki 501,6 mln. litų nuo 392,7 mln. Lt, lyginant su 2006 m. 9 mėn. pajamomis, informuoja bendrovė per Vilniaus vertybinių popierių biržą.
Grynasis pelnas per šių metų 9 mėnesius padidėjo 69,2 proc. iki 25,4 mln. Lt, lyginant su 15,0 mln. Lt per 2006 m. tą patį laikotarpį. Pelnas prieš mokesčius palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 39,8 proc., iki 65,1 mln. Lt, lyginant su 46,6 mln. Lt per 2006 m. 9 mėn. Pelnas prieš pelno mokestį padidėjo 67,2 proc. iki 31,0 mln. Lt, nuo 18,5 mln. Lt (5,3 mln. EUR) per 2006 m. 9 mėn.
Bendrovė prognozuoja, kad šiemet pardavimų pajamos sieks 650,0 mln. Lt. Planuojamas grynasis pelningumas didinamas 0,5 procento, nuo 4,0 proc. iki 4,5 proc.
http://www.finasta.lt/l.php/naujieno...klos-prognozesPieno Zvaigzdes AB Pranešimas apie esminį įvykį 2007-11-06 08:07:48.343
AB „Pieno žvaigždės“ patikslintos 2007 m. veiklos prognozės
Atsižvelgiant į faktinius 2007 m. 9 mėn. veiklos rezultatus, AB „Pieno
žvaigždės“ keičia 2007 metų veiklos rezultatų prognozę:
Planuojamos 2007 metų pardavimų pajamos didinamos 9,3% nuo 594,4 mln. LTL
(172,2 mln. EUR) iki 650,0 mln. LTL (188,2 mln. EUR).
Planuojamas grynasis pelningumas didinamas 0,5 procento, nuo 4,0% iki 4,5%.
Linas Sasnauskas
Vykdantysis direktorius
(8 5)246 1414
Komentarai:
Komentarų nėra.Paskutinis taisė Romas; 2007.11.06, 20:59.Komentuoti:
-
Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14848802Pienininkai įtariami karteliniu susitarimu (atnaujinta)
Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2007 spalio mėn. 30 d. 10:23, Atnaujinta 11.10,
„Pieno sektoriuje pareigūnai surado požymių, kad įmonės tarpusavyje derino tam tikrus veiksmus, buvo keičiamasi tam tikrais dokumentais, tam tikra informacija, kas yra neleistina pagal Konkurencijos įstatymą", – antradienio spaudos konferencijoje sakė Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas.
(...)
Karteliniu susitarimu įtariamos didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės: „Rokiškio sūris", „Pieno žvaigždės", „Žemaitijos pienas", „Marijampolės pieno konservai".
„Bet tai nereiškia, kad tai yra galutinis sąrašas. Tyrimo eigoje gali išaiškėti, kad jų yra ir daugiau, galbūt ir asociacija ir dar kažkas", – tvirtino Konkurencijos tarybos administracijos vadovas.
Nagrinėtu laikotarpiu bendrovės savo produktų kainas didino 6-24 proc.
(...)
Konkurencijos taryba nustatė, kad duonos ir pyrago gaminiai per maždaug metus iki šio rugsėjo didėjo kartais po kelis kartus 5-63 proc. Iš septynių analizuotų kepyklų 2006 metais pirmąjį pusmetį pelningai dirbo dvi, o antrąjį pusmetį trys kepyklos, likusios duoną kepė nuostolingai.
Mėsos perdirbimo įmonės kai kurios savo produkcijos kainas didino iki 14 proc. Paukštynai viščiukus broilerius pardavinėjo 9,8-19,9 proc. brangiau, o kiaušinius – 7,2-30,6 proc. brangiau.
Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų duomenis, nustatė, kad dažniausiai pirmo būtinumo prekes jie didindavo jas pakėlus tiekėjams. Tačiau nustatyta atvejų, kai prekybos centrai, perdirbėjams kainas sumažinus, jų savo pirkėjams nekeisdavo arba netgi padidindavo.
Beje, pienas brango daugiau nei čia parašyta, pvz., "Pieno žvaigždžių pienas" - nuo 1,79 iki 2,45 - 37 procentais per 3 mėnesius.
Tai, vadinasi, metinė infliacija 7 procentai...Komentuoti:
-
O ši ukio mažinimo programa jug veikia ir estijoj ir latvijoje.?
Tai yra žemės ūkis
kokioje afrikoje sudaro 85 proc.
lietuvoje kiek pamenu apie 25 proc
o vokietijoje berods 4 proc.
Pasak vieno pasakotojo vienas vokiečių ukininkas su GPS traktoriukais bei kitais "navarotikais" išmaitintu "dalį afrikos".
Tai ir yra efektyvumas, tą ir nori padaryti ES
Planuota sumažinti kiekį ir padidinti efektyvumą , kad būtų normali konkurencija su kitais ūkininkais.
Na o mūsų "runkeliai" pinigus skirtus veiklos reorganizavimui, puikiausiai praėda ir pragerinėja, sėdi ir šlovina ES kol ši litus daliną,
pamatysim kiek nepasitenkinačių kils kai nebedalins jųjų, kaip pradės garsiai loti: gražinkit žemes , gyvulius kurius atėmėt iš ko gi maitinsimės !!!!.
Apie tipo valdininkėlius vagis iš vis nekalbu.
GĖDAKomentuoti:
-
Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14760830Lietuvio pirkėjo krepšyje – estiškas pienas, lenkiška dešra, latviškas jogurtas
Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2007 spalio mėn. 20 d. 10:21
„Pastebime, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie neperka produktų vien dėl to, kad jie yra lietuviški, o jau neretai renkasi ir užsienyje pagamintus maisto produktus“, – pasakojo „Rimi Lietuva“ atstovė.
Vienas neblogas to straipsnio komentaras
Skorpionas 2007 10 20 23:04
Vyriausybė vengia atskleisti pagrindinę lietuviškų maisto produktų kiekio mažėjimo parduotuvėse ir kainų kilimo priežastį.
Pateikiu informaciją pamąstymui:
Lietuvoje nuo 2004 m. taikoma VIPS – vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema. Tai paramos schema, pagal kurią tiesioginės išmokos mokamos už turimą žemės ūkio naudmenų plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio (tame tarpe ir už dirvonus). Europos Sąjungos parama ūkininkams buvo skiriama pagal 6 KPP priemones. Jos skatino ankstyvą vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku...
2006 metais žemdirbius pasiekė rekordinio dydžio parama – pagal įvairias priemones jiems išmokėta daugiau kaip 2,1 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės paramos lėšų. Tai didžiausia ūkininkams iki šiol per metus išmokėta paramos suma.
Vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio:
Už 2005 m. išmokėta 224 mln. Lt;
Už 2006 m. išmokėta 673 mln. Lt;
Už 2007 m. tikimasi gauti apie 900 mln. Lt.
Dėka ES skiriamų išmokų „ūkininkams“ už tai, kad jie palieka žemę dirvonuoti greitai lietuviškų maisto produktų kainos pasieks kosminį lygį, nes „Ūkininkai“ gavę išmokas už dirvonus (2006 m. išmokėta 673 mln. Lt) pradėjo valgyti ne savo lašinius ir duoną, o papildė pirkėjų eiles Max.... Rimi,.... Kuo daugia dirvonų tuo mažiau pagaminama žemės ūkio produkcijos. Be to, „ūkininkų“ gautos už dirvonus išmokos padidino pinigų masę. Taigi, sumažėjus pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekiui, padidėjus pirkėjų skaičiui („ūkininkai“ irgi nori valgyti) ir padidėjus pinigų masei pas pirkėjus kainų augimas tapo neišvengiamas. Tokie jau ekonomikos dėsniai.
Kadangi išmokos už dirvonus mokamos tik už „ūkininkams“ nuosavybės teise priklausančią žemę (už nuomojamamą iš valstybės išmokos už dirvonus ne mokamos) mūsų „rūpintojėliai“ suskubo paruošti įstatymą, pagal kurį „ūkininkai“ (Karbauskiai ir kt.) galėtų lengvatinėmis sąlygomis išpirki iš valstybės žemę ir joje „ūkininkauti“, mat labai pelningas biznis. Nieko negamini (atsiprašau „ūkininkauji“) ir gauni 100% pelną. Po lengvatinės prichvatizacijos „ūkininkams“ skiriamų už dirvonus išmokų dydis padidės. O remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis ir ekonomikos dėsniais tolesnis kainų augimas bus neišvengiamas.
Ar ne laikas runkeliams stabdyti mūsų „rūpintojėlių“ pradėtą lengvatinę žemės prichvatizaciją ir pagalvoti apie ES skiriamų išmokų „ūkininkams“ už dirvonus tikslingumą. Manyčiau, kad reikia pareikalauti iš mūsų „rūpintojėlių“ atsisakyti tokios ES paramos, arba reikalauti , kad ES remtų dirvonuojančių žemių savininkus („ūkininkus“) natūra, t.y. dešromis, duona, sviestu ir t.t.Komentuoti:
-
Išsiplėtojusios diskusijos apie smulkų verslą iškeltos į atskirą temą Smulkus verslasKomentuoti:
-
sauls, dar nepaminėjai kelių teorinių, praktiškai daugiau ar mažiau veikiančių veiksnių. Tai emigrantų atvežti pinigai, kurie pateko į cirkuliaciją, įvairių transferų (išmokų už indėlius, pencijas ir pan.) bei valstybės gana netaupus lėšų naudojimas.
