Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kauno miesto savivaldybė

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė S_* Rodyti pranešimą
    pozicija, opozicija,, vieni geri, kiti blogi.. gal be demagogijos?
    Kiek pastebėjau, kaltinimai demagogija prasideda, kai argumentų pritrūksta.
    na, ir kokia ta LIUTO DALIS kuri atiteko Panemunes tiltui? emm... 100 000 litu? geda i miesta ziuret, matai konservatoriai - ukiskai tvarkosi. zinoma kad ukiskai - dar nei vienas budamas valdzioje nesukudo.
    kas buvo valdzioje kada puse miesto buva galima pernai pavasari tik 20 kmh vaziuoti? kas siule duobe ne lopyti, o dazais pazymeti?
    juozapaviciaus prospekta projektavo 5 metus, planavo dar 3 ir statybos uztruks 3. na neblogai, per 10 metu...
    Aš nei vienos partijos ne laikau išganytoja. Kiekvienas mato ir galvoja taip kaip jam atrodo.
    zmones ne durniai, o cia ne tribuna, panegirika konservatoriams galite palikti kvailiams.
    Deja, paskaičius komentarus internete susidaro įspūdį, kad vien kvailiai. Ačiū Dievui, į rinkimus eina dar kažkiek mąstantys, o ne tie kur tesugeba amžinai bumbėt, nors visiškai nesiorentuoja apie ką kalba.

    Comment


      Politikų nuomonė nepasikeitė – „Žalgiriui“ parama smarkiai nurėžta

      Mantas Lapinskas
      kaunodiena.lt

      „Kaip ir buvo kalbėta – jei savivaldybė įsteigė vieną ar kitą viešąją įstaigą, tai nereiškia, kad ji turi ją finansuoti“, – spaudos konferencijoje dėl 2012 metų miesto biudžeto į klausimą apie paramą Kauno „Žalgirio“ komandai trečiadienį atsakė miesto meras Andrius Kupčinskas.

      Rytoj vyksiančiame tarybos posėdyje bus sujungtos dvi viešosios įstaigos – „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“ ir „Krepšinio perspektyvos“. Būtent per pastarąją ir buvo finansuojama Lietuvos simboliu laikoma Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda.

      Pagal pernai priimtą tarybos projektą, Kauno „Žalgiriui“ buvo numatyta kasmet skirti po 5 mln., tačiau pažadai liko pažadais – rytojaus posėdyje turėtų paaiškėti ir paramos dydis geriausiai šalies krepšinio komandai.

      Dėl pakeistos paramos sportui skirstymo schemos, „Žalgiris“ atsidūrė bendrame katile su kitomis sporto šakomis. Šiemet paramą Kauno klubams skirstys naujai steigiamas Sporto rėmimo fondas, kuriame savo nuomonę reikš politikai – miesto tarybos nariai.

      „Šis fondas
      domina daugelį tarybos narių. Rytojaus posėdyje bus tvirtinama šio fondo taryba. Sporto rėmimo fondui numatyta 5 mln. Lt. Į šią sumą turės sutilpti ir „Žalgirio“ klubas, ir „Viči–Aistės“, ir „Baltai“, ir sporto halė. Biudžeto grupėje buvo preliminariai tartasi dėl atitinkamų proporcijų“, – sakė A. Kupčinskas.

      Savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad „Žalgiris“ gali gauti 3 mln. Lt sumą. Pernai savivaldybė „Žalgiriui“ skyrė 4,4 mln. Lt. – 0,4 mln. Lt keliavo tiesiai į S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro sąskaitą už sporto halės nuomą.
      Vienas geresnių lėšų taupymo pavyzdžių.

      Comment


        Kauno biudžetas sumažės 48 mln. litų

        Šarūnas Bulota
        15min.lt

        <..> Kaip skelbiama, šių metų miesto biudžeto projekte numatyta 682,1 mln. litų pajamų ir 735,6 mln. litų asignavimų. Biudžeto deficitas sieks 53,5 mln. litų. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, susidariusį skirtumą sudaro savivaldybės skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti.
        <..>
        „2010 metais buvome pirmieji iš savivaldybės valdomų bendrovių ir įstaigų pareikalavę į miesto biudžetą sumokėti dividendus. Pernai ankstesnė valdančioji koalicija to atsisakė, todėl miestas prarado apie 7-8 mln. litų. Šiemet laikysimės kitos pozicijos. Be to, miesto taryboje būta ir lengvabūdiškų sprendimų, kai visus gąsdinant, kad laiku nebus spėta užbaigti „Žalgirio“ arenos statybų, rangovams buvo sumokėti papildomi 18 mln. litų„, – teigė meras Andrius Kupčinskas.
        Miesto biudžetą papildyti ketinama parduodant savivaldybei priklausančias UAB „Stoties turgus“ akcijas ir privatizuojant UAB „Būsto valda“ bei dalį kito savivaldybei priklausančio turto, atsisakant dalies nuomojamų patalpų.

        Didžioji miesto biudžeto asignavimų dalis – net 56 proc. – atiteks švietimo sričiai. Jai biudžete numatoma 384 mln. litų. Nors tai beveik 9 proc. mažiau nei pernai, dalis lėšų bus skirta mokykloms atnaujinti. Panaudojant ES fondų paramą ir savivaldybės lėšas, planuojama rekonstruoti Kauno humanitarinės pradinės mokyklos, Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos bei kitų mokyklų pastatus.
        Atremdami kritiką dėl mažinamo kultūros finansavimo, miesto vadovai teigia, kad mažiau lėšų nei pernai šiai sričiai skiriama dėl to, kad šiemet neplanuojami tokie dideli tarptautiniai renginiai, kaip pernai vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas ar tarptautinės Hanzos dienos.
        <..>
        „Galiu patikinti, kad miesto įvaizdžiui gerinti neskiriami 2 mln. litų, nes tai yra kreditorinis įsiskolinimas Kauno oro uostui. Nemuno saloje šiemet nebus statomi Kongresų rūmai. Šį projektą, kaip ir Laisvės alėjos rekonstrukciją, planuojame 2014 metams“, – sakė meras.

        Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/miestas...#ixzz1nAKRWGqR
        Paskutinis taisė Čikupakas; 2012.02.23, 03:57.

        Comment


          Žinojau, kad Buškevičius kaimiečio mentaliteto. Šiandien tuo tik dar kartą įsitikinau.

          Comment


            17 laipsniu, sestadieni, sekmadieni po 15 laipsniu, o jau jungs sildyma Kaunas. Sedziu prie atidaryto lanko su trumpikem ir megztuku ir galvoju, kad negerai taip daryti. Bet turbut jau nutarimas priimtas ir koreguoti neiseis.

            Comment


              Parašė Gator Rodyti pranešimą
              17 laipsniu, sestadieni, sekmadieni po 15 laipsniu, o jau jungs sildyma Kaunas. Sedziu prie atidaryto lanko su trumpikem ir megztuku ir galvoju, kad negerai taip daryti. Bet turbut jau nutarimas priimtas ir koreguoti neiseis.
              Dabar žinoma oras neblogas, bet po savaitgalio praneša vėl prastesnius orus.
              Ir labai gerai, kad jungs. Bent aš džiaugiuosi. Mielai nuo praėjusios savaitės galėjo įjungti, bet gi pinigus kompensacijoms taupo. Jau užkniso ta drėgmė namuose. Suprantu tuos kurie gyvena aukštai, tai nors saulės daugiau gauna.
              O ir šiaip juk pagal taisykles, vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau +10 tris paras iš eilės privaloma jungti šildymą. Bet ar pas mus kam nors rūpi įstatymai?

              Comment


                mane irgi nervuoja šitie šildymo delsimai. juk užtektų vos drungnų radiatorių, kad drėgmę džiovintų, nes žmonės turbūt nesuvokia kiek jų sveikatai kenkia pelėsis, vėsi drėgmė. vaistams išleis po viso to gerokai daugiau, nei tuos litus kelis, kuriuos reiktų sumokėti už vos vos rusenantį šildymą. privalėjo jau šildymą jungtį praeitą savaitę, kai buvo aplink nulį temperatūra ir taškas. mes namuose, ypač kai turim mažą lelių, tai šildėmės pastoviai elektra, nes kitaip būtų buvę prastai - nei rūbeliai džiūtų, ir šiaip būtumėm sušalę ir apsirgę. ir kiek pažiūrėjau - ne kažin kiek prisukom virš normos, kiek įprastai būna

                Comment


                  Parašė Gator Rodyti pranešimą
                  17 laipsniu, sestadieni, sekmadieni po 15 laipsniu, o jau jungs sildyma Kaunas. Sedziu prie atidaryto lanko su trumpikem ir megztuku ir galvoju, kad negerai taip daryti. Bet turbut jau nutarimas priimtas ir koreguoti neiseis.
                  Namuose tai nesiskundžiu, viskas tvarkoj, bet dirbu šimtamečiame pastate storomis sienomis, tai kaip šaldytuve.

                  Comment


                    Nuo pirmadienio jau zymiai salciau, nuo sildymo sezono pradzios paskelbbimo namai sildyma turi ijungti per 5 dienas, tad manau ant tu dienu ir ijungs. Viskas normaliai.

                    Comment


                      /\ bet nemažai namų bus laabai stipriai įdrėkę ir šalti

                      Comment


                        Vel isjungs kas antra sviestuva kai kuriose gatvese...
                        http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...#axzz29rTjlFAv

                        Comment


                          Labai gerai. Naktim judesio tai mažiau.

                          Comment


                            Tesiant ta pacia tema - siandien tokioj gatvej kaip tunelio ir barsausko sviesas ijunge tik 19:16, gera valanda skendejo tamsoje. Tokie "taupymai" man ne prie sirdies.. Nebent gedimas buvo koks. Nezmaciau kaip kitos gatves atrode tuo metu.

                            Comment


                              Kaunas naujų stambių projektų šįmet nepradės įgyvendinti
                              2013.01.03, 16:58
                              vz.lt

                              Kauno miesto savivaldybė šiais metais koncentruojasi į gatvių rekonstrukcijos projektų vykdymą, o naujų brangių objektų neplanuoja pradėti statyti, teigia Andrius Kupčinskas, meras, ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje. <..>

                              Kalbėdamas apie biudžeto įvykdymą, meras nurodė, jog „jis ne tik įvykdytas, bet ir gauta 5 mln. Lt daugiau pajamų“. Praeitų metų Kauno biudžeto projektas siekė 785 mln. Lt, gauta 790 mln. Lt pajamų. Daugiausia pajamų – 284 mln. Lt - į miesto kasą „įkrito“ iš gyventojų pajamų mokesčio.

                              Pono Kupčinsko teigimu, per praeitus metus savivaldybė kredito įstaigoms sumokėjo 71 mln. Lt paskolų, pasiskolino 36 mln. Lt. Metų pabaigoje Kauno kreditoriniai įsiskolinimai siekė 175 mln. Lt.
                              Paskutinis taisė Čikupakas; 2013.01.04, 00:11.

                              Comment


                                Konferenciju centras kaip pamenu 2014 buvo suplanuotas?

                                Comment


                                  Svarste kaip apmokestinti apleistu sklypu savininkus ir tuo paciu "tarp kitko" padvigubino iprasta zemes mokescio tarifa.
                                  Niekas "nezino" kaip cia ivyko, atsaukti "negalima".

                                  Kauno valdžia smaugs ir žemės mokesčiu

                                  Jei turite žemės Kaune, jums nepasisekė. Miesto valdžios sprendimu kauniečių žemė apmokestinta dvigubai didesniu tarifu nei Vilniaus ar Kauno rajono gyventojų. Kauniečiams žemės mokestis gali padidėti dešimt kartų.

                                  Išskirtinis tarifas

                                  Kauno miesto savivaldybės taryboje esantys politikai nusprendė, kad gyvenamųjų teritorijų ribose esantys sklypai turėtų būti apmokestinti 0,6 proc. dydžio tarifu. Kauno rajone šis tarifas yra dvigubai mažesnis – 0,3 proc. Todėl, pavyzdžiui, Kauno teritorijoje esančios Vaišvydavos gyventojai gali prakeikti tą dieną, kai dalis miestelio buvo prijungta prie Kauno miesto. Dėl prijungimo reali sklypų vertė nepadidėjo, bet nuo šiol už juos reikės mokėti dvigubai didesnį žemės mokestį.

                                  „Mieste žemė tikrai vertingesnė, todėl lyginti miesto ir rajono nereikėtų. Lyginkite Kauną su Vilniumi, Klaipėda ir panašiais miestais“, – pasiūlė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

                                  „Kauno diena“ pasinaudojo mero pasiūlymu ir išsiaiškino, kad vilniečiai, kaip ir Kauno rajono gyventojai, mokės dvigubai mažesniu tarifu nei kauniečiai – 0,3 proc. Klaipėdos politikai – taip pat gerokai mažesniu – 0,4 proc. tarifu.

                                  A.Kupčinskas dėl kauniečių pečius užgriūsiančio išskirtinio dydžio tarifo visą bėdą suvertė savivaldybės Finansų skyriui.

                                  „Taip, sprendimus priima politikai, bet sprendimų projektus rengia tarnautojai. Ne aš tuos procentus išgalvojau. Be to, šis klausimas buvo svarstomas tarybos komitetuose. Kažkodėl niekas jokių pastabų neturėjo“, – teisinosi meras.

                                  Nuskriaudė ir verslininkus

                                  A.Kupčinskas aiškino, kad politikai galvas labiausiai suko dėl to, kaip kuo didesniu tarifu apmokestinti nesitvarkančius apleistų sklypų nuomininkus. Neva todėl nežmoniško dydžio tarifas ir praslydo pro kauniečių išrinktų politikų akis. Sprendimo atšaukti negalima.

                                  „Galiu tik apgailestauti“, – sakė meras.

                                  Žemės mokesčio tarifu savivaldybės politikai „pamalonino“ ne tik juos išrinkusius kauniečius, bet ir verslininkus. Kauno miesto taryba nustatė 0,8 proc. tarifą komercinės paskirties žemei ir 1,2 proc. tarifą pramonės ir sandėliavimo paskirties žemei. Pavyzdžiui, Vilniuje šių paskirčių žemei taikomas tarifas tėra 0,4 proc.

                                  „Mes tikėjomės, kad tarifas bus bent toks pat kaip Vilniuje, bet Kauno savivaldybė nepasikuklino ir nustatė triskart didesnį tarifą“, – stebėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

                                  Už išskirtinio dydžio tarifus Kauno taryba pasisakė kone vienbalsiai. Iš dviejų dešimčių balsavusių politikų nė vienas nebalsavo prieš, keturi susilaikė, visi kiti – už.

                                  Žemę išparduos

                                  „Mes esame teisūs. Kažkiek mokestis padidės, bet ypatingos naštos neturėtų būti“, – svarstė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

                                  Dalis kauniečių su vedėju tikrai nesutiks. Mokesčio padidėjimą jiems reikės skaičiuoti kartais.

                                  „Kiek? Mokėsime šešis kartus daugiau? Šakės. Kiek galima iš žmonių imti?“ – sužinojęs, kiek padidės žemės mokestis, pasipiktino Žaliakalnyje gyvenantis Bronius. Už 7 a sklypą kasmet kauniečio mokamas žemės mokestis siekdavo maždaug pusantro šimto litų. Nuo šių metų Broniui už žemę kasmet gali tekti pakloti šešiais kartais daugiau – beveik 900 litų.

                                  „Mokėjome 250 litų, o dabar mokėsime apie tūkstantį. O ką daryti? O kas pinga? Išlieka tik stipriausi. Kas kietas, tegul atvažiuoja į Lietuvą ir pabando čia išgyventi“, – pokštavo Kleboniškyje gyvenantis Ovidijus Kažuta.

                                  „Dalyje sklypo nebe bulves sodinsime, o ją parduosime. Laikyti žemės nebeapsimokės“, – svarstė taip pat Kleboniškyje 16 a žemės turintis Darius. Jo minčiai pritarė ir Žaliakalnyje gyvenanti Veronika.

                                  „Reikės dalį žemės parduoti, nes toks mokestis bus per didelė našta“, – sakė moteris.

                                  Žemės mokesčio pakelti nesugebantys kauniečiai žemei parduoti turės kelerius metus. Stengiantis išvengti šoko suplanuotas pereinamasis penkerių metų trukmės laikotarpis, per kurį mokestis už žemę kils pamažu, tad rudenį laukiančios sąskaitos už žemės mokestį kauniečiams didelio streso neturėtų sukelti.

                                  Mokėdavome pagal derlingumą

                                  Didelis žemės mokesčio padidėjimas neišvengiamas, nes nuo šių metų jis bus apskaičiuojamas vadovaujantis vidutine konkretaus sklypo rinkos verte, o ne iki šių metų naudota indeksuota verte.

                                  „Nominali indeksuota vertė neturėjo nieko bendra su žemės verte. Ji buvo skaičiuojama pagal dar nuo sovietmečio naudotą metodiką, kurios pagrindinis komponentas – žemės derlingumas. Galima sakyti, kad sklypo vertė priklausė nuo to, kiek jame galima išauginti grūdinių kultūrų ar šakniagumbių. Taip išeidavo, kad Vilnius – pats nederlingiausias žemės sklypas, nes asfaltas ir trinkelės trukdo augti daržovėms. Šiek tiek gelbėjo keli pritaikyti koeficientai, tačiau vis tiek žemdirbystei palankiuose regionuose žemės vertė buvo didesnė nei miestuose“, – aiškino Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

                                  Žemės sklypų vertė apskaičiuota vadovaujantis tam tikroje teritorijoje esančių sklypų pardavimo sandorių dydžiais ir specialiais palyginimo metodais. Jei gyventojai mano, kad jų žemė yra pervertinta ir dėl to jiems tenka mokėti daugiau žemės mokesčio, jie iki liepos gali pateikti savo užsakymu atliktą žemės sklypo vertinimą. Jei vertė skirsis bent penktadaliu, sklypo vertė bus pakeista.

                                  Pasisekė gyvenantiesiems rajone

                                  Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra teritorijų, kurių gyventojai nuo šiol žemės mokesčio mokės daug mažiau, tačiau kai kur jis bus didesnis ne kelis, o keliolika kartų. Bene labiausiai mokesčio padidėjimą pajus didelių miestų priemiesčių gyventojai, nes miestiečių kraustymasis iš miesto į priemiesčius labai pakėlė žemės ūkio paskirties žemės vertę.

                                  „Kai kur žemės ūkio paskirties žemės vertė išaugo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Todėl savivaldybėms ir duota teisė pačioms nustatyti tarifus. Kas geriau žino vietos ypatybes, nei vietos valdžia?“ – kalbėjo A.Petrošius.

                                  Registrų centras nustatė žemės sklypų vertę, o kiek reikės mokėti mokesčių, leista apsispręsti savivaldybių taryboms, kurios ir nustatė tarifus. Todėl taip ir išėjo, kad Ringauduose gyvenančiam Povilui pasisekė, kad jis yra rajono, o ne Kauno miesto gyventojas. Iki šiol apie 30 litų žemės mokesčio kasmet mokėjęs vyras pagal naują tvarką turėtų atseikėti šešis kartus daugiau – 180 litų. Jei Ringaudai priklausytų Kauno miesto savivaldybei, mokestis jam išaugtų 12 kartų, iki 360 litų.
                                  Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...#ixzz2LGhLoHr3

                                  Comment


                                    Kaunas blogiausiai įsisavino Europos Sąjungos paramos lėšas

                                    Įvertinus internetiniame tinklalapyje pateiktą Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos informaciją paaiškėjo, kad lyginant su penkiais didžiausiais Lietuvos miestais, Kaunas prasčiausiai įsisavino 2007–2013 m. ES lėšas.

                                    Kauno politikai nesutaria, ar blogai dirba savivaldybės administracija, pritraukdama ES struktūrinių fondų paramą, ar dėl rengtų projektų kaltos ir savivaldybės įmonės.

                                    Kauno valdininkai giriasi rekonstruotu Juozapavičiaus prospektu ir Parodos kalnu. Tuo metu gatvėse „pamesti“ ratus ar kitaip sugadinti automobilius – vis dar kauniečių kasdienybė. Ypač padėtis pablogėja pavasarį. Įvertinę 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo galimybes, „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantys politikai pastebėjo, kad gatvių infrastuktūros projektams gautos lėšos nesudaro net penktadalio viso finansavimo.

                                    „Na, iš tos prisitrauktos lėšų sumos tik 20 proc. buvo skiriama kelių infrastuktūrai gerinti. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė visą įsisavintą lėšų sumą, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė nei Kauno. Jie būtent ir skyrė kelių infrastuktūrai: aplinkkeliams, gatvių tiesimui ir pan.“, – LRT televizijos naujienų tarnybai kalbėjo Kauno savivaldybės tarybos narys Povilas Mačiulis.

                                    Pagal internetiniame tinklalapyje pateiktą ES struktūrinės paramos informaciją, palyginti su penkiais didžiausiais Lietuvos miestais Kauno savivaldybė prasčiausiai įsisavino ES paramą. Kaunas atsiliko ne tik pagal pateiktų projektų skaičių, bet ir gautą finansinę paramą skaičiuojant vienam miesto gyventojui.

                                    Vilniaus administracija iš viso pritraukė per 440 mln. litų, Kaunas tris kartus mažiau – apie 130 mln.

                                    „Bet mes esam paramos gavę ne tik kaip Kauno savivaldybės administracija – gavo ir mūsų atskiros įstaigos, tokios kaip mokyklos; mūsų partneriai, toks kaip Pažaislio kultūros ir turizmo centras“, – atkreipė dėmesį Kauno administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

                                    „Reikia aktyvinti investicijas į projektų ruošimą, diskutuoti su bendruomene, o ne diskutuoti apie statistiką. Skaičiai rodo, kad Kauno administracija ir taryba dirbo blogai – reikia keistis“, – tvirtino Kauno savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto narys Tomas Bagdonavičius.

                                    Paraiškas ES fondams rengiantys Kauno valdininkai sako dar planuojantys teikti bent kelias paraiškas, gauti ES lėšų gatvėms tvarkyti.

                                    „Pagal atskiras priemones kiekviena savivaldybė turėjo atitinkamą ES pinigų sumą. Mes įvykdėm projektus ir sutaupėm per viešuosius pirkimus kai kuriuose projektuose. Dabar iš sutaupytų lėšų dar formuosime paraiškas ir jas pateiksime, kadangi įsisavinti lėšas mes galime iki 2015-ųjų metų vidurio“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė V. Grinis.

                                    Antrą pagal didį Lietuvos miestą lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda – šio miesto administracija gavo beveik 1,5 mln. litų ES paramos daugiau nei Kauno. Geresnes pozicijas užima ir Panevėžio bei Šiaulių savivaldybės.

                                    http://kaunodiena.lt/naujienos/ekono...#ixzz2MFSIntSe

                                    Comment


                                      Šian tokį laišką gavau:

                                      Kauno m. savivaldybės taryba priėmė du nepalankius mums (ir visiems miesto gyventojams) sprendimus: vienu UAB "Kauno švara" buvo patvirtinta Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, t.y. tik UAB "Kauno švara" arba įmonės sudariusios sutartis su ja gali Kaune surinkti ir išvežti komunalines atliekas,o kitu sprendimu padidino atliekų surinkimo įkainį iki 26,11 Lt be PVM už kub. metrą.

                                      Po šių sprendimų UAB "Vitaresta" nutraukė šiukšlių vežimo sutartį su Bendrija.
                                      Kadangi neturėjome kitos legalios išeities, teko pasirašyti sutartį su UAB "Kauno švara". Paprastai sakant mokėjome apie 450 Lt. UAB "Vitarestai", dabar mokėsime apie 800 Lt. UAB "Kauno švarai".

                                      Nu bbbbb kaip visur "makliuoja" tai užknisa. Čia vienareikšmiškai daroma monopolija, bet nieks nieko prieš tai negali pastatyti. Kokia Vitaresta per maža ir per mažai įtakos turi... Kiek kalbama, kad atliekų verslai mafijos rankose būna, tai tuo šį kart ir galime įsitikinti.
                                      You've got one life! Live it!

                                      Comment


                                        Nuo kitų metų Kaune mažėja nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

                                        Nuo 2015 metų pradžios Kauno mieste mažėja nekilnojamojo turto mokestis. Pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas sumažės iki 1 proc.

                                        http://kaunas.lt/index.php?4119265789

                                        Straipsnyje neparašyta - kokį traifą buvo užsiplėšę jie, jei "mažina" iki 1%. Kabutėse mažina rašau, nes dar iki 2013 sausio 1% buvo absoliučiai maksimalus leistinas tarifo dydis..

                                        Comment


                                          Va su kokio mentaliteto tipais tenka vystyti miestą:

                                          „Per dešimt metų pirmą kartą matau projektą, kuriam nereikėtų užkirsti kelio“, – sakė kolegijos narys Gintautas Labanauskas.


                                          Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2014/10/1...#ixzz3FkD8EErA

                                          Užkirst kelią visiems projektams!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X