Infliacija Lietuvoje

[Lettered]

Abiem atvejai pelnas "nusės" Vokietijoj, nes Rolls-Royce priklauso BMW.

Pagal Tavo logiką geriau pirkti pigias kontrabandines baltarusiškas cigaretes, nei brangias pagamintas Philip Morris'e, nes abiem atvejais pelnas nusės užsienyje, tik pirmu atveju daug daugiau sutaupai. Tas pats ir su kuru, pelnas nusės Baltarusijoje arba iš Mažeikių Lenkijoje.

[index]

Teigiamų pokyčių jau yra. Kad ir alus: dabar jau galima daug kur nusipirkti gero, kad ir mainstreaminio, užsienietiško alaus už padorią kainą. Žmonės ėmė suprasti, kad Švyturys nebūtinai yra "Geriauią, ką turi pasaulis". Bet dar reiks daug suprasti ir išmokti, kad nebemokėtume per daug už nepakankamai kokybišką prekę ir, ypač, atsisakytume požiūrio, kad "lietuviškos prekės geresnės". Geresnės yra tos prekės, kurios yra kokybiškesnės ir pigesnės t.y. turi geresnį kainos/kokybės santykį (angl. value for money) ir tai dažniausiai neturi daug bendro su prekės pagaminimo vieta. Tai reiktų vertinti pagal prekės sudėtį, išvaizdą, skonį ir realų priklausymą vienam ar kitam kokybės lygiui, o ne tai, kas rodoma per TV reklamą.

Matai, problema yra, kad yra gaminančių ir labai gerą produkciją, bet neturinčių visiškai jokio marketingo supratimo. Kad ir su tuo pačiu alumi. Yra daug nedidelių, bet ir ne visai smulkiųjų daryklų kurios gamina gerokai geresnį alų nei tas pats "Švyturys" (Nenoriu daryt atviros reklamos, bet kad ir toks "Ponoras"), bet visiškai nesireklamuoja (Turėjo šiek tiek reklamos tik tada kai pradėjo gaminti vieną alaus liniją su čekų licenzija ir jų vardu), etiketės dažnai atrodo kaip vos ne iš sovietmečio atkeliavusios, o kaina dar ir žemesnė nei "geriausio ką turime" (Kas ne visada gerai konkuruojant, nes tuomet atrodo, kad ir prekė prastesnė). Va čia ir yra problema nemažos dalies lietuviškų įmonių.

[Sula]

beveik neabejoju, kad vokiečių ūkininkas už pieną gauna daugiau nei lietuvių, o pieninės darbininkas Vokietijoje uždirba daugiau nei pieninės darbininkas Lietuvoje)? Tam, kad koks Trumpa greičiau persėstų iš Bentley į Rolls-Royce?

Paprastai mažu uždarbiu dengiamas neefektyvus tų pačių bendrovių veiklos nuostolis. Nežinau, kaip kitose srityse, bet statybose ir autotransporte, kur teko susidurti, Vokietijoje ir D.Britanijoje su 4-5 aukštesnėmis algomis ir daugelių kitų kaštų pasiekiama beveik analogiška lietuviškai galutinė kaina. Aišku, įtakoja rinkos dydis, bet konkurencinės sąlygos pas mus Lietuvoj iškreiptos.

[John]

Tomas kalba labai teisingai. Aš tik pridursiu, kad dar svarbu ir pats visuomenės mentalitetas ir "išprusimas" šioje srityje. Lietuvoje mažmeninės prekybos sektoriuje nėra gerai išystyto prekių segmentavimo pagal kokybės lygius (pigus, vidutinis ir premium), dėl ko už vidutinės ar net pigios kategorijos prekes dažnai prašoma premium kainos t.y. viena pakopa aukštesnės kainos. O žmonės to tiesiog nesupranta, nes pakuotė graži... o be to ir per televizorių rodė muilo operos reklaminio intarpo metu... Menkai išvystyta marketingo (ne tik reklamos, bet marketingo plačiąja prasme) rinka ir žmonių suvokimas, kas tai yra. Teigiamų pokyčių jau yra. Kad ir alus: dabar jau galima daug kur nusipirkti gero, kad ir mainstreaminio, užsienietiško alaus už padorią kainą. Žmonės ėmė suprasti, kad Švyturys nebūtinai yra "Geriauią, ką turi pasaulis". Bet dar reiks daug suprasti ir išmokti, kad nebemokėtume per daug už nepakankamai kokybišką prekę ir, ypač, atsisakytume požiūrio, kad "lietuviškos prekės geresnės". Geresnės yra tos prekės, kurios yra kokybiškesnės ir pigesnės t.y. turi geresnį kainos/kokybės santykį (angl. value for money) ir tai dažniausiai neturi daug bendro su prekės pagaminimo vieta. Tai reiktų vertinti pagal prekės sudėtį, išvaizdą, skonį ir realų priklausymą vienam ar kitam kokybės lygiui, o ne tai, kas rodoma per TV reklamą.

Jei žmonės ims į tai žiūrėti racionaliai, greit visi "vyarslynykai" iš Rolls-Rocų persės atgal į VW Passat ir pasitemps su kokybe bei susimažins maržas arba išvis lėks iš tos rinkos. O jeigu mes patys perkam šlamštą už didelius pinigus, tai jų kaltinti gal ir nereiktų.

P.S. laukiu nesulaukiu, kada į Lietuvą ateis Lidl. Jei tik taip bus, reikalai gali imti realiai gerėti.

[Tomas]

Dažniausiai yra atvirkščiai, užsienietiški maisto produktai brangesni ir pridėta kalnai E, tik etiketė gražesnė. O ten kur jų nėra tada kaina kosminė. Apie daržoves net nekalbu, agurko ar pomidoro skonis toks pat, kaip sušalusio vandens košė. Bet matau esi toks Vokietijos patriotas, kad pirktum tą sūrį ir už 40 Lt, išdurtum Lietuvos valdžią ir sukčius verslininkus. (Beje, 3,5 Lt/150g=23,33Lt/kg, tiek kainuoja pats geriausias lietuviškas fermentinis sūris).
Ne tame esmė, kiek kas uždirba, tai jau pačios šalies vidaus reikalas kapitalo srautus teisingai paskirstyti, esmė, kad kai pirke užsienietišką prekę, visi pinigai nuplaukia į užsienį, kad kažkas nusipirktų naują BMW ar dar ką nors. O Lietuvoje negauna net ir tos mažesnės ar didesnės dalies nei ūkininkas nei darbininkas, taip pat valstybė neturi už ką tvarkyti kelių, mokėti pensijų.

Šitoje vietoje beveik pravirkau.

Turėtum įmonę, kuri pati kažką gamina ar bent tokioje dirbtum, tą suprastum ir kalbėtum kitaip. Turbūt net neįsivaizduoji kodėl kokioje nors Lenkijoje nebuvo krizės.

Gal todėl, kad tai didelė, konkurencinga rinka, kurioje sudėtinga dirbtinai išpūsti kainas ir gauti viršpelnius? Gal todėl, kad lenkai sugeba realiomis sąnaudomis pagaminti realią produkciją, ją sėkmingai vartoti šalies viduje, o taip pat masiškai eksportuoti? Apie tai rašyta ir diskutuota jau milijoną kartų ...

Aš tik vėl pakartosiu - Lietuvos Respublika nepakankamai rūpinasi konkurencine aplinka. Liberastai aišku pasakys - laisva rinka viską sureguliuos.
Taip - teorinė laisva rinka, per kokį 100 ar 200 metų tikrai viską sureguliuos. Bet realybėje gyvename čia ir dabar ir tą rinkos laisvumą tenka iš dalies užtikrinti administracinėmis priemonėmis, ko aš ir pasigendu.

[Wycka]

Aš kaip pilietis ir rinkėjas norėčiau, kad Lietuvos Respublika darytų daugiau skatindama konkurenciją, ir ribodama monopolijas bei oligopolijas.

Nereikia čia jokios Lietuvos Respublikos. Pats pirkdamas lietuvišką smulkių gamintojų prekę/paslaugą skatini konkurenciją ir riboji monopolijas bei oligopolijas. Pradėti reikia nuo savo veiksmų, o ne nuo reikalavimų kitiems.

[bebop]

Abiem atvejai pelnas "nusės" Vokietijoj, nes Rolls-Royce priklauso BMW.

Čia buvo tik pavyzdys. Tas pats verslininkas gali už tuos pačius pinigus kurti naujas darbo vietas Lietuvoje, kad plėstų savo verslą

[Tomas]

O dabar Hanz iš Vokietijos greičiau pakeis savo Bentley į Rolls-Royce. Tai kas tada geriau, kad pelnas ir pinigai nusėstų Vokietijoje ar Lietuvoje?

Abiem atvejai pelnas "nusės" Vokietijoj, nes Rolls-Royce priklauso BMW.

Šiaip jau Lietuvos Respublika yra pakankamai solidžiai apmokestinusi darbo santykius ir iš tokių samdomų varguolių kaip aš surenka nemažai biudžeto pajamų. Aš kaip pilietis ir rinkėjas norėčiau, kad Lietuvos Respublika darytų daugiau skatindama konkurenciją, ir ribodama monopolijas bei oligopolijas. To siekiu dalyvaudamas rinkimuose, o tarp rinkimų - man prieinamomis ekonominėmis priemonėmis.

Pritariu senasnamas žodžiams "rinkis smulkių gamintojų prekę lietuvišką" - taip leisdami stiprėti smulkesniems verslininkas ir padėdami didinti konkurenciją.

Tai visada viena iš svarstytinų alternatyvų.

[Lettered]

Jei į parduotuvę nuėjęs pirkti sūrio matau, kad pvz. lietuviškas kainuoja 4lt/150g, o vokiškas 3,5lt/150g kodėl turėčiau mokėti daugiau už lietuvišką (beveik neabejoju, kad vokiečių ūkininkas už pieną gauna daugiau nei lietuvių, o pieninės darbininkas Vokietijoje uždirba daugiau nei pieninės darbininkas Lietuvoje)? Tam, kad koks Trumpa greičiau persėstų iš Bentley į Rolls-Royce? Aš matau problemą - išpūstus pridėtinius kaštus ir ją sprendžiu man prieinamomis priemonėmis - nepirkdamas pervertintos prekės.

Jei kuras brangsta ne dienom, o valandom - problemą sprendžiu paprasčiausiu būdu. Važinėju mažiau ir perku mažiau kuro.

Ir t.t. ir pan. Aš negaliu sau leisti permokėti už kiekvieną niekniekį, todėl stengiuosi to nedaryti. O kodėl esu verčiamas permokėti? Apie tai gi visas straipsnis

Dažniausiai yra atvirkščiai, užsienietiški maisto produktai brangesni ir pridėta kalnai E, tik etiketė gražesnė. O ten kur jų nėra tada kaina kosminė. Apie daržoves net nekalbu, agurko ar pomidoro skonis toks pat, kaip sušalusio vandens košė. Bet matau esi toks Vokietijos patriotas, kad pirktum tą sūrį ir už 40 Lt, išdurtum Lietuvos valdžią ir sukčius verslininkus. (Beje, 3,5 Lt/150g=23,33Lt/kg, tiek kainuoja pats geriausias lietuviškas fermentinis sūris).
Ne tame esmė, kiek kas uždirba, tai jau pačios šalies vidaus reikalas kapitalo srautus teisingai paskirstyti, esmė, kad kai pirke užsienietišką prekę, visi pinigai nuplaukia į užsienį, kad kažkas nusipirktų naują BMW ar dar ką nors. O Lietuvoje negauna net ir tos mažesnės ar didesnės dalies nei ūkininkas nei darbininkas, taip pat valstybė neturi už ką tvarkyti kelių, mokėti pensijų. Turėtum įmonę, kuri pati kažką gamina ar bent tokioje dirbtum, tą suprastum ir kalbėtum kitaip. Turbūt net neįsivaizduoji kodėl kokioje nors Lenkijoje nebuvo krizės.

[daktaras]

bet taigi yra tų prekių lietuviškų už normalesnes kainas, ir nereikia praktiškai žvalgytis į užsienietiškas... nors kai žmonės parduotuvėse šluoja viską iš eilės, nepasižiūri nei į sudėtį, kokio š ten pridėta, kai pigesnė prekė yra be visų kancerogeninių priedų, tai ką čia ir kalbėti...

[bebop]

O dabar Hanz iš Vokietijos greičiau pakeis savo Bentley į Rolls-Royce. Tai kas tada geriau, kad pelnas ir pinigai nusėstų Vokietijoje ar Lietuvoje? Pritariu senasnamas žodžiams "rinkis smulkių gamintojų prekę lietuvišką" - taip leisdami stiprėti smulkesniems verslininkas ir padėdami didinti konkurenciją.

[Tomas]

Laikydamasis tokių principų neturi teisės skųstis ar stebėtis bet kokiomis šalyje esančiomis problemomis.

Jei į parduotuvę nuėjęs pirkti sūrio matau, kad pvz. lietuviškas kainuoja 4lt/150g, o vokiškas 3,5lt/150g kodėl turėčiau mokėti daugiau už lietuvišką (beveik neabejoju, kad vokiečių ūkininkas už pieną gauna daugiau nei lietuvių, o pieninės darbininkas Vokietijoje uždirba daugiau nei pieninės darbininkas Lietuvoje)? Tam, kad koks Trumpa greičiau persėstų iš Bentley į Rolls-Royce? Aš matau problemą - išpūstus pridėtinius kaštus ir ją sprendžiu man prieinamomis priemonėmis - nepirkdamas pervertintos prekės.

Jei kuras brangsta ne dienom, o valandom - problemą sprendžiu paprasčiausiu būdu. Važinėju mažiau ir perku mažiau kuro.

Ir t.t. ir pan. Aš negaliu sau leisti permokėti už kiekvieną niekniekį, todėl stengiuosi to nedaryti. O kodėl esu verčiamas permokėti? Apie tai gi visas straipsnis

[liutass]

Laikydamasis tokių principų neturi teisės skųstis ar stebėtis bet kokiomis šalyje esančiomis problemomis.

kaip tai susiję?

[Lettered]

Kai tik galiu rinktis - renkuosi ne lietuvišką prekę!

Laikydamasis tokių principų neturi teisės skųstis ar stebėtis bet kokiomis šalyje esančiomis problemomis.

[senasnamas]

Nebent tai, kad to pieno galiojimo laikas yra pusmetis ir jo nereikia laikyti šaldytuve, prieštarauja jūsų religiniams įsitikinimams

Čia ne religiniai, o racionalūs ir šiokiomis tokiomis žiniomis pagrįsti įsitikinimai. Nesu specialiai domėjęsis, bet spėju, kad šlapimą naudingiau gerti nei sterilizuotą pieną. Lyg ir mačiau atskirą pienui skirtą temą, vėliau parašysiu apie jį daugiau. Kol daugumai vartotojų esminiai maisto kriterijai bus "skanu" ir "ilgai negenda", tol prekybos centruose netrūks gražiai įpakuoto šlamšto. Šiuolaikinė maisto pramonė puikiai sugeba užtikrinti tą "skanu" ir "ilgai negenda".

[bebop]

Aš nesididžiuoju, tik konstatuoju faktą

Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas žmogus.

(BIBLIJA. Senasis Testamentas. Siracido knyga.)

[c2h5oh]

Dėl importuojamų drabužių kainų dar galima kažkiek suprasti, bet pieno produktų brangimas nepateisinamas. Galima pamanyti, kad Lietuvoje karvių trūkumas. Dėl pieno produktų specifikos importas nelabai galimas, todėl vietiniai gamintojai tuo ir naudojasi.

Kodėl negalimas, puikiai galimas. UHT pieno tetrapakuose net šaldytuve laikyt nereikia (kol neatidarytas). Šiaip už Lietuvos ribų paprastai toks pienas gerokai pigesnis, pas mus gi priešingai.

Pavyzdys - pienas Margė lietuviškoje Maximoje 3 litai, lenkiškame Carrefour 2,39 zloto. O pienas tai tas pats (lenkiškas, žinoma), to paties gamintojo, tokiam pačiam pakelyje, tik brandas kitas.

Nebent tai, kad to pieno galiojimo laikas yra pusmetis ir jo nereikia laikyti šaldytuve, prieštarauja jūsų religiniams įsitikinimams...

drabužių kainos aukštesnės, nes Lietuvos prekybininkai, atstovaudami mažai rinkai turi mažiau derybinių svertų derėtis dėl kainos, be to, dirba su didelėmis maržomis. Tuo tarpu turguje parduodami drabužiai oficialioje statistikoje neapskaitomi, todėl neatsispindi kainose

"Didelė marža" savaime nieko nereiškia. Tarkim, pirkai už 100, pardavei už 200 - didžiulė marža (100%), bet jeigu pardavei tik 1 vienetą per mėnesį, tai bankrutuosi.

Nepavydžiu prekybininkams drabužiais Lietuvoje. Iš vienos pusės, didžioji dalis pirkėjų perka humanose. Apyvartos mažos - tad kainą tenka laikyti didesnę, ir taupoma chaltūrinimo būdu (senos kolekcijos, sukčiavimai su nuolaidomis). Tuomet ir tiems, kas perka ne humanoj, prasmingiau nuskristi į Londoną (per nuolaidų sezoną) ir ten apsipirkti.

[senasnamas]

Neblogas paaiškinimas, kodėl Lietuvoje kai kurių prekių kainos didokos:
N.Mačiulis: Lietuvos bėda – nebylus kartelis

Drabužių ir avalynės kainos Baltijos šalyse lenkia ES vidurkį – Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 2 proc. aukštesnės nei ES vidurkis. [...] drabužių kainos aukštesnės, nes Lietuvos prekybininkai, atstovaudami mažai rinkai turi mažiau derybinių svertų derėtis dėl kainos, be to, dirba su didelėmis maržomis. Tuo tarpu turguje parduodami drabužiai oficialioje statistikoje neapskaitomi, todėl neatsispindi kainose

Be to, Apranga tikriausiai valdo stambią drabužių rinkos dalį.

Maistas Baltijos šalyse brango sparčiau nei kitur ES – per metus maisto produktų kainos išaugo apie 11 proc., kada euro zonoje maisto kainų augimas siekė tik 2 proc.

Priežastis - per maža konkurencija.

Pasaulio Ekonomikos Forumo atliktas šalių konkurencingumo vertinimas rodo, kad Lietuvos vidinė konkurencija paskutiniais metais žymiai pablogėjo – 2010 m. Lietuva nukrito 17 vietų ir dabar užima 100-ąją vietą iš 139 vertintų šalių. Pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva atsilieka nuo tokių šalių kaip Sirija, Mozambikas ar Bangladešas – praėjusiais metais užimta 111 vieta.

Pieno produktai brango septynis kartus greičiau nei euro zonoje, nėra daugiau tokios šalies, kur pieno produktų infliacija būtų dviženklė. Pakankamai bloga situacija, kai keturi didžiausi pieno gamintojai turi maždaug 80 proc. visos rinkos. [...] Du didžiausi prekybos tinklai užima – 60 proc., keturi – 90 proc. rinkos

Anot jo, kuomet rinkoje veikiančių įmonių – mažai, nebūtinas ir kartelinis susitarimas, kad kainos kiltų nepriklausomai nuo sąnaudų.

Sakyčiau akmuo į šūkio "rinkis prekę lietuvišką" daržą. Reikėtų patikslinti: "rinkis smulkių gamintojų prekę lietuvišką" , nes stambieji diktuoja sąlygas ne tik konkurentams, bet ir pirkėjams. Dėl importuojamų drabužių kainų dar galima kažkiek suprasti, bet pieno produktų brangimas nepateisinamas. Galima pamanyti, kad Lietuvoje karvių trūkumas. Dėl pieno produktų specifikos importas nelabai galimas, todėl vietiniai gamintojai tuo ir naudojasi. Reikėtų kažkaip smulkiems ūkininkams aktyviau ieškoti tiesioginio kelio pas vartotojus, apeinant visus stambius perdirbėjus ir prekybos centrus. Aišku, dviejų karvių turėtojas sūrių neprigamins, tačiau pieną, sviestą ir grietinę - kuo puikiausiai. Ir tie produktai dar bus sveikesni nei fermose chemikalais šeriamų karvių. Aišku, pieną gerti apskritai yra nenaudinga ir kvaila , bet čia jau kita tema.

[Romas]

Bloomberg, VZ.LT 2011.03.02 15:57
Lenkija siūlo brangstant naftai automatiškai mažinti akcizus degalams

Pirmininkavimą ES nuo liepos perimanti Lenkija siūlo ES įvesti mechanizmą, numatantį, kad pašokus naftos kainai automatiškai mažėtų akcizai degalams.

Iniciatyvą, kad kartu su brangstančia nafta žemyn judėtų akcizai degalams, pristatęs Waldemaras Pawlakas, Lenkijos ekonomikos ministras (...)
„Mokestinės pajamos liktų nepaliestos, jei 20% pakilus naftos kainai akcizai mažėtų 10%, - pasiūlymą apibūdina ministras, taip pat einantis vicepremjero pareigas.

http://vz.lt/straipsnis/2011/03/02/L...ai_mazinti_ak2

[Romas]

2011 vasario mėn. 6 d. 15:42
Teodora Rašimaitė, „Savaitė“

Vienintelis paaiškinimas – kainos auga visur

Konkurencijos tarybos tyrimas dėl maisto produktų kainų pokyčių buvo paskelbtas praėjusių metų spalį. Nereikėtų stebėtis, nes tokie tyrimai negali būti atliekami per vieną dieną. Nereikėtų stebėtis ir dėl to, kad jis nebuvo plačiai išreklamuotas – nieko sukrečiamo ir paguodžiamo tyrimo išvadose nėra, iš jo nebent būtų galima išlukštenti keletą įdomesnių duomenų, kurie dabar jau yra akivaizdūs.

Pavyzdžiui, mažėjant žaliavų ar gamintojo kainoms, mažmeninės (parduotuvių) kainos krinta gerokai lėčiau (jei išvis krinta), o žaliavų kainoms kylant – šoka aukštyn kone kosminiu greičiu.
Kita išvada (taip pat iš anksto žinoma) – stipriausia grandis, bent jau Lietuvoje, yra prekybininkai, ir jie dėl kainų tikrai nėra linkę kuklintis, tad augančios žaliavų kainos – puiki proga tuo pasiteisinant dar labiau padidinti antkainius.
Ir trečioji, mums lemtinga, išvada – maisto produktų kainos auga visur. (...)

http://verslas.delfi.lt/business/vie....d?id=41705727