Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Briuselyje išdalinti ES milijardai vargu ar pasieks tuos, kuriems pinigų Lietuvoje labiausiai reikia, sako Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, karantinas atvėrė kai kurias senas visuomenės žaizdas, o labiausiai nukentėjo žmonės, kurie ir taip sunkiai vertėsi.
    Klasikinė pasakaitė.
    ”Labiausiai nukentėjo mažiausias pajamas gaunantys asmenys ... nes jų pajamos labai staigiai krito...“, – sako A. Adomavičienė.
    Su logika iš vis prasilenkia. Kur gali kristi ir taip mažiausios pajamos?
    Deja Briuselis niekada ir nedalino pinigų kad atiduoti juos labiausiai skurstantiems. Pinigai įliejami į ekonomiką per pridėtinę vertę kuriančias investicijas.
    Paskutinis taisė Evier; 2020.07.26, 14:53.

    Comment


      Parašė Evier Rodyti pranešimą

      Kur gali kristi ir taip mažiausios pajamos?
      Dirbo vyras su žmona, dabar tik vienas iš jų.
      Gaudavo 500- 600, dabar minimumas. Ar iš vis 0.5 etato.

      Comment


        Infrastruktūros projetai yra klasikinė ekonomikos gaivinimo priemonė ne todėl kad juos lengva pamatuoti o todėl kad tai yra trumpalaikis staigus darbo veitų (vadinas ir pajamų naujiems bedarbiams) sukūrimas. Būdavo ir kitokios valstybinės įdarbinimo priemonės kaip plantacijos, bet tas išėjo iš mados po WW2.

        Comment


          Švedijoje pandemijos įkarštyje užfiksuotas rekordinis BVP nuosmukis

          Švedija trečiadienį paskelbė, kad šalies BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, smuko 8,6%. Tai yra gerokai mažesnis krytis negu kitose Europos valstybėse, tačiau didesnis negu fiksuotas Lietuvoje ar Latvijoje.
          Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...#ixzz6UEaeKVav

          Comment


            Vengrija, Rumunija ir Bulgarija dėl koronaviruso pandemijos patyrė didžiausią ūkio nuosmukį per kelis dešimtmečius, parodė trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.

            Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1361634?copied

            Vengrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ketvirčiu anksčiau, sumažėjo 14,5 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias nuo komunizmo eros pabaigos prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. Rumunijoje BVP balandžio–birželio mėnesiais smuko 12,3 proc., o Bulgarijoje – 9,8 proc., ir ūkio nuosmukis šiose šalyse buvo didžiausias nuo 1997 metų ekonominės krizės laikų.
            Vengrijos institucijos prognozuoja, jog BVP nuosmukis šiemet sieks 3 procentus. Rumunijos vyriausybė šiemet numato 3,8 proc. ūkio smukimą, o Bulgarijos valdžia yra nusiteikusi pesimistiškiausiai ir mano, jog BVP sumažės 7 procentais.

            Comment


              Nyderlandų ekonomika dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios šalyje buvo įvestas verslo aktyvumą iš esmės paralyžiavęs karantinas, patyrė precedento neturintį nuosmukį, parodė penktadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Penkta pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 8,5 proc., pranešė centrinė statistikos tarnyba (CBS). „Tokio dydžio nuosmukis nustatytas pirmą kartą [šiuolaikinėje istorijoje]“, – pareiškė tarnyba.

              Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1361524?copied

              Comment


                Lenkijos II ketvirčio kritimas 8.9 proc.

                Drugi kwartał 2020 roku przyniósł potężny spadek produktu krajowego brutto Polski. Znaleźliśmy się w najgłębszej recesji od przynajmniej 25 lat.

                Kwietniowy lockdown okupiony został gigantycznymi stratami ekonomicznymi. W efekcie w II kwartale 2020 roku realny (czyli już po uwzględnieniu wzrostu cen) produkt krajowy brutto Polski spadł o 8,9 proc. względem poprzedniego kwartału – poinformował Główny Urząd
                https://www.bankier.pl/wiadomosc/PKB...e-7943798.html

                Comment


                  Kinijos ekonomikos atsigavimas liepos mėnesį tęsėsi: pramonės augimas išliko stabilus, tačiau silpna mažmeninė prekyba dar vis netvirtai stovi ant kojų. Palyginus su ankstesniais metais, pramonės produkcija liepą pakilo 4,8 proc., tiek pat, kiek ir birželį, bet vis dėlto nepatvirtino ekonomistų lūkesčių. Bendri mažmeniniai pardavimai nukrito 1,1 proc., nors buvo prognozuotas 0,1 proc. padidėjimas.

                  Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/bloombe....d?id=85005169

                  Comment


                    70 pranešimų, 2920 numatomų atleisti darbuotojų. Tokius duomenis nuo kovo 16-osios iki šios savaitės Užimtumo tarnybai pateikė Lietuvos įmonės. Apibendrinus šiuos duomenis aiškėja, kad daugiausia apie atleidimą buvo įspėjami darbuotojai apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo bei prekybos veiklas vykdančiose įmonėse.

                    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=85029189

                    Kaip praneša Užimtumo tarnyba, pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus daugiausiai gauta balandį – tai glaudžiai siejasi su kovo 16 d. šalyje paskelbta ekstremalia situacija ir karantinu, kuomet dalis įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais ir turėjo riboti savo veiklos apimtis dėl pasaulyje išplitusios koronaviruso infekcijos. Apdirbamosios gamybos įmonės apie atleidimus įspėjo 1146 darbuotojus (dvidešimt trys pranešimai), transporto ir sandėliavimo įmonės – 500 žmonių (septyni), prekybos bei transporto priemonių remonto – 269 (devyni pranešimai).

                    Comment


                      "Financial Times" parašė straipsnį apie tai, kaip gerai Suomija susitvarkė su koronavirusu, bet jų pačių diagramoje matosi, kad Lietuvos rezultatai dar geresni - Europoje užimame geriausią poziciją pagal mažą mirtingumą ir mažą ekonominį nuosmukį:

                      Comment


                        Kol kas, šiam momentui gal ir taip. Bet dar anksti daryti išvadas, kai pandemija dar toli gražu nesibaigia ir net mušami nauji rekordai.
                        Snowflakes will attack U <3

                        Comment


                          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                          Kol kas, šiam momentui gal ir taip. Bet dar anksti daryti išvadas, kai pandemija dar toli gražu nesibaigia ir net mušami nauji rekordai.
                          Sergančiųjų rekordai mažai įdomūs žinant jog pirmosios bangos metu mažai kas normaliai testavo, o dabar jau ir visokios gydymo įstaigos geriau pasiruošusios nei pirmos bangos metu, o tai juk buvo vieni pagrindinių židinių.

                          Nematau kaip suomiai galėtų patirti tokį mirtingumą kaip švedai, netgi statau, kad suomiai nesugebės pasiekti savo pirmos bangos mirtingumo nei per antrą, trečią, n-tą bangą. O poveikis ekonomikai kuo toliau tuo mažiau neprognozuojamas ir bent jau Skandinavijoje kažkokių netikėtumų nebeturėtų būti, t.y. jis praktiškai nebepriklausys nuo lokalios epideminės situacijos.
                          Paskutinis taisė themanual; 2020.09.24, 23:41.

                          Comment


                            Parašė bucaneer Rodyti pranešimą
                            "Financial Times" parašė straipsnį apie tai, kaip gerai Suomija susitvarkė su koronavirusu, bet jų pačių diagramoje matosi, kad Lietuvos rezultatai dar geresni - Europoje užimame geriausią poziciją pagal mažą mirtingumą ir mažą ekonominį nuosmukį:
                            Tas 'mažas ekonominis nuosmukis' gali būti labai apgaulingas, jeigu yra finansuojamas skolintomis lėšomis. Didesnė skola sumažina momentinį ekonomikos nuosmukį, tačiau kartu sumažina ateities ekonomikos kilimo potencialą, kai ateity finansiniai resursai vietoj to, kad būtų panaudoti ekonomikos kilimui, turės būti nukreipti skolos gražinimui.

                            Comment


                              Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                              Tas 'mažas ekonominis nuosmukis' gali būti labai apgaulingas, jeigu yra finansuojamas skolintomis lėšomis. Didesnė skola sumažina momentinį ekonomikos nuosmukį, tačiau kartu sumažina ateities ekonomikos kilimo potencialą, kai ateity finansiniai resursai vietoj to, kad būtų panaudoti ekonomikos kilimui, turės būti nukreipti skolos gražinimui.
                              Lietuvos skola net ir po paskolų paėmimo ekonomikai gelbėti vis tiek yra viena mažiausių ES.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                                Eidvis
                                Labai nesekiau ekonominių nuotaikų, nes nenoriu prisiskaityti nuogastavimų, bet pvz. Mauricas kažkaip optimistiškas dėl Lietuvos, pvz. Lietuvai turėtų kažkiek padėti Europos atsigavimo fondas. Gal jūs žinote geriau ir jo nuomonė dar keisis?
                                Apskritai tai aš kalbėjau, kad jeigu šiuo metu teigtumėm, kad Lietuvos ekonomika pandemijos krizę atlaikė geriau, nei Švedijos, nes II ketvirtį Lietuvoje BVP krito 4%, o Švedijoje beveik 8% - tai nebūtų labai jau teisingas palyginimas, nes neįvertinus kiek į ekonomiką buvo mesta skolintų ar rezervo pinigų, mes lygsime nepalyginimus dalykus. Norint sužinoti realų ekonomikos nuosmukį reikėtų įvertinti ir visokių skolintų pinigų ar rezervų išeikvojimą.

                                Kas dėl Maurico optimistinių prognozių, tai jos yra trumpalaikės, metams-dviem, aš labiau kalbėjau apie ilgalaikį išaugusios skolos poveikį ekonomikai, bet tai žinoma nereiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje ekonominės prognozės turėtų būti niurios. Kad būtų sumažintas covid'o neigiamas poveikis ekonomikai, yra metamos milžiniškos skolintos lėšos, kurias vėliau mes turėsim gražinti, o kai jas gražinėsim - tai atitinkamai bus sumažinamas tų metų ekonomikos augimas. Tai gali labai nesijausti, nes skolos gražinimas bus išdėliotas daugybei metų į priekį ir didelio skirtumo tarp to ar ekonomika išauga 1,7% ar 2% nepasijaus. ES svarsto nuo 2023 m. įvesti naujus mokesčius, kas daugiausiai susiję su tuo, kad reikės padengti tas atsiradusias skolas dėl covid'o. Iš esmės tai yra panašiai kaip su kokio namo paskola - per mėnesį tai galbūt ne tiek jau ir daug išeina, bet bendrai sudėjus susidaro milžiniška suma. Tik išsimokėjus paskolą dėl namo, mums lieka namas, o covid'as yra labiau tas atvejis, kai tu pasiskolini milžinišką sumą vestuvėms iškelti. Ir aš žinoma nesu prieš tai, kad Lietuvos ekonomika būtų gelbėjama skolintomis lėšomis. Aš esu už tai, kad skolinimąsi būtų kuo mažiau, jog tai kuo mažiau paveiktų ateities ekonomikos augimą, o visų antra, kad pasiskolintos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau, nes skolintomis lėšomis galima suorganizuoti pinigų lietų ir taip juos ištaškyti, o galima tuos pinigus protingai investuoti taip sukuriant augimo potencialą ir ateičiai. Blogas pavyzdys yra kai pensininkams yra išdalinama po 200 eurų. Aš suprantu, kad yra smagu gauti papildomus 200 eurų prie pensijos, bet toks sprendimas yra visiškai nelogiškas ir reikia suprasti, jog mažas pensijas turime tik todėl, jog prieš tai buvo priiminėjami nelogiški sprendimai. Logiški sprendimai visai kiti: jei sulėtėja statybų sektorius - tai logiška pinigus mesti į infrastruktūros plėtrą, nes tai gelbėja ir darbo vietas ir sukuria kažkokią pridėtinę vertę. Jeigu covid'as duoda per restoranus ar viešbučius - tai logiška juo paremti, kad nebankrutuotų ir išgyventų krizę. Bet kurioje vietoje logiškas sprendimas yra pensininkams išdalinti po 200 eurų, kai tai vos ne vienintelė grupė žmonių, kurie dėl covid'o finansiškai visiškai nenukentėjo? Dėl to pagrindinė problema su tais pasiskolintais pinigais yra ta, kad jie gali būti neefektyviai panaudoti ir tiesiogine ta žodžio prasme ištaškyti grynai dėl populistinių paskatų ir tai yra labai didelė problema, nes tuos pinigus ištaškyti yra kur kas lengviau, nei po to juos uždirbti ir sugrąžinti.

                                Comment


                                  UK ekonomika rugpjūtį paaugo 2,1%, bet dar smarkiai minuse.
                                  Birželį ir liepą augimas buvo didesnis.



                                  The UK economy continued its recovery in August, growing by 2.1%, as the Eat Out to Help Out scheme boosted restaurants.
                                  But the figure was below expectations and the economy is still 9.2% smaller than before the pandemic struck.

                                  However, growth in August was slower than the expansion seen in both June and July.
                                  In June, the economy grew by 8.7% and in July, by 6.6%.


                                  https://www.bbc.com/news/business-54474490

                                  Comment


                                    Po trečio ketvirčio metinis Lietuvos BVP pokytis -1.7%. Ispanijos -8.7%, ES vidurkis -4.3%.

                                    https://ec.europa.eu/eurostat/docume...d-313361b761c5

                                    Comment


                                      Iš Ž. Maurico FB.

                                      Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1604101197030.jpg
Views:	575
Size:	127,7 kB
ID:	1836187
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Trečiadienį Vyriausybei teikiamas siūlymas grįžti prie visuotinio karantino. Viešojo maitinimo įstaigos, karantinui įsigaliojus, galėtų pardavinėti maistą tik išsinešti, viešbučiams leidžiama veikti tik individualių svečių paslaugoms teikti, maistas tiekiamas tik į kambarį ar įsinešti. Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad tokiomis sąlygomis, viešbučiams ir restoranams svarsto, jog geriausia laikinai užsidaryti iš viso.

                                        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=85640405

                                        Comment


                                          Lietuvoje nedarbui pakilus iki 14,9 proc., pramonės sektoriuje trūksta rekordinio darbuotojų skaičiaus. Panaši situacija, kaip teigiama, ir statybų sektoriuje, kurioje šiandien jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Minėtų sektorių atstovai užsimena, kad dėl tokio darbo jėgos trūkumo gali būti kalti tiek „juodi pinigai“, tiek valstybės mokamos išmokos, tiek emigracija.

                                          https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=85667337

                                          Comment

                                          Working...
                                          X