Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dėl šios priežasties sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos
    Eilinį kartą "suklydo" ir vietoj pigios įrašė kvalifikuotos

    Comment


      Karantinas smogė Birštono sanatorijoms ir SPA: rekordiniai nuostoliai, kai kur užimtumas tesiekia 25 proc.

      „Mes iš didžiųjų atsidarėme vieni pirmųjų. Nors šį savaitgalį užimtumas siekia 80 proc., viso birželio bendras užimtumas tesieks 50 proc. Visi galvoja, kad važiuos lietuviai, veršis šią vasarą į kurortus. Nė velnio. Pirmiausia pildosi Palanga, tuomet Druskininkai ir galiausiai Birštonas. Kol nedirba Druskininkų vandens parkas, gal ir lengviau. Sako, kad atsidarys, kai lankytojų padaugės, bet juk jų padaugės, kai atsidarys. Toks uždaras ratas. Liepą turime rezervuotų tik 15 proc. kambarių. Įprastai tokiu metu užimtumas siekdavo 85 proc.

      https://www.15min.lt/m/id/max/versla...c-1224-1335792

      Comment


        Matyt, svarbią dalį prabangesnių viešbučių klientų sudarė užsieniečiai. Nieko stebėtina, kad ekonomiškai sudėtingesniu laiku prabangesni viešbučiai kenčia labiau nei pigesni. Manau, kad Birštonas ar Druskininkai turi daugiau galimybių, kai ežeruose arba jūroje vanduo gerokai šaltesnis nei dabar.

        Comment




          Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos nemažai žmonių prarado darbą, tenka rimčiau ir atsakingiau vertinti išlaidas. Kai kurie ima ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas ir neatsisakyti poreikių. Teisėsaugos atstovai sako, kad, vos tik smunka ekonomika, tuoj išauga kontrabandos poreikis, o stambieji kontrabandos vežėjai jau tapo itin įžūlūs.

          Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas patvirtina, kad jų sulaikoma kontrabanda išties įspūdingai išaugo. Vos per kelis mėnesius sulaikytų nelegalių prekių skaičiai vejasi visų praėjusių metų statistiką.

          „Nors darbas karantino sąlygomis tapo gerokai sudėtingesnis, šiuo metu Lietuvos muitinės pareigūnai dirba maksimaliu pajėgumu ir jau sulaikė apie 7,5 mln. pakelių rūkalų. Pernai per visus metus sulaikyta 8,2 mln. pakelių“, – dalijasi G. Kulikauskas


          https://delfi.lt/projektai/stop-kont...hp?id=84399993

          Comment


            Click image for larger version

Name:	Projections-table-602x1024.png
Views:	694
Size:	240,0 kB
ID:	1811413

            Comment


              Kinam vieninteliems planuoja augimą. Nors jeigu atsižvelgiant į tai kiek kinijos statistika yra fake'inama tai realus kritimas bus apie 3%, pas atitiktų vidurkį.

              Beje Kinam čia yra ilgalaikė problema, nes jų paskolos yra sudėliotis pastoviam >4% augimui, ir jei bus mažiau bus kredito krizė šalyje.

              Comment


                Paradoksas Panevėžyje: po karantino čia nedarbas šoktelėjo aukščiausiai tarp didžiųjų šalies miestų, bet laisvas darbo vietas siūlančios įmonės tokiame bedarbių krašte nesuranda norinčiųjų dirbti. Pažadėtų valstybės išmokų laukiantiems bedarbiams, regis, darbo rinka tapo nebeįdomi.

                delfi.lt

                Comment


                  O kokios dabar išmokos, minimumą moka pusę metų, kiek girdėjau? Tai kažkaip nesistebiu, kad niekas nenori dirbti. Nes didžioji dalis darbų yra už tą patį minimumą, bet dar reikia atidirbti.
                  Snowflakes will attack U <3

                  Comment


                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                    O kokios dabar išmokos, minimumą moka pusę metų, kiek girdėjau? Tai kažkaip nesistebiu, kad niekas nenori dirbti. Nes didžioji dalis darbų yra už tą patį minimumą, bet dar reikia atidirbti.
                    Jeigu nori dirbti, VDU uždirbsi bet kokiam kaime net ir neturėdamas kvalifikacijos.
                    If a lion could speak, we could not understand him.

                    Comment


                      https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/s...uvos-gyventoju

                      Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau socialinės pašalpos, taip pat kompensacijos už išlaidas šilumai bus didinamos ilgam laikotarpiui.

                      Remiantis Seimo sprendimu, darbdaviai išlaikydami darbuotojus galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, savarankiškai dirbantys asmenys gaus 257 eurų dydžio išmoką du mėnesius po karantino, darbo netekę žmonės įgis galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų gaus po 100 eurų vaiko pinigus, senatvės pensijų, netekto darbingumo ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjai galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką.

                      Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų. Iš viso tai pareikalaus iki 1 mlrd. eurų.

                      „Lietuva dar nėra turėjusi tokios situacijos, kai visa ekonomika kuriam laikui sustoja dėl būtinybės apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nors karantinas jau švelninamas, tačiau ir toliau privalėsime saugotis, o tai turės tiesioginės įtakos gyventojų elgsenai, darbui, laisvalaikiui, vartojimo įpročiams. Dėl šios priežasties Vyriausybė pasiūlė ir Seimas patvirtino pagalbos priemonių paketą, kuris pagelbės po karantino atšaukimo. Visi šie sprendimai prisidės prie dirbančiųjų išlaikymo darbo rinkoje, pagelbės verslui išlaikyti darbuotojus, padidins paramą nepasiturintiems gyventojams, bedarbiams, senjorams, neįgaliesiems ar šeimoms, kurių pajamos staiga sumažėjo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
                      Darbuotojams ir jų darbdaviams – subsidijos


                      SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 29,7 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

                      Kadangi sunkumai, neabejotinai, tęsis ir po karantino, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti bus skiriamos pusę metų po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius du mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

                      Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti galės darbdaviai, kurie:
                      • Per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė subsidijų. Subsidijos po karantino bus mokamos tik už darbuotojus, kurie pradeda dirbti po prastovų.
                      • Įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones.
                      • Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.

                      Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

                      Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc. dydžio subsidija, kitus du – 50 proc. ir paskutinius mėnesius – 30 proc., bet ne daugiau nei minimali alga. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

                      Jeigu įmonė bus įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, tuomet galės pasinaudoti didesnėmis subsidijomis.

                      Šie darbdaviai pirmus du mėnesius galės rinktis – gauti 100 proc. subsidiją su 607 eurų viršutine riba arba 70 proc. subsidiją su 1214 eurų lubomis.

                      Kitus du mėnesius subsidija galės siekti 50 proc., likusius du – 30 proc., bet ne daugiau nei 1214 eurų viršutine riba.

                      Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

                      Comment


                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                        Jeigu nori dirbti, VDU uždirbsi bet kokiam kaime net ir neturėdamas kvalifikacijos.
                        Tai ko nedirbi?
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                          Tai ko nedirbi?
                          Nes nedarbo diena, nu.
                          If a lion could speak, we could not understand him.

                          Comment


                            Parašė Zorro Rodyti pranešimą
                            Paradoksas Panevėžyje: po karantino čia nedarbas šoktelėjo aukščiausiai tarp didžiųjų šalies miestų, bet laisvas darbo vietas siūlančios įmonės tokiame bedarbių krašte nesuranda norinčiųjų dirbti. Pažadėtų valstybės išmokų laukiantiems bedarbiams, regis, darbo rinka tapo nebeįdomi.

                            delfi.lt
                            Jokio paradokso. Taip buvo irp rieš karantiną. Panevežyje reikia speicfinių specialistų, pagrinde inžinierių. Dauguma bedarbių tokie nėra. Persikvalifikuoti dažnas neturi nei galimybės, nei pinigų nei sugebėjimų.

                            Comment


                              Nedarbas Švedijoje pasiekė aukščiausią nuo 1998 m. lygį

                              Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4%.
                              Danijoje ir Norvegijoje situacija geresnė.

                              Kaimyninėje Danijoje oficialus nedarbo lygis, paskutiniais turimais duomenimis, gegužę pakilo iki 5,6%, pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2012 m. Vasarį nedarbo lygis šioje šalyje siekė 3,7%.

                              Norvegijoje nedarbas, vasarį sudaręs 3,8%, birželį pasiekė 4,9%, rodo šalies statistikos tarnybos duomenys.
                              Švedijos vyriausybė prognozuoja, jog bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 6%.

                              O Norvegijos ir Danijos centriniai bankai numato, kad jų šalių ekonomikos sumažės atitinkamai 3,5% ir 4,1%.
                              Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...#ixzz6T69nwsSZ

                              Comment


                                Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"
                                Snowflakes will attack U <3

                                Comment


                                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                  Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"
                                  Jei visi būtume ėmę Švedijos modelį, tai tikėtina, kad būtume, jei ne išgelbėję, tai bent kažkiek pagelbėję Tiesa, nežinau ar daugumai šalių taip gerai sektųsi kaip Švedijai.
                                  Paskutinis taisė PoDV; 2020.07.24, 23:11.

                                  Comment


                                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                    Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"
                                    Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.
                                      Na visų pirma, tai pirminės priemonės dėl medicinos paslaugų buvo ganėtinai suprantamos. Nesuprantama buvo, kaip nuo kokios gegužės-gegužės vidurio jos nebuvo lengvinamos. O nepateisinama išvis, kad dabar gali dalyvauti 1000 žmonių reive, bet negali pas gydytojus patekti.

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                        Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.
                                        Ar tikrai? Kiek teko girdėti iš VBS, lyg Švedijoje irgi buvo apribotas neskubių medicininių paslaugų teikimas. Bent ankstyvaisiais mėnesiais.

                                        Comment


                                          Briuselyje išdalinti ES milijardai vargu ar pasieks tuos, kuriems pinigų Lietuvoje labiausiai reikia, sako Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, karantinas atvėrė kai kurias senas visuomenės žaizdas, o labiausiai nukentėjo žmonės, kurie ir taip sunkiai vertėsi.

                                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84820849

                                          „Nelabai galvojama apie socialiai jautrias grupes. Yra ten skambūs pavadinimai, neaišku, kas iš tikro ten bus. Faktas, kad nemažai nueis į infrastruktūrą. Tai yra labai paprasta, nes labai lengva išmatuoti rezultatą – išliejau tokią gatvę, pastačiau, renovavau tokį pastatą. Kai investuojama į žmogų, poveikį matysim gerokai vėliau“, – laidoje „Delfi diena“ apie ES paramą kalba A Adomavičienė. Po karantino, anot jos, dalis žmonių susiduria su rimtais sunkumais ir jiems ekonominis atsigavimas ir kainų kilimas, apie kuriuos kalbama, džiaugsmo neteikia. „Yra tokia sritis, kaip aviacija, kuri visiškai užsidarė, ir stiuardeses neteko darbo. Tai yra ir moterys apie 50 metų, kurios niekada nedirbo jokio kito darbo, ir joms reikia galvoti, kur dabar dirbti kelerius metus iki pensijos. Jos dabar laikinai gyvena iš išmokų“, – pasakoja A. Adomavičienė.

                                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84820849

                                          Comment

                                          Working...
                                          X