Tik klausimas kyla - kodėl kainų lygis taip ženkliai išaugo DABAR. Juoba, kad augant ekonomikai, kylant BVP ir BNP rodikliams, kainų lygis natūraliai kyla. Jis ir kilo, bet trejetą procentų mažiau. Tad klausimas kodėl būtent šiuo metu, kai visi postringauja apie BVP prieaugio letėjimą.
Tiesa, galima daryti prielaidą, kad dar tada nepasireiškė grąžintų indėlių iššauktas vartojimo padidėjimas, išteklių kainos ne taip ženkliai kilo ar pan. Taigi, galima padaryti banalią išvadą, kad infliacijos padidėjimą sukėlė kompleksas veiksnių.
Apie devalvaciją vargu bau ar verta diskutuoti. Šių priemonių imamasi tikrai ne tada, kai infliacija siekia 7 - 8 proc. ir tai tikriausiai bus tik laikinas reiškinys.
Jau ir dabar ne vienas ir ne du kompetentingų specialistų sako, kad pramonės, o ypač gamybos Lietuvoje nebėra. Liko tik paslaugos, vartojimas...Realiai darbo uzmokestis gali kilti TIK didinant darbo nasuma (del geresnio darbo organizavimo, greitesnio kapitalo apyvartumo, mechanizacijos, automatizacijos ir t.t.) jei to nebus - Lietuvos pramonei bus sunkus laikai, taigi nera jiems ko pavydeti del "virspelniu".
Šiandien pasigirdo Seimo narių siūlymas reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų viršpelnius sviestui, pienui ir pan. Siūloma berots 20 proc. pelno marža. Klausimas: kokioje laisvos (mišrios) rinkos šalyje būtų įgyvendintas toks sprendimas? Tuomet kur ta laisva rinka? Vertinu tai kaip populistinį siūlymą kaip ir Prunskienės prieš porą savaičių siūlymą mažinti PVM mokesčius daržovėms. Ir kuo arčiau rinkimai, tuo tokių siūlymų iš seimūnų reikėtų laukti daugiau....
Jeigu būtų priimtas šiandienos seimo nario siūlymas, tuomet reikėtų kontroliuoti visų prekybos tinklų pardavinėjamų produktų kainas, kiekius. Tai milžiniškas darbas milžiniškomis sąnaudomis. Tektų kurti naują ministeriją šiam reikalui ir papildyti ir taip išpampusį administracinį valstybės aparatą, suryjantį ne vieną milijardą per metus....Komentuoti:
-
Rugsėjo mėnesį – rekordinė infliacija
Latvijoje infliacija pasiekė 11,4 proc.Rugsėjo mėn. metinė infliacija sudarė 7,1 procento.Komentuoti:
-
Daugiau: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14614583Rugsėjį maisto produktai brango 3,5 proc.
www.DELFI.lt
2007 spalio mėn. 5 d. 11:39
Statistikos departamentas praneša Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,2 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 3,5 procento padidėjusios maisto produktų ir gėrimų kainos.
Iš maisto produktų ir gėrimų daugiausia pabrango grūdų malimo produktai – 30,8, pieno produktai – 9,7, pašarai gyvuliams – 5,8, duona ir švieži konditerijos kepiniai – 3,0 procento; mineralinis vanduo ir gaivieji gėrimai atpigo 2,8, žuvys ir žuvų produktai – 0,4, mėsa ir mėsos produktai – 0,3 procento.
Pasirodo, infliacija tik 3,5 proc...
Tuoj skaičiuodami infliaciją sakys, kad ji nedidelė, nes pienas ir mėsa sudaro "krepšelyje" tik X proc., o X0 proc. sudarys pašarai gyvuliams, miško ir laukų gerybės ir t.t.
Paskutinis taisė Romas; 2007.10.06, 05:34.Komentuoti:
-
Daugiau: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14619025Infliacija Estijoje – 7,2 proc.
www.DELFI.lt
2007 spalio mėn. 5 d. 16:36
2007 m. rugsėjį vartojimo kainų indeksas išaugo 7,2 procento palyginus su 2006 m. rugsėju, rašo DELFI.ee. Statistikos departamentas pranešė, kad palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prekės pabrango 4,9 procento, iš jų maisto produktai – 6,8 procento, pramoninės prekės – 3,5 procentoKomentuoti:
-
Parašė somis Rodyti pranešimą
Viskas priklauso nuo Lietuvos banko rezervu. Kiek pamenu susiejus su euru litas uzsienio valiuta buvo padengtas 180%, taigi grubiai tariant net ir isleidus 80% daugiau litu, Lietuvos bankas visus juos sugebetu supirkti ir vietoj ju atiduoti eurus. Vat jei daugiau nei 80% prispausdinsime ir LRV nesudarys papildomo rezervo tam padidejimui, tai gali buti blogai. Bet tiesa sakant nemanau, kad taip atsitiks.
Del dvigubo kainu padidinimo - visiska nesamone. Lietuva yra labai atvira eksporto/importo atzvilgiu valstybe (zymiai atviresne nei pvz. JAV arba Italija), taigi bet koks kainu pakilimas is karto gali salygoti importo arba eksporto pokycius, sakykim:
- pienas brangsta Lietuvoje, BET ne Latvijoje. Kas atsitinka? Prekybininkai perka pieno produktus Latvijoje ir veza juos i Lietuva. Jei like prekybininkai nekonkuruoja, pirmieji pasiima "virspelni" ir pardavineja latviska piena uz tas pacias kainas kaip ir lietuviska. Lietuvos imones lieka be uzsakymu.
- baldu kainos Europoje nesikeicia, taciau Lietuvoje staiga reikia pradeti moketi dvigubas algas darbuotojams. Ar IKEA ir kitos bendroves tebepirks Lietuviskus baldus dvigubomis kainomis? Zinoma NE! Juos pakeis baldai is Baltarusijos, Rumunijos, Kinijos. Lietuvos bendroves lieka be uzsakymu (kurie sudaro iki 80% ju pajamu).
nei pirmu nei antru atveju imones nekels kainu jei tai neatitiks paklausos/pasiulos situacijos, nes kitaip ju paprasciausiai neliktu rinkoje. Argi gali buti kitaip? Jei butu kitaip, tai kaip manote kodel jos turetu kainas kelti butent DABAR, o ne pavyzdziui pries 3 metus? Juk tiek pelno nau butu pasieme. Kainu didinimas juk ne siandien sugalvotas
Dauguma kainu pokyciu Lietuvoje gali buti tik del neadekvacios pasiulos ir paklausos (statybu atvejis) arba pasauliniu rinku tendenciju (brangstantys maisto produktai). Kitaip sakant del brangstancio pieno musu naryste ES, euro isivedimas ir kiti dalykai - visiskai NE PRIE KO. Jei pienas brangsta visoje Europoje (o tiksliau - pasaulyje), tai kodel lietuviai turi jo nebranginti? Cia tas pat kaip su rusiskom dujom - jos brangsta visame pasaulyje, taciau lietuviai kazkodel vis dar naiviai tikisi, kad mums rusai dujas kazkodel turetu parduoti su kazkokia nuolaida. Come on guys!
Vienintele reali vidine priezastis del ko gali kilti kainos yra brangstanti darbo jega (velgi del mazejancios jos pasiulos). Bet jos gali branginti produktus tik iki tokio lygio kol juos dar apsimokes gaminti salies viduje. Realiai darbo uzmokestis gali kilti TIK didinant darbo nasuma (del geresnio darbo organizavimo, greitesnio kapitalo apyvartumo, mechanizacijos, automatizacijos ir t.t.) jei to nebus - Lietuvos pramonei bus sunkus laikai, taigi nera jiems ko pavydeti del "virspelniu".
Aisku, galima dar sia brangimo tema ir placiau isvystyti - tai taip vadinamasis globalus pinigu nuvertejimas. Nei doleris nei euras jau toli grazu nera tokie vertingi palyginus su ju verte kad ir pries 5 metus. Tiek Lietuvoj, tiek Amerikoj, tiek Kinijoj. Bet cia jau spekuliantai.lt tema
Paskutinis taisė sauls; 2007.10.01, 22:26.Komentuoti:
-
Pamenu, prieš gerus metus, vienas seimo narys pasakė maždaug tokią frazę:
"pabranginame visus produktus ir paslaugas dvigubai, dvigubai padidiname visus atlyginimus, ir būsime pasiviję kainomis ir atlyginimais vakarų Europą".
Tada, aišku, net ekonomistų nereikejo - net paprasti žmonės šį žmogų išjuokė.
Bet dabar pažiūrėjus į kainas ir kylančius atlyginimus - juokas neima:
Juk pvz, jei seniau gaudavau 300Eur į rankas už mėnesį, tai dabar, infliacijai esant, na, tarkime 10proc, gaunu 330Eur.
Ir kol kas nepanašu, kad ES dėl tokių šposų taikytų Latvijai ar Lietuvai kokias nors devalvacijas. Tik įdomu, kas įrašyta LTU pririšimo prie EUR taisyklėse. T.y. jei Lietuvoje įvyktų, na, tarkime 50% infliacija, tai ar euras vistiek kainuotų 345ct?
O jei ne - kaip būtų devalvuojama? ar iš viso, kas būtų daroma?Komentuoti:
-
Kas nutiko, kad nevalgai? Negi neįperkamas pasidarė?Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
Komentuoti: