Karas lietuviams nebuvo Didysis.
Atėjusi vokiečių okupacija buvo kieta ir griežta. Kraštas buvo atvirai apiplėšinėjimas. Turbūt tada gimė frazė "prie ruso buvo geriau".
Iš teigiamų dalykų, galima paminėti:
- po 120 metų okupacijos išsikarustė Rusijos imperijso valdžia
- nutiesti keli geležinkeliai Lauksargiai-tauragė - Radviliškis, Šiauliai-Joniškis-Jelgava, Kretinga-Skuodas-Priekule), pastatytas aukščiausia Lietuvoje Lyduvėnų tiltas
- Įsteigtos pirmosios gimnazijos lietuvių kalba
- Vokiečių kareiviai per porą okupacijos metų prifotografavo Lietuvos miestų ir miestelių daugiau nei per kelis caro valdžios dešimtmečius.
- grąžintas Grigaliaus kalendorius.
Apie vokiečių okupaciją galima paskaityti P.Klimo ir kitų amžininkų prisiminimuose
Lietuva buvo pafrontėje tarp Vokietijos ir Rusijos imperijų. Daug lietuvių buvo mobilizuota. Frontas, ypač Suvalkijoje ir Klaipėdos krašto pasienyje keitėsi kelis kartus. Tarp žuvusių buvo nemažai lietuvių. Nors lietuviai tame kare nieko nepametė ir nežinia dėl ko kariavo, bet aukų tarpe jų buvo nemažai.
Veidas.lt 2010.09.05
Lietuvninkai prieš lietuvius
Virtuali paroda. I Pasaulinis karas Lietuvoje
Šiais metais minima Pirmojo pasaulinio karo (Didžiojo karo) pradžios 100 – čio sukaktis.
1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs karas tarp Vokietijos bei Austrijos – Vengrijos iš vienos pusės ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos bei Serbijos iš kitos pusės, buvo vienas didžiausių ir žiauriausių karų žmonijos istorijoje. Vėliau į šį karą buvo įtrauktos ir kitos valstybės. Skaičiuojama, kad iki 1918 m. lapkričio 11 d. (ugnies nutraukimo) vykęs karas pareikalavo virš 12 milijonų žmonių aukų. Dar daugiau jų buvo suluošinta.
Karas neaplenkė ir Lietuvos, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos dalis. Krašte paskelbta vyrų mobilizacija į kariuomenę. Buvo evakuojami (tiek savo noru, tiek ir prievarta) į Rusijos gilumą Lietuvos ir Vokietijos pasienio, kautynių tarp Vokietijos ir Rusijos kariuomenės ruožų gyventojai. Vokiečių aviacija bombardavo, o artilerija apšaudė Lietuvos miestus ir miestelius. Ypač aršios kovos vyko prie pasienio miestų; Marijampolės, Kazlų Rudos bei Kauno (Kauno fortai sudarė Rusijos I laipsnio tvirtovę) ir Šiaulių miestų.
Pradėjusi plataus masto puolimą 1915 m. žiemą, vokiečių kariuomenė iki 1915 m. rugsėjo mėnesio pabaigos okupavo visą Lietuvą. Krašte buvo įvestas okupacinis režimas, sukurta vokiečių centrinė ir vietos karinė administracija. Visas viešas gyvenimas buvo griežtai ribojamas ir pajungtas faktiškai tik Vokietijos kariuomenės poreikiams ir jos interesų tenkinimui.
Pristatoma dokumentų paroda siekiama bent iš dalies nušviesti šiuos procesus, vykusius Lietuvoje 1914 – 1918 m. pradžioje. Parodoje panaudoti fondų „Kauno tvirtovė“ (F.1851), „Lietuvos karinės valdybos viršininkas“ (F.641), „Suvalkų gubernatoriaus kanceliarija“ (F.1010), „Vilniaus geležinkelio ruožo žandarų ir policijos valdyba“ (F.931), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (F.1135) bei Kretingos muziejaus dokumentai. Be rašytinių šaltinių, pristatoma ir ikonografinė medžiaga (nuotraukos, piešiniai) bei spaudiniai. Parodai pateikti iš viso 59 objektai su jų aprašymais. Datos pateiktos kaip dokumentuose: senuoju stiliumi - rusiškuose, naujuoju stiliumi - vokiškuose arba senuoju/naujuoju stiliumi.
https://www.archyvai.lt/lt/lvia_virt...-m.-karas.html
1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs karas tarp Vokietijos bei Austrijos – Vengrijos iš vienos pusės ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos bei Serbijos iš kitos pusės, buvo vienas didžiausių ir žiauriausių karų žmonijos istorijoje. Vėliau į šį karą buvo įtrauktos ir kitos valstybės. Skaičiuojama, kad iki 1918 m. lapkričio 11 d. (ugnies nutraukimo) vykęs karas pareikalavo virš 12 milijonų žmonių aukų. Dar daugiau jų buvo suluošinta.
Karas neaplenkė ir Lietuvos, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos dalis. Krašte paskelbta vyrų mobilizacija į kariuomenę. Buvo evakuojami (tiek savo noru, tiek ir prievarta) į Rusijos gilumą Lietuvos ir Vokietijos pasienio, kautynių tarp Vokietijos ir Rusijos kariuomenės ruožų gyventojai. Vokiečių aviacija bombardavo, o artilerija apšaudė Lietuvos miestus ir miestelius. Ypač aršios kovos vyko prie pasienio miestų; Marijampolės, Kazlų Rudos bei Kauno (Kauno fortai sudarė Rusijos I laipsnio tvirtovę) ir Šiaulių miestų.
Pradėjusi plataus masto puolimą 1915 m. žiemą, vokiečių kariuomenė iki 1915 m. rugsėjo mėnesio pabaigos okupavo visą Lietuvą. Krašte buvo įvestas okupacinis režimas, sukurta vokiečių centrinė ir vietos karinė administracija. Visas viešas gyvenimas buvo griežtai ribojamas ir pajungtas faktiškai tik Vokietijos kariuomenės poreikiams ir jos interesų tenkinimui.
Pristatoma dokumentų paroda siekiama bent iš dalies nušviesti šiuos procesus, vykusius Lietuvoje 1914 – 1918 m. pradžioje. Parodoje panaudoti fondų „Kauno tvirtovė“ (F.1851), „Lietuvos karinės valdybos viršininkas“ (F.641), „Suvalkų gubernatoriaus kanceliarija“ (F.1010), „Vilniaus geležinkelio ruožo žandarų ir policijos valdyba“ (F.931), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (F.1135) bei Kretingos muziejaus dokumentai. Be rašytinių šaltinių, pristatoma ir ikonografinė medžiaga (nuotraukos, piešiniai) bei spaudiniai. Parodai pateikti iš viso 59 objektai su jų aprašymais. Datos pateiktos kaip dokumentuose: senuoju stiliumi - rusiškuose, naujuoju stiliumi - vokiškuose arba senuoju/naujuoju stiliumi.
https://www.archyvai.lt/lt/lvia_virt...-m.-karas.html
Lietuvos žinios 2016.11.14
Pirmojo pasaulinio karo prisiminimai grimzta užmarštin
Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimai, prisiminai vis labiau grimzta užmarštin ir yra apgaubti Antrojo pasaulinio karo šešėlio, nors, pasak istorikų, Pirmasis karas visam pasauliui buvo daug skausmingesnis nei Antrasis.
Pirmasis pasaulinis karas buvo svarbus net tik didžiosioms pasaulio valstybėms, bet labai reikšmingas ir Lietuvai. Karas sukėlė daug skausmingų padarinių. Bet V. Rakutis priminė, kad buvo ir šviesių pasekmių, ypač Lietuvai. Pirmąjį pasaulinį karą jis palygino su skausminga gimdymo procedūra, kai užgimė Nepriklausoma Lietuvos valstybė
https://www.lzinios.lt/lzinios/istor...marstin/233175
Pirmasis pasaulinis karas buvo svarbus net tik didžiosioms pasaulio valstybėms, bet labai reikšmingas ir Lietuvai. Karas sukėlė daug skausmingų padarinių. Bet V. Rakutis priminė, kad buvo ir šviesių pasekmių, ypač Lietuvai. Pirmąjį pasaulinį karą jis palygino su skausminga gimdymo procedūra, kai užgimė Nepriklausoma Lietuvos valstybė
https://www.lzinios.lt/lzinios/istor...marstin/233175
Žurnalas „Rubinaitis“, 2014 Nr. 4 (72)
Apie Pirmąjį pasaulinį karą lietuvių literatūroje
– Kaip manote, kodėl tokia neišplėtota Pirmojo pasaulinio karo tema lietuvių literatūroje – tiek bendrojoje, tiek ir vaikų?
Aldona Kruševičiūtė: Pirmasis pasaulinis karas, atnešęs tiek skausmo, pražudęs ir suluošinęs dešimtis milijonų žmonių, Lietuvai sudarė sąlygas atkurti valstybę. Tačiau mūsų literatūroje apie tai menkai kalbama. Gal todėl, kad mūsų literatūra buvo labai silpna, dar nepakilusi po 40 metų kalbos draudimo. Reikėjo vytis tai, kas prarasta, išbandyti naujus stilius, maištauti. Gyvenimas siūlė naujas temas, o dairytis atgalios tame sūkuringame laike nebuvo kaip. (...) Atėjus atšilimo laikotarpiui, skubėta skaitytojams diegti tautinio sąmoningumo jausmą. Sulaukus Atgimimo, atsivėrė Antrojo pasaulinio karo žaizdos, reikėjo tai paliudyti (tremtinių ir politinių kalinių sukurti tekstai), apmąstyti, o gręžiotis atgal – į Pirmąjį pasaulinį karą – tarsi nebebuvo prasmės.
Rita Karpavičienė: Neprilygstamai apie Pirmąjį pasaulinį pasakojo rašytojai, pakliuvę į karo verpetą gana jauni ir matę jį iš vidaus. Tokių lietuvių rašytojų neturime (nors Antanas Vienuolis vyko į frontą kaip karo korespondentas). Kita priežastis, matyt, sudėtingos istorinės aplinkybės: dar visai neseniai panaikintas spaudos draudimas, 1918 m. vasario 16 d. pasauliui paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą, tačiau kelias į nepriklausomybę buvo nelengvas, tūkstančiai savanorių išėjo ginti savo šalies. O lietuviai meno kūrėjai turėjo kuo greičiau sumažinti atotrūkį nuo to meto Vakarų Europos kultūros, siekė ugdyti tautinę kultūrą derindami su atvirumu pasauliui ir jo menui, realistines tendencijas – su modernistiniais ieškojimais. Gana greitai atslinkusi Antrojo pasaulinio karo šmėkla užgožė Pirmąjį didumu ir žiaurumu.
Vilija Dailidienė: Karo metais lietuvių tauta nebuvo subjektas. Mūsų tauta pateko į karo mėsmalę ne savo valia, o aukos situacija nepalanki kūrybai. Nei carinės Rusijos, nei kaizerinės Vokietijos propaganda lietuvių nežavėjo, galvos nuo jos neapkvaito. Rusijos Vasario revoliucija ir Spalio perversmas savo baisiais padariniais užgožė anas beprasmes skerdynes.
http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2561631731
Aldona Kruševičiūtė: Pirmasis pasaulinis karas, atnešęs tiek skausmo, pražudęs ir suluošinęs dešimtis milijonų žmonių, Lietuvai sudarė sąlygas atkurti valstybę. Tačiau mūsų literatūroje apie tai menkai kalbama. Gal todėl, kad mūsų literatūra buvo labai silpna, dar nepakilusi po 40 metų kalbos draudimo. Reikėjo vytis tai, kas prarasta, išbandyti naujus stilius, maištauti. Gyvenimas siūlė naujas temas, o dairytis atgalios tame sūkuringame laike nebuvo kaip. (...) Atėjus atšilimo laikotarpiui, skubėta skaitytojams diegti tautinio sąmoningumo jausmą. Sulaukus Atgimimo, atsivėrė Antrojo pasaulinio karo žaizdos, reikėjo tai paliudyti (tremtinių ir politinių kalinių sukurti tekstai), apmąstyti, o gręžiotis atgal – į Pirmąjį pasaulinį karą – tarsi nebebuvo prasmės.
Rita Karpavičienė: Neprilygstamai apie Pirmąjį pasaulinį pasakojo rašytojai, pakliuvę į karo verpetą gana jauni ir matę jį iš vidaus. Tokių lietuvių rašytojų neturime (nors Antanas Vienuolis vyko į frontą kaip karo korespondentas). Kita priežastis, matyt, sudėtingos istorinės aplinkybės: dar visai neseniai panaikintas spaudos draudimas, 1918 m. vasario 16 d. pasauliui paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą, tačiau kelias į nepriklausomybę buvo nelengvas, tūkstančiai savanorių išėjo ginti savo šalies. O lietuviai meno kūrėjai turėjo kuo greičiau sumažinti atotrūkį nuo to meto Vakarų Europos kultūros, siekė ugdyti tautinę kultūrą derindami su atvirumu pasauliui ir jo menui, realistines tendencijas – su modernistiniais ieškojimais. Gana greitai atslinkusi Antrojo pasaulinio karo šmėkla užgožė Pirmąjį didumu ir žiaurumu.
Vilija Dailidienė: Karo metais lietuvių tauta nebuvo subjektas. Mūsų tauta pateko į karo mėsmalę ne savo valia, o aukos situacija nepalanki kūrybai. Nei carinės Rusijos, nei kaizerinės Vokietijos propaganda lietuvių nežavėjo, galvos nuo jos neapkvaito. Rusijos Vasario revoliucija ir Spalio perversmas savo baisiais padariniais užgožė anas beprasmes skerdynes.
http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2561631731
Iedzīvotāju skaits Latvijas teritorijā / Gyventojų skaičius Latvijoje
- 1897 — 1 929 387#
- 1900 — 2 008 000
- 1914 — 2 552 000
- 1920 — 1 596 131
- 1930 — 1 900 045
- 1935 — 1 950 502#
- 1939 — 1 994 506
- 1943 — 1 760 162
- 1950 — 1 943 146
- 1959 — 2 079 948#
- 1970 — 2 351 903#
- 1979 — 2 502 816#
- 1989 — 2 666 567#
- 2000 — 2 377 383#
- 2011 — 2 070 371#
- 2013 — 2 001 468
- 2015 — 1 968 957
Ko gero, viena mėgstamiausių, jei ne pati mėgstamiausia 
Komentuoti: