Liepą į Lenkijos politinę areną grįžo buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, anksčiau 2007–2014 m. Lenkijos ministro pirmininko pareigas ėjęs Donaldas Tuskas. Daug rinkėjų pamena jį kaip politiką, šalyje pavėlinusį pensijos amžių – sprendimą 2017 m. atšaukė Įstatymo ir teisingumo partija („PiS“). Tiesą pasakius, „PiS“ kaltino D. Tuską už praktiškai viską, kas Lenkijoje negerai.
D. Tusko sugrįžimas įskėlė žiežirbų. Jo partija „Piliečių platforma“ išsyk atgavo lyderės vietą opozicijoje, reiškiamam visuomenės palaikymui per mėnesį pakilus nuo 16,9 iki 27,3 punkto. Nuomonės apklausų analizė rodo, kad opozicijai jis uždirbo net milijoną naujų rinkėjų. Kaip situaciją nusakė vienas komentatorių, D. Tuskas įriedėjo kaip tankas, grasinantis „PiS“ ir kitų opozicijos partijų pėstininkams. D. Tusko sugrįžimas taip pat sustiprino J. Kaczynskio kovą su nepriklausoma Lenkijos žiniasklaida.
Siekdama pakirsti opozicijos sėkmę rinkimuose, „PiS“ mėgino nutraukti didžiausios šalyje privačios televizijos stoties TVN ir jos naujienų kanalo TVN24 veiklą. Kadangi stotis priklauso JAV bendrovei „Discovery“ (kuri šiuo metu jungiama su kita, CNN patronuojančia amerikiečių bendrove „WarnerMedia“), „PiS“ pasiūlė įstatymą, kuris neleistų ne Europos ekonominės erdvės įmonėms kontroliuoti televizijos stočių, veikiančių pagal Lenkijoje išduotą licenciją. Taip Lenkija atstumia šalį, nuo kurios labiausiai priklauso jos nacionalinis saugumas. Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą išreiškė nepritarimą „PiS“ veiksmams, o dvipartinė JAV senatorių grupė neseniai bendrame laiške Lenkiją įspėjo:
„Šie ir kiti žingsniai, kuriuos Lenkija – NATO sąjungininkė ir artima Jungtinių Amerikos Valstijų draugė ir partnerė – neseniai žengė, neatspindi bendrų vertybių, kuriomis grįsti mūsų dvišaliai santykiai. Sprendimas įgyvendinti šiuos įstatymus gali turėti neigiamų pasekmių gynybai, verslui ir prekybos santykiams. Primygtinai raginame Lenkijos vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų paveikti mūsų ilgai puoselėtus ryšius.“
Tarsi to būtų maža, Lenkija vis dar vaidijasi su Europos Sąjunga dėl teismų nepriklausomumo, taigi gali ES finansavimo ir negauti. Neturėdama stabilios parlamentinės daugumos ir gresiant ketvirtajai koronaviruso bangai, „PiS“ atsiduria kaktomušoje ne tik su savo pačios rinkėjais, bet ir ES bei JAV. Kad ir kaip ten bebūtų, D. Tuskas turi pramušti 25–30% palaikymo lubas, kad aplenktų „PiS“ rinkimuose. Ateinantys mėnesiai parodys, ar jis stiprus varžovas ir ar J. Kaczynskis pakankamai nusilpo. Komenato autorius — Slawomiras Sierakowskis, Pažangiųjų studijų instituto Varšuvoje direktorius
D. Tusko sugrįžimas įskėlė žiežirbų. Jo partija „Piliečių platforma“ išsyk atgavo lyderės vietą opozicijoje, reiškiamam visuomenės palaikymui per mėnesį pakilus nuo 16,9 iki 27,3 punkto. Nuomonės apklausų analizė rodo, kad opozicijai jis uždirbo net milijoną naujų rinkėjų. Kaip situaciją nusakė vienas komentatorių, D. Tuskas įriedėjo kaip tankas, grasinantis „PiS“ ir kitų opozicijos partijų pėstininkams. D. Tusko sugrįžimas taip pat sustiprino J. Kaczynskio kovą su nepriklausoma Lenkijos žiniasklaida.
Siekdama pakirsti opozicijos sėkmę rinkimuose, „PiS“ mėgino nutraukti didžiausios šalyje privačios televizijos stoties TVN ir jos naujienų kanalo TVN24 veiklą. Kadangi stotis priklauso JAV bendrovei „Discovery“ (kuri šiuo metu jungiama su kita, CNN patronuojančia amerikiečių bendrove „WarnerMedia“), „PiS“ pasiūlė įstatymą, kuris neleistų ne Europos ekonominės erdvės įmonėms kontroliuoti televizijos stočių, veikiančių pagal Lenkijoje išduotą licenciją. Taip Lenkija atstumia šalį, nuo kurios labiausiai priklauso jos nacionalinis saugumas. Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą išreiškė nepritarimą „PiS“ veiksmams, o dvipartinė JAV senatorių grupė neseniai bendrame laiške Lenkiją įspėjo:
„Šie ir kiti žingsniai, kuriuos Lenkija – NATO sąjungininkė ir artima Jungtinių Amerikos Valstijų draugė ir partnerė – neseniai žengė, neatspindi bendrų vertybių, kuriomis grįsti mūsų dvišaliai santykiai. Sprendimas įgyvendinti šiuos įstatymus gali turėti neigiamų pasekmių gynybai, verslui ir prekybos santykiams. Primygtinai raginame Lenkijos vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų paveikti mūsų ilgai puoselėtus ryšius.“
Tarsi to būtų maža, Lenkija vis dar vaidijasi su Europos Sąjunga dėl teismų nepriklausomumo, taigi gali ES finansavimo ir negauti. Neturėdama stabilios parlamentinės daugumos ir gresiant ketvirtajai koronaviruso bangai, „PiS“ atsiduria kaktomušoje ne tik su savo pačios rinkėjais, bet ir ES bei JAV. Kad ir kaip ten bebūtų, D. Tuskas turi pramušti 25–30% palaikymo lubas, kad aplenktų „PiS“ rinkimuose. Ateinantys mėnesiai parodys, ar jis stiprus varžovas ir ar J. Kaczynskis pakankamai nusilpo. Komenato autorius — Slawomiras Sierakowskis, Pažangiųjų studijų instituto Varšuvoje direktorius
Komentuoti: