Tax the Rich iniciatyva

[mantasm]

Surenkami mokesčiai (kiekybine prasme) priklauso nuo šalies ekonomikos, Šveicarija renka n kartų didesnį biudžetą eurais turėdami gerokai mažesnius mokesčius. Atitinkamai skurdžios komunistinės šalys turi kosminius mokesčius, bet valstybės paslaugų kokybė tragiška. R. Valiūnas teisingai sakė, kad jei nebūtų įvykę šitos mokesčių reformos, tai Lietuvos BVP per kelis metus būtų pasiekęs jau 100 mlrd. Eur ir su dabartiniais mokesčiais tų mokesčių eurais būtų surinkta gerokai daugiau, bet dabar ekonomika greičiau pradės stagnuoti, investuotojų ir taip mažėja, o turtingų piliečių kitos šalys laukia išskėstomis rankomis, todėl gausis, kad valstybė finale su didesniais mokesčiais tų pinigų turės dar mažiau.
Geras pvz. su degalų akcizais, politikai excelyje padėliojo skaičius, kad jei x kartų pakeliam akcizą reiškia x kartų padidės ir valstybės įplaukos, o realybė priešinga, pajamų negauta, kiek norėta, o fūros taip pat toliau važiuoja ir naudojasi infrastruktūra.

Pabrangusio dyzelino pardavimai krenta, o Lietuvos pasienyje užsidaro degalinės

Teoriškai taip. Bet praktiškai tokie mokesčiai kur ieškoma kur pigiau išsigryninti absoliučia nepriklauso nuo šalies ekonomikos. Kaip ir degalų akcizas. Kurio iš kaimynų bus čiut mažesnis, tas ir surinks daugiau. Nepriklausomai nuo to kurio ekonomika geriau laikosi.

[Lettered]

Todėl, kad nuo mokesčių priklauso valstybės paslaugų kokybė.

Surenkami mokesčiai (kiekybine prasme) priklauso nuo šalies ekonomikos, Šveicarija renka n kartų didesnį biudžetą eurais turėdami gerokai mažesnius mokesčius. Atitinkamai skurdžios komunistinės šalys turi kosminius mokesčius, bet valstybės paslaugų kokybė tragiška. R. Valiūnas teisingai sakė, kad jei nebūtų įvykę šitos mokesčių reformos, tai Lietuvos BVP per kelis metus būtų pasiekęs jau 100 mlrd. Eur ir su dabartiniais mokesčiais tų mokesčių eurais būtų surinkta gerokai daugiau, bet dabar ekonomika greičiau pradės stagnuoti, investuotojų ir taip mažėja, o turtingų piliečių kitos šalys laukia išskėstomis rankomis, todėl gausis, kad valstybė finale su didesniais mokesčiais tų pinigų turės dar mažiau.
Geras pvz. su degalų akcizais, politikai excelyje padėliojo skaičius, kad jei x kartų pakeliam akcizą reiškia x kartų padidės ir valstybės įplaukos, o realybė priešinga, pajamų negauta, kiek norėta, o fūros taip pat toliau važiuoja ir naudojasi infrastruktūra.

Pabrangusio dyzelino pardavimai krenta, o Lietuvos pasienyje užsidaro degalinės

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais Lietuvoje parduota 1,025 mlrd. litrų dyzelino (įskaitant žymėtą dyzeliną). Tai 16,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien liepos mėn. fiksuotas 17,3 proc. dyzelino pardavimų sumažėjimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Net įsibėgėjus vasarai, kai dažniausiai stebimas sezoninis pardavimų augimas, dyzelino rinka ir toliau krenta, o šis kritimas beveik 3 kartus viršija optimistines Finansų ministerijos prognozes, kurios šiemet numatė vidutiniškai tik 6 proc. rinkos sumažėjimą.

Praėjus daugiau nei pusmečiui po akcizo pakėlimo, situacija degalų rinkoje yra ypač sudėtinga, o pasienio su Lenkija regionuose – situacija tiesiog katastrofiška“, – teigia Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Šiemet Lietuvoje ženkliai padidinus dyzelino akcizą, o Lenkijai to nepadarius, vidutinė degalų kaina Lenkijos degalinėse tapo 8-10 centais už litrą mažesnė nei Lietuvoje. Šį skirtumą išnaudoja tiek pervežimo bendrovės, tiek ir pasienio regiono gyventojai, kurie degalus pilasi Lenkijoje.

Lietuvos degalinės, ypač pasienyje, neteko didžiosios dalies klientų. Kai kurių degalinių apyvarta krito 95 proc., tad verslai priversti mažinti darbo vietas, trumpinti darbo laiką arba visai užverti duris.

[mantasm]

Manyti kad valžia turi daugiau sugebėjimų valdyti ir orchestruoti įmones nei jų pačių savininkai ir verslinikai, yra tikrai labai naivu.

Valdžia turi įrankius paskatinti vienokį ar kitokį žmonių elgesį. Pavyzdžiui skatinti taupyti ar išlaidauti bandant palaikyti norimą infliacijos lygį. Tas pats ir su verslais.

[Wintautas]

Toks verslas yra trumparegiškai racionalus ir absoliučiai nesirūpinantis aplinka.

Ir labai neretai verslas pasirenka išnaudot esamas galimybes, o ne rizikuot merkt pinigus į plėtrą, atsinaujinimus ir t.t. Dalis tokių verslų verkia kai prasideda minimalkės kėlimai ir t.t., nes jų verslo modelis būna pastatytas tik ant nieko nesikeitimo.

Manyti kad valžia turi daugiau sugebėjimų valdyti ir orchestruoti įmones nei jų pačių savininkai ir verslinikai, yra tikrai labai naivu.

[Stadionas]

Visi mėgsta pasirinkimo laisvę. Verslas tikrai yra sąmoningas ir racionalus - jei jis gali investuoti ir daugiau uždirbti, tai jis taip ir padarys be jokių biurokratų skatinimų.

optimaliausia verslo formą yra baudžiavoje, o baudžiauninkų netrūksta kaip matau.

[mantasm]

Kažkodėl užtenka. Kodėl? Nes tas mokestis ir yra tik už jursidikciją ir "varnelės uždėjimą". Tai mokestis už beveik nieką, ir jis negali būti didelis, bent jau ne monopolinėje ir našioje rinkoje.

Iš principo ne. Tik dabar su varžybom į nulį gavosi nuredukuotas.

Jeigu padarai kad negali išsigryninti, sunku tai padaryti ar padarai mokesčiai, tai tikriausiai nelabai kas norės investuoti į tokią šalį. Visi mėgsta pasirinkimo laisvę. Verslas tikrai yra sąmoningas ir racionalus - jei jis gali investuoti ir daugiau uždirbti, tai jis taip ir padarys be jokių biurokratų skatinimų.

Toks verslas yra trumparegiškai racionalus ir absoliučiai nesirūpinantis aplinka.

Ir labai neretai verslas pasirenka išnaudot esamas galimybes, o ne rizikuot merkt pinigus į plėtrą, atsinaujinimus ir t.t. Dalis tokių verslų verkia kai prasideda minimalkės kėlimai ir t.t., nes jų verslo modelis būna pastatytas tik ant nieko nesikeitimo.

[Wintautas]

Šiuo atveju kai kurie varžosi realiai nesuteikdami jokių paslaugų apart varnelės uždėjimo, kad mokesčiai sumokėti.

Kažkodėl užtenka. Kodėl? Nes tas mokestis ir yra tik už jursidikciją ir "varnelės uždėjimą". Tai mokestis už beveik nieką, ir jis negali būti didelis, bent jau ne monopolinėje ir našioje rinkoje.

Kaip apmokestinsi, pavyzdžiui, verslo naudojimąsi saugia aplinka (kriminogeninė situacija, ekologija ir t.t.) arba išsilavinusia darbo jėga? Arba dėl minėtų dalykų esančia piniguota rinka?

Už varnelės uždėjimą nereikia tokių dalykų.
O kada reikia, t.y. šalyje vykdoma veikla, už tai surenkami mokesčiai PVM, GMP, turto mokestis, etc. Jau atrodo viską pasakiau, kartojuosi.

Jeigu padarai kad negali išsigryninti, sunku tai padaryti ar padarai mokesčiai, tai tikriausiai nelabai kas norės investuoti į tokią šalį. Visi mėgsta pasirinkimo laisvę. Verslas tikrai yra sąmoningas ir racionalus - jei jis gali investuoti ir daugiau uždirbti, tai jis taip ir padarys be jokių biurokratų skatinimų.

[mantasm]

Valstybių (arba bankų) konkurencija yra gerai ir kai varžosi paslaugų kokybe, ir kai varžosi kaina. Jei būtų kaip tu sakai, mokesčiai turėtų būti 100% kad suteikti tą pasakišką švietimo sistemą

Šiuo atveju kai kurie varžosi realiai nesuteikdami jokių paslaugų apart varnelės uždėjimo, kad mokesčiai sumokėti.

esmė tame kad tas "išsigryninimo" mokestis yra nevykės ir neefektybus. Jei nori apmokestinti veiklą toje valstybėje ir jos paslaugų naudojimusi, tai tai ir apmokestink, o ne "išsigryninimą".

Kaip apmokestinsi, pavyzdžiui, verslo naudojimąsi saugia aplinka (kriminogeninė situacija, ekologija ir t.t.) arba išsilavinusia darbo jėga? Arba dėl minėtų dalykų esančia piniguota rinka?

Išsigryninimo mokestis dar gerai, kad skatina neišsigryninti, o palikti pinigus suktis ekonomikoje. Kalbant kokių mokestinių lengvatų pas mus trūksta, reinvestuojamo pelno neapmokestinimas turėtų būti aukščiau sąraše.

[Wintautas]

Valstybių konkurencija yra gerai kai varžomasi švietimo sistema ir t.t.

Valstybių (arba bankų) konkurencija yra gerai ir kai varžosi paslaugų kokybe, ir kai varžosi kaina. Jei būtų kaip tu sakai, mokesčiai turėtų būti 100% kad suteikti tą pasakišką švietimo sistemą

Bet kai vienoj valstybėj verslas/asmuo uždirba lėšas pasinaudodamas joje sukurtu gėriu, o tada ieško kur pigiau išsigryninti...

esmė tame kad tas "išsigryninimo" mokestis yra nevykės ir neefektybus. Jei nori apmokestinti veiklą toje valstybėje ir jos paslaugų naudojimusi, tai tai ir apmokestink, o ne "išsigryninimą".

Tada ir gaunasi, kad pagrindiniais mokesčiais tampa tie kurių sunku išvengt.

Jų išvengi sunku, nes jie yra renkami kuomet mokėtojas naudojasi paslaugomis. Corporate income tax apmokestina administracinę raštinę, ji daug nekainuoja, todėl neišeina surinkti to mokesčio ar iš jo valstybei uždirbti reikšmingo pelno

[mantasm]

Kalbant apie mokesčių vengimą, pagrinde kalbama apie corporate income mokesčius. Jie yra tik maža dalis valstybės paslaugų finansavimo ir ne tie mokesčiai kurie dengia visokias valstybes paslagų/infrastruktūros išlaidas. Tai daro PVM, GPM, turto ir kiti, kadangi jie neperkialiami, apmokestina veiklą ir tuo logiškesni. Kuomet corporate income apmokestina tik administracinį "raštinės darbą", todėl lengvai išvengiamas ir visad bus mažas.
Sąžiniga mokestinė sistema apmokestinta kuomet tų naudojiesi valstybės paslauga, infrastruktūra, t.y. kada ten darai veiklą, o ne kai remiasi kažkokiais persekiojimais per pasaulį ar kitiais negražiais būdais.
Tarpvalstybinė mokesčių konkurencija turi išlikti ir išliks visiems mokesčių tipams, konkurencija yra gerai. PVM, turto ir panašiai išliks stubriniai valstybės mokesčiai, tai mažiau tinkami konkurencijai mokesčiai, nes jie neelastiški, o corporate income (administraciniai) mokesčiai bus maži ir tik kaip "bonusiukas" valstybės pajamoms. Tiesiog tai nėra mokestis kuris turėtų ar galėtų būti stubrinis.

TLDR: corporate income mokestis yra mažas, elastingas ir dėl to nes jis tiesiog neefektyvus mokestis, nes neapmokestina veiklos ar kažkokios valstybės veiklos (arba tai daro netiesiogiai), todėl nerėtų vekti kad jis kažkur yra mažas ir ten kompanijos renkasi jį mokėti. O valstybių konkurencija yra gėris (ne tik kalbant apie corporate income tax)

Valstybių konkurencija yra gerai kai varžomasi švietimo sistema ir t.t. Bet kai vienoj valstybėj verslas/asmuo uždirba lėšas pasinaudodamas joje sukurtu gėriu, o tada ieško kur pigiau išsigryninti... Tai niekam apart to vieno veikėjo neatneša naudos.

Tada ir gaunasi, kad pagrindiniais mokesčiais tampa tie kurių sunku išvengt. O ką apmokestinti būtų sąžininga jau atskira diskusija.

[Wintautas]

Jei gyventų ir dirbtų toje pigioje jurisdikcijoje tai būtų sąžininga. Bet kalba ne apie tokius atvejus. Čia kaip „estas“ Avulis ar „olandiškos“ maxxximos. Nekalbant apie airišką-olandišką sumuštinį kurį naudoja daug didžiųjų technologijų bendrovių.

Kalbant apie mokesčių vengimą, pagrinde kalbama apie corporate income mokesčius. Jie yra tik maža dalis valstybės paslaugų finansavimo ir ne tie mokesčiai kurie dengia visokias valstybes paslagų/infrastruktūros išlaidas. Tai daro PVM, GPM, turto ir kiti, kadangi jie neperkialiami, apmokestina veiklą ir tuo logiškesni. Kuomet corporate income apmokestina tik administracinį "raštinės darbą", todėl lengvai išvengiamas ir visad bus mažas.
Sąžiniga mokestinė sistema apmokestinta kuomet tų naudojiesi valstybės paslauga, infrastruktūra, t.y. kada ten darai veiklą, o ne kai remiasi kažkokiais persekiojimais per pasaulį ar kitiais negražiais būdais.
Tarpvalstybinė mokesčių konkurencija turi išlikti ir išliks visiems mokesčių tipams, konkurencija yra gerai. PVM, turto ir panašiai išliks stubriniai valstybės mokesčiai, tai mažiau tinkami konkurencijai mokesčiai, nes jie neelastiški, o corporate income (administraciniai) mokesčiai bus maži ir tik kaip "bonusiukas" valstybės pajamoms. Tiesiog tai nėra mokestis kuris turėtų ar galėtų būti stubrinis.

TLDR: corporate income mokestis yra mažas, elastingas ir dėl to nes jis tiesiog neefektyvus mokestis, nes neapmokestina veiklos ar kažkokios valstybės veiklos (arba tai daro netiesiogiai), todėl nerėtų vekti kad jis kažkur yra mažas ir ten kompanijos renkasi jį mokėti. O valstybių konkurencija yra gėris (ne tik kalbant apie corporate income tax)

[mantasm]

Kodėl kainų konkurencija gerai, o mokesčių blogai? Kodėl kai bankai siųlo mažesnius tarifus gerai, o kai valstybės tai jau didelis blogis? Patinka monopolijos?

Jeigu būčiau labai brangus bankas, irgi būčiau piktas ant tų pigių, sakyčiau kad jie yra blogis, kenkėjai, lobinčiau valdžią juos uždraust ir panašiai.

Jei gyventų ir dirbtų toje pigioje jurisdikcijoje tai būtų sąžininga. Bet kalba ne apie tokius atvejus. Čia kaip „estas“ Avulis ar „olandiškos“ maxxximos. Nekalbant apie airišką-olandišką sumuštinį kurį naudoja daug didžiųjų technologijų bendrovių.

[Wintautas]

Todėl, kad nuo mokesčių priklauso valstybės paslaugų kokybė.

O nuo banko tarifų ir mokesčių priklauso banko paslaugos ir aptarnavimo kokybė.

Kitas dalykas, jei tas aptarnavimas ir paslaugos tokios blogos kokybės, niekas to banko (ar valstybės) nesirinks, todėl yra ekvilibriumas kuris yra aukščiau 0. Dugnas yra, ir jis apibrėžtas rinkos dėsnių ir jis yra labiausiai efektyvus ir nereiškia kažkokio kolapso.

[andyour]

Kodėl kainų konkurencija gerai, o mokesčių blogai?

Todėl, kad nuo mokesčių priklauso valstybės paslaugų kokybė.

[Wintautas]

Realiai tokios mokestinės varžybos iki nulio ir yra viena iš šūdaičių iškilimo priežasčių. Viena kita trumpalaikėj perspektyvoj laimi kol nepermuša jos suteiktos piguvos. Bet ilgalaikėj perspektyvoj pralaimi visi. Išskyrus, aišku, sutaupančiuosius.

Kodėl kainų konkurencija gerai, o mokesčių blogai? Kodėl kai bankai siųlo mažesnius tarifus gerai, o kai valstybės tai jau didelis blogis? Patinka monopolijos?

Jeigu būčiau labai brangus bankas, irgi būčiau piktas ant tų pigių, sakyčiau kad jie yra blogis, kenkėjai, lobinčiau valdžią juos uždraust ir panašiai.

[Lettered]

Na taip, kai visi žaidžia tokį žaidimą, tada nebėra kur dingt. Bet visiem patapus šveicarijom ir dubajais nebeužteks tų popierinių milijonierių Realiai geriausia būtų kaip minimalus europinis GPM, taip ir pasaulinis susitarimas dėl tokių varkių užkardymo. O nepasirašiusius užsanksionuot iki negalėjimo ir išmest iš Swift.

Čia panašiai kaip priversti visą pasaulį mažinti emisijas ir nebeteršti. Asmenys, priešingai nei įmonės, negali būti rezidentais ten negyvendami bent 6 mėn. per metus, tai tokio dalyko kaip popieriniai milijonieriai nelabai yra, jie vis tiek tose šalyse praleidžia bent pusę savo laiko.

[mantasm]

Bet vis tiek geriau būti ta šalimi, kuri išlošia, o ne pralošia... Pvz. Šveicarija turi puikią infrastruktūrą, nors mokesčiai vieni mažesnių, kas padeda pritrauktų tų mokesčių mokėtojų, o kai jų daug, tada ir procentaliai nereikia didelių mokesčių, kad surinkti biudžetą. Čia kaip kova su globaliniu atšilimu, kaip ir geras dalykas, bet kas iš to, kai kovoja tik ES išskirianti 5% viso pasaulinio CO2.

Na taip, kai visi žaidžia tokį žaidimą, tada nebėra kur dingt. Bet visiem patapus šveicarijom ir dubajais nebeužteks tų popierinių milijonierių Realiai geriausia būtų kaip minimalus europinis GPM, taip ir pasaulinis susitarimas dėl tokių varkių užkardymo. O nepasirašiusius užsanksionuot iki negalėjimo ir išmest iš Swift.

[Lettered]

Realiai tokios mokestinės varžybos iki nulio ir yra viena iš šūdaičių iškilimo priežasčių. Viena kita trumpalaikėj perspektyvoj laimi kol nepermuša jos suteiktos piguvos. Bet ilgalaikėj perspektyvoj pralaimi visi. Išskyrus, aišku, sutaupančiuosius.

Bet vis tiek geriau būti ta šalimi, kuri išlošia, o ne pralošia... Pvz. Šveicarija turi puikią infrastruktūrą, nors mokesčiai vieni mažesnių, kas padeda pritrauktų tų mokesčių mokėtojų, o kai jų daug, tada ir procentaliai nereikia didelių mokesčių, kad surinkti biudžetą. Čia kaip kova su globaliniu atšilimu, kaip ir geras dalykas, bet kas iš to, kai kovoja tik ES išskirianti 5% viso pasaulinio CO2.

[mantasm]

Realiai tokios mokestinės varžybos iki nulio ir yra viena iš šūdaičių iškilimo priežasčių. Viena kita trumpalaikėj perspektyvoj laimi kol nepermuša jos suteiktos piguvos. Bet ilgalaikėj perspektyvoj pralaimi visi. Išskyrus, aišku, sutaupančiuosius.

[Arunasx]

R. Šimašius. Vasaros lietuviai, žiemojantys Dubajuje https://www.vz.lt

iandien, kai už lango tikra šiaurietiška žiema, verta prisiminti vasarą. Vaikščiodami Vilniaus senamiestyje ar pajūrio pušynuose liepos mėnesį, mes juos matome. Sėkmingi, daug pasiekę žmonės, dažniausiai – lietuviai. Savi, jų veidus atpažįstame. Jie čia leidžia pinigus geruose restoranuose, jie čia trumpam irgi pasijaučia savi.
Tačiau ateina ruduo, ir jie dingsta. Ne tik dėl saulės trūkumo. Dokumentuose jie – Dubajaus, Singapūro, Šveicarijos, Kipro, Ispanijos, Portugalijos ar Graikijos, anksčiau Jungtinės Karalystės (JK), o dabar vis dažniau ir Italijos rezidentai. Lietuva jiems yra sentimentų, bet ne mokestinė tėvynė. Sveikatą, švietimą ir gynybą jų mokesčiais finansuoja pirmiausiai tos šalys.
Dar 2022 m. Lenkija irgi įsivedė fiksuoto mokesčio režimą pajamoms, gautoms užsienyje. Gali pasirinkti mokėti fiksuotą 200.000 PLN (apie 48.000 Eur) per metus sumą ir tai bus lubos tavo užsienio pajamoms. Šeimos nariai, beje, gali prisijungti už pusę kainos.
Šią galimybę, beje, įvedė „Teisė ir Teisingumas“ (PiS), tačiau atėjus Donaldo Tusko valdžiai, kuri revizavo daugelį pirmtakų sprendimų, šis režimas liko nepaliestas. Jis net nebuvo kritikuojamas aršios rinkimų kampanijos metu!
Kodėl? Nes net ir poliarizuotoje Lenkijos visuomenėje egzistuoja tylus konsensusas: iš nacionalinio intereso nesišaipoma. Ir tai ne tik gynyba. Nes juk suprantama, kad tankai, haubicos ir oro gynyba kainuoj. Tiek valdžia, tiek opozicija suprato elementarią matematiką – be šio režimo šie žmonės Lenkijoje mokesčių nemokėtų apskritai. Geriau turėti 48.000 Eur iš žmogaus, daugybę teigiamų šalutinių efektų ir investicijas į vietos ekonomiką, nei turėti neva teisingą nulį.
Lenkijos pasirinktas kelias buvo tiesioginis valstybinio lygio bandymas konkuruoti su Italijos „Non-Dom“ režimu ir susigrąžinti po 2004 m. į JK ar Šveicariją išvykusius ekonomiškai itin sėkmingus savo piliečius.
Institucijos, atsakingos už mokesčių surinkimą ir biudžeto formavimą, tiesiog ignoruoja realybę. Daugelis viena ausim gal girdėjo apie Ispanijos Beckhamo įstatymą (kai taisyklės specialiai buvo sukurtos vieno daug uždirbančio futbolininko atvejo pagrindu). Tačiau labai mažai kas suvokia, koks tai svarbus konkurencinis įrankis bet kuriai šaliai ir kiek plačiai tai taikoma.
Kodėl jie negali grįžti ir taip?
Pirmiausiai – tarifai. Asmuo, per metus uždirbantis 1.000.000 Eur iš pajamų užsienyje, Lietuvoje šiandien sumoka apie 280.000 Eur mokesčių (GPM ir PSD bendrai), o jo ribinis tarifas nuo pajamų viršūnės siekia beveik 32%. Tuo metu Lenkijoje tam pačiam piliečiui taikomas fiksuotas abonementas – jis sumoka tik apie 48.000 Eur, o jo ribinis tarifas nuo bet kokio papildomo uždirbto euro užsienyje yra 0%.
Dažnai girdžiu argumentą: „Jei jie myli Lietuvą, tegul grįžta ir moka mokesčius kaip visi“. Tai skamba gražiai. Bet kiek naiviai. Be to, problema dažnai yra net ne mokesčio tarifas. Įsivaizduokite lietuvį, dešimtmetį sėkmingai vysčiusį verslus pasaulyje, turintį sudėtingų investicijų portfelį. Jei jis šiandien grįžta į Lietuvą, mokesčių sistema reikalauja, kad jis deklaruotų kiekvieną detalę. O tai tampa net techniškai sunkiai įmanoma misija.
Net didžiausi patriotai, nuo nulio Lietuvoje sukūrę milijardinius verslus, vargu ar norės būti Lietuvos mokesčių rezidentai, kai, tarkime, norės dalį savo verslo akcijų už kokį 100 milijonų parduoti. Dėl 32 milijonų mokesčių sutaupymo, akivaizdu, daug kas rinksis pakentėti Italijoje ar Singapūre, ar kitur.
Šiandien mes ieškome pinigų didinti gynybos finansavimą. Norime orių atlyginimų bei gerų viešųjų paslaugų. Iš kur tuos pinigus paimsime? Iš tų pačių mokesčių mokėtojų, didindami jiems naštą? Prisiminkime Lafero kreivę – tai veda į akligatvį.
Vienintelis tvarus būdas turėti turtingą valstybę, saugią sieną ir gerą švietimą – turėti daug uždirbančių, pridėtinę vertę kuriančių piliečių. Kai sėkmingas žmogus grįžta, jis čia perka būstą, perka paslaugas, kuria verslus, dalinasi kontaktais. Vienas toks sugrįžęs „vasaros vilnietis“ sukuria dešimtis darbo vietų kitiems. Tai yra tas nematomas, bet milžiniškas efektas, kurį mes savo rankomis atiduodame Dubajui ar Varšuvai. Ne vienintelis, aišku, tačiau svarbus

šūdaičiams runkelių balsai yra viso ko siekiamybė, o juk jie rėktų, kad "ir vėl mus apvogė, mes nusipelnėme gyventi geriau" nutylint, kad patys perka kontrabandines cigaretes, dirba nelegaliai ir ima visokias pašalpas.