Lietuvos (LDK) istorija / archeologija

[Sula]

Jeigu Lietuva minima šaltinyje, kuris yra iš X-XI a., kuriame yra nuoroda į prarastą ankstesnį (bet ne amžininkių) šaltinį , kuriame galbūt rašoma apie 451 m., tai kaip galima teigti, kad paminėjimas pastarųjų metų?
XI a. apie Lietuvą tiesiog jau žinota. O 451 m. gal ir tokio savivardžio kaip Lietuva nebuvo. Visą tai reikia dar tirti ir nagrinėti.

[Perfect]

Gaila, kad pirminis šaltinis neišlikęs. Citata yra citata ir neaišku, kiek ji tiksli.

[RokasLT]

Gaila, kad pirminis šaltinis neišlikęs. Citata yra citata ir neaišku, kiek ji tiksli.

Tai dar reikia ieškoti Venecijos archyve originalo, o nenumoti ranka. O gal bus kitas senesnis šaltinis, kuris mini šį pirminį šaltinį.
Visgi neaišku ar ten minima mūsų teritorija, nes tame pačiame kontekste minima upė kuri randasi Austrijoje ir Vengrijoje (LRT 29:49)
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ersija-miglota

Gal iškentėsite bjaurią bobą ir pažiūrėsite:

[Perfect]

Tai dar reikia ieškoti Venecijos archyve originalo, o nenumoti ranka. O gal bus kitas senesnis šaltinis, kuris mini šį pirminį šaltinį.
Visgi neaišku ar ten minima mūsų teritorija, nes tame pačiame kontekste minima upė kuri randasi Austrijoje ir Vengrijoje (LRT 29:49)
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ersija-miglota

Gal iškentėsite bjaurią bobą ir pažiūrėsite:

Sorry, bet save bent kiek gerbiantis žmogus pas šią personaliją į eterį neeitų.
Buvo reportažas per LRT su kitų istorikų komentarais. Esmė tokia, kad atradimas nėra naujas, informacija buvo žinoma ir, dėl minėtų (panaušaus pavadinimo upės Austrijoje ir kt.) priežasčių, turėtų būti verifikuota.

Aš tik atsimenu, kad Kernavės archeloginės vietovės muziejaus ekspozicijoje buvo paminėti hunų pėdsakai Kernavėje (ar dabartinės Lietuvos teritorijoje).

[suoliuojantis]

Šiaip dar 1970-1971 metais buvo kasinėtas Taurapilio kalnas prie Tauragno ežero ir jame rastas labai įdomus kapas: ypač turtingas ir palaidotas asmuo turi įkapių, kurios būdingos hunų (Atilos) armijos vadams datuojamas V-VI amžiumi:



https://www.istorija.lt/data/public/...la_2_18-43.pdf

[LuDux]

Aš tik atsimenu, kad Kernavės archeloginės vietovės muziejaus ekspozicijoje buvo paminėti hunų pėdsakai Kernavėje (ar dabartinės Lietuvos teritorijoje).

[digital]

Gudijoje išleista knyga apie senuosius baltų vardus rytuose

Gudijos sostinėje Minske, kuris jau ne vienerius metus yra faktiškai okupuotas Rusijos, vis dar pusiau pogrindiniu būdu leidžiamos knygos, skirtos istorinei tiesai. Tarp jų – ir apie baltus, gyvenusius dabartinėje Gudijoje bei teritorijose į rytus nuo jos.

Kaip žinoma, Gudijoje jau kelis dešimtmečius gyvuoja mokslinė nuomonė, jog baltai niekur nedingo – jie tiesiog pakeitė savo kalbą į slavų, atėjusią kartu su miestais ir krikščionybe.

Tyrėjo Alesio Mikuso knyga „Vytautai ir Vitartai: dvikamieniai senbaltiško tipo vardai rytuose“ (Алесь Мікус. Вітаўты і Вітарты: двухасноўныя імёны старабалцкага тыпу на ўсходзе) skirta visiškai Gudijoje pamirštai temai – senoviniams baltų vardams, būtent tiems, kurie egzistavo į rytus nuo dabartinės Lietuvos.

Knygos pabaigoje pateikiama santrauka lietuvių kalba – ją čia skelbiame visą:

„Dvikamieniai vardai pirmiausia žinomi iš ankstyvosios lietuvių praeities. Šiuolaikinėje Lietuvoje daugiau kaip šimtmetį tokie vardai aktyviai atnaujinami, grąžinami į vartoseną, pabrėžiant naujojo lietuvių valstybingumo tąsą su „kunigaikščių Lietuvos“ laikais.

Šių vardų tyrinėjimo istorija dar ilgesnė, ji siekia XIX amžių, prasidėjusi nuo senprūsių vardų tyrimo. Iš pradžių aktyviai ieškota paaiškinimo kiekvienam tokių vardų komponentui (kamienui), juolab kad ankstyvojo lietuvių laikotarpio vardai iš tiesų teikė pakankamą pagrindą tokioms paieškoms ir sėkmingiems atradimams.

Tačiau gana anksti tyrinėtojai susidūrė su daugelio tokių vardinių kamienų nepaaiškinamumu. Be to, laikui bėgant paaiškėjo, kad tų neiššifruojamų kamienų yra ištisa jūra, palyginti su ne tokiu jau dideliu „semantiškai skaidrių“ vardų segmentu.

Šioje knygoje tęsiama kai kurių lietuvių tyrinėtojų pradėta „struktūrinio“, o ne „semantinio“ požiūrio į dviakamienių vardų aiškinimą linija. O sprendžiant iš toponimikos ir pavardžių duomenų, buvęs tokių vardų paplitimo arealas driekėsi toli rytuosen nuo „lietuviškojo“ Nemuno–Neries tarpupio, siekdamas Volgos ir Okos bei maždaug koreliuodamas su senbaltų hidronimijos zona (o galbūt net peržengdamas jos ribas ir sietinas, kaip galima manyti, su vadinamąja „Fatjanovo archeologine kultūra“, kuri, beje, taip pat siejama su ankstyvaisiais protobaltų bendruomenės etapais).

[LuDux]