Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalbos tarmės

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Lietuvių kalbos tarmės

    Temos apie tarmes forume nepavyko rasti, jeigu blogai ieškojau ir netyčia kažkada jau buvo - tada būtų prašymas sujungti.

    Manyčiau, kad tokia tema labai aktuali ir reikalinga, nes kiekviena kalba turi daugybę tarmių, ir dabar, vis didėjant žmonių migracijai šalių viduje ir įsigalint bendrinėms kalboms, tarmės pasaulyje sparčiai nyksta. Lietuvoje situacija taip pat ne kitokia.Tarmės yra regioniniai kiekvienai kalbai būdingi variantai, kurie niekuo ne prastesni už bendrines kalbas ir tikrai yra verti išsaugojimo, gyvavimo ir kasdieninio vartojimo bent jau šeimos ar buitiniu lygiu. Nes tai yra tapatybė ir istorija. Būtų gaila, jeigu regioninių kalbos variantų neliktų.

    Įdomu, kaip vertinate tokias iniciatyvas, kaip Vikipedija žemaičių ar latgalių tarmėmis? Aš tai tik už, tokių dalykų reikia kuo daugiau.

    Jeigu esate kilę iš kokio nors regiono ir mokate jo tarmę, tai būtų įdomu, jei kažką ir parašytumėte ta tarme. Ba mislyju kū mum visiem būt bais' cekava padabot, kap rašās i tarias viena ar kita tarmė, kap ana skamba gyvenimi i ar možna žmāniem iš skirtingų Lietuvos galų, kožnam ūtaryjant savā tarmi, terpu savys susiutaryt I do prie to paciā - kadu tarmė būna vartojama i juo rašāma, ne tiktainos ūtaryjama kaimi su bābuti, tai tarmei ažroz jovyjas didesnys šansas išlikt i darytis papuliarasnei žmānių tarpi.

    ​​​​​
    Snowflakes will attack U <3

    #2
    Tarmių žemėlapis
    http://tarmes.lki.lt

    Comment


      #3
      Parašė Zorro Rodyti pranešimą
      Tarmių žemėlapis
      http://tarmes.lki.lt
      Iš esmės geras, bet aplink Vilnių pavaizduota labai neteisingai Ten irgi sava tarmė, bet ne lietuvių kalbos (dialektinis kontinumas tarp lenkų ir baltarusių kalbų).
      Snowflakes will attack U <3

      Comment


        #4
        Tai ten lietuvių kalbos tarmių, o ne tautinių mažumų kalbų žemėlapis

        Comment


          #5
          Tai ten lietuvių tarmių žemėlapis.

          O lenkai kalba šiaurės kresų dialektu.
          Dialekt północnokresowy - https://pl.wikipedia.org/wiki/Dialekt_północnokresowy
          Baltarusiai - vidurio baltarusių tarme.
          Среднебелору́сские говоры - https://ru.wikipedia.org/wiki/Сре..._говоры

          Abidvi kalbas sovietmečių smarkiai įtakojo rusų kalba .
          ​​​​​​

          Comment


            #6
            Nors Alytus ir vadinamas Dzūkijos sostine, bet jų tarmė labai skiriasi nuo dzūkiškos. Jeigu galininko linksnį dzūkai padaro klausimu kų? Tai Alytiškai užtęsdami galūnę klausimu kaą? Pavyzdžiui dzūkai sakytų raudonų namukų, o alytiškiai ryškiai kirčiuodami ir užtęsdami galūnę sakytų raudonaą namukaą.

            Comment


              #7
              Parašė lietus Rodyti pranešimą
              Nors Alytus ir vadinamas Dzūkijos sostine, bet jų tarmė labai skiriasi nuo dzūkiškos. Jeigu galininko linksnį dzūkai padaro klausimu kų? Tai Alytiškai užtęsdami galūnę klausimu kaą? Pavyzdžiui dzūkai sakytų raudonų namukų, o alytiškiai ryškiai kirčiuodami ir užtęsdami galūnę sakytų raudonaą namukaą.
              Kiek esu sutikęs alytiškių, tai pradžioje dėl užtęsto tarimo klaidingai juos laikydavau suvalkiečiais, kol sužinodavau, iš kur jie yra.

              Keista, bet mano gimtoji Nalšios krašto (Švenčionių - Ignalinos) tarmė irgi kartais būna priskiriama prie dzūkų, nors niekas saves šiuose regionuose dzūkais nelaiko. Taip, yra tariama dziedas, dziena, cykiai, kacinas, bet tas "dzūkavimas" abiejose tarmėse nepriklausomai viena nuo kitos, manyčiau, yra atsiradęs dėl baltarusių kalbos įtakos.
              Snowflakes will attack U <3

              Comment


                #8
                Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                Taip, yra tariama dziedas, dziena, cykiai, kacinas, bet tas "dzūkavimas" abiejose tarmėse nepriklausomai viena nuo kitos, manyčiau, yra atsiradęs dėl baltarusių kalbos įtakos.
                Nemanau.

                Comment


                  #9
                  Parašė digital Rodyti pranešimą
                  Nemanau.
                  O dėl ko tada? Baltarusių kalbai yra būdingi garsų perėjimai d > dz ir t > c. Abi Lietuvos pakraštyje esančios tarmės taip pat turi tą ypatybę. Kažin, ar tai nesusiję.

                  Kaip minimum Nalšios regiono (aukštaičių vilniškių) tarmė yra labai stipriai paveikta slavų įtakos - ir žodynas, ir gramatinės formos, tokios kaip "raikie buvā" (reiškia "reikėjo", pažodžiui "reikėjo buvo") - nuo "nada bylo".

                  Dzūkų tarmė, kiek teko ją girdėti, slavizmų turi žymiai mažiau. Bet dzūkavimas abiejose tarmėse - labai jau stilpriai primena baltarusišką DZ.
                  Snowflakes will attack U <3

                  Comment


                    #10
                    Aukštaičių tarmė skirstoma į patarmes pagal dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą, ę tarimą. Skiriamos trys aukštaičių patarmės:
                    Vakarų

                    Pietų aukštaičiai (tradiciškai vadinami dzūkais) į šnektas neskirstomi. Iš priebalsyno ypatybių jiems būdingas dzūkavimas (išskyrus šiaurinį Žaslių-Palomenės kampą). Dzūkavimu vadinamos dvi ypatybės:
                    a) afrikatų č, dž tarimas c, dz, pvz., ca „čia“, dzaugsmas „džiaugsmas“;
                    b) t, d ir tv, dv tarimas c, dz ir cv, dzv prieš i tipo vokalizmą (i, y, ie), pvz., ciltas „tiltas“, dziena „diena“, cvinkc „tvinkti“, dzvi „dvi“. Tačiau prieš i, kilusį iš ę, nedzūkuojama, plg., dangcį „dangtį“, bet katį „katę“.
                    Rytų

                    Dar toliau į rytus yra uteniškiai ir vilniškiai – šnektos, išlaikiusios senąjį baltiškąjį balsį ā:
                    Tarpusavyje uteniškiai ir vilniškiai skiriasi tuo, kad vilniškiai dzūkuoja; dėl šios ypatybės K. Jauniaus-A. Salio klasifikacijoje vilniškiai buvo vadinami rytiniais dzūkais. Patys Švenčionių ar Ignalinos krašto gyventojai savęs dzūkais nelaiko.

                    https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Aukštaičių_tarmė

                    Comment


                      #11
                      Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                      O dėl ko tada? Baltarusių kalbai yra būdingi garsų perėjimai d > dz ir t > c. Abi Lietuvos pakraštyje esančios tarmės taip pat turi tą ypatybę. Kažin, ar tai nesusiję.

                      Kaip minimum Nalšios regiono (aukštaičių vilniškių) tarmė yra labai stipriai paveikta slavų įtakos - ir žodynas, ir gramatinės formos, tokios kaip "raikie buvā" (reiškia "reikėjo", pažodžiui "reikėjo buvo") - nuo "nada bylo".

                      Dzūkų tarmė, kiek teko ją girdėti, slavizmų turi žymiai mažiau. Bet dzūkavimas abiejose tarmėse - labai jau stilpriai primena baltarusišką DZ.
                      Tikriausiai tai dar nuo senesnių laikų. Beje, senojoje baltarusių kalboje dzūkavimų beveik nėra.

                      Comment


                        #12
                        Šaltinis - http://www.musicalia.lt/meli/index.php?id=75

                        XLIII. Dzūkija


                        Dzūkų vardui pradžią davusį dzūkavimą sudaro du kalbos reiškiniai:
                        1) vietoj bendrinės kalbos č, dž yra c, dz (cia ‘čia’, medziai ‘medžiai’);
                        2) vietoj bendrinės kalbos t(v), d(v) prieš i, y, į, ie yra c(v), dz(v) (cik ‘tik’, cylus ‘tylus’, pircį ‘pirtį’, lacvys ‘latvis’, dzvylika ‘dvylika’).

                        Pirmasis reiškinys yra atsiradęs greičiausiai apie XIII a. ir susijęs su garsų samplaikų *tj, *dj virtimu afrikatomis, skirtingomis dzūkuojančių šnektų plote (c, dz) ir kitur Lietuvoje (č, dž).
                        Antrasis reiškinys yra vėlesnis. Sprendžiant iš tikrinių vardų rašymo nelietuviškuose istorijos šaltiniuose aiškėja, kad t(v), d(v) tarti c(v), dz(v) prieš i, y, į, ie imta maždaug tik nuo XV amžiaus.

                        http://forum.istorija.net/forums/thr...3403&mid=49909

                        Comment


                          #13
                          Parašė Zorro Rodyti pranešimą
                          Dar toliau į rytus yra uteniškiai ir vilniškiai – šnektos, išlaikiusios senąjį baltiškąjį balsį ā:
                          Tarpusavyje uteniškiai ir vilniškiai skiriasi tuo, kad vilniškiai dzūkuoja; dėl šios ypatybės K. Jauniaus-A. Salio klasifikacijoje vilniškiai buvo vadinami rytiniais dzūkais. Patys Švenčionių ar Ignalinos krašto gyventojai savęs dzūkais nelaiko.

                          https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Aukštaičių_tarmė
                          Uteniškių ir vilniškių tarmės yra labai panašios, skriasi ne tik dzūkavimais, bet ir slavizmų kiekiu. Pas vilniškius jų pastebimai daugiau. Beje, vilniškių gyvenama teritorija tarpukariu Lietuvai nepriklausė.

                          Vilniškių tarmė labai gerai reprezentuota ir išpopuliarinta buvo šitų personažų Tokios, tegul ir humoro forma paremtos, iniciatyvos yra labai gerai - prisideda prie tarmių žinomumo, jų gyvumo, modernėjimo ir neužstrigimo laike.


                          Snowflakes will attack U <3

                          Comment


                            #14
                            Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                            O dėl ko tada? Baltarusių kalbai yra būdingi garsų perėjimai d > dz ir t > c. Abi Lietuvos pakraštyje esančios tarmės taip pat turi tą ypatybę. Kažin, ar tai nesusiję.
                            http://forum.istorija.net/forums/thr...3403&mid=49909
                            Reiškinio, vadinamo "dzūkavimu" atsiradimo priežastys nėra aiškios. Apie kažkokią slavų įtaką vargu ar galima kalbėti - netgi 13 amžiuje slavai gyveno daug ryčiau ir kontaktai galėjo būti tik atsitiktiniai:

                            http://linguarium.iling-ran.ru/maps/baltic-10-c150.gif

                            Tačiau kalbininkai yra nustatę tam tikrus dėsningumus, būdingus sėlių kalbai:

                            "Manoma, kad sėliai, kaip ir kuršiai, buvo išlaikę sveikus an, en, in, un dvigarsius, tačiau minkštuosius k, g, priešingai negu dalis žiemgalių, buvo pavertę į c, dz. Vietoje š, ž jie taip pat tarę s, z. Tai rodo sėliškos kilmės ežerų pavadinimai: Zirnajai, Zalvas, kurių atitikmenys kitur tariami su ž: Žirnajai, Želva, taip pat Zarasų miesto vardas, kuris kilęs iš sėliško bendrinio žodžio ezaras ar azaras – ežeras, nukritus žodžio pradžios balsiui."

                            Taigi, c, dz ir s, z buvo būdingi būtent sėliams, ir, matyt, buvo "perduotas" vietinei lietuvių tarmei.

                            Comment


                              #15
                              Vilniškiai taria C vietoj T, DZ vietoj D.

                              Pvz.:
                              Kacinas - katinas
                              Dziena - diena

                              Tuo tarpu šitas pavyzdys su sėlių kalba yra visai kitoks - C vietoj K, DZ vietoj G, S vietoj Š, Z vietoj Ž. Taip pat, kaip latvių kalboje.

                              Pvz.:
                              Cirvis - kirvis
                              Dzenis - genys

                              Tai neturi nieko bendro su "dzūkavimu".
                              Paskutinis taisė Tomizmas; 2018.03.29, 17:15.
                              Snowflakes will attack U <3

                              Comment


                                #16
                                Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                Vilniškiai taria C vietoj T, DZ vietoj D.

                                Tuo tarpu šitas pavyzdys su sėlių kalba yra visai kitoks - C vietoj K, DZ vietoj G, S vietoj Š, Z vietoj Ž. Taip pat, kaip latvių kalboje. Tai neturi nieko bendro su "dzūkavimu".
                                Tame ir reikalas, kad dzūkai taria kaip lenkai ir baltarusiai. Ir dzūkauja visas paribys su baltarusiais, bat ne su latviais.



                                Comment


                                  #17
                                  Šiaip jau ignalinos apylinkėse prielinsknis į kaičiamas in, o dzūkai šio prielinksnio visai nenaudoja: kieman, laukan, miškan, pircin

                                  Comment

                                  Working...
                                  